Panevėžio apygardos teismo nutartis

2010-02-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-65-185-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-02-08
Bylos Nr.
1A-65-185-2010
Teisminio proceso Nr.
1-66-1-00754-2009-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Pranas Šimkus (pirm.), Ričardas Gilys, Tomas Zdanavičius
Nuteistasis
D. P.

Pranešėjas Pranas Šimkus Baudžiamoji byla Nr. 1A-65-185-2010-59

Teisėja Ramyna Šidlauskienė Proceso Nr. 1-66-1-00754-2009-1

Procesinio dokumento kategorija 1.1.8;

(S)

2,4.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2010 m. vasario 8 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Prano Šimkaus,

teisėjų Tomo Zdanavičiaus, Ričardo Gilio,sekretoriaujant Astai Railaitei,dalyvaujant prokurorui Vytautui Sabaliauskui,gynėjui adv. Antanui Cemnolonskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo D. P. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nuosprendžio, kuriuo D. P. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 183 str.1 d. ir nubaustas laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

D. P. nuteistas už tai, kad 2009 m. gegužės 26 d., turėdamas tikslą pasisavinti M. G. priklausantį nešiojamą kompiuterį „TOSHIBA A00/A00D“, kurio vertė 2500 litų, kompiuterio savininkei melagingai pasakęs, kad kompiuterį reikia perinstaliuoti, jį su savininkės žinia iš jos buto, esančio (duomenys neskelbtini), paėmė, tačiau kompiuterio neremontavo, o 2009 m. gegužės 27 d. jį pridavė į lombardą, esantį Kėdainių m., J. Basanavičiaus g. 71-6, iš ten 2009 m. birželio 9 d. jį atsiėmęs, už 1100 litų pardavė M. B., kuris šį kompiuterį pardavė nenustatytam asmeniui, t. y. svetimą, jam nukentėjusiosios patikėtą turtą – kompiuterį, pavertė savo turtu ir jį pasisavino.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu D. P. prašo švelninti Kėdainių rajono apylinkės teismo skirtą bausmę. Nurodo, kad su nukentėjusiąja M. G. gyvena kartu pusę metų, veda bendrą ūkį. Persikeldamas gyventi pas M. G. pardavė visą savo turtą, o pinigus išleido bendrom reikmėm. Jų neužteko, todėl pasiskolino iš pažįstamo asmens. Atėjus laikui grąžinti skolą, pinigų neturėjo, todėl jų gavo, užstatęs M. G. kompiuterį. M. G. pamelavo, nes nenorėjo pyktis, tačiau ji sužinojo. Sumanė kompiuterį parduoti, pasakyti M. G. kam pardavė ir patarti jai kreiptis į policiją, su kurios pagalba ji galėtų kompiuterį atsiimti. Nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą.

Gyvendamas su mama, buvo pakeitęs gyvenimo būdą – dirbo, nevartojo narkotinių medžiagų, nedarė jokių nusikalstamų veikų. Stengiasi dorai gyventi ir dabar. Žalos nukentėjusiajai neatlygino, nes ji su juo vengia bendrauti.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistasis D. P. savo kaltės padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 183 str.1 d., neneigia, tačiau prašo švelninti bausmę, atsižvelgus į nusikaltimo padarymo tikslą, motyvą bei jo ir nukentėjusiosios tarpusavio santykius.

Bausmės skyrimas yra viena iš sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų, kurią būtų galima apibrėžti kaip tam tikrą procesą, kai teismas parenka konkrečią, baudžiamajame įstatyme numatytą prievartos priemonę asmeniui, pripažintam kaltu konkrečios nusikalstamos veikos padarymu. Įstatymuose yra nustatyta, kad skiriant bausmę atsižvelgiama į Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribas bei į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes ir kt. (BK 54 str.). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, D. P. paskirta bausmė atitinka bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, bausmės skyrimo, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių nuostatas (BK 61 str.), neprieštarauja bausmės paskirčiai ir savo dydžiu nėra per griežta.

Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d. sankcijoje numatytos šios alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės atėmimas iki trejų metų. D. P. tyčinę nusikalstamą veiką padarė, esant neišnykusiam ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui. Pagal BK 27 str. 1 d. nuostatą tai vertintina kaip nusikaltimų recidyvas, todėl teismas pagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmę (BK 56 str.).

Bausmės dydis nustatytas taip pat tinkamai. D. P. padarė tyčinį baigtą nusikaltimą nuosavybei, kuris priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Baustas administracine tvarka (b.l. 102), įrašytas į Vilniaus priklausomybės ligų centro priežiūros grupę dėl opioidų vartojimo (b.l.104). Teistas už penkias nusikalstamas veikas nuosavybei. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas pagrįstai padarė išvadą, kad jo padarytas nusikaltimas nėra atsitiktinis, t.y. dėsningas ankstesnio elgesio padarinys. Anksčiau skirtos gana griežtos laisvės atėmimo bausmės D. P. elgesiui įtakos nepadarė. Įvertinęs paminėtas, atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką) ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad D. P. paskirta bausmė, mažesnė nei sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, negali būti laikoma aiškiai per griežta.

Nuteistasis vieną iš bausmės švelninimo motyvų nurodo tai, kad su nukentėjusiąja M. G. gyveno kartu pusę metų, vedė bendrą ūkį. Tačiau teismo įrodyta, to neneigia ir D. P., kad kompiuterį pirko M. G. savo lėšomis. Kaip žinia, pagal Civilinio kodekso normas, sugyventinių turtas nėra bendra nuosavybė, o nusikaltimo padarymas prieš artimą, D. P. pasitikėjusį žmogų, anaiptol nerodo nei kaltininko, bei nusikalstamos veikos mažesnį pavojingumą. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti motyvai – apgaule paimtą M. G. kompiuterį užstatė skolai grąžinti ir kt. – atskleidžia nuteistojo būdą bei polinkį iškilusias problemas spręsti neteisėtais būdais. Šiais motyvais švelninti bausmę taip pat nėra pagrindo. Kolegija daro išvadą, kad bausmė individualizuota tinkamai, keisti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d., 1 p.,

NUTARĖ:

Nuteistojo D. P. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Pranas ŠimkusTeisėjas Tomas ZdanavičiusRičardas Gilys