- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-11-08
- Bylos Nr.
- eI2-6382-1114/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03753-2022-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Indrė Pukanasytė-Biekšė (pirm.), Gediminas Užubalis, Sigita Fomičiova
- Pareiškėjas
- R. B.
- Atsakovas
- Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija
- Trečiasis asmuo
- Prienų rajono savivaldybės administracija
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Fomičiovos, Indrės Pukanasytės-Biekšės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gedimino Užubalio,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. B. skundą atsakovei Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis suinteresuotas asmuo Prienų rajono savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja R. B. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo: 1) panaikinti atsakovės Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau ir – atsakovė, VDAI) 2022 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą Nr. 3R-638(2.13-1.E) (toliau ir – Sprendimas); 2) įpareigoti Prienų rajono savivaldybės administraciją (toliau ir – Administracija) sumontuoti stebėjimo kamerą kitoje vietoje; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėja nurodė, kad 2022 m. sausio 13 d. kreipėsi į Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariatą dėl sumontuotos vaizdo stebėjimo kameros prie pareiškėjos namų. Teigia, kad jos prašymas buvo persiųstas VDAI. 2022 m. rugpjūčio 9 d. iš VDAI gavo Sprendimą, kuriuo pareiškėjos skundas buvo atmestas.
3. Pareiškėja teigia, kad su VDAI Sprendimu nesutinka, ji neprieštarauja dėl pačios vaizdo kameros buvimo, tačiau kamera sumontuota taip, kad į vaizdo kameros stebėjimo zoną patenka pareiškėjai priklausanti teritorija.
4. Pažymi, jog 2022 m. kovo 1 d. raštu VDAI nusiuntė papildomą informaciją, kurią gavo iš Administracijos; rašte nurodė, jog prieš pateikiant informaciją, buvo atvažiavę du vyrai Administracijos automobiliu ir pakoregavo vaizdo kameros padėtį (palenkė žemyn ir pasuko į šoną), tačiau net ir pakeitus kameros padėtį, į vaizdo kameros stebėjimo zoną patenka pareiškėjai priklausanti teritorija. Teigia, kad nėra užtikrinta, ar iš tiesų egzistuoja Administracijos minimi kameros filtrai, o jeigu ir yra, tai nebus pašalinti arba „pakoreguoti“ pasibaigus šiam tyrimui, todėl pareiškėja nesutinka su tokiu vaizdo stebėjimo kameros sumontavimu. Pareiškėjos manymu, sumontuoti vaizdo kamerą iš priešingo kampo būtų daug tikslingiau. Pabrėžia, kad tuomet nekilų problemų dėl neteisėto privačios erdvės stebėjimo, daugiau matytųsi bendro naudojimo kelias, kas, esant reikalui (pvz.: padarytam nusikaltimui, nelaimės atveju), būtų naudinga informacija spec. tarnyboms. Skunde pažymi, kad vaizdo kameros padėtis kelis kartus buvo koreguota ir po šio rašto pateikimo, tačiau, kaip pareiškėjai matyti iš VDAI sprendimo, VDAI nebuvo atvykusi patikrinti ir įsitikinti, kad vaizdo stebėjimo kamera nepažeidžia pareiškėjos teisių, taip pat netyrė kameros sumontavimo padėties, o tik formaliai, gavusi pareiškėjos skundą ir Administracijos atsakymą, priėmė neigiamą sprendimą pareiškėjos atžvilgiu. Pareiškėjos manymu, VDAI Sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas.
Atsiliepimas
5. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo atmesti jį kaip nepagrįstą.
6. Atsiliepime nurodyta, kad Sprendimu VDAI atmetė pareiškėjos skundą nustačiusi, jog Administracijos ant ties pareiškėjai priklausančiu sklypu stovinčio elektros stulpo įrengta vaizdo stebėjimo kamera vaizdo stebėjimas vykdomas turint tam teisinį pagrindą, atkreipia dėmesį į tai, kad VDAI nėra įgaliota įpareigoti asmenis pakeisti įrenginių, kurie naudojami asmens duomenų tvarkymui, montavimo (įrengimo) vietą.
7. VDAI dėl pareiškėjos argumento – tyrimo patikrinimo vietoje neatlikimas – pažymi, kad jai suteikta kompetencija savo nuožiūra pasirinkti ir veikti pagal Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau ir – ADTAĮ) ir 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau ir – BDAR) jai suteiktus įgaliojimus, tame tarpe ir spręsti, kaip reikia nagrinėti asmenų skundus, kad būtų surinkta su galimu BDAR pažeidimu susijusi informacija.
8. Pažymi, kad vadovaujantis VDAI direktoriaus 2021 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 1T-20(1.12.E) „Dėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos nagrinėjamų skundų nagrinėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintu Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos nagrinėjamų skundų nagrinėjimo tvarkos aprašo 22 punktu, skundą nagrinėjantis VDAI valstybės tarnautojas privalo surinkti visą skundo tyrimui būtiną informaciją ir (ar) dokumentus, esant reikalui, atlikti patikrinimą vietoje, gauti žodinius ir rašytinius paaiškinimus iš fizinių ir juridinių asmenų ir reikalauti, kad jie atvyktų duoti paaiškinimus į VDAI patalpas; dokumentų ir informacijos, reikalingos skundo tyrimui, reikalavimas turi būti motyvuotas. Vadovaujantis VDAI direktoriaus 2019 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 1T-92(1.12.E) „Dėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos vykdomų tyrimų ir (ar) patikrinimų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos vykdomų tyrimų ir (ar) patikrinimų atlikimo taisyklių 20 punktu, VDAI valstybės tarnautojai tyrimą ir (ar) patikrinimą (toliau – Tikrinimas) atlieka vienu ar keliais būdais (atsižvelgiant į Tikrinamo subjekto specifiką, asmens duomenų tvarkymo ypatumus ir pan.), t. y. rašytine procedūra, atliekant Tikrinimą vietoje, renkant ir fiksuojant valstybės registruose ir informacinėse sistemose, viešai interneto svetainėje, taikomojoje programoje ar kituose šaltiniuose pateiktą informaciją.
9. Šiuo konkrečiu atveju, Tikrinimas buvo atliktas rašytine procedūra VDAI 2022 m. kovo 23 d. raštu Nr. 2R-853 (2.13.Mr) kreipiantis į pareiškėjos nurodytą skundžiamą asmenį – Administraciją, taip pat 2022 m. birželio 3 d. raštu Nr. 2R-2620(2.13.Mr) Administracijos paprašyta pateikti papildomą informaciją.
10. VDAI, nagrinėdama asmenų skundus, vadovaudamasi ADTAĮ 12 straipsnio 2 dalies 1 punktu, turi teisę neatlygintinai gauti iš duomenų valdytojų ir duomenų tvarkytojų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų juridinių ir fizinių asmenų visą reikalingą informaciją, dokumentų kopijas ir nuorašus, duomenų kopijas, taip pat susipažinti su visais duomenimis ir dokumentais, reikalingais atliekant priežiūros institucijos užduotis ir funkcijas. Vadovaujantis ADTAĮ 14 straipsniu, tiek juridiniai, tiek fiziniai asmenys turi pareigą pateikti informaciją ir (ar) paaiškinimus. Asmenys pateikiantys informaciją VDAI atsako už jos teisingumą. Klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimas užtraukia administracinę atsakomybę, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 505 straipsnyje. Šiuo atveju Administracija, būdama VDAI įspėta dėl atsakomybės už klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimą (ANK 505 straipsnis), pateikė VDAI paaiškinimus ir juos pagrindžiančius įrodymus, ir VDAI neturėjo pagrindo netikėti Administracijos pateikta informacija.
11. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau ir – VAĮ) 3 straipsnio 9 punkte nustatytu lygiateisiškumo principu, viešojo administravimo subjektas, priimdamas administracinius sprendimus, turi atsižvelgti į tai, kad įstatymui visi asmenys lygūs, ir negali varžyti jų teisių ar teikti jiems privilegijų dėl jų lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės ir turtinės padėties, išsilavinimo, religinių ar politinių pažiūrų, veiklos rūšies ir pobūdžio, gyvenamosios vietos ir kitų aplinkybių. Iš pateikto darytina išvada, kad VDAI turi pareigą ginti ne tik pareiškėjos teises, bet ir atsižvelgti į teisės aktais Administracijai nustatytas pareigas. Administracija, pareiškėjos skundo nagrinėjimo VDAI metu, pateikė argumentaciją, kad vykdydama vaizdo stebėjimą remiasi BDAR 6 straipsnio 1 punkto e dalyje įtvirtinta asmens duomenų tvarkymo teisėtumo sąlyga – tvarkyti duomenis būtina siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui. VDAI, įvertinusi Administracijos pateiktus paaiškinimus, papildomus dokumentus (Administracijos vykdomo viešųjų erdvių vaizdo stebėjimo Prienų mieste ir rajone (seniūnijose) poveikio duomenų apsaugai vertinimo ataskaitą, 2022-06-15 Prienų rajono savivaldybės administracijos ir duomenų subjektų (asmenų, patenkančių į vaizdo stebėjimo lauką) interesų pusiausvyros testą („Balanso testas“) Nr. (7.66E)AR4-1316), situacijai aktualių teisės aktų nuostatas (apžvelgtos Sprendime), Administracijos pateiktus vaizdo kamera, įrengta adresu (duomenys neskelbtini) stebimo vaizdo apimties įrodymus (2022-03-08, 16:59:49 užfiksuotą ekrano vaizdo nuotrauką), nusprendė, kad Administracija vaizdo stebėjimą vykdo teisėtai. Atsižvelgiant į tai, jog adresu (duomenys neskelbtini) įrengtai vaizdo stebėjimo kamerai yra pritaikytas filtras, kuris užtikrina, kad būtų išvengta pareiškėjai priklausančios teritorijos, esančios kitapus gatvės nuo stebimų pusiau požeminių atliekų surinkimo konteinerių, filmavimo, VDAI padarė išvadą, kad Administracijos pasirinkta techninė priemonė – filtrų panaudojimas vaizdo stebėjimo perimetrui koreguoti, yra tinkama siekiamam tikslui įgyvendinti, kadangi tokiu būdu siekiama apsisaugoti nuo duomenų tvarkymo be leidimo, taip įgyvendinant BDAR 5 straipsnio 1 dalies f punkte įtvirtintą konfidencialumo principą, taip pat BDAR 5 straipsnio 1 dalies c punkte įtvirtintą duomenų kiekio mažinimo principą, kadangi siekiama išvengti perteklinio (kitiems asmenims, įskaitant pareiškėjai, priklausančių teritorijų) vaizdo stebėjimo. VDAI neturėjo pagrindo abejoti Administracijos pateiktų vaizdo stebėjimo apimties įrodymų autentiškumu, todėl nusprendė papildomai neatlikti vaizdo stebėjimo apimties patikrinimo vietoje.
Šalies argumentai
12. VDAI pažymi, kad VDAI skundus nagrinėja remdamasi skundo nagrinėjimo medžiagoje turimais įrodymais. Skunde, pateiktame teismui, pareiškėja nurodo, kad Administracijos vaizdo stebėjimo kamera sumontuota taip, kad į vaizdo kameros stebėjimo zoną patenka pareiškėjai priklausanti teritorija, tačiau nei skundo nagrinėjimo VDAI metu, nei skundą teikdama teismui pareiškėja nepateikė neabejotinų įrodymų, kad minima vaizdo stebėjimo kamera išties yra stebima pareiškėjai priklausanti teritorija. Taip pat pareiškėja teismui nurodė, kad 2022 m. kovo 1 d. į VDAI nusiuntė papildomą informaciją, kurią gavo iš Administracijos; šiame rašte nurodė, kad „prieš pateikiant šį atsakymą, 2 vyrai atvažiavo Prienų raj. savivaldybės automobiliu ir pakoregavo kamerą, t .y. palenkė žemyn ir pasuko į šoną; net ir tada į vaizdo kameros stebėjimo zoną patenka pareiškėjai priklausanti teritorija; taigi tą visą laiką buvo neteisėtai stebima pareiškėjai priklausanti privati valda (kiemas, namas, įvažiavimas); todėl nėra jokios garantijos, kad tie jų minimi filtrai iš tiesų egzistuoja, o jei ir yra, tai nebus pašalinti arba „pakoreguoti“ pasibaigus šiam tyrimui. VDAI atkreipia dėmesys į tai, kad pareiškėja tik teikia savo nuomonę, tačiau savo nuomonės nepagrindžia įrodymais. O VDAI sprendimus priima, atsižvelgdama į surinktus įrodymus ir šioje situacijoje svarbu tai, kad Administracija VDAI pateikė įrodymus (2022-03-08, 16:59:49 užfiksuotą ekrano vaizdo nuotrauką), kad vaizdo stebėjimas nėra vykdomas didesne apimtimi, nei leidžiama pagal reikalavimus.
13. VDAI, atsižvelgdama į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, į tai, kad Administracija raštu atsakė į visus VDAI pateiktus klausimus, pateikė juos pagrindžiančius įrodymus, įskaitant vaizdo stebėjimo apimties įrodymus, neturėdama kitų įrodymų, kurie keltų abejonę dėl Administracijos atsakymų teisingumo bei įrodymų tikrumo, pasirinko tinkamą ir proporcingą tikrinimo būdą bei atitinkamai, atsižvelgdama į skundo nagrinėjimo metu surinktą informaciją, priėmė motyvuotą Sprendimą.
14. VDAI nurodo, kad nesutinka, jog pareiškėjos skunde nurodyti argumentai sudaro pagrindą naikinti VDAI Sprendimą, priimtą išnagrinėjus ir įvertinus visas skundui reikšmingas aplinkybes. Pareiškėja neįrodė, kad VDAI būtų pažeidusi objektyvumo, nešališkumo principus, o tyrimą, pagal skunde nurodytas aplinkybes, atlikusi neišsamiai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
15. Byloje ginčas kilo dėl VDAI Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
16. Byloje yra Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato veiklos skyriaus 2022 m. sausio 24 d. raštas Nr. 52-S-34, kuriuo VDAI persiųstas pareiškėjos 2022 m. sausio 13 d. pranešimas dėl galimo ADTAĮ pažeidimo; prie šio komisariato rašto pridėtas 2022 m. sausio 13 d. pareiškėjos pateiktas pranešimas, kuriame ji nurodė, kad 2022 m. sausio 13 d. adresu (duomenys neskelbtini) pareiškėja pastebėjo, kad prie jai priklausančio sklypo prie stulpo primontuota vaizdo kamera, kurios objektyvas nukreiptas į pareiškėjai priklausančią privačią teritoriją, taip yra pažeidžiamos teisės į pareiškėjos privatų gyvenimą; pareiškėja prašo imtis priemonių ir apsaugoti jos privatumą.
17. Byloje yra pareiškėjos 2022 m. kovo 1 d. raštas „Dėl savivaldybės atsakymo“, adresuotas VDAI. Rašte nurodoma, kad pareiškėja 2022 m. vasario 24 d. gavo Administracijos atsakymą, kuriame patvirtinta, kad kamera yra sumontuota ir priklauso Prienų rajono savivaldybei. Prie rašto pridėtos nuotraukos su pareiškėjos prierašu, kad pridedamos nuotraukos, įrodančios vaizdo stebėjimo kameros padėtį iki jos padėties pakoregavimo. Rašte nurodyta, jog prieš Administracijai pateikiant atsakymą, buvo atvažiavę du vyrai Prienų rajono savivaldybės automobiliu ir pakoregavo vaizdo kameros padėtį (palenkė žemyn ir pasuko į šoną), tačiau net ir pakeitus kameros padėtį, į vaizdo kameros stebėjimo zoną patenka pareiškėjai priklausanti teritorija. Pareiškėja rašte teigia, kad nėra jokios garantijos, kad iš tiesų egzistuoja Administracijos minimi kameros filtrai, o jeigu ir yra, tai nebus pašalinti arba „pakoreguoti“ pasibaigus šiam tyrimui, todėl pareiškėja nesutinka su tokiu vaizdo stebėjimo kameros sumontavimu. Nurodo, kad tikslingiau sumontuoti vaizdo kamerą iš priešingo kampo; tai nekeltų problemų dėl neteisėto privačios erdvės stebėjimo, daugiau matytųsi bendro naudojimo kelias, kas, esant reikalui (pvz.: padarytam nusikaltimui, nelaimės atveju), būtų naudinga informacija spec. tarnyboms. Rašte prašo VDAI įpareigoti Administraciją šią vaizdo stebėjimo kamerą sumontuoti kitoje vietoje.
18. Byloje yra VDAI 2022 m. vasario 23 d. rašto Nr. 2R-853 (2.13.Mr) „Nurodymas pateikti informaciją įgyvendinant atskaitomybės principą“, adresuoto Administracijai, nuorašas, kuriame tiriant pareiškėjos skundą, VDAI paprašė Administraciją pateikti šią informaciją: 20.1. Nurodyti, ar vykdote (vykdėte) vaizdo stebėjimą ties sklypu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini)? Jei taip, paaiškinkite, kada (nurodant metus, mėnesį, dieną), kokiais tikslais, kokiu teisiniu pagrindu, vadovaujantis buvo įrengtos vaizdo stebėjimo kameros minėtu adresu? Ar šiems tikslams pasiekti buvo naudoti kiti būdai ar priemonės? Jei taip įvardinkite, kokie būdai ar priemonės buvo naudoti ir kodėl tokie būdai ar priemonės yra (buvo) nepakankamos/netinkamos. 20.2. Nurodyti, kokioje teritorijoje yra vykdomas vaizdo stebėjimas, t. y. kas patenka į aukščiau nurodytu adresu stebėjimą atliekančių kamerų stebėjimo lauką. Pateikite darytų vaizdo įrašų nuotraukų kopijas (jei vaizdo stebėjimo kameros turi galimybę nuotoliniu būdu keisti jų stebėjimo lauką ir (arba) priartinti vaizdą, prašome pateikti nuotraukas taip, kad matytųsi visa teritorija patenkanti į kiekvienos iš vaizdo stebėjimo kamerų stebėjimo lauką ir (arba) labiausiai priartintas bei nutolintas vaizdai) bei informaciją apie kameros modelį. 20.3. Ar informavote pareiškėją ir kitus asmenis apie minėtu adresu vykdomą vaizdo stebėjimą, kaip to reikalauja ADTAĮ 20 straipsnis ir, jei taip, kokią konkrečiai informaciją apie vykdomą vaizdo stebėjimą, kokia forma ir kokiu atstumu nuo vaizdo stebėjimo lauko ribos jiems pateikėte bei pateikite informavimo faktą patvirtinančias nuotraukas, kuriose matytųsi pagal ADTAĮ 20 straipsnį suteikiama informacija ir jos pateikimo vieta. Jei neinformavote, paaiškinkite kodėl ši pareiga Jums netaikoma. 20.4. Ar pareiškėjai ir kitiems asmenims suteikėte informaciją apie jų asmens duomenų (vaizdo ir (ar) garso įrašų) tvarkymą? Jei taip, kada ir kokiu būdu (raštu ar kita forma)? Jei tokią informaciją suteikėte raštu, prašome pateikti tai patvirtinančių dokumentų patvirtintas kopijas. Jei tokios informacijos nesuteikėte, teisiškai pagrįskite, kodėl. 20.5. Ar supažindinote duomenų subjektus su jų teise nesutikti su tokiu jų asmens duomenų (vaizdo ir (ar) garso įrašų) tvarkymu, kaip tai numatyta BDAR 21 straipsnyje. Jei supažindinote, pateikite tai patvirtinančių dokumentų patvirtintas kopijas. Jeigu duomenų subjektų nesupažindinote su minėta teise, prašome teisiškai pagrįsti, kodėl. 20.6. Tuo atveju, jei aukščiau nurodytos vaizdo stebėjimo kameros Jums nepriklauso, prašome nurodyti, kam esate suteikę leidimą vykdyti vaizdo stebėjimą aukščiau minėtu adresu bei pateikti kitą Jums žinomą informaciją dėl minėtų kamerų savininko(-ų). 20.7. Ar įrašuose užfiksuotus asmens duomenis tvarkote patys, ar esate įgalioję duomenų tvarkytoją? Jeigu įgaliotas duomenų tvarkytojas yra fizinis asmuo, nurodykite jo vardą, pavardę ir gyvenamosios vietos adresą, jeigu juridinis asmuo – jo pavadinimą, buveinės adresą ir kodą. Nurodykite, kokius nurodymus esate davę įgaliotam duomenų tvarkytojui bei pridėkite tai patvirtinančių dokumentų patvirtintas kopijas. Taip pat pateikite rašytinės sutarties, kurioje nustatyti Jūsų ir Jūsų įgalioto duomenų tvarkytojo santykiai, patvirtintą kopiją. 20.8. Ar vaizdo įrašai yra (buvo) teikiami tretiesiems asmenims? Jei taip, nurodykite, kam (įvardijant juridinio asmens pavadinimą, kodą, buveinės adresą ir (ar) fizinio asmens vardą, pavardę, gyvenamosios vietos adresą ar kitą kontaktinę informaciją), kada (įvardijant metus, mėnesį, datą), kokiu būdu, kokiu tikslu ir kokia asmens duomenų tvarkymo sąlyga, numatyta BDAR 6 straipsnio 1 dalyje, tai darote (darėte). 20.9. Pateikti Jūsų atsakymus pagrindžiančių dokumentų patvirtintas kopijas ar kitus Jūsų turimus įrodymus.
19. VDAI į bylą pateikė Administracijos 2022 m. kovo 9 d. raštą Nr. R3-870 „Dėl informacijos pateikimo įgyvendinant atskaitomybės principą“ su priedais (atsakymą į VDAI 2022 m. vasario 23 d. raštą Nr. 2R-853 (2.13.Mr). Administracija nurodė, kad vaizdo stebėjimas yra vykdomas adresu (duomenys neskelbtini) esančioje pusiau požeminėje atliekų surinkimo aikštelėje, o vaizdo stebėjimo įrašus administruoja Administracija, kuri yra vaizdo duomenų valdytojas. Vaizdo stebėjimo kameros, esančios kituose objektuose (tarp jų ir vaizdo stebėjimo kamera, esanti (duomenys neskelbtini)) Administracijai yra perduotos 2021 m. gruodžio 27 d. darbų perdavimo aktu iš įmonės UAB ,,VS sistemos“. Kadangi, pagal pusiau požeminės aikštelės lokaciją ir atliekų konteinerių išdėstymą bei pagal stulpo, kuriame yra sumontuota vaizdo stebėjimo kamera, stovėjimo vietą nebuvo techninių galimybių vaizdo stebėjimo kameros lauko sureguliuoti ir nukreipti taip, kad kameros perimetras apimtų išimtinai tik viešą teritoriją aplink atliekų konteinerius, prieš pradedant vykdyti vaizdo stebėjimą, buvo panaudotos kitos techninės priemonės – filtrai, uždengiantys į vaizdo stebėjimo lauką patenkančias privačių teritorijų dalis ir įvažiavimų į jas dalis, todėl privatiems asmenims priklausančiose teritorijose vaizdo stebėjimas nebuvo ir nėra vykdomas ir tokio pobūdžio vaizdo duomenys nerenkami, netvarkomi, nesaugomi bei neperduodami tretiesiems asmenims. Pažymėjo, kad Prienų rajono savivaldybės viešosiose erdvėse vaizdo stebėjimas vykdomas vadovaujantis BDAR – 6 straipsnio 1 dalies e punktu: tvarkyti asmens duomenis būtina siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas. Remiantis Prienų rajono savivaldybės administracijoje ir seniūnijose įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų naudojimo ir vaizdo duomenų tvarkymo tvarkos aprašo, patvirtinto Administracijos direktoriaus 2020 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. A3-756 ,,Dėl Prienų rajono savivaldybės administracijoje ir seniūnijose įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų naudojimo ir vaizdo duomenų tvarkymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau ir Aprašas) 8 punkto 8.3 papunkčiu –vaizdo stebėjimas atliekamas siekiant užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką; 16.3 papunkčiu – duomenų valdytojas įpareigojamas užtikrinti vaizdo duomenų saugumą, įgyvendinant tinkamas organizacines ir technines asmens duomenų saugumo priemones. Vaizdo stebėjimo teisinis pagrindas – vaizdo stebėjimas vykdomas remiantis BDAR 6 straipsnio 1 dalies e punkte įtvirtintomis teisėto asmens duomenų tvarkymo sąlygomis bei Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau ir – Įstatymas) 6 straipsnio 34 ir 36 punktais. Vaizdo stebėjimo tikslas – vaizdo stebėjimas vykdomas siekiant užtikrinti Administracijos turto saugumą, asmenų saugumą, nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevenciją, nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) atskleidimą ir tyrimą. Vaizdo stebėjimas vykdomas Prienų rajono savivaldybei Įstatyme deleguotų savarankiškųjų funkcijų įgyvendinimo tikslu (6 straipsnio 34 ir 36 punktai): dalyvauti įgyvendinant nusikaltimų prevencijos priemones ir užtikrinant viešąją tvarką bei sanitarijos ir higienos taisyklių laikymąsi ir kontrolės organizavimą, švaros ir tvarkos viešose vietose užtikrinimą. Pažymėjo, kad šiuo atveju tik vaizdo stebėjimo kameromis užfiksuoti duomenys suteikia galimybę efektyviai atskleisti nusikalstamas veikas, susijusias su viešosios tvarkos pažeidimais, savivaldybei priklausančio turto niokojimu ir pan., taip pat vaizdo stebėjimas prisideda prie bendro saugumo jausmo Prienų mieste didinimo. Atsižvelgiant į tai, kad teisės pažeidimai, ypač administraciniai nusižengimai, vykdomi tiek tamsiuoju, tiek ir šviesiuoju paros metu, nebūtų efektyvu vaizdo stebėjimo sistemą naudoti tam tikru intervaliniu periodiškumu, o ne nepertraukiamai arba vietoj vaizdo stebėjimo naudoti kitas priemones. Vaizdo stebėjimo tikslai yra aiškūs, konkretūs, atitinka teisės aktus, reglamentuojančius duomenų valdytojo veiklą bei viešosios valdžios funkcijas, duomenų tvarkymo teisėtumas yra pagrįstas viešuoju interesu bei valdžios funkcijų vykdymu, kas neprieštarauja moralės normoms bei nesikerta su esama teismų praktika, todėl vaizdo stebėjimas yra vienintelė efektyvi priemonė pasiekti nustatytiems tikslams. Nurodė, kad į vaizdo stebėjimo lauką patenka dalis (duomenys neskelbtini), kelio ženklas, privažiavimas prie pusiau požeminės atliekų konteinerių aikštelės, požeminė aikštelė prie konteinerių ir informacinis ženklas prie atliekų konteinerių, taip pat trys atliekų konteineriai. Kameromis užfiksuotas vaizdas gali būti priartintas nuotoliniu būdu, tačiau, pagal VDAI pateiktą vaizdo fotografiją matyti, kad dėl galimo priartinimo vaizdo stebėjimo laukas ir gaunami vaizdo duomenys nesikeičia. Vaizdo stebėjimo kameros modelis: IP kamera 4MP, 2.8mm, SDcard, Hikvision, BULLET IP67. Visi asmenys, prieš patenkant į vaizdo stebėjimo teritoriją, yra informuojami apie toje teritorijoje vykdomą vaizdo stebėjimą matomoje vietoje pakabintoje informacinėje lentelėje nurodant vaizdo stebėjimo tikslą ir duomenų valdytojo kontaktus. Asmenys yra informuoti ir informacija apie asmens duomenų tvarkymą yra pateikta viešai savivaldybės internetinės svetainės skiltyje ,,Asmens duomenų apsauga“. Asmenys yra informuoti apie jų teises, susijusias su jų asmens duomenų tvarkymu skiltyje ,,Duomenų subjektų teisės“. Administracija yra vaizdo duomenų valdytojas. Vaizdo įrašų duomenys tvarkomi remiantis Aprašu ir visais vėlesniais jo pakeitimais. Vaizdo įrašai, užfiksuoti adresu (duomenys neskelbtini), tretiesiems asmenims nebuvo perduoti.
20. Prie Administracijos 2022 m. kovo 9 d. rašto Nr. R3-870 „Dėl informacijos pateikimo įgyvendinant atskaitomybės principą“ pridėta: vaizdo stebėjimo lauko nuotrauka (iš kurios matyti, kad ji daryta 2022 m. 16:59:49); Aprašo 1 priedo 6 puslapio kopija (25 lentelė) (šioje lentelėje, be kita ko, nurodyta, kad stebėjimas vykdomas adresu (duomenys neskelbtini); yra viena kamera; stebėjimo erdvė – lauko teritorija – pusiau požeminė atliekų surinkimo aikštelė); Aprašo 3 priedo – Informavimo apie vykdomą vaizdo stebėjimą kopija; Informacinės lentelės apie teritorijoje vykdomą vaizdo stebėjimą nuotrauka; Informacijos apie stebimą teritoriją prieš patenkant į ją pateikimo nuotrauka; Duomenų valdytojo duomenų tvarkymo veiklos įrašo formos kopija (kurioje nurodyta, kad asmens duomenų šaltinis – iš vaizdo stebėjimo kamerų, duomenų tvarkymo tikslas – viešosios tvarkos, nusikaltimų ir nusižengimų prevencijos bei asmenų ir Administracijai priklausančio turto saugumo užtikrinimas viešosiose erdvėse; duomenų tvarkymo teisinis pagrindas – BDAR 6 straipsnio e punktas, Vaizdo stebėjimo kamerų naudojimo ir vaizdo duomenų tvarkymo tvarkos aprašas,VAĮ, Įstatymas; duomenų subjektų kategorijos – į vaizdo stebėjimo lauką patenkantys asmenys, transporto priemonės ar kitas materialus turtas, kurio pagrindu galima identifikuoti jo valdytoją; asmens duomenų kategorijos – vaizdo stebėjimo metu sukaupta vaizdo medžiaga; asmens duomenų gavėjų kategorijos – teisėsaugos institucijos pagal poreikį; saugojimo terminas – 14 dienų nuo užfiksavimo momento).
21. Byloje yra VDAI 2022 m. birželio 3 d. raštas Nr. 2R-2620 (2.13.Mr) „Dėl papildomos informacijos pateikimo“, kuriuo paprašyta Administracijos pateikti papildomą pareiškėjos tyrimui reikalingą informaciją, t. y. kad vaizdo stebėjimo vykdymas adresu (duomenys neskelbtini), stebint minėtu adresu esančią pusiau požeminę atliekų surinkimo aikštelę, yra būtinas Įstatymo 6 straipsnio 34 ir 36 punktuose (dalyvavimas, bendradarbiavimas užtikrinant viešąją tvarką, kuriant ir įgyvendinant nusikaltimų prevencijos priemones; sanitarijos ir higienos taisyklių tvirtinimas ir jų laikymosi kontrolės organizavimas, švaros ir tvarkos viešose vietose užtikrinimas) nurodytų funkcijų tinkamam įgyvendinimui, ir kad kitų priemonių, keliančių mažesnį pavojų duomenų subjektų teisėms ir laisvėms, pasitelkimas nebūtų efektyvus pasiekti nustatytiems tikslams (pvz., pateikti poveikio duomenų apsaugai vertinimą vykdant vaizdo stebėjimą minėtu adresu).
22. Byloje yra Administracijos 2022 m. birželio 15 d. raštas Nr. R3-2233 „Dėl papildomos informacijos pateikimo“ (kuriuo atsakyta į VDAI 2022 m. birželio 3 d. raštą Nr. 2R-2620 (2.13.Mr), kuriame nurodyta, kad vaizdo stebėjimo vaizdo kameromis vykdymas, kurį atlieka Administracija adresu (duomenys neskelbtini), stebint minėtu adresu esančią pusiau požeminę atliekų surinkimo aikštelę, yra vykdomas remiantis BDAR 6 straipsnio 1 dalies c ir e punktais ir yra būtinas pagal Įstatymo 6 straipsnio 34 punktą – įgyvendinant nusikaltimų prevencijos priemones ir užtikrinant viešąją tvarką bei pagal Įstatymo 6 straipsnio 36 punktą – užtikrinant sanitarijos ir higienos taisyklių laikymosi kontrolę, organizavimą, švaros ir tvarkos viešose vietose užtikrinimą. Remiantis minėtais teisės aktais, Administracija turi prievolę įgyvendinti Įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Įstatymo 6 straipsnio 34 ir 36 punktuose įtvirtintų reikalavimų tinkamam įgyvendinimui nepertraukiamas vaizdo stebėjimas yra būtina ir vienintelė tikslinga priemonė, kadangi atliekų surinkimo aikštelės yra viešos vietos, į kurias gali patekti neribotas skaičius asmenų neribotu paros metu. Aikštelės skirtos išrūšiuotų šiukšlių surinkimui, kad asmenys patogiai, laikantis švaros ir tvarkos bet kuriuo paros metu galėtų jomis naudotis – jos nėra aptvertos ar kitaip saugomos apribojant patekimą į jas, todėl vaizdo stebėjimo kameros yra vienintelis efektyvus, racionalus ir saugus būdas aukščiau minėtiems tikslams užtikrinti. Pažymi, kad atliekų surinkimo aikštelėse dažnai yra nesilaikoma higienos ir švaros bei elementarių tvarkos reikalavimų, tuo pažeidžiama viešoji tvarka – šiukšlės dažnai piktybiškai išmėtomos ir išbarstomos, nerūšiuojamos, sudedamos prie konteinerių, bet ne į juos, taip pat pasitaiko atvejų, kad automobiliais atvežamos stambiagabaritės atliekos, kurios neskirtos mesti į pusiau požeminių atliekų surinkimo aikštelių konteinerius ir yra paliekamos šalia jų, dėl to iš šiukšlių surinkimo aikštelių dažnai sklinda nemalonūs kvapai ir mėtosi šiukšlės. Tą įrodo ir pareiškėjos rašyti skundai dar prieš sumontuojant vaizdo stebėjimo kameras minėtoje šiukšlių surinkimo aikštelėje ir jau po sumontavimo. Pareiškėja skunduose tiek savivaldybės merui, tiek Administracijai (gauti 2020-10-19, 2021-04-29 bei 2022-03-13) akcentuoja, kad nuo atliekų konteinerių sklinda nemalonūs kvapai bei mėtosi šiukšlės – šiais teiginiais taip pat yra pagrindžiamas higienos ir sanitarijos taisyklių užtikrinimo bei viešosios tvarkos, nusižengimų ir nusikalstamų prevencijos užtikrinimo būtinumas, ką galima padaryti tik nustatant minėtų taisyklių pažeidėjus ir taikant jiems nuobaudas. Informuoja, kad sumontavus vaizdo stebėjimo kamerą atliekų surinkimo aikštelėje adresu (duomenys neskelbtini), ženkliai sumažėjo sanitarijos ir higienos pažeidimų bei kitų nusižengimų minėtu adresu skaičius. Visos Prienų rajono teritorijoje esančios pusiau požeminės atliekų surinkimo aikštelės įrengtos siekiant būtent gyventojų patogumo ir tuo pačiu sanitarijos ir higienos reikalavimų užtikrinimo, o įrengti konteineriai skirti tik tam tikros rūšies ir tinkamai išrūšiuotoms atliekoms mesti. Tačiau, pagal atsitinkančius įvykius ir pareiškėjos skundus matyti, kad asmenys dažnai nesilaiko minėtų reikalavimų. Tokių pažeidimų prevenciją ir užkardymą įgyvendinti galima tik vykdant vaizdo stebėjimą, kadangi tokie pažeidimai vyksta ir šviesiu, ir tamsiu paros metu, todėl nepertraukiamas vaizdo stebėjimas yra būtinas ir proporcingas bei suderintas tiek su gyventojų, tiek su Administracijos teisėtais interesais siekiant, kad viešose teritorijose būtų tvarka ir švara, asmenys jaustųsi saugiai, nebūtų laužomi ar kitaip niokojami ir gadinami įrengimai ir inventorius, todėl vaizdo stebėjimas yra vienintelis efektyvus būdas nustatyti pažeidėjus. Pažymi, kad tik kamerų dėka einamaisiais metais Administracijos viešosios tvarkos specialistai, gavę pranešimus apie galimai vykdomus/įvykdytus teisės pažeidimus, yra nustatę ir ištyrę 4 pažeidimų faktus ir pažeidėjams yra surašyti administracinio nusižengimo protokolai bei paskirtos nuobaudos. Dėl asmens duomenų (asmens atvaizdo ar jo valdomos transporto priemonės vaizdo) saugumo užtikrinimo pažymi, kad vaizdo duomenų tvarkymas yra reglamentuotas Apraše, o asmens duomenų tvarkymo operacijos aprašytos asmens duomenų tvarkymo veiklos įrašuose, kur nustatyti aukščiau minėti vaizdo stebėjimo tikslai, duomenų subjekto teisės, asmens duomenų teikimo ir saugojimo pagrindai ir kt. Pažymi, kad visi duomenų subjektai, prieš patenkant į stebimą teritoriją – šiuo atveju į atliekų surinkimo aikštelę, esančią adresu (duomenys neskelbtini), turi galimybę pasirinkti ir apsispręsti, ar jie sutinka įeiti/įvažiuoti į stebimą teritoriją, kadangi prieš įeinant į visas viešas vaizdo kameromis stebimas rajono teritorijas yra iškabinta informacija apie tai, kad teritorija yra stebima, kokiu tikslu tai daroma, kas yra duomenų valdytojas ir pateikti visi reikalingi duomenų valdytojo kontaktai, todėl laikoma, kad ne tik asmens duomenų valdytojas, bet ir pats duomenų subjektas, tokiu būdu pateikdamas savo asmens duomenis, prisiima dalinę atsakomybę už duomenų pateikimą savo noru ir laisva valia. Vykdant vaizdo stebėjimą nestebimos perteklinės ir privačios teritorijos ir/ar patalpos, tuo užtikrinamas asmenų privatumas. Jeigu kameros stebėjimo lauko techniškai neįmanoma nukreipti ir sureguliuoti tinkamai, naudojamos techninės vaizdo fiksavimo apsaugos priemonės – apsauginiai filtrai, uždengiantys į stebėjimo lauką patenkančias privačias teritorijas ar jų dalis, taip pat naudojamos organizacinės apsaugos priemonės – įrašų peržiūra atliekama tik pagal teisėtą poreikį ir teisėtais tikslais, įrašus peržiūrėti gali tik paskirti atsakingi asmenys, pasirašę konfidencialumo pasižadėjimus. Gauti minėtus įrašus ar konkrečias jų dalis turi teisę tik pats duomenų subjektas teisės aktų nustatyta tvarka arba kompetentingos teisėsaugos institucijos pagal motyvuotus ir argumentuotus prašymus siekiant ištirti incidentą. Mano, kad kitų priemonių, keliančių mažesnį pavojų duomenų subjektų teisėms ir laisvėms pasitelkimas nebūtų efektyvus pasiekti nustatytiems tikslams, kadangi atliekų surinkimo aikštelės yra viešos vietos, į kurias patekimas asmenims nėra ir negali būti ribojamas pagal tiesioginę minėtų aikštelių paskirtį. Daro išvadą, kad pareiškėjos skundas dėl asmens duomenų apsaugos pažeidimo vaizdo kamera stebint požeminės atliekų aikštelės teritoriją yra nepagrįstas. Prie Administracijos 2022 m. birželio rašto „Dėl papildomos informacijos pateikimo“ pridėti priedai: Poveikio duomenų apsaugai vertinimo ataskaita, 4 Asmens duomenų tvarkymo veiklos įrašai.
23. Prie Administracijos 2022 m. birželio 15 d. rašto Nr. (7.15Mr)R3-2233 „Dėl papildomos informacijos pateikimo“ pridėti 4 asmens duomenų tvarkymo veiklos įrašai dėl Administracijos tvarkomų asmens duomenų, kurių šaltinis – vaizdo stebėjimo kameros. Šiuose duomenų tvarkymo veiklos įrašuose, be kita ko, nurodyti duomenų tvarkymo tikslai (viename įraše – asmenų ir jiems priklausančio turto ir Administracijai priklausančio turto: įrenginių, prietaisų, inventoriaus ir kt. saugumo užtikrinimo tikslu siekiant teisės pažeidimų prevencijos ir užkardymo vykdomas viešų rajono erdvių vaizdo stebėjimas vaizdo stebėjimo kameromis; antrame įraše – nusikaltimų ir nusižengimų prevencijos tikslas (dėl asmenų ir jų turto saugumo, Administracijos turto apsaugos vykdomas viešų rajono erdvių stebėjimas vaizdo stebėjimo kameromis); trečiame įraše – sanitarijos ir higienos taisyklių laikymosi kontrolės, organizavimo, švaros ir tvarkos viešose vietose užtikrinimo tikslas (vykdomas vaizdo stebėjimas); ketvirtame įraše – viešosios tvarkos užtikrinimo tikslas (dėl švaros ir tvarkos palaikymo, triukšmo ir kito chuliganiško elgesio prevencijos viešose vietose vykdomas viešų rajono erdvių vaizdo stebėjimas vaizdo stebėjimo kameromis); duomenų tvarkymo teisinis pagrindas; duomenų subjektų kategorijos (į vaizdo stebėjimo lauką patenkantys asmenys, jų valdomos transporto priemonės); asmens duomenų kategorijų aprašymas (vaizdo stebėjimo metu sukaupta vaizdo medžiaga (vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuotas asmens atvaizdas arba jam priklausančio turto vaizdas); asmens duomenų gavėjų kategorijos (teisėsaugos institucijos pagal poreikį, pats asmens duomenų subjektas, įgyvendindamas savo teises); numatomi asmens duomenų saugojimo, ištrynimo terminai (14 dienų nuo užfiksavimo momento po to automatiškai ištrinami dėl naujo duomenų srauto).
24. Prie Administracijos 2022 m. birželio 15 d. rašto Nr. R3-2233 „Dėl papildomos informacijos pateikimo“ pridėtoje Administracijos vykdomų viešųjų erdvių vaizdo stebėjimo Prienų mieste ir rajone (seniūnijose) poveikio duomenų apsaugai vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad vertinimo atlikimo tikslas – įvertinti asmens duomenų saugumo užtikrinimą vykdant vaizdo stebėjimą dideliu mastu naudojant inovatyvias technologijas – vaizdo stebėjimo kameras Prienų miesto ir rajono (seniūnijų) viešosiose vietose; vaizdo stebėjimo tikslai – užtikrinti Administracijos turto saugumą; užtikrinti viešose erdvėse besilankančių asmenų saugumą; užtikrinti nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevenciją, atskleidimą, tyrimą; užtikrinti sanitarijos ir higienos taisyklių laikymosi kontrolę, organizavimą, švaros ir tvarkos viešose vietose užtikrinimą. Šioje poveikio duomenų apsaugai vertinimo ataskaitoje nurodyta (3 punkte), kad vaizdo stebėjimo kameros įrengtos taip, kas, atsižvelgiant į nustatytą vaizdo stebėjimo tikslą, vaizdo stebėjimas būtų vykdomas ne didesnėje teritorijos dalyje, negu tai yra būtina, ir renkama ne daugiau vaizdo duomenų, negu tai yra būtina; vaizdo stebėjimo kameros įrengtos ir pritaikytos taip, kad nebūtų nukreiptos į erdves, kurių stebėjimas nenumatytas ir toks stebėjimas žemintų žmogaus orumą; vaizdo įrašymo įrenginyje kameromis užfiksuotas vaizdas automatiniu būdu siunčiamas ir įrašomas į vaizdo saugojimo įrenginį; vaizdo įrašymo įrenginys leidžia atlikti vaizdo įrašų paiešką pagal datą ir laiką; vaizdo duomenys saugomi 14 dienų, po to automatiškai ištrinami dėl naujo duomenų srauto; kad užtikrinti asmens privatumą, vaizdo kameros stebėjimo perimetras reguliuojamas apsauginiais filtrais, jeigu techniškai neįmanoma sureguliuoti tinkamai. Taip pat nurodyta, kad pavojus fizinių asmenų teisėms ir laisvėms gali kilti, jeigu vaizdo stebėjimo laukas būtų didesnis nei būtina ir apimtų gyvenamąsias patalpas ar privačią teritoriją; tačiau kiekvienos vaizdo kameros stebėjimo laukas yra įvertintas ir privačios teritorijos bei gyvenamosios patalpos į stebėjimo lauką nepatenka; galimas privačios teritorijos bei gyvenamosios patalpos patekimas į vaizdo kameros stebėjimo lauką sprendžiamas kameros perimetro techniniu sureguliavimu arba privačių teritorijų retušavimo būdu naudojant apsauginius filtrus. Nurodyta, kad vaizdo stebėjimas vykdomas, be kita ko, šioje viešojoje erdvėje – (duomenys neskelbtini) – požeminės atliekų surinkimo aikštelės teritorija. Poveikio duomenų apsaugai vertinimo ataskaitos 7 punkte nurodyta, kad nestebimos perteklinės ir privačios teritorijos ir/ar patalpos, stebėjimo zonos apribojimui naudojami apsauginiai filtrai ir tik tuomet, kai nėra techninės galimybės kameros perimetrą nukreipti tinkamai – tuo užtikrinamas kitų asmenų privatumas, įrašų peržiūra atliekama tik pagal teisėtą poreikį ir teisėtais tikslais.
25. Byloje yra Administracijos Bendrojo skyriaus parengtas, 2022 m. birželio 15 d. patvirtintas Administracijos ir duomenų subjektų (Asmenų, patenkančių į vaizdo stebėjimo lauką) interesų pusiausvyros testas („balanso testas“) Nr. (7.66E)AR4-1316, kuriame nurodyta, kad vadovaujantis Administracijos ir duomenų subjektų, patenkančių į viešųjų erdvių vaizdo stebėjimo lauką interesų pusiausvyros testu („balanso testu“), Administracija, taikydama BDAR 6 straipsnio 1 dalyje c ir e punktuose numatytas teisėtas duomenų tvarkymo sąlygas viešosiose savivaldybės teritorijose vykdo vaizdo stebėjimą suderintais bei teisėtais tikslais, siekiant tinkamo Administracijos, kaip valdžios institucijos funkcijų ir pareigų įgyvendinimo bei rajono gyventojų asmens duomenų saugumo užtikrinimo balanso; nusižengimų, nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų prevencijos, higienos ir sanitarijos normų užtikrinimo bei Administracijos turto bei pačių duomenų subjektų apsaugos tikslų viešosiose poilsio, pramogų, ir laisvalaikio erdvėse ir atliekų surinkimo aikštelėse efektyviai neįmanoma įgyvendinti jokiomis kitomis priemonėmis, tik vaizdo stebėjimo vykdymu, kadangi visos kitos priemonės nėra pakankamai efektyvios, reikalauja daug žmogiškųjų bei finansinių išteklių, brangių ir ne tokių efektyvių technologinių galimybių ir resursų; tik vaizdo stebėjimo kameromis galima efektyviai ir saugiai užtikrinti vaizdo duomenų apsaugą, stebėjimo kokybę, nepertraukiamumą, o taip pat ir Administracijos bei duomenų subjekto interesų balansą, kadangi tai yra ilgalaikė ir pigiausia bei saugiausia technologinė priemonė ir investicija; duomenų subjektų teisės į privatumą nepažeidžiamos, kadangi prieš patenkant į stebimą teritoriją asmenys informuojami apie vykdomą stebėjimą informacinėse lentelėse ir asmenims suteikiama teisė apsispręsti, ar pateikti į stebimą teritoriją; tokiu atveju raštiško duomenų subjekto sutikimo nereikia, be to, asmens duomenys, surinkti vaizdo stebėjimo metu, tvarkomi, saugomi, arba teikiami tik teisės aktų nustatyta tvarka. Šiame „balanso teste“ nurodyta, kad, vykdant vaizdo stebėjimą, nestebimos perteklinės ir privačios teritorijos ir/ar patalpos, tuo užtikrinamas asmenų privatumas; jeigu kameros stebėjimo lauko techniškai neįmanoma nukreipti ir sureguliuoti tinkamai, naudojamos techninės apsaugos priemonės – filtrai, taip pat naudojamos organizacinės apsaugos priemonės – įrašų peržiūra atliekama tik pagal teisėtą poreikį ir teisėtais tikslais, įrašus peržiūrėti gali tik atsakingi asmenys, pasirašę konfidencialumo pasižadėjimus, o kompetentingos teisėsaugos institucijos vaizdo įrašus gali gauti tik pagal motyvuotus ir argumentuotus prašymus ir tik siekiant nustatyti incidentų: viešosios tvarkos pažeidimų, nusikaltimų ar nusižengimų atvejus. „Balanso teste“ dėl vaizdo stebėjimo vykdymo atliekų surinkimo aikštelėse, akcentuojami tiek nusižengimų, nusikaltimų prevencijos, tiek viešosios tvarkos užtikrinimo, tiek higienos ir sanitarijos taisyklių laikymosi kontrolės, organizavimo, švaros ir tvarkos viešose vietose reikalavimų užtikrinimo tikslai; kadangi atliekų surinkimo aikštelėse dažnai paliekamos šiukšlės prie konteinerių, jos išmėtomos, nesilaikoma tvarkos ir švaros, dažniausiai tokie įvykiai įvyksta tamsiu paros metu, nepertraukiamas vaizdo stebėjimas yra būtinas ir proporcingas bei suderintas tiek su gyventojų, tiek su savivaldybės interesais.
26. VDAI 2022 m. rugpjūčio 5 d. priėmė sprendimą Nr. 3R-638 (2.13-1.E), kuriuos pareiškėjos skundą atmetė.
27.1. VDAI veikla grindžiama teisėtumo, nešališkumo, viešumo, profesionalumo atliekant savo funkcijas principais; VDAI, atlikdama BDAR nustatytas priežiūros institucijos užduotis ir šiame įstatyme jai nustatytas funkcijas bei priimdama sprendimus dėl jų atlikimo, yra nepriklausoma; jos teisės gali būti suvaržytos tik įstatymų (8 straipsnio 2 dalis).
27.2. VDAI turi BDAR nustatytus priežiūros institucijos įgaliojimus (12 straipsnio 1 dalis). VDAI taip pat turi teisę: 1) neatlygintinai gauti iš duomenų valdytojų ir duomenų tvarkytojų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų juridinių ir fizinių asmenų visą reikalingą informaciją, dokumentų kopijas ir nuorašus, duomenų kopijas, taip pat susipažinti su visais duomenimis ir dokumentais, reikalingais atliekant priežiūros institucijos užduotis ir funkcijas; 2) pažeidimų nagrinėjimo metu be išankstinio įspėjimo įeiti į tikrinamo asmens, skundžiamo asmens ar su jais susijusių asmenų patalpas (tarp jų ir nuomojamas ar naudojamas kitais pagrindais) arba teritoriją, kur yra dokumentai ir (ar) įranga, susiję su asmens duomenų tvarkymu; įeiti į juridinio asmens teritoriją, pastatus, patalpas (tarp jų ir nuomojamus ar naudojamus kitais pagrindais) galima tik juridinio asmens darbo laiku, pateikus valstybės tarnautojo pažymėjimą. Įeiti į fizinio asmens gyvenamąsias patalpas (tarp jų ir nuomojamas ar naudojamas kitais pagrindais), kur yra dokumentų ir (ar) įrangos, susijusios su asmens duomenų tvarkymu, galima tik pateikus teismo nutartį dėl leidimo įeiti į fizinio asmens gyvenamąsias patalpas; <...> 5) teikti duomenų valdytojams, duomenų tvarkytojams ir kitiems juridiniams ar fiziniams asmenims rekomendacijas ir nurodymus dėl asmens duomenų tvarkymo ir (ar) privatumo apsaugos; <...> 8) pažeidimų nagrinėjimo metu naudoti technines priemones; 9) pažeidimų nagrinėjimo metu gauti žodinius ir rašytinius paaiškinimus iš juridinių ir fizinių asmenų ir reikalauti, kad jie atvyktų į VDAI patalpas duoti paaiškinimų; 10) naudoti turimą informaciją (įskaitant asmens duomenis), gautą pažeidimų nagrinėjimo metu ar atliekant kitas funkcijas; <...> 12) kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas teises (12 straipsnio 2 dalis). VDAI, atlikdama tyrimus ir (ar) patikrinimus savo iniciatyva bei nagrinėdama skundus, taip pat turi ANK nustatytas VDAI teises ir įgaliojimus (12 straipsnio 4 dalis).
27.3. Juridiniai ir fiziniai asmenys privalo vykdyti priežiūros institucijos reikalavimus (įskaitant reikalavimą atvykti į priežiūros institucijos patalpas duoti paaiškinimų, bet tuo neapsiribojant), nedelsdami pateikti informaciją ir (ar) paaiškinimus, dokumentų kopijas ir nuorašus, duomenų kopijas, sudaryti sąlygas susipažinti su visais duomenimis ir (ar) įranga, susijusiais su asmens duomenų tvarkymu, ir dokumentais, reikalingais priežiūros institucijos funkcijoms atlikti (14 straipsnis).
28. BDAR nustatyta, kad kiekviena priežiūros institucija turi visus šiuos tyrimo įgaliojimus: a) nurodyti duomenų valdytojui ir duomenų tvarkytojui ir, kai taikoma, duomenų valdytojo arba duomenų tvarkytojo atstovui pateikti visą jos užduotims atlikti reikalingą informaciją; b) atlikti tyrimus, kurie atliekami duomenų apsaugos audito forma; <...> e) iš duomenų valdytojo ir duomenų tvarkytojo gauti leidimą susipažinti su visais asmens duomenimis ir visa informacija, kurie būtini jos užduotims atlikti; f) laikantis Sąjungos arba valstybės narės proceso teisės, gauti leidimą patekti į visas duomenų valdytojo ir duomenų tvarkytojo patalpas, įskaitant prieigą prie visos duomenų tvarkymo įrangos ir priemonių (58 straipsnio 1 dalis).
29. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos nagrinėjamų skundų nagrinėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės duomenų apsaugos direktoriaus 2021 m. kovo 2 d. įsakymu Nr.1T-20(1.12.E) „Dėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos nagrinėjamų skundų nagrinėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 22 punkte nustatyta, kad skundą nagrinėjantis VDAI valstybės tarnautojas privalo surinkti visą skundo tyrimui būtiną informaciją ir (ar) dokumentus, esant reikalui, atlikti patikrinimą vietoje, gauti žodinius ir rašytinius paaiškinimus iš fizinių ir juridinių asmenų ir reikalauti, kad jie atvyktų duoti paaiškinimus į VDAI patalpas; dokumentų ir informacijos, reikalingos skundo tyrimui, reikalavimas turi būti motyvuotas.
30. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos vykdomų tyrimų ir (ar) patikrinimų atlikimo taisyklių, patvirtintų Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktoriaus 2019 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 1T-92(1.12.E) „Dėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos vykdomų tyrimų ir (ar) patikrinimų atlikimo taisyklių patvirtinimo“, 20 punkte nustatyta, kad VDAI valstybės tarnautojai tyrimą ir (ar) patikrinimą atlieka vienu ar keliais žemiau nurodytais būdais (atsižvelgiant į tikrinamo subjekto specifiką, asmens duomenų tvarkymo ypatumus ir pan.): 1) rašytine procedūra – raštu prašant ir gaunant tyrimui ir (ar) patikrinimą atlikti reikalingą informaciją ir dokumentus (įskaitant, bet neapsiribojant, tikrinamam subjektui atsakyti pateikiamus VDAI direktoriaus patvirtintus nustatytos formos klausimynus, papildomus prašymus dėl dokumentų ar informacijos pateikimo ir pan.); 2) atliekant tyrimą ir (ar) patikrinimą vietoje (įskaitant, bet neapsiribojant, VDAI direktoriaus nustatytos formos dokumentų pildymą, papildomų duomenų ir dokumentų rinkimą); 3) renkant ir fiksuojant valstybės registruose ir informacinėse sistemose, viešai interneto svetainėje, taikomojoje programoje ar kituose šaltiniuose pateiktą informaciją.
31.1. Dėl adresu (duomenys neskelbtini), Prienuose vykdomo vaizdo stebėjimo teisėtumo.
31.1.1. Asmens duomenų (taip pat ir vaizdo duomenų) tvarkymą reglamentuoja BDAR ir ADTAĮ. Pagal šiuos teisės aktus vaizdo stebėjimui taikomos bendrosios asmens duomenų tvarkymo nuostatos – vaizdo stebėjimas laikomas teisėtu tik jei jis atitinka BDAR 5 straipsnyje nustatytus su asmens duomenų tvarkymu susijusius principus bei yra pagrįstas bent viena iš BDAR 6 straipsnio 1 dalyje nustatytų teisėto asmens duomenų tvarkymo sąlygų.
31.1.2. Pagal BDAR 4 straipsnio 2 punktą, duomenų tvarkymas – bet kokia automatizuotomis arba neautomatizuotomis priemonėmis su asmens duomenimis ar asmens duomenų rinkiniais atliekama operacija ar operacijų seka, kaip antai rinkimas, įrašymas, rūšiavimas, sisteminimas, saugojimas, adaptavimas ar keitimas, išgava, susipažinimas, naudojimas, atskleidimas persiunčiant, platinant ar kitu būdu sudarant galimybę jais naudotis, taip pat sugretinimas ar sujungimas su kitais duomenimis, apribojimas, ištrynimas arba sunaikinimas. BDAR 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog duomenų valdytojas yra atsakingas už tai, kad būtų laikomasi BDAR 5 straipsnio 1 dalies, ir turi sugebėti įrodyti, kad jos laikomasi (atskaitomybės principas). Duomenų valdytojui neįrodžius, kad įgyvendinami asmens duomenų tvarkymo principai, VDAI neturi teisinio pagrindo konstatuoti, kad asmens duomenų tvarkymas atitinka BDAR reikalavimus. Pagal BDAR 6 straipsnio 3 dalį, šio straipsnio 1 dalies c ir e punktuose nurodytas duomenų tvarkymo pagrindas nustatomas Sąjungos teisėje arba duomenų valdytojui taikomoje valstybės narės teisėje. Duomenų tvarkymo tikslas nustatomas tame teisiniame pagrinde arba, 1 dalies e punkte nurodyto duomenų tvarkymo atveju, yra būtinas, siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas. Tame teisiniame pagrinde galėtų būti išdėstytos konkrečios nuostatos pagal šį reglamentą taikomų taisyklių pritaikymui, įskaitant bendrąsias sąlygas, reglamentuojančias duomenų valdytojo atliekamo duomenų tvarkymo teisėtumą, tvarkytinų duomenų rūšis, atitinkamus duomenų subjektus, subjektus, kuriems asmens duomenys gali būti atskleisti ir tikslus, dėl kurių asmens duomenys gali būti atskleisti, tikslo apribojimo principą, saugojimo laikotarpius ir duomenų tvarkymo operacijas bei duomenų tvarkymo procedūras, įskaitant priemones, kuriomis būtų užtikrintas teisėtas ir sąžiningas duomenų tvarkymas, kaip antai tas, kurios skirtos kitiems specialiems IX skyriuje numatytiems duomenų tvarkymo atvejams. Sąjungos arba valstybės narės teisė atitinka viešojo intereso tikslą ir yra proporcinga teisėtam tikslui, kurio siekiama.
31.1.3. Išnagrinėjus Įstatymo 6 straipsnio 34 ir 36 punktų, kuriais Administracija remiasi vykdydama vaizdo stebėjimą Prienų mieste, nuostatas VDAI daro išvadą, kad Administracija, vykdydama vaizdo stebėjimą, remiasi BDAR 6 straipsnio 1 punkto e dalyje įtvirtinta asmens duomenų tvarkymo teisėtumo sąlyga – tvarkyti duomenis būtina siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui.
31.1.4. Prieš vykdydamas vaizdo stebėjimą, duomenų valdytojas turi užtikrinti duomenų kiekio mažinimo principą, numatytą BDAR 5 straipsnio 1 dalies c punkte, reiškiantį, kad asmens duomenys turi būti tik tokie, dėl kurių jie tvarkomi. Užtikrinant minėto principo įgyvendinimą vaizdo stebėjimo vykdymo atveju, duomenų valdytojas privalo imtis veiksmų, siekdamas sumažinti poveikį asmenų privačiam gyvenimui, t. y. peržiūrėti stebimas teritorijas ir imtis priemonių siekiant sumažinti stebimą teritoriją (pvz., jeigu vaizdo stebėjimas vykdomas tikslu apsaugoti transporto priemones, tai neturėtų būti stebimi šaligatviai, įėjimai į butą ir pan.). Taip pat duomenų valdytojas turi sugebėti pagrįsti, kad siekiant numatytų tikslų, kitos priemonės ar būdai netinkami ar nepakankami, kad nurodomos grėsmės yra realios, o ne tariamos, pavyzdžiui, pateikiant informaciją, apie stebimoje teritorijoje buvusias vagystes ar kitus nusikaltimus ir pan.
31.1.5. Administracija kartu su 2022 m. birželio 15 d. raštu Nr. (7.15Mr) R3-2233 pateikė Prienų rajono savivaldybės administracijos vykdomo viešųjų erdvių vaizdo stebėjimo Prienų mieste ir rajone (seniūnijose) poveikio duomenų apsaugai vertinimo ataskaitą (toliau – PADV ataskaita), kurioje nurodyti vaizdo stebėjimo tikslai: užtikrinti Administracijos turto saugumą; užtikrinti viešose erdvėse besilankančių asmenų saugumą; užtikrinti nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevenciją; užtikrinti nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) atskleidimą ir tyrimą; užtikrinti sanitarijos ir higienos taisyklių laikymosi kontrolę, organizavimą, švaros ir tvarkos viešose vietose užtikrinimą.“. Susipažinusi su Administracijos PADV ataskaita ir 2022 m. birželio 15 d. Prienų rajono savivaldybės administracijos ir duomenų subjektų (asmenų, patenkančių į vaizdo stebėjimo lauką) interesų pusiausvyros testu („Balanso testas“) Nr. (7.66E)AR4-1316, VDAI vertina, kad poreikis vaizdo stebėjimui adresu (duomenys neskelbtini), Prienuose, yra pagrįstas. Prienų miesto gyventojų, tame tarpe ir pareiškėjos, interesai dėl saugumo, sanitarijos ir higienos taisyklių laikymosi, švaros ir tvarkos mieste užtikrinimo yra viršesni už pareiškėjos lūkestį nebūti stebimai vaizdo stebėjimo kamera viešoje miesto erdvėje. Remiantis išdėstytais argumentais, darytina išvada, kad Administracijos vykdomas vaizdo stebėjimas adresu (duomenys neskelbtini), Prienuose, atitinka BDAR 6 straipsnio 1 dalies e punkte įtvirtintą teisinį pagrindą, kadangi Administracija, vykdydama vaizdo stebėjimą, atlieka jai priskirtas funkcijas ir įvertinusi PDAV ataskaitą bei balanso testą, VDAI daro išvadą, kad viešas interesas šiuo konkrečiu atveju yra viršesnis nei duomenų subjekto teisės ir laisvės.
31.1.6. Įvertinusi Administracijos pateiktus vaizdo stebėjimo, vykdomo adresu (duomenys neskelbtini), Prienuose, apimties įrodymus (užfiksuotas ekrano vaizdo nuotraukas) VDAI nustatė, kad atsižvelgiant į tai, jog adresu (duomenys neskelbtini), Prienuose įrengtai vaizdo stebėjimo kamerai yra pritaikytas filtras, kuris užtikrina, kad, būtų išvengta pareiškėjai priklausančios teritorijos filmavimo, darytina išvada, kad Administracijos pasirinkta Aprašo 21.1.3 papunktyje numatyta techninė priemonė – filtrų panaudojimas vaizdo stebėjimo perimetrui koreguoti, yra tinkama siekiamam tikslui įgyvendinti, kadangi tokiu būdu siekiama apsisaugoti nuo duomenų tvarkymo be leidimo, taip įgyvendinant BDAR 5 straipsnio 1 dalies f punkte įtvirtintą konfidencialumo principą, taip pat BDAR 5 straipsnio 1 dalies c punkte įtvirtintą duomenų kiekio mažinimo principą, kadangi siekiama išvengti perteklinio (kitų asmenų teritorijų) vaizdo stebėjimo.
31.1.7. VDAI, išnagrinėjusi Administracijos pateiktą informaciją ir įrodymus, nustatė, kad asmenys, prieš patekdami į vaizdo stebėjimo teritoriją, yra informuojami apie toje teritorijoje vykdomą vaizdo stebėjimą matomoje vietoje pakabintoje informacinėje lentelėje nurodant vaizdo stebėjimo tikslą, duomenų valdytojo kontaktus, taip pat nurodoma, kad išsamesnę informaciją galima rasti Prienų rajono savivaldybės interneto svetainėje adresu www.prienai.lt, taip pat kreipiantis nurodytu telefono ryšio numeriu ir pateiktu el. pašto adresu, taip pat nustatyta, kad informacija apie asmens duomenų tvarkymą bei apie duomenų subjektų teises yra pateikta viešai Prienų rajono savivaldybės interneto svetainėje. Taigi Administracija, aukščiau nurodytais būdais informuodama asmenis apie vykdomą vaizdo stebėjimą įgyvendina BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punkte įtvirtintą skaidrumo principą.
31.1.8. BDAR 5 straipsnio 1 dalies e punkte nustatyta, kad asmens duomenys turi būti laikomi tokia forma, kad duomenų subjektų tapatybę būtų galima nustatyti ne ilgiau, nei tai yra būtina tais tikslais, kuriais asmens duomenys yra tvarkomi (saugojimo trukmės apribojimo principas). Europos duomenų apsaugos valdybos 2020 m. sausio 29 d. pateiktose Gairėse Nr. 3/2019 dėl asmens duomenų tvarkymo naudojanti vaizdo prietaisus (toliau – Gairės) nurodyta, jog, atsižvelgiant į BDAR 5 straipsnio 1 dalies c ir e punkte įtvirtintus duomenų kiekio mažinimo ir saugojimo trukmės apribojimo principus, vaizdo duomenys, pvz., siekiant nustatyti žalą padariusius asmenis, turėtų būti saugomi kelias dienas, o po to ištrinami. Jeigu vaizdo duomenys saugomi ilgiau nei 72 valandas, duomenų valdytojas turėtų argumentuotai pagrįsti, kodėl jam reikalinga saugoti vaizdo duomenis jo nustatytą terminą.
31.1.9. Aprašo 34 punkte nurodyta, jog vaizdo įrašai kietuosiuose diskuose saugomi 14 kalendorinių dienų. Gairėse nurodyta, kad pagal BDAR 5 straipsnio 1 dalies c ir e punktuose nustatytus principus, būtent duomenų kiekio mažinimo ir saugojimo trukmės apribojimo principus, asmens duomenys dažniausiai turi būti ištrinami po kelių dienų. Kuo ilgesnis saugojimo laikotarpis nustatomas (ypač kai jis ilgesnis negu 72 valandos), tuo daugiau reikia pateikti argumentų, susijusių su tikslo teisėtumu ir saugojimo būtinumu. Taigi, ilgesni duomenų saugojimo terminai turi būti papildomai pagrįsti. Duomenų valdytojas turi tiksliai ir individualiai apibrėžti duomenų saugojimo terminus pagal konkretų tikslą. Gairėse pažymima, kad būtent duomenų valdytojas, atsižvelgdamas į būtinumo ir proporcingumo principus, privalo apibrėžti saugojimo laikotarpį ir įrodyti atitiktų BDAR nuostatoms (Gairių 120, 121 punktai). Aprašo 34 punkte nustatyta, kad vaizdo įrašai saugomi ilgiau nei 72 valandas tam, kad būtų užtikrintas reikalingos informacijos pateikimas teisėsaugos institucijoms galimo teisės pažeidimo aplinkybių nustatymo tikslu. Taip pat VDAI pateiktoje PADV ataskaitoje pateiktas išsamus vaizdo įrašų saugojimo būtent 14 kalendorinių dienų pagrindimas Aprašo 34 punkte nurodytu tikslu. Nagrinėjamu atveju Administracijos nurodytas tokios trukmės vaizdo įrašų saugojimo būtinumo pagrindimas vertintinas kaip pagrįstas todėl VDAI daro išvadą, kad 14 kalendorinių dienų vaizdo įrašų saugojimo terminas yra proporcingas siekiamiems tikslams ir atitinka BDAR 5 straipsnio 1 dalies c ir e punktų nuostatas.
31.1.10. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, VDAI konstatuoja, kad Administracijos atliekamas vaizdo stebėjimas (duomenys neskelbtini), Prienuose, atitinka BDAR reikalavimus, taikomus tokio pobūdžio asmens duomenų tvarkymui, todėl pareiškėjos skundas yra atmetamas.
31.2. Dėl prašymo vaizdo stebėjimo kamerą įrengti kitoje vietoje. Pareiškėja skunde taip pat VDAI prašo įpareigoti Administraciją vaizdo stebėjimo kamerą įrengti kitoje vietoje, kadangi „nėra jokios garantijos, kad tie jų minimi filtrai iš tiesų egzistuoja, o jei ir yra, tai nebus pašalinti arba „pakoreguoti“ pasibaigus šiam tyrimui“. Atkreiptinas pareiškėjos dėmesys į tai, jog VDAI teisės aktais (ADTAĮ ir BDAR) nėra suteikti įgaliojimai įpareigoti asmenis pakeisti įrenginių, kurie naudojami asmens duomenų tvarkymui, montavimo vietą. Atsižvelgiant į tai, kad Administracijos pasirinkta techninė priemonė vaizdo stebėjimo kamerų stebėjimo zonas koreguoti filtrais uždengiant privačias teritorijas, yra pakankama, kad būtų užtikrinta, jog nebūtų stebimos privatiems asmenims priklausančios teritorijos, nurodymas Administracijai pakeisti vaizdo stebėjimo kameros, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Prienuose, įrengimo vietą nėra teikiamas.
32. Pareiškėja, nesutikdama su VDAI Sprendimu, skunde nurodo, kad neprieštarauja sprendimui dėl pačios vaizdo kameros buvimo, tačiau vaizdo stebėjimo kamera sumontuota taip, kad į vaizdo stebėjimo kameros stebėjimo zoną patenka pareiškėjai priklausanti teritorija.
33. Dėl šio pareiškėjos argumento teismas pažymi, kad, vertinant visą byloje esančią medžiagą (tiek pačios pareiškėjos teiktą teismui, policijai, VDAI, tiek VDAI pateiktą teismui), nėra duomenų, įrodymų, kurie patvirtintų tokį pareiškėjos teiginį – kad į vaizdo stebėjimo kameros stebėjimo zoną patenka pareiškėjai priklausanti teritorija. Byloje esantys įrodymai nepatvirtina tokio pareiškėjos teiginio. Administracija 2022 m. kovo 9 d. rašte Nr. R3-870 „Dėl informacijos pateikimo įgyvendinant atskaitomybės principą“ nurodė, kad vaizdo stebėjimas yra vykdomas adresu (duomenys neskelbtini) esančioje pusiau požeminėje atliekų surinkimo aikštelėje, o vaizdo stebėjimo įrašus administruoja Administracija, kuri yra vaizdo duomenų valdytojas; kadangi, pagal pusiau požeminės aikštelės lokaciją ir atliekų konteinerių išdėstymą bei pagal stulpo, kuriame yra sumontuota vaizdo stebėjimo kamera, stovėjimo vietą nebuvo techninių galimybių vaizdo stebėjimo kameros lauko sureguliuoti ir nukreipti taip, kad kameros perimetras apimtų išimtinai tik viešą teritoriją aplink atliekų konteinerius, prieš pradedant vykdyti vaizdo stebėjimą, buvo panaudotos kitos techninės priemonės – filtrai, uždengiantys į vaizdo stebėjimo lauką patenkančias privačių teritorijų dalis ir įvažiavimų į jas dalis, todėl privatiems asmenims priklausančiose teritorijose vaizdo stebėjimas nebuvo ir nėra vykdomas ir tokio pobūdžio vaizdo duomenys nerenkami, netvarkomi, nesaugomi bei neperduodami tretiesiems asmenims. Administracija 2022 m. birželio 15 d. rašte Nr. R3-2233 „Dėl papildomos informacijos pateikimo“ nurodė, kad vykdant vaizdo stebėjimą nestebimos perteklinės ir privačios teritorijos ir/ar patalpos, tuo užtikrinamas asmenų privatumas; jeigu kameros stebėjimo lauko techniškai neįmanoma nukreipti ir sureguliuoti tinkamai, naudojamos techninės vaizdo fiksavimo apsaugos priemonės – apsauginiai filtrai, uždengiantys į stebėjimo lauką patenkančias privačias teritorijas ar jų dalis. Iš esmės tapati informacija yra pateikta ir byloje esančiuose kituose įrodymuose. Byloje esančiame Administracijos vykdomų viešųjų erdvių vaizdo stebėjimo Prienų mieste ir rajone (seniūnijose) poveikio duomenų apsaugai vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad vaizdo stebėjimo kameros įrengtos taip, kad, atsižvelgiant į nustatytą vaizdo stebėjimo tikslą, vaizdo stebėjimas būtų vykdomas ne didesnėje teritorijos dalyje, negu tai yra būtina, ir renkama ne daugiau vaizdo duomenų, negu tai yra būtina; vaizdo stebėjimo kameros įrengtos ir pritaikytos taip, kad nebūtų nukreiptos į erdves, kurių stebėjimas nenumatytas ir toks stebėjimas žemintų žmogaus orumą; kad būtų užtikrintas asmens privatumas, vaizdo kameros stebėjimo perimetras reguliuojamas apsauginiais filtrais, jeigu techniškai neįmanoma sureguliuoti tinkamai; kad kiekvienos vaizdo kameros stebėjimo laukas yra įvertintas ir privačios teritorijos bei gyvenamosios patalpos į stebėjimo lauką nepatenka; galimas privačios teritorijos bei gyvenamosios patalpos patekimas į vaizdo kameros stebėjimo lauką sprendžiamas kameros perimetro techniniu sureguliavimu arba privačių teritorijų retušavimo būdu naudojant apsauginius filtrus. Byloje esančiame 2022 m. birželio 15 d. patvirtintame Administracijos ir duomenų subjektų (Asmenų, patenkančių į vaizdo stebėjimo lauką) interesų pusiausvyros teste („balanso testas“) Nr. (7.66E)AR4-1316, nurodyta, kad, vykdant vaizdo stebėjimą, nestebimos perteklinės ir privačios teritorijos ir/ar patalpos, tuo užtikrinamas asmenų privatumas; jeigu kameros stebėjimo lauko techniškai neįmanoma nukreipti ir sureguliuoti tinkamai, naudojamos techninės apsaugos priemonės – filtrai.
34. Kaip matyti, VDAI įvertino ir Administracijos pateiktus vaizdo stebėjimo, vykdomo adresu (duomenys neskelbtini), Prienuose, apimties įrodymus (užfiksuotas ekrano vaizdo nuotraukas), kurie yra byloje; VDAI nustatė, kad adresu (duomenys neskelbtini), Prienuose įrengtai vaizdo stebėjimo kamerai yra pritaikytas filtras, kuris užtikrina, kad, būtų išvengta pareiškėjai priklausančios teritorijos filmavimo. Byloje ginčo dėl šių byloje esančių nuotraukų nėra, nėra duomenų, kad Administracijos pateiktuose vaizdo stebėjimo, vykdomo adresu (duomenys neskelbtini), Prienuose, apimties įrodymuose (užfiksuotose ekrano vaizdo nuotraukose) matyti pareiškėjai priklausanti teritorija. Teismas neturi pagrindo abejoti byloje esančių įrodymų patikimumu ar autentiškumu, be to, atkreiptinas dėmesys, kad teismas negali sprendimo grįsti spėlionėmis.
35. Pareiškėjas skunde nurodo, kad nėra užtikrinta, ar iš tiesų egzistuoja Administracijos minimi kameros filtrai, o jeigu ir yra, tai nebus pašalinti arba „pakoreguoti“ pasibaigus šiam tyrimui, todėl pareiškėja nesutinka su tokiu vaizdo stebėjimo kameros sumontavimu.
36. Teismas pažymi, kad, kaip minėta, teismas neturi pagrindo abejoti byloje esančiais įrodymais dėl to, kad vaizdo kameros, dėl kurios kilęs ginčas šioje byloje, stebėjimo perimetras reguliuojamas apsauginiais filtrais; kad vaizdo kameros stebėjimo laukas yra įvertintas ir privačios teritorijos bei gyvenamosios patalpos į stebėjimo lauką nepatenka; galimas privačios teritorijos bei gyvenamosios patalpos patekimas į vaizdo kameros stebėjimo lauką sprendžiamas kameros perimetro techniniu sureguliavimu arba privačių teritorijų retušavimo būdu naudojant apsauginius filtrus. Teismas pakartotinai pažymi, kad negali sprendimo grįsti spėlionėmis ir įrodymais nepagrįstomis prielaidomis.
37. Pareiškėja skunde pažymi, kad vaizdo stebėjimo kameros padėtis kelis kartus buvo koreguota, tačiau, kaip pareiškėjai matyti iš VDAI sprendimo, VDAI nebuvo atvykusi patikrinti ir įsitikinti, kad vaizdo stebėjimo kamera nepažeidžia pareiškėjos teisių, taip pat netyrė kameros sumontavimo padėties, o tik formaliai, gavusi pareiškėjos skundą ir Administracijos atsakymą, priėmė neigiamą sprendimą pareiškėjos atžvilgiu.
38. Kaip minėta, kad Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos nagrinėjamų skundų nagrinėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės duomenų apsaugos direktoriaus 2021 m. kovo 2 d. įsakymu Nr.1T-20(1.12.E), 22 punkte nustatyta, kad skundą nagrinėjantis VDAI valstybės tarnautojas privalo surinkti visą skundo tyrimui būtiną informaciją ir (ar) dokumentus, esant reikalui, atlikti patikrinimą vietoje, gauti žodinius ir rašytinius paaiškinimus iš fizinių ir juridinių asmenų ir reikalauti, kad jie atvyktų duoti paaiškinimus į VDAI patalpas; dokumentų ir informacijos, reikalingos skundo tyrimui, reikalavimas turi būti motyvuotas. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos vykdomų tyrimų ir (ar) patikrinimų atlikimo taisyklių, patvirtintų Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktoriaus 2019 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 1T-92(1.12.E), 20 punkte nustatyta, kad VDAI valstybės tarnautojai tyrimą ir (ar) patikrinimą atlieka vienu ar keliais žemiau nurodytais būdais (atsižvelgiant į tikrinamo subjekto specifiką, asmens duomenų tvarkymo ypatumus ir pan.): 1) rašytine procedūra – raštu prašant ir gaunant tyrimui ir (ar) patikrinimą atlikti reikalingą informaciją ir dokumentus (įskaitant, bet neapsiribojant, tikrinamam subjektui atsakyti pateikiamus VDAI direktoriaus patvirtintus nustatytos formos klausimynus, papildomus prašymus dėl dokumentų ar informacijos pateikimo ir pan.); 2) atliekant tyrimą ir (ar) patikrinimą vietoje (įskaitant, bet neapsiribojant, VDAI direktoriaus nustatytos formos dokumentų pildymą, papildomų duomenų ir dokumentų rinkimą); 3) renkant ir fiksuojant valstybės registruose ir informacinėse sistemose, viešai interneto svetainėje, taikomojoje programoje ar kituose šaltiniuose pateiktą informaciją.
39. Taigi, kaip matyti iš teisinio reguliavimo, VDAI, atsižvelgdama į tikrinamo subjekto specifiką, asmens duomenų tvarkymo ypatumus, kitas aplinkybes, turi galimybę pasirinkti tyrimą ir (ar) patikrinimą atlikti, be kita ko, rašytine procedūra ir (arba) atliekant tyrimą ir (ar) patikrinimą vietoje.
40. Kaip matyti iš bylos medžiagos, šiuo atveju tyrimas buvo atliktas rašytine procedūra.
41. VDAI atsiliepime paaiškino, kad VDAI neturėjo pagrindo abejoti Administracijos pateiktų vaizdo stebėjimo apimties įrodymų autentiškumu, todėl nusprendė papildomai neatlikti vaizdo stebėjimo apimties patikrinimo vietoje; pažymėjo, kad VDAI skundus nagrinėja remdamasi skundo nagrinėjimo medžiagoje turimais įrodymais; kad nei skundo nagrinėjimo VDAI metu, nei skundą teikdama teismui pareiškėja nepateikė neabejotinų įrodymų, kad minima vaizdo stebėjimo kamera išties yra stebima pareiškėjai priklausanti teritorija; atkreipė dėmesį kad pareiškėja tik teikia savo nuomonę, tačiau savo nuomonės nepagrindžia įrodymais; kad šioje situacijoje svarbu tai, kad Administracija VDAI pateikė įrodymus (2022-03-08, 16:59:49 užfiksuotą ekrano vaizdo nuotrauką), kad vaizdo stebėjimas nėra vykdomas didesne apimtimi, nei leidžiama pagal reikalavimus; VDAI, atsižvelgdama į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, į tai, kad Administracija raštu atsakė į visus VDAI pateiktus klausimus, pateikė juos pagrindžiančius įrodymus, įskaitant vaizdo stebėjimo apimties įrodymus, neturėdama kitų įrodymų, kurie keltų abejonę dėl Administracijos atsakymų teisingumo bei įrodymų tikrumo, pasirinko tinkamą ir proporcingą tikrinimo būdą bei atitinkamai, atsižvelgdama į skundo nagrinėjimo metu surinktą informaciją, priėmė motyvuotą Sprendimą.
42. Teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, neturi pagrindo nesutikti su šia atsakovės pozicija. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į bylos medžiagą, joje esančius įrodymus, į bylos aplinkybes, nėra pagrindo daryti išvadą, kad šiuo atveju VDAI pasirinkimas atlikti tyrimą (patikrinimą) rašytine procedūra, o ne atlikti tyrimą (patikrinimą) vietoje arba mišriu būdu (t. y. taikant ir raštinę procedūrą, ir patikrinimą vietoje), tyrimas (patikrinimas) buvo atliktas netinkamai, neišsamiai, kad nebuvo nustatytos svarbios aplinkybės, nesurinkti įrodymai.
43. Kaip minėta, pareiškėja skundą grindžia tuo, kad VDAI nebuvo atvykusi patikrinti ir įsitikinti, kad vaizdo stebėjimo kamera nepažeidžia pareiškėjos teisių, taip pat netyrė vaizdo stebėjimo kameros sumontavimo padėties. Tačiau pačiame skunde pareiškėja kartu teigia, kad nėra užtikrinta, ar iš tiesų egzistuoja Administracijos minimi vaizdo kameros filtrai, o jeigu ir yra, tai nebus pašalinti arba „pakoreguoti“ pasibaigus šiam tyrimui.
44. Teismo vertinimu, VDAI, pasirinkusi kitą tyrimo (patikrinimo) nei pasirinko šiuo atveju būdą, nebūtų išsklaidžiusi pareiškėjos abejonių dėl to, kad, kaip teigia pareiškėja, Administracijos minimi vaizdo kameros filtrai nebus pašalinti arba „pakoreguoti“ pasibaigus tyrimui.
45. Teismas pažymi, kad VDAI Sprendime pagrįstai nurodė, kad VDAI teisės aktais (ADTAĮ ir BDAR) nėra suteikti įgaliojimai įpareigoti asmenis pakeisti įrenginių, kurie naudojami asmens duomenų tvarkymui, montavimo vietą.
46. Nagrinėjamu atveju teismas vertina, jog Sprendimas atitinka esminius teisės aktų keliamus reikalavimus, Sprendime pateikta informacija yra tiksli ir aiški, nedviprasmiška, yra nurodytas aiškus Sprendimo priėmimo teisinis pagrindas. Sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis, kurie yra susieti su taikomomis konkrečiomis teisės aktų normomis, galima suprasti jo motyvus. Teismas, vertindamas ginčijamo Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgia į nustatytas aplinkybes, kad VDAI ne tik formaliai, bet realiai ir išsamiai nagrinėjo pareiškėjos prašymą, taigi, VDAI, priimdama ginčijamą Sprendimą, vadovavosi nustatytų aplinkybių visuma.
47. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad VDAI priėmė teisėtą bei pagrįstą Sprendimą.
48. Darytina išvada, kad pareiškėjos skundo reikalavimas panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2022 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą Nr. 3R-638(2.13-1.E) „Dėl R. B. 2022-01-13 skundo“ yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Antrasis pareiškėjos skundo reikalavimas – įpareigoti Prienų rajono savivaldybės administraciją sumontuoti vaizdo stebėjimo kamerą kitoje vietoje atmestinas, nes teismui įstatymais nesuteikti įgaliojimai įpareigoti savivaldybės institucijas, įstaigas sumontuoti vaizdo stebėjimo kameras kitoje vietoje.
49. Pareiškėja skunde prašo priteisti iš atsakovės pareiškėjos naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
50. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą (1 dalis); proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (5 dalis). Nagrinėjamu atveju pareiškėjos skundas atmestas kaip nepagrįstas, todėl pareiškėjos patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės pareiškėjos naudai priteisimo klausimas nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos R. B. skundą atmesti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.