- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-26
- Bylos Nr.
- ATP-236-519/2015
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gražvydas Poškus
- Kategorijos
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gražvydas Poškus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracine tvarka nubausto V. V. apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutarimo, kuriuo V. V. pripažintas kaltu:
pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 124¹ str. 7 d. ir nubaustas 7 eurų bauda;
pagal ATPK 126 str. 4 d. ir nubaustas 610 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams.
V. V. skirta už ATPK 124¹ str. 7 d. ir 126 str. 4 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus subendrinta administracinė nuobauda – 610 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. V. nubaustas už tai, kad jis 2014 m. gruodžio 25 d., 20.30 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį būdamas neblaivus, taip pat tikrinančiam policijos pareigūnui nepateikė transporto priemonės registracijos liudijimo, civilinės atsakomybės draudimo poliso bei vairuotojo pažymėjimo. Tuo V. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 ir 16 punktų reikalavimus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu V. V. prašo panaikinti Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutarimą kaip nepagrįstą ir priimti naują sprendimą – V. V. pagal ATPK 124¹ str. 7 d. ir 126 str. 4 d. išteisinti, o administracinę bylą nutraukti. Taip pat prašo atnaujinti įrodymų tyrimą, pakartotinai apklausti liudytoją policijos pareigūną V. P., liudytoją D. P., kuris nebuvo apklaustas pirmosios instancijos teisme.
Apeliaciniame skunde nurodo, kad Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas netinkamai taikė įstatymą, nutarime išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, nuobauda paskirta nesant jokiems įrodymams, o tais kuriais paskirta nuobauda yra abejotini. Teigia, kad teisės pažeidėjas nebuvo sulaikytas pažeidimo vietoje ir tokie teismo motyvai, kad jaunuoliai turėjo laiko susitarti ir susitarė duoti parodymus nėra teisingi, netgi absurdiški ir toks teismo motyvas yra niekuo nepagrįstas, todėl nutarimas kaip neteisėtas turi būti panaikintas.
Nurodo, kad jis teisme paaiškino, kad automobilio girtas nevairavo, o automobilį vairavo jo sutuoktinė G. V.. Šias jo nurodytas aplinkybes patvirtina liudytojai G. V., M. B., jų parodymai yra išsamūs, atitinkantys visas aplinkybes, nuoseklūs, todėl teismas turėjo šiais parodymais tikėti. Pasak apelianto, teisme turėjo būti apklaustas liudytojas D. P., kuris su M. B. sėdėjo automobilio gale.
Teigia, kad jis nubaustas remiantis vien tik liudytojo policijos pareigūno V. P. parodymais, kurie yra nesuprantami. Pasak apelianto, kaip liudytojas galėjo iš 15 metrų atstumo matyti kiek vyrų iššoko iš automobilio ir matyti drabužių spalvas, matyti ant jo kaklo buvusią grandinėlę. Pastebi, kad grandinėlė nešiojama po marškiniais, bet ne ant marškinių. Pažymi, kad namo kiemas yra tik apie 15 metrų pločio, todėl policijos pareigūnams įvažiavus į kiemą, prie mašinos esančių asmenų jie negalėjo matyti, nes buvo tamsu, kiemas nėra apšviestas. Teigia, kad niekas netyrė šių aplinkybių, o paprasčiausiai tik patikėjo policijos pareigūnų samprotavimais, kad esant dirbtiniam apšvietimui nuo gatvės, galima matyti grandinėlę, juodos spalvos bliuzoną su žaliais užrašais, galima matyti juodą striukę ir mėlynus džinsus. Teigia, kad esant tamsiam paros metui ir apšvietimui nuo gatvės, žmogus gali matyti tik pilką spalvą, o ne konkrečias spalvas. Nurodo, kad teismas tokių liudytojo parodymų negalėjo vertinti. Pažymi, jog teismas teisingai konstatavo, kad versijų kėlimas yra įstatymo leidžiama administracinėn atsakomybėn trauktino asmens gynybos priemonė, kuri turi būti kruopščiai be išankstinio skeptiško nusistatymo ištirta ir įvertinta. Pasak apelianto, teismas to nenustatė ir rėmėsi vien tik policijos pareigūno V. P. parodymais, akcentavo, kad pareigūnas asmeniškai nepažįsta, jokių reikalų nėra turėjęs, jokio priešiško nusistatymo neturi, todėl apkalbėti nėra jokio pagrindo. Sutinka su teismo teiginiu, kad pareigūnas apkalbėti neturi jokio pagrindo, tačiau nesutinka su pareigūno paaiškinimais. Pažymi, kad pareigūnas matė V. V. ir kitus asmenis laiptinėje, su jais bendravo ir galėjo pamatyti kaip tie asmenys apsirengę, pamatyti ant kaklo grandinėlę.
Nurodo, kad tiek jo, tiek liudytojų G. V., M. B. parodymai yra nuoseklūs, vienas kitą papildantys ir jokių abejonių nekeliantys, kad sumušus vyriškį laiptinėje ir pamačius policijos pareigūną, G. V. galėjo grįžti atgal norėdama pasislėpti nuo pareigūno, todėl įbėgo į butą, kad išvengtų atsakomybės dėl laiptinėje buvusio vyriškio sužalojimo. Mano, kad teismas darydamas kategorišką išvadą dėl jo kaltės ir vertindamas policijos pareigūno V. P. parodymus, turėjo skirti eksperimentą ir įsitikinti, kad V. P. negalėjo matyti iš 15 metrų atstumo kaip asmenys apsirengę, matyti ant kaklo grandinėlę. Mano, kad dėl šių aplinkybių teismas nevisapusiškai, neobjektyviai ištyrė visus įrodymus dėl teisės transporto priemones vairavimo atėmimo ir baudos skyrimo pagal ATPK 124¹ str. 7 d., 126 str. 4 d., todėl teismo nutarimas yra neteisėtas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į V. V. apeliacinį skundą Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės vyresnysis specialistas prašo palikti nepakeistą Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 10 d. priimtą nutarimą ir apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad V. V. pozicija laikytina kaip bandymas išvengti administracinės atsakomybės ir tokie veiksmai laikytini ypač šiurkščiai pažeidžiantys nustatytą tvarką, todėl jis turėjo numatyti galimas pasekmes, dėl padaryto pažeidimo prisiimti ir neigiamus tokio veiksmo padarinius, o ne siekti jų išvengti. Mano, kad V. V. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės turėtų būti vertinamos kritiškai ir jos negali sudaryti išskirtinių komplekso faktinių duomenų.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas
V. V. administracinė nuobauda paskirta už ATPK 124¹ str. 7 d. ir 126 str. 4 d. numatytų pažeidimų padarymą, t. y. už tai, kad jis vairavo automobilį būdamas neblaivus ir nepateikė transporto priemonės registracijos liudijimo, civilinės atsakomybės draudimo poliso bei vairuotojo pažymėjimo. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą ir, atsižvelgdamas į ATPK 257 str. įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.), teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, padarė teisingas, surinktais įrodymais pagrįstas išvadas ir pagrįstai V. V. pripažino kaltu ir nubaudė pagal ATPK 124¹ str. 7 d. ir 126 str. 4 d., todėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, kaip prašoma V. V. apeliaciniu skundu, nėra pagrindo.
Apeliantas V. V. neigia padaręs jam inkriminuojamus pažeidimus ir ginčydamas savo kaltę dėl jam inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų iš esmės ginčija pirmosios instancijos teismo konstatuotus faktus ir teismo atliktą bylos įrodymų vertinimą, teigdamas, kad teismas, remdamasis policijos pareigūno V. P. parodymais, kurie prieštarauja faktinėms aplinkybėms ir jo bei liudytojų G. V. ir M. B. parodymams, neteisingai nustatė, kad jis būdamas neblaivus vairavo transporto priemonę, t. y., kad jo veiksmuose buvo ATPK 124¹ str. 7 d. ir 126 str. 4 d. numatyti administracinės teisės pažeidimai. Tačiau šiuos apelianto skunde nurodytus deklaratyvius teiginius, kuriais jis neigia savo kaltę, apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstais ir konstatuoja, kad byloje esantieji ir teismo ištirti įrodymai paneigia apelianto skundo argumentus.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkybės, jog apeliantas vairavo automobilį būdamas neblaivus ir policijos pareigūnams nepateikė transporto priemonės registracijos liudijimo, civilinės atsakomybės draudimo poliso bei vairuotojo pažymėjimo, įrodytos bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu (1–2 b. l.), alkotesterio šaknele (6 b. l.), pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (5 b. l.), Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulio būrio vyriausiojo patrulio V. P. 2014-12-25 tarnybiniu pranešimu dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo (3–4 b. l.), liudytojo V. P. parodymais, duotais pirmosios instancijos teisme teismo posėdžio metu (33–34 b. l.). Liudytojas V. P. tiesiogiai matė administracinių teisės pažeidimų padarymo aplinkybes, jas užfiksavo tarnybiniame pranešime ir apie jas parodė teismo posėdžio metu. Teismo posėdžio metu liudytojas V. P. parodė, kad jis matė, kaip iš (duomenys neskelbtini) namo kiemo atbuline eiga išvažinėjo baltos spalvos automobilis „(duomenys neskelbtini)“, automobilio vairuotojas pastebėjęs link jo artėjantį policijos tarnybinį automobilį, pakeitė važiavimo kryptį, grįžo atgal į kiemą, sustojo prie antros laiptinės, pastebėjo, kad iš automobilio iššoko trys vyriškiai ir įbėgo į laiptinę. Taip pat liudytojas gana išsamiai apibūdino asmenį sėdėjusį už automobilio vairo, jis parodė, kad už automobilio vairo sėdėjo vyriškis, kuris vilkėjo tamsios spalvos paltą, kuris buvo prasegtas, mėlynus džinsus buvo su grandinėlė ant kaklo. Taip pat apibūdino kitus asmenis – kitas vyriškis buvo su juodu bliuzonu ir ant jo užrašas žalios spalvos, dar vienas vyriškis buvo su mėlynais džinsais ir juoda striuke su gobtuvu. Liudytojas paaiškino, kad automobilį vairavusį asmenį ir su juo buvusius vyriškius gerai matė, nes kiemas buvo apšviestas ir stebėjo juos labai arti, apie 15 metrų atstumu. Taigi, liudytojas policijos pareigūnas V. P. nuosekliai, tiek savo tarnybiniame pranešime, tiek apklaustas teisme nurodė, jog jis aiškiai matė, kad automobilį „(duomenys neskelbtini)“ vairavo būtent V. V., o ne G. V., kaip nurodo apeliantas. Duomenų, kad liudytojas būtų siekęs melagingai apkalbėti apeliantą, nepagrįstai jį apkaltinti vairavus automobilį esant neblaiviam, byloje nėra, jų nepateikė ir apeliantas, priešingai, jis pats apeliaciniame skunde nurodė, kad sutinka su teismo teiginiu, kad pareigūnas asmeniškai jo nepažįsta, jokių reikalų nėra turėjęs, jokio priešiško nusistatymo neturi, todėl apkalbėti nėra jokio pagrindo.
Liudytojų G. V. ir M. B. teisme duotus parodymus, kad automobilį vairavo ne V. V., o jo sutuoktinė G. V., aukštesnės instancijos teismas vertina kaip V. V. gynybinės versijos palaikymą, nepagrįstą jokiais kitais objektyviais įrodymais. Šių liudytojų parodymų negalima laikyti patikimais, kadangi G. V. yra apelianto žmona, M. B. – giminaitis, ir jie netiesiogiai yra suinteresuoti bylos baigtimi.
Apeliaciniu skundu V. V. prašo apklausti liudytoją D. P., atlikti eksperimentą, ar V. P. iš 15 metrų atstumo, prie dirbtinės šviesos, galėjo matyti asmenis, matyti kaip jie apsirengę, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įrodymų rinkimas nėra begalinis procesas ir tik teismo prerogatyva yra spręsti, kada byloje yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti pagrįstas išvadas. Šiuo atveju teismo išvados dėl V. V. kaltės įrodytumo motyvuotos ir pagrįstos, todėl apelianto prašomas papildomų duomenų rinkimas jau būtų perteklinis.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. V. V. paskirtos ATPK 124¹ str. 7 d. ir 126 str. 4 d. sankcijose numatytos nuobaudos nėra per griežtos, jos atitinka padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutarimas teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
V. V. apeliacinio skundo netenkinti ir Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.