- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-30
- Bylos Nr.
- AS-143-676-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Romanas Klišauskas, Anatolijus Baranovas (pran.)
- Pareiškėjas
- Šiaulių daugiabučių namų vartotojų asociacijos
- Atsakovas
- Šiaulių miesto savivaldybės tarybai
- Kategorijos
- 63.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 63.3.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Įžanginė dalis
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Romano Klišausko ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Šiaulių daugiabučių namų vartotojų asociacijos atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Šiaulių daugiabučių namų vartotojų asociacijos prašymą atsakovui Šiaulių miesto savivaldybės tarybai dėl norminių administracinių aktų atitikimo aukštesnės galios norminiams aktams ištyrimo bei turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.
Pareiškėjas Šiaulių daugiabučių namų vartotojų asociacija (toliau – pareiškėjas) 2009 m. balandžio 17 d. prašymu, kurį 2009 m. gegužės 5 d. patikslino, kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) apginti viešąjį interesą viešųjų paslaugų teikimo srityje, kurias teikia miesto savivaldybės institucijos ir jos įmonės; 2) Šiaulių miesto savivaldybės valdybos, tarybos priimti sprendimai bei savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų reikalavimų (nuo 1997 m. gruodžio 18 d.); 3) skundžiamus aktus ištirti (pripažinti niekiniais) pažeidus Konstituciją, vartotojų teises: Šiaulių miesto tarybos 1997 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. 95, Šiaulių miesto tarybos 1997 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. 96, Šiaulių miesto savivaldybės valdybos 2001 m. gruodžio 22 d. sprendimą Nr. 473, Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2003 m. birželio 26 d. sprendimą Nr. T-740, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. balandžio 2 d. įsakymą Nr. A-255; 4) priteisti atlyginti turtinę ir moralinę žalą fiziniams asmenims (daugiabučių namų butų savininkams).
Pareiškėjas nurodė, kad išvardinti teisės aktai prieštarauja aukštesnės teisinės galios teisės aktams, dėl to daugiabučių namų butų savininkams padaryta materialinė ir moralinė žala.
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2009 m. liepos 7 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją iki 2009 m. liepos 22 d. ištaisyti nutartyje nurodytus trūkumus ir sukonkretinti reikalavimus. Teismo nurodytais terminais neištaisius trūkumų, skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžinamas pareiškėjui (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 37 str. 1 d., 105, 106 str.).
Teismas nurodė, kad, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjas gali būti praleidęs individualių teisės aktų apskundimo terminus. Tačiau pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami praleidimo priežastis patvirtinantys įrodymai (ABTĮ 34 str. 1, 2 d.). Be to, pareiškėjas tiek pirminiu skundu, tiek patikslintu skundu suformulavo neaiškius reikalavimus (ABTĮ 88 str.). Neaišku, ar jis siekia tik prisiteisti atlyginti turtinę ir moralinę žalą fiziniams asmenims (daugiabučių namų butų savininkams), padarytą vietos savivaldos institucijų neteisėtais veiksmais, ar siekia, jog paminėti individualūs aktai būtų panaikinti, ar būtų ištirtas norminio akto teisėtumas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas įpareigotinas pateikti skundą pagal nurodytus ir ABTĮ įtvirtintus reikalavimus.
Pareiškėjas 2009 m. liepos 20 d. Šiaulių apygardos administraciniam teismui pateikė patikslintą prašymą, prašydamas: 1) ištirti norminių administracinių aktų teisėtumą ir panaikinti šiuos teisės aktus; 2) priteisti atlyginti turtinę ir moralinę žalą daugiabučių namų butų savininkams (fiziniams asmenims), padarytą Šiaulių miesto savivaldos institucijos, jos kontroliuojamų įstaigų, tarnybų bei jų tarnautojų neteisėtais veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje.
Pareiškėjas nurodė, kad Šiaulių miesto tarybos 1997 m. gruodžio 18 d. sprendimas Nr. 95, Šiaulių miesto tarybos 1997 m. gruodžio 18 d. sprendimas Nr. 96, Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2003 m. birželio 26 d. sprendimas Nr. T-740, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. A-255 yra norminiai administraciniai teisės aktai (ABTĮ 2 str. 13 d., Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 17 d.). Terminai pareiškimams, kuriuose prašoma ištirti norminių administracinių teisės aktų teisėtumą, administraciniam teismui paduoti nenustatomi (ABTĮ 33 str. 3 d.).
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją iki 2009 m. spalio 1 d. pateikti nutartyje nurodytus reikalavimus atitinkantį skundą. Teismo nurodytais terminais neištaisius trūkumų, skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžinamas pareiškėjui (ABTĮ 37 str. 1 d., 105, 106 str.).
Teismas nurodė, kad, vadovaujantis ABTĮ 23 straipsniu, 24 straipsnio 1, 3 dalimis, pareiškėjas įpareigotinas surašyti skundą pagal šiose teisės normose ir ABTĮ įtvirtintus reikalavimus, t. y. privalo sukonkretinti savo reikalavimus. Pareiškėjas, prašydamas ištirti norminių administracinių aktų teisėtumą ir panaikinti neteisėtus norminius administracinius aktus, privalo tiksliai įvardinti skundžiamus aktus, nurodydamas šių aktų priėmimo datas, numerius, juos priėmusias institucijas. Teismas atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 19 d. bei 2009 m. rugsėjo 11 d. nutartis, kuriose yra konstatuota, kad Šiaulių miesto tarybos 1997 m. gruodžio 18 d. sprendimas Nr. 95, Šiaulių miesto tarybos 1997 m. gruodžio 18 d. sprendimas Nr. 96, Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2003 m. birželio 26 d. sprendimas Nr. T-740, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. A-255 laikomi individualiais teisės aktais ir iš esmės atitinka ABTĮ 2 straipsnio 14 dalyje numatytą individualaus teisės akto apibrėžimą, o Šiaulių miesto savivaldybės valdybos 2001 m. gruodžio 22 d. sprendimas Nr. 473 yra norminis teisės aktas (ABTĮ 2 str. 13 d.). Teismas taip pat atkreipė dėmesį į ABTĮ 33 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytą skundų padavimo teismui terminų reglamentavimą. Pažymėjo, kad pareiškėjas gali būti praleidęs skundžiamų individualių teisės aktų terminus. Tačiau pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami praleidimo priežastis patvirtinantys įrodymai (ABTĮ 34 str. 1, 2 d.). Be to, pareiškėjo reikalavimas priteisti atlyginti turtinę ir moralinę žalą turi būti sukonkretintas, nurodant turtinės ir neturtinės žalos dydį, konkrečiai kam priteistina žala (nurodant fizinių asmenų duomenis – vardus, pavardes, asmens kodus), taip pat nurodant subjektą (instituciją), iš kurio priteistina žala. Teismas pabrėžė, kad patikslintas skundas turi atitikti ABTĮ 23 straipsnyje numatytus procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, t. y. turi būti aiškiai įvardintas pareiškėjas (nurodant vardą, pavardę (pavadinimą), asmens kodą (kodą), gyvenamąją vietą (buveinę), taip pat atstovo, jeigu jis yra, vardą, pavardę ir adresą), turi būti aiškiai ir tiksliai nurodytas atsakovas (atsakovai) (nurodant vardą, pavardę, asmens kodą (jeigu žinomas), pareigas arba institucijos (administravimo subjekto) pavadinimą, buveinę), jeigu yra turi būti nurodyti tretieji suinteresuoti asmenys (nurodant vardą, pavardę, (pavadinimą), asmens kodą (kodą, jeigu žinomas), gyvenamąją vietą (buveinę)). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas įpareigotinas ištaisyti nurodytus trūkumus.
Pareiškėjas 2009 m. rugsėjo 28 d. Šiaulių apygardos administraciniam teismui pateikė patikslintą prašymą, prašydamas: 1) apginti vartotojų teises bei jų teisėtus interesus viešųjų paslaugų teikimo srityje, kurias teikia miesto savivaldybės institucijos ir jos įmonės, pažeisdamos aukštesnės galios teisės aktus; 2) Šiaulių miesto savivaldybės valdybos, tarybos priimti sprendimai bei savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų reikalavimų (nuo 1997 m. gruodžio 18 d.); 3) skundžiamus aktus ištirti (pripažinti niekiniais) pažeidus Konstituciją, vartotojų teises: Šiaulių miesto valdybos 1997 m. balandžio 7 d. sprendimą Nr. 184, Šiaulių miesto tarybos 1997 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. 95, Šiaulių miesto tarybos 1997 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. 96, Šiaulių miesto savivaldybės valdybos 2001 m. gruodžio 22 d. sprendimą Nr. 473, Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2003 m. birželio 26 d. sprendimą Nr. T-740, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. balandžio 2 d. įsakymą Nr. A-255; 4) dėl turtinės ir neturtinės (moralinės) žalos, padarytos Šiaulių miesto daugiabučių namų butų savininkams – viešųjų paslaugų vartotojams, neteisėtais vietos savivaldos institucijos veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo; 5) atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo.
Pareiškėjas nurodė, kad išvardinti teisės aktai prieštarauja aukštesnės teisinės galios teisės aktams, dėl to daugiabučių namų butų savininkams padaryta materialinė ir moralinė žala.
II.
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2009 m. spalio 7 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl 1, 2 ir 4 reikalavimų laikė nepaduotu, o dėl 3 reikalavimo atsisakė priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p., 106 str.).
Teismas, pasisakydamas dėl prašymo 1, 2 ir 4 reikalavimų, nurodė, kad pareiškėjas per teismo nutartyje nustatytą terminą nepašalino prašymo trūkumų, t. y. nepateikė patikslinto prašymo, atitinkančio ABTĮ reikalavimus (nesukonkretino savo reikalavimų, kad teismas galėtų priimti vieną iš sprendimų, numatytų ABTĮ 88 straipsnyje, nenurodė turtinės ir neturtinės žalos dydžio, kam konkrečiai priteistina žala, subjekto (institucijos), iš kurio priteistina žala; pareiškėjo 2 reikalavimas yra fakto konstatavimas ir gali būti motyvas panaikinti aktą, tačiau negali būti reikalavimas bylos nagrinėjimui iš esmės), todėl pareiškėjo prašymas dėl šių reikalavimų laikytinas nepaduotu (ABTĮ 37 str. 1 d.). Teismas, pasisakydamas dėl prašymo 3 reikalavimo, nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 19 d. nutartyje šioje byloje Šiaulių miesto valdybos 1997 m. balandžio 7 d. sprendimas Nr. 184, Šiaulių miesto tarybos 1997 m. gruodžio 18 d. sprendimas Nr. 95, Šiaulių miesto tarybos 1997 m. gruodžio 18 d. sprendimas Nr. 96, Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2003 m. birželio 26 d. sprendimas Nr. T-740, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. A-255 pagal savo pobūdį yra skirti atskiriems ūkio subjektams ir iš esmės atitinka ABTĮ 2 straipsnio 14 dalyje numatytą individualaus akto apibrėžimą. Teismas konstatavo, jog dėl šių individualių teisės aktų yra praleistas skundo padavimo terminas ir neprašoma jo atnaujinti (ABTĮ 33 str. 1 d.). Pareiškėjui neatimta teisė kreiptis iš naujo į teismą, tačiau kartu su skundu turi būti paduotas prašymas dėl praleisto termino skundui paduoti atnaujinimo (ABTĮ 34 str. 1, 2 d.). Todėl skundas dėl šių teisės aktų atsisakytinas priimti. Pažymėjo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 19 d. nutartį šioje byloje Šiaulių miesto savivaldybės valdybos 2001 m. gruodžio 22 d. sprendimas Nr. 473 yra norminis administracinis aktas. ABTĮ 111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašyti ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, turi teisę šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo. Teisme nėra nagrinėjama jokia konkreti byla, susijusi su pareiškėjo teisių pažeidimu, todėl teismas atmetė pareiškėjo prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą (ABTĮ 111 str. 2 d. 1 p.). Teismas, pasisakydamas dėl prašymo 5 reikalavimo, nurodė, kad pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies 7 punktą pareiškėjo skundas priskirtinas prie žyminiu mokesčiu neapmokestinamų skundų.
III.
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 7 d. nutartį.
Pareiškėjas nurodo, kad sutinka su teismo nurodytais skundo 1, 2 ir 4 reikalavimų trūkumais, todėl pateikdamas atskirąjį skundą pašalina šiuos trūkumus. Pažymi, jog terminai pareiškimams, kuriuose prašoma ištirti norminių administracinių teisės aktų teisėtumą, administraciniam teismui paduoti nenustatomi (ABTĮ 33 str. 3 d.). Prašo ištirti, ar Šiaulių miesto savivaldybės administravimo subjekto priimti norminiai administraciniai aktai atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas tenkintinas.
Nors pareiškėjas nesuformulavo aiškių prašymo reikalavimų, tačiau galima suprasti, kad jis nesutinka su savivaldybės administravimo subjektų priimtais administraciniais aktais ir siekia turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo.
Pareiškėjas atskirajame skunde (b. l. 193 – 194) iš esmės teigia, kad prašyme nurodyti teisės aktai yra norminiai administraciniai aktai. Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 19 d. nutartyje (b. l. 130 – 134), priimtoje šioje byloje, konstatuota, kad Šiaulių miesto tarybos 1997 m. gruodžio 18 d. sprendimas Nr. 95, Šiaulių miesto tarybos 1997 m. gruodžio 18 d. sprendimas Nr. 96, Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2003 m. birželio 26 d. sprendimas Nr. T-740, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. A-255 pagal savo pobūdį yra skirti atskiriems ūkio subjektams ir iš esmės atitinka ABTĮ 2 straipsnio 14 dalyje numatytą individualaus teisės akto apibrėžimą. Individualus teisės aktas yra ir Šiaulių miesto valdybos 1997 m. balandžio 7 d. sprendimas Nr. 184 (b. l. 92). Tokios išvados atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkričio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS2 – 418/2006).
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad dėl išvardintų individualių teisės aktų į teismą pareiškėjas kreipėsi praleidęs ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Tačiau tokia teismo išvada yra nepagrįsta (nenurodyti jokie motyvai ir argumentai). Pareiškėjas į teismą kreipėsi siekdamas apginti vartotojų viešąjį interesą. Jis nėra tiesioginis ginčijamų teisinių santykių subjektas. Todėl ABTĮ taikymo požiūriu jo teisės ginant vartotojų (pareiškėjo narių) teises yra išvestinės iš konkrečių vartotojų (pareiškėjo narių) teisių. Tai reiškia, kad sprendžiant klausimą dėl ABTĮ 33 straipsnyje nustatytų kreipimosi į administracinį teismą terminų laikymosi reikšminga nustatyti šių terminų eigos pradžią ne pačiam pareiškėjui, o jo atstovaujamiems (ginamiems) aptariamų teisinių santykių tiesioginiams subjektams (pareiškėjo nariams) (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143 – 910/2008). Teismas, konstatuodamas, kad praleistas prašymo padavimo terminas, šios aplinkybės nesiaiškino. Todėl skundžiama nutartis dėl šių reikalavimų negali būti laikoma pagrįsta ir turi būti panaikinta, perduodant prašymo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
Pareiškėjo reikalavimai dėl Šiaulių miesto savivaldybės valdybos 2001 m. gruodžio 22 d. sprendimo Nr. 473, kuris yra norminis administracinis aktas (ABTĮ 2 str. 13 d.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 19 d. nutartis (b. l. 130 – 134)), ir žalos atlyginimo yra susiję su aukščiau aptartais reikalavimais, todėl skundžiama nutartis ir dėl šių reikalavimų negali būti laikoma pagrįsta ir turi būti panaikinta, perduodant prašymo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
Siekiant nustatyti, ar pareiškėjo prašymas priimtinas nagrinėti teisme (ABTĮ 37 str.), pirmosios instancijos teismas turėtų dar kartą pasiūlyti pareiškėjui, atsižvelgiant į šioje nutartyje išdėstytas aplinkybes, patikslinti skundą (ABTĮ 10 str.).
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, skundžiama Šiaulių apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 7 d. nutartis yra nepagrįsta, todėl naikintina, perduodant prašymo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (ABTĮ 141 str. 1 d. 1 p., 142 str. 1 d., 148 str.).
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pareiškėjo Šiaulių daugiabučių namų vartotojų asociacijos atskirąjį skundą patenkinti.
Šiaulių apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 7 d. nutartį panaikinti ir prašymo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.