Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. D. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kurios paskutinė gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini). Palikėja J. D. buvo našlė, be pareiškėjo kitų vaikų ji neturėjo.

Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis palikėjai J. D. nuosavybės teise priklauso butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini).

Kauno miesto 15-ojo notarų biuro notarė A. P. 2005 m. spalio 3 d. yra patvirtinusi palikėjos J. D. testamentą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo ši jai nuosavybės teise priklausantį butą (duomenys neskelbtini), bei visą likusį jai priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kuris mirties dieną jai priklausys, kur jis bebus, iš ko besusidės, kada beatsiras, paliko pareiškėjui E. D..

Valstybės įmonės Registrų centro Testamentų registro išraše nurodyta, jog šiame registre yra įregistruotas 2005 m. spalio 3 d. oficialusis palikėjos J. D. testamentas, kurio saugojimo vieta Kauno miesto 15-as notarų biuras, o testatorės ir palikėjos, kurios asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų, pareiškimo dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų nėra įregistruota. 2019 m. birželio 20 d. Kauno miesto 15-ojo notarų biuro notarė A. P. rašte dėl paveldėjimo bylos (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodė, jog po J. D. mirties (duomenys neskelbtini) niekas nesikreipė, paveldėjimo bylos niekas neužvedė.

Iš pateiktų sąskaitų ir sutarties su uždarąja akcine bendrove „Cgates“ matyti, kad pareiškėjas E. D. 2019 m. balandžio mėnesį sudarė kabelinės televizijos sutartį bei mokėjo mokesčius už įvairias butui (duomenys neskelbtini), teiktas komunalines paslaugas (dujas, elektros energiją, administravimo bei televizijos paslaugas).

Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Kad įgytų palikimą, įpėdinis per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos turi palikimą priimti, tai yra įpėdinis turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą ir įrodančius, kad palikėjo turtą pradėjo valdyti kaip savo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškime nurodytų aplinkybių ir pareiškėjo teismo posėdyje duotų paaiškinimų, matyti, jog pareiškėjas E. D. yra palikėjos J. D. vienintelis įstatyminis pirmos eilės įpėdinis (CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Palikėjos sutuoktinis yra miręs, todėl nėra daugiau asmenų, galinčių paveldėti su pirmos eilės įpėdiniais (CK 5.13 straipsnis). Duomenų apie kitus į bylą neįtrauktus paveldėtojus teismas neturi ir tokių asmenų nenustatė, o po palikėjos J. D. mirties niekas nėra kreipęsis į notarą dėl palikimo priėmimo.

Įvertinus visus byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjo teismo posėdyje duotus paaiškinimus, daroma išvada, jog pareiškėjas E. D. po savo motinos J. D. mirties (duomenys neskelbtini) išreiškė savo valią įgyti teises į atsiradusį jos palikimą aktyviais veiksmais – per palikimui priimti nustatytą terminą pradėjo valdyti savo motinos turėtą turtą kaip savą, juo naudodamasis, rūpindamasis ir kaip savininkas spręsdamas kaip su tuo turtu elgtis – mokėjo mokesčius, tvarkė ir remontavo butą, sudarė sutartį dėl televizijos paslaugų teikimo, sprendė ką daryti su kitu turtu (drabužiais, papuošalais, apyvokos daiktais, kt.) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 177, 178, 185 straipsniai). Kadangi palikimo neleidžiama priimti iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, o įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, tai pareiškėjo pareiškimas tenkinamas – nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas E. D. priėmė palikimą po savo motinos J. D. mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 3 straipsnio 1, 7 dalys, 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidų byloje nepatirta, todėl jų priteisimo klausimas nesprendžiamas (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93, 96 straipsniai, b. l. 2).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

tenkinti pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo motinos J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.