Kauno apygardos teismo nutartis

2008-06-30 · Civilinė byla Nr. 2S-867-527/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-06-30
Bylos Nr.
2S-867-527/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jolita Cirulienė (pirm.), Nijolia Indreikienė, Ramūnas Mitkus
Atsakovas
J. V., Kauno apskrities viršininko administracijai, Kauno miesto savivaldybei, Kauno rajono savivaldybei, O. G. D., V. D., L. A. D., J. D., N. Š., A. P., J. I. B., A. M.
Ieškovas
A. S., A. P.
Trečiasis asmuo
D. G., M. P., R. K., M. R., A. R., D. D., notarė Rūta Palšauskienė, notarė Rita Lugienė
Civilinė byla Nr.2S-867-527/2008
pirmosios instancijos teismo teisėjas Vida Jegorovienė
procesinio sprendimo kategorija 110.1;110.5, 121.14; 122.2
(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. birželio 30 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolitos Cirulienės, kolegijos teisėjų Nijolios Indreikienės ir Ramūno Mitkaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo J. V. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2-2262-429/2008 pagal ieškovių A. S. ir A. P. ieškinį atsakovams Kauno apskrities viršininko administracijai, Kauno miesto savivaldybei, Kauno rajono savivaldybei, O. G. D., V. D., L. A. D., J. D., N. Š., A. P., J. I. B., J. V., A. M. dėl administracinių aktų panaikinimo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais (tretieji asmenys D. G., M. P., R. K., M. R., A. R., D. D., notarė Rūta Palšauskienė, notarė Rita Lugienė).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovės pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė teismo pripažinti negaliojančiais administracinius aktus ir sandorius, tame tarpe ir 1999-06-29 Kauno apskrities valdytojo sprendimą Nr.19/1710, kuriuo A.E. V. buvo grąžinta 4 ha žemės(duomenys neskelbtini), 1999-06-29 Kauno apskrities viršininko įsakymą Nr.02-01-3571 bei 2004-01-29 paveldėjimo teisės liudijimą, kurio pagrindu 4 ha žemės sklypą paveldėjo atsakovas J. V., dalyje dėl 0,80 ha žemės paveldėjimo.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2004-08-10 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo ir areštavo atsakovams priklausančius žemės sklypus, tame tarpe ir atsakovui J. V. priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Kauno miesto apylinkės teismas 2007-02-13 nutartimi panaikino 2004-08-10 nutartimi (4tr.,b.l.74) šiam atsakovo sklypui uždėtą areštą, kadangi Kauno miesto apylinkės teismas 2007-01-31 nutartimi ieškovių patikslintą ieškinį paliko nenagrinėtą (4t.,b.l.40). Kauno apygardos teismas 2007-06-06 nutartimi (4t.,b.l.178-182) panaikino Kauno miesto apylinkės teismo 2007-01-31 nutartį ir bylą perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

2007-10-30 ieškovė A. P. prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovams J. V. ir A. M. priklausantį nekilnojamąjį turtą, kadangi šį nekilnojamąjį turtą atsakovai siekia parduoti, dėl to teismo sprendimas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (t.5, b.l.55-57). Ieškovė nurodė, kad atsakovui J. V. priklausantis žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) yra padalintas, suformuojant 15 atskirų žemės sklypų. Kauno miesto apylinkės teismas 2007-10-31 nutartimi (t.5,b.l.77-78) ieškovės A. P. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovų turtui patenkino ir areštavo atsakovui J. V. priklausančius žemės sklypus: 0,2225 ha (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 0,1498 ha (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 0,1498 ha (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,1920 ha (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 0,2007 ha (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1,4076 ha žemės sklypą Kauno m., kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,2079 ha (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 0,2152 ha (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,2297 ha (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 0,1637 ha (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 0,1685 ha (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 0,1733 ha (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 0,1781 ha (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,1877 ha (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,1829 ha (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat atsakovei A. M. priklausantį 0,5600 ha. žemės sklypą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kauno apygardos teismas 2008-02-13 nutartimi (t.5, b.l.201-205) Kauno miesto apylinkės teismo 2007-10-31 nutartį paliko nepakeistą.

Šalies argumentai

2008-04-10 atsakovas J. V. kreipėsi į teismą su prašymu (t.6, b.l.60-61) taikyti galimų jo nuostolių dėl 2007-10-31 nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atlyginimo užtikrinimą ir įpareigoti ieškoves įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą ne mažiau kaip 140.000 Lt arba pateikti teismo nustatytai sumai banko garantiją.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2008-04-17 nutartimi (t.6,b.l.71-72) atsakovo prašymą atmetė. Teismas nurodė, kad iš atsakovo pateiktos preliminarios pirkimo – pardavimo sutarties kopijos matyti, kad atsakovas preliminarią sutartį dėl 20 arų žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo sudarė 2007-10-20. Nors preliminarios sutarties sudarymo dieną žemės sklypui, dėl kurio pirkimo – pardavimo buvo sudaryta preliminarioji sutartis, nebuvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, tačiau atsakovui buvo žinoma apie ginčą dėl žemės sklypo. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jo elgesį sudarant preliminarią žemės sklypo pardavimo sutartį vertintino kaip nesąžiningą elgesį ir bandymą slėpti turtą, perleisti jį tretiesiems asmenims, taip apsunkinant bylos nagrinėjimą ir galimo teismo sprendimo įvykdymą. Atsakovas nurodo, kad elektrifikavimo darbai, palyginti su 2006 metų kainomis, 2008 m. sausio mėnesį pabrango apie 370.000 Lt. Teismas nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės jam priklausantiems žemės sklypams buvo taikytos ne 2006 metais, o 2007-10-31 Kauno miesto apylinkės nutartimi. Teismo nuomone, atsakovas nepagrįstai prašė įpareigoti abi ieškoves įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą ne mažiau kaip 140.000 Lt arba pateikti teismo nustatytai sumai banko garantiją, kadangi 2007-10-31 teismo nutartimi laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos siekiant užtikrinti tik ieškovės A. P. ieškinio reikalavimus, todėl atsakovas neturi pagrindo reikalauti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo iš ieškovės A. S..

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu (t.6,b.l.156-159) atsakovas prašo panaikinti Kauno mieto apylinkės teismo 2008-04-17 nutartį ir prašymą dėl galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimo klausimą spręsti iš esmės.

Atsiliepimas

Atsakovas nesutinka su teismo nutartimi dėl šių motyvų:

atsakovui sudarant preliminarią žemės sklypo pirkimo sutartį nebuvo žinoma apie ginčą dėl žemės sklypo, kadangi teismas, panaikindamas anksčiau šioje byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones, paliko ieškovių ieškinį nenagrinėtu, ieškovėms nepatikslinus savo reikalavimų;teismas nepagrįstai nurodė, jog šioje byloje laikinosios apsaugos priemonės yra taikytos tik 2007-10-31 nutartimi ir iki tol atsakovo turtui jokie suvaržymai nebuvo ir negalėjo būti pritaikyti. Teismas nevertino aplinkybės, kad šioje byloje laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos dar 2004-08-06 nutartimi ir jau tuo metu atsirado suvaržymai atsakovo turtui. Be to, galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimo institutas siekia užtikrinti atsakovo patiriamus nuostolius dėl ieškovių pareikštų reikalavimų civilinėje byloje ir dėl šių reikalavimų taikytų laikinųjų apsaugos priemonių apskritai, o ne dėl vienos ar kitos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės;teismas, nurodydamas, kad 2007-10-31 nutartimi laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos siekiant užtikrinti ieškovės A. P. ieškinio reikalavimus ir kad todėl atsakovas neturi pagrindo reikalauti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo iš ieškovės A. S., elgiasi nepagrįstai, nes tokiu atveju teismas turėjo išskirti ir ieškovių reikalavimus arba pasiūlyti ieškovėms patikslinti reikalavimus, nurodant, į kokį turtą (žemės sklypą, jo dalį) kiekviena iš ieškovių reiškia teisme reikalavimus;CPK 145 str. 2 d. įpareigoja teismą vadovautis ekonomiškumo principais bei imperatyviai nustato, jog taikytos laikinosios apsaugos priemonės negali būti didesnės už ieškinyje pareikštus reikalavimus. Ieškovės pretenduoja tik į 0,8 ha iš viso 4,0294 ha žemės sklypo ploto, o teismas, pažeisdamas lygiateisiškumo, protingumo, teisingumo ir ekonomiškumo principus, laikinąsias apsaugos priemones taikė visiems žemės sklypams, kurių bendras plotas 4,0294 ha, t.y. ženkliai viršydamas pareikštus reikalavimus;CPK 144 str. 1 d. numato teismo teisę dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Viena iš aplinkybių, padidinančių teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimą ar negalimumą teismų praktikoje laikoma didelė ieškinio suma. Kadangi laikinosios apsaugos priemonės yra taikomos ieškinio reikalavimams užtikrinti, įstatymas apibrėžia šių priemonių taikymo mastą, nustatydamas, jog bendra jų suma negali iš esmės didesnė už ieškinio sumą (CPK 145 str. 2 d). Ieškovės savo ieškinyje nurodė, kad ieškinio kaina sudaro 161,39 Lt;bylos medžiaga patvirtina, kad teismas pirmąsias laikinąsias priemones šioje byloje atsakovų turtui taikė 2004-08-06, o byla iki šiol dar neišnagrinėta. Todėl savaime suprantama, kad negalėjimas vykdyti jokios veiklos nuosavame sklype bei juo naudotis ir jį valdyti, o taip pat negalėjimas šiuo sklypu disponuoti gali padaryti atsakovui nuostolius.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą (t.6,b.l.180) Kauno rajono savivaldybė prašo spręsti klausimą teismo nuožiūra.

Atsiliepimais į atskirąjį skundą atsakovai N. Š., A. P., I. B. (t.6,b.l.184-185,186-187,188-189) ir J. D. (t.6,b.l.182-183) prašo atskirąjį skundą tenkinti, kadangi ieškovės piktnaudžiauja savo padėtimi, J. V. dėl užsitęsusio bylos nagrinėjimo patiria didelius nuostolius.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą (t.6,b.l.190-192) ieškovės prašo 2008 m. balandžio 17 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą, atsakovo J. V. atskirąjį skundą atmesti. Ieškovės nesutinka su atskiruoju skundu dėl šių motyvų:

skundo argumentas, kad atsakovui J. V. sudarant preliminarią 20 arų žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutartį nebuvo žinoma apie ginčą dėl žemės sklypo, yra nepagrįstas. Atsakovui buvo gerai žinoma apie iškeltą civilinę bylą, kurioje jis yra atsakovu ir kuri nėra baigta;atsakovas neteisingai aiškina teisės normas, reglamentuojančias atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Laikinoji apsaugos priemonė skirta apsaugoti kreditoriaus interesus tik laikinai, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas turi būti patikrintas teismo procese, t.y. skolininko teisės apsaugomos teise reikalauti, kad teismas jo ir kitos šalies ginčą išspręstų galutinai. CPK 147 str. 3 d. taikymo sąlygos: įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo kreditoriaus, prašiusio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškinys atmestas; dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininkas patyrė nuostolių. Šios sąlygos suponuoja skolininko teisę į nuostolių atlyginimą pagal CPK 147 str. 3 d. - pateikiant naują ieškinį po ginčo, iki kurio išnagrinėjimo buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės, išnagrinėjimo. Įsiteisėjęs sprendimas turi prejudicinę galią nagrinėjant ieškinį dėl skolininko patirtų nuostolių atlyginimo. Kadangi nuostoliai dėl laikinųjų apsaugos priemonių nėra patvirtinti jokiais įrodymais, teismas pagrįstai netenkino atsakovo prašymo;atsakovas nepagrįstai teigia, kad teismas elgiasi nepagrįstai, nes turėjo išskirti ir ieškovių reikalavimus arba pasiūlyti ieškovėms patikslinti reikalavimus, nurodant, į kokį turtą kiekviena iš ieškovių reiškia teisme reikalavimus, bei, atsižvelgiant į tai, jog byloje yra tik ieškovės A. P. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jas taikyti tik A. P. reikalavimų užtikrinimui ir netaikyti A. S. reikalavimų užtikrinimui, nes pastaroji tokio reikalavimo nereiškė. Šioje ginčo situacijoje reikalavimų išskyrimas nėra galimas. Ieškiniu prašoma pripažinti administracinius aktus ir sandorius negaliojančiais tam, kad būtų galima įgyvendinti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą;teismo nutartis dėl galimų atsakovo nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimo yra neskundžiama, kadangi CPK 145 str. nėra nustatyta, jog nutartys, kuriose yra sprendžiamas atsakovo ar kitos šalies galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo klausimas, gali būti skundžiamos apeliacine tvarka;prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimo yra nepagrįstas, kadangi atsakovui priklausantis žemės sklypas buvo areštuotas, tačiau nebuvo taikytos kitos laikinosios apsaugos priemonės (draudimas imtis atsakovui veiksmų, vykdyti statybas ginčo sklype ar pan.);apeliantas nepateikė prie atskirojo skundo įrodymų, patvirtinančių teiginius, jog teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, ir nepaneigė teismo išvados, jog, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo šioje byloje įvykdymas gali pasunkėti.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą (t.6,b.l.193-196) atsakovė Kauno miesto savivaldybė prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2008-04-17 nutartį palikti nepakeistą. Atsakovė nesutinka su atsakovo argumentu, kad teismas neteisingai vertino atsakovo veiksmus sudarant preliminarią sutartį kaip nesąžiningus, kadangi pats atsakovas atskirajame skunde teigia, kad ginčas vyksta nuo 2004 metų, taip ribojant atsakovo teisę disponuoti ginčo žemės sklypu. Dėl šios priežasties atsakovas, sudarydamas preliminarią pirkimo - pardavimo sutartį, žinojo apie ginčą dėl jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.). Nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė taikyti atsakovo nuostolių, galimų dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimą. Šį klausimą teismas sprendžia neperžengdamas skunde nurodytų ribų (CPK 320 str. 2 d., 338 str.).

Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kuriuo taip pat gali būti ir banko garantija (CPK 147 str. 1 d.). Šioje teisės normoje nurodyta teismo taikomos priemonės paskirtis - užtikrinti atsakovo galimybę ir pirmumo teisę reikalauti padengti dėl ieškovo iniciatyva pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių patirtus nuostolius iš ieškovo įmokėtos sumos. Laikinųjų apsaugos priemonių ir atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo institutai yra tarpusavyje susiję, tačiau šio (nuostolių atlyginimo užtikrinimo) instituto tikslas nėra apsunkinti ieškovą ar privalomai taikyti ieškovui priemones, analogiškas atsakovui taikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms. Teismas nustato atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą tais atvejais, kai pagal bylos duomenis yra realiai prognozuojama, kad nuostoliai gali atsirasti ir byloje yra duomenų, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas (nuostoliai yra dideli, ieškovas yra finansiškai nepajėgus jų padengti, neturi Lietuvoje turto, gali vengti atlyginti nuostolius ir pan.), atsakovui, prašančiam galinčių atsirasti jo nuostolių atlyginimo užtikrinimo, pateikus duomenis apie galimų nuostolių dydį, preliminarų jų paskaičiavimą.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, .jog atsakovas savo prašymo (t.6, b.l.71-72) nepagrindė. Atsakovas savo prašymą grindžia argumentais, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės trukdo jam realizuoti savininko teises ne tik į žemės sklypų dalį, į kurią reiškia pretenzijas ieškovės, bet ir į kitą dalį žemės sklypų, į kuriuos ieškovės nepretenduoja, laikinosios apsaugos priemonės trukdo atsakovui verstis ūkininkavimu, auginti daržoves, nes, norint įrengti augalų laistymo sistemą, reikia įrengti transformatorinę, be to, trukdo atlikti elektrifikavimo darbus, kurių atlikimui yra paimtas kreditas iš banko ir mokamos palūkanos, trukdo šeimos nariams pradėti gyvenamojo būsto statybos darbus, kuriems taip pat yra paimti kreditai, taip pat, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovas patiria nuostolius, kadangi elektrifikavimo projekto įgyvendinimas pabrango 370.000 Lt, o dėl neįvykusio sandorio dėl žemės pirkimo pardavimo atsakovas turėjo sumokėti kitai šaliai 20.000 Lt netesybas (t.6, b.l.60-61). Kolegijos nuomone, šie argumentai nesudaro pagrindo taikyti atsakovo prašomo nuostolių, galimų dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimo (CPK 12 str., 178 str.). Išdėstytiems argumentams pagrįsti atsakovas pateikė teismui akcinės bendrovės „VST“ išduotas modulinės transformatorinės projektavimo sąlygas (t.6, b.l.62), technines sąlygas (t.6, b.l.65), atsakovo 2007-10-09 paraišką (t.6, b.l.66) ir kitus techninius dokumentus bei preliminariosios žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties nepatvirtintą kopiją. Kolegija šių dokumentų nelaiko objektyvaus pobūdžio įrodymais, pagrindžiančiais, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atsakovas realiai patirs būtent nurodyto 140.000 Lt dydžio nuostolius. Iš atsakovo pateiktų duomenų neaišku, kaip atsakovas šiuos nuostolius paskaičiavo. Be to, jokiais objektyviais duomenimis nenustatyta, kad atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas iš tikrųjų gali būti apsunkintas. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ieškovės yra finansiškai nepajėgios šių nuostolių padengti, kad neturi Lietuvoje turto ar kad gali vengti atlyginti nuostolius ir pan..

Kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos nustatytomis aplinkybėmis, kad atsakovo elgesys laikytinas nesąžiningu, nes atsakovas 2007-10-20 preliminarią žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo sutartį sudarė žinodamas, jog šis žemės sklypas yra ginčo objektas, nors disponavimo teisės jo atžvilgiu atsakovui ir nebuvo apribotos. N. K. miesto apylinkės teismas 2007-01-31 nutartimi ieškovių patikslintą ieškinį ir buvo palikęs nenagrinėtą (4t.,b.l.40), tačiau Kauno apygardos teismas, 2007-04-19 nutartimi atnaujinęs ieškovėms terminą atskirajam skundui paduoti (4t.,b.l.170-173), 2007-06-06 nutartimi (4t.,b.l.178-182) Kauno miesto apylinkės teismo 2007-01-31 nutartį panaikino ir bylą perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kadangi, kaip matyti iš 2007-06-14 lydraščio (4t.,b.l.183), Kauno apygardos teismo 2007-06-06 nutartis buvo išsiųsta ir atsakovui J. V., akivaizdu, jog atsakovas, sudarydamas 2007-10-20 sutartį, elgėsi nesąžiningai, kadangi privalėjo žinoti, jog dėl žemės kilęs ginčas nėra išspręstas. Taigi, teismas visiškai pagrįstai padarė išvadą, kad atsakovas tokiais veiksmais bandė realizuoti turtą, perleisti jį tretiesiems asmenims, taip apsunkinant bylos nagrinėjimą ir galimo teismo sprendimo įvykdymą. Dėl to kolegija daro išvadą, kad atsakovo patirti 20.000 Lt nuostoliai (beje, apie kurių realumą atsakovas teismui taip pat nepateikė įrodančių dokumentų) dėl neįvykusio sandorio atsirado ir dėl paties atsakovo nesąžiningų veiksmų bei jo paties prisiimtos rizikos.

Apeliantas, teigia, jog savaime suprantama, kad negalėjimas vykdyti jokios veiklos nuosavame sklype bei juo naudotis ir jį valdyti bei juo disponuoti gali padaryti atsakovui nuostolius, kadangi teismas pirmąsias laikinąsias priemones šioje byloje atsakovų turtui taikė 2004-08-10. Kolegija šį argumentą atmeta kaip nepagrįstą, kadangi pats atsakovas teismo prašė taikyti galimų jo nuostolių atlyginimo užtikrinimą tik dėl 2007-10-31 nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo (t.6, b.l.60-61).

Atsakovas prašyme dėl galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimo nurodo, kad atsakovas galimai patirs nuostolius, kadangi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės trukdo jam realizuoti nuosavybės teises, o įvairiems statybos darbams, vykdomiems jam nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose, atlikti atsakovas yra paėmęs kreditus iš banko, dėl ko moka už juos palūkanas. Pažymėtina, kad nei su prašymu, nei su atskiruoju skundu atsakovas nepateikė teismui šias aplinkybes patvirtinančių dokumentų, dėl ko teismas galėtų objektyviai spręsti, ar paimti kreditai yra susiję su nagrinėjamos bylos objektais ir ar dėl to atsakovas patiria realius nuostolius. Kolegija taip pat pritaria ir ieškovių nurodytiems argumentams, kad apeliantas ir su atskiruoju skundu nepateikė įrodymų, patvirtinančių teiginius, jog teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, tuo nepaneigdamas teismo išvados, jog, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo šioje byloje įvykdymas gali pasunkėti.

Nors atsakovas atskirajame skunde nurodo, kad CPK 145 str. 2 d. įpareigoja teismą vadovautis ekonomiškumo principais bei imperatyviai nustato, jog taikytos laikinosios apsaugos priemonės negali būti didesnės už ieškinyje pareikštus reikalavimus, kolegija pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimo institutai yra tarpusavyje susiję, tačiau įstatymas nustato atskiras sąlygas, tik realiai kurioms egzistuojant taikytinas kiekvienas iš šių institutų. Esant pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, pagrįstai ir teisėtai atmetus atsakovo prašymą dėl nuostolių, galimų dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimo, negalima daryti išvados, jog tokiu būdu pažeista proceso dalyvių interesų pusiausvyra. Be to, pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių masto bei pagrįstumo klausimas jau buvo išnagrinėtas Kauno apygardos teismo 2008-02-13 nutartimi, kuria Kauno miesto apylinkės teismo 2007-0-31 nutartis palikta nepakeista. Dėl to kolegija į atsakovo iškeltus klausimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto ir pagrįstumo šioje nutartyje nepasisako.

CPK 42 str. numato, kad proceso dalyviai gali laisvai naudotis jiems CPK suteiktomis procesinėmis teisėmis. Šių teisių įgyvendinimas yra proceso dalyvių teisė, bet ne pareiga. CPK 144 str. 1 d. numato, kad teisme dalyvaujantis asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas. Nagrinėjamoje byloje į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kreipėsi viena ieškovė A. P., tuo tarpu kita ieškovė A. S. šios procesinės savo teisės neįgyvendino. Kadangi atsakovo nekilnojamojo turto suvaržymai buvo atlikti tik ieškovės A. P. iniciatyva, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas nepagrįstai prašo įpareigoti abi ieškoves įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą ne mažiau kaip 140.000 Lt arba pateikti teismo nustatytai sumai banko garantiją, kadangi 2007-10-31 teismo nutartimi laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos ieškovės A. P. iniciatyva.

Kolegija nepritaria ieškovių atsiliepime išdėstytam argumentui, kad teismo nutartis dėl galimų atsakovo nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimo yra neskundžiama. CPK 334 str. 1 d. 1 p. įtvirtinama bendroji pirmosios instancijos teismo nutarčių apskundimo atskiruoju skundu galimybė, kai šią galimybę numato CPK. CPK formuluotė „šio kodekso nustatytais atvejais“, kolegijos nuomone, nereiškia, jog teisė skųsti pirmosios instancijos teismo nutartį būtinai turi būti nurodyta pačiame CPK straipsnyje, kuris reglamentuoja teismo atliekamus procesinius veiksmus, kadangi tokia teisė gali būti nustatyta atitinkamą procesinį institutą reglamentuojančiame CPK skirsnyje. Nagrinėjamu atveju CPK 151 str., reglamentuojantis nutarčių, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, apskundimo institutą, apima ir CPK 147 str. numatytų atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo apskundimo reglamentavimą.

Kolegija taip pat pažymi, kad, įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo ieškinys būtų atmestas, atsakovas turės teisę reikalauti, kad ieškovė A. P. atlygintų nuostolius, kuriuos jam padarė ieškovės prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 147 str. 3 d.). Ši apeliacinės instancijos teismo nutartis neužkerta atsakovui kelio įgyvendinti šią teisę tuo atveju, jeigu ieškinys būtų atmestas, o tokie nuostoliai realiai atsirastų ir atsakovas pateiktų tai pagrindžiančius įrodymus.

Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi atmesdamas atsakovo prašymą dėl atsakovo nuostolių, galimų dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimo, tinkamai įvertino bylos aplinkybes, reikšmingas sprendžiant šį klausimą, todėl pirmosios instancijos teismo 2008-04-17 nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi CPK 335-339 str.,

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Jolita CirulienėTeisėjai Nijolia IndreikienėRamūnas Mitkus