Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2012-11-05 · Administracinė byla Nr. I-3757-95/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-11-05
Bylos Nr.
I-3757-95/2012
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01831-2012-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Liuda Arlauskienė, Raimondas Blauzdžius, Liudmila Zaborovska, Rita Nasalytė
Pareiškėjas
A. B., J. S., J. E.
Atsakovas
Įmonių bankroto valdymo departamentui prie Ūkio ministerijos
Trečiasis asmuo
UAB „Administravimas ir auditas“
Kategorijos
  • 1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-3757-95/2012(Proceso Nr. 3-61-3-01831-2012-1)Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 38; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. lapkričio 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Liudos Arlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimondo Blauzdžiaus ir Liudmilos Zaborovskos, vertėjaujant Ritai Nasalytei, dalyvaujant pareiškėjams A. B. ir J. S., atsakovo atstovui Giedriui Galentui, trečiojo suinteresuoto asmens atstovei J. L., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. B. (A. B.), J. S. ir J. E. skundą atsakovui Įmonių bankroto valdymo departamentui prie Ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Administravimas ir auditas“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjai A. B. (A. B.), J. S. ir J. E. (toliau – ir pareiškėjai) su skundu (I t., b. l. 1-13) kreipėsi į teismą prašydami panaikinti 2012-06-05 Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) išvadą Nr. (6.16)A2-2055 „Dėl BUAB „Archidis“ bankroto administratoriaus UAB „Administravimas ir auditas“ veiksmų“ (toliau – ir Sprendimas), išskyrus išvados dalis dėl 2012-04-06 skundo „Dėl neteisėtų UAB „Administravimas ir auditas“ ir jo įgalioto asmens J. L. veiksmų (neveikimo) administruojant BUAB „Archidis“ bankroto procedūrą Vilniaus apygardos teisme Nr. 62-4718-354/2011“ (toliau – ir Skundas) 7.2.4 ir 7.3 dalių, ir įpareigoti atsakovą pakartotinai išnagrinėti Skundą bei spręsti UAB „Administravimas ir auditas“ (toliau – ir Administratorius) ir įgalioto asmens J. L. nuobaudos skyrimo klausimą.

Skunde nurodė, kad Departamentas neteisėtai ir nepagrįstai, neobjektyviai ir nevisapusiškai, negrįsdamas savo motyvų teisės aktais išnagrinėjo Skundą (išskyrus Skundo 7.2.4 ir 7.3 dalis), nesilaikydamas VAĮ 8 str. 1 d. nuostatos, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Departamentas privalėjo ištirti visas Skunde nurodytas aplinkybes, nes pareiškėjai pagrįstai įrodinėjo, kad Administratorius: tyčia vilkino kreditorinių reikalavimų tvirtinimą (Skundo 7.1 d.); piktybiškai vengė pateikti patiriamas administravimo išlaidas ir jas slepia (Skundo 7.2.3 d.); neatsakinėjo į kreditorių paklausimus ir prašymus, tuo pažeisdamas pirmajame kreditorių susirinkime administratoriaus pasiūlytas ir nustatytas informacijos teikimo tvarkas (Skundo 7.2.4-7.2.5 d.); pažeidinėjo nutarimų kreditorių susirinkimui pateikimo tvarką (Skundo 7.3 d.); sąmoningai nuslėpė nutarimų projektų pakeitimus ir ne laiku, o tai nulėmė kreditorių susirinkimo sprendimų dviprasmiškumą (Skundo 7.4 d.); kreditoriai nepritaria administratoriaus veikiai, ir tai patvirtino apeliacinis teismas (Skundo 7.5 d.); viršydamas įgaliojimus be jokios pateisinamos priežasties atsisakė įmonės nenaudai teisėtų ir pagrįstų reikalavimų ir sukėlė grėsmę įmonei netekti 556 kv. m. gyvenamojo ploto (Skundo 8.1.6-8.1.7 d.); piktybiškai slėpė nuo kreditorių jo neteisėtus veiksmus (Skundo 8.1.8 d.); yra interesų konfliktas ir veikia priešingai įmonės interesams (Skundo 8.1.9 d.); nesirūpina ir nesiima priemonių įmonės turto areštų panaikinimui ir turto vertės didinimui, suformuojant turtą į atskirus turtinius vienetus, o tokiu neveikimu siekia pateisinti tolesnį neveikimą (Skundo 8.2 d.); švaisto įmonės lėšas (Skundo 8.3, 8.4.5 d.); atstovauja tik vieno iš kreditorių interesus, o ne įmonės ir visų kreditorių interesus (Skundo 8.4 d). pažymėjo, kad Departamentas konstatavo pažeidimus tik dėl Skundo 7.2.4 d. nurodytų aplinkybių, t. y. kad Administratorius piktybiškai vengia pateikti informaciją apie vedamas civilines bylas, taip pat kad Administratorius nesilaiko terminų nutarimų projektų pateikimo tvarkos (Skundo 7.3 d.). Pareiškėjų nuomone, Departamentas neturėjo teisės remtis Taisyklių 28 p. ir privalėjo ištirti aplinkybes, nurodytas Skundo 7.1 d. bei atsižvelgdamas į tai, tinkamai įvertinti Administratoriaus atsakomybės klausimą, Departamentas neteisėtai ir nepagrįstai, taikydamas ir aiškindamas Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir Įstatymas) nuostatas, neteisėtai dėl Skundo 7.2.3 d. motyvų konstatavo, kad Administratorius net neturėjo pareigos teikti informaciją apie administravimo išlaidas pavieniam kreditoriui, taip pat atsakovas neteisėtai taikydamas/interpretuodamas Įstatymo nuostatas, pačių kreditorių patvirtintas informavimo tvarkas, taip pat neatsižvelgdamas į Lietuvos Apeliacinio Teismo 2012-03-22 nutartį, neteisėtai įtvirtino kreditorių teisę į informaciją apie patirtas administravimo išlaidas gavimo ribojimus, įteisindamas Administratoriaus teisę laiku neišrašinėti sąskaitų ir tokiu būdu neteikti ataskaitų kreditoriams, kol įmonėje neatsiras lėšų, užkertant kelią kreditoriams ne tik teisę į informaciją apie patirtas administravimo išlaidas gavimą, tačiau ir užkertant kelią kreditoriams sekti patiriamas išlaidas, jas mažinti/didinti. Teigė, kad Departamentas nenurodė, kodėl kreditoriaus domėjimasis apie II kreditorių susirinkimo sušaukimą ir galimą jo neteisėtumą nėra įmonės bankroto eigos klausimas, ir kodėl jai netaikomas Informacijos teikimo tvarka. Departamentas nenurodė, kokiais teisės aktais remiantis yra daroma tokia išvada, o tai, anot pareiškėjų, prieštarauja VAI 8 str. 1 d. Akcentavo, kad Departamentas nevertino pareiškėjų motyvų, kad administratoriaus veiksmai lėmė neaiškumą dėl II kreditorių susirinkimo darbotvarkės 4 klausimo, t. y. dėl BUAB „Archidis“ turto pardavimo kainų nustatymo – buvo nustatyta pardavimo kaina, tačiau nekeista ir nedetalizuota nekilnojamojo turto pardavimo tvarka. Šio nutarimo projektu kreditorius A. B. prašė padalinti pastatą į smulkius turtinius vienetus, tik tokiu būdu galima realizuoti turtą už pasiūlytą pardavimo vertę, bet buvo patvirtinta tokia turto kaina, pagal kurią turtas negali būti parduotas jo nepadalinus į smulkius turtinius vienetus, o vėliau buvo nuspręsta nedalinti turto į atskirus turtinius vienetus. Tai tik patvirtina faktą, kad Administratorius tyčia ir išvien veikė kartu su didžiausiu kreditoriumi AB “DNB bankas“, turėdami tikslą pardavinėti įmonės nekilnojamąjį turtą aukštomis kainomis. Taigi, Departamentas ne tik, kad neobjektyviai ištyrė aplinkybes, nurodytas Skundo 7.4 d., tačiau nenurodė ir kokiais teisės aktais ar kreditorių nutarimų patvirtintomis tvarkomis, Administratorius turėjo teisę neatskleisti informacijos apie pateiktą alternatyvų darbotvarkės projektą. Be kita ko, nurodė, kad atsakovas neteisėtai ir nepagrįstai neatsižvelgė į aplinkybes, konstatuotas Lietuvos Apeliacinio Teismo 2012-03-22 galutinėje ir neginčijamoje nutartyje, todėl ir Sprendimo dalis dėl Skundo 7.5 d., yra neteisėta ir nepagrįsta. Pabrėžė ir tai, kad Departamentas neteisėtai ir nepagrįstai atsisakė tirti aplinkybes dėl nemotyvuotų Administratoriaus veiksmų ir galimą kompetencijos viršijimą (Skundo 8.1.6, 8.1.7 d.) pasirašant taikos sutartį, kuri patvirtinta 2011-06-27 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-200-501/2011, nurodant, kad yra praleistas Taisyklių 28 p. nurodytas terminas. Vilniaus apygardos teismas 2012-03-07 nutartimi panaikino 2011-06-27 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-200-501/2011 ir perdavė bylą nagrinėti pirmos instancijos teismui, konstatavęs, kad kyla pagrįstų abejonių, ar taikos sutarties patvirtinimas atitinka viešąjį interesą, t. y. ar nepažeidžia bankrutuojančios įmonės kreditorių teisių, ir perdavė šį klausimą spręsti pirmos instancijos teismui. Taigi teismas panaikino neteisėtą nutartį, kuria patvirtinta neteisėta taikos sutartis. Teismas, panaikindamas 2011-06-27 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-200-501/2011 2012-03-07 nutartimi konstatavo galimai padarytą Administratoriaus veiksmais kreditorių interesų pažeidimą. Todėl Departamentas, esant galimam pažeidimui, konstatuotam 2012-03-07 Vilniaus apygardos teismo nutartyje, turėjo pareigą ištirti Skundo 8.1.6 ir 8.1.7 d. nurodytas aplinkybes, t. y. ar Administratorius tikrai veikė įmonės kreditorių interesų naudai ir kokiais motyvais, taip pat, ar neviršijo jam suteiktos kompetencijos. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjai esant patvirtintai ir galiojančiai 2011-06-27 nutarčiai dėl taikos sutarties patvirtinimo, neturėjo jokių galimybių pateikti skundo Departamentui, o pateiktas būtų atmestas, konstatuojant, kad Administratoriaus veiksmai buvo teisėti ir pagrįsti, nes yra įsiteisėjusi nutartis. Pareiškėjai teisėtai ir pagrįstai bei operatyviai, nepraleisdami Taisyklių 28 p. nustatyto termino, esant panaikintai neteisėtai taikos sutarčiai (2012-03-07 nutartimi), kreipėsi į Departamentą dėl aplinkybių, nurodytų Skundo 8.1.6. ir 8.1.7 d., galinčių nulemti Administratoriaus atsakomybę ištyrimo. Taip pat nurodė, kad atsižvelgiant į Lietuvos Apeliacinio teismo konstatuotą nepaneigiamą pažeidimą, Departamentas turėjo ir privalėjo tirti aplinkybes, nurodytas ir Skundo 8.1.8 d., todėl Sprendimo dalis dėl atsisakymo tirti Skundo 8.1.8. d. nurodytas aplinkybes, yra naikintina, o Departamentas įpareigotinas ištirti aplinkybes išdėstytas Skundo 8.1.8 d. Akcentavo, kad teismas panaikino neteisėtą nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis, o tai reiškia, jei Administratorius butų gavęs kreditorių pritarimą taikos sutarties patvirtinimui ar nepatvirtinimui, nebūtų iškilęs klausimas dėl viešo intereso (kreditorių intereso) pažeidimo. Būtent vienašalis Taikos sutarties pasirašymas, Administratoriui net šiai dienai nesuprantant minėtos bylos esmės, pažeidžia viešąjį interesą. Administratorius, elgdamasis protingai ir rūpestingai, matydamas kreditorių nepritarimą šiai taikos sutarčiai, būtų neprieštaravęs jos panaikinimui, bet elgėsi priešingai, o Departamentas tai įvertino kaip administratoriaus pozicijos turėjimą. Administratorius pozicija yra ta, kad byla, kurioje sudaryta taikos sutartis, yra nereikšminga nei įmonei, nei kreditorių interesams. Motyvai ir bylos svarba, kurioje administratorius viršydamas įgaliojimus sudarė taikos sutartį, išdėstyti Skundo 8.1.3.1 p., kurių beje Departamentas netyrė. Departamentas nevertino ir Administratoriaus pasyvumo ir veiksmų neatlikimo siekiant panaikinti areštus įmonei priklausančiam pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini), Vilnius. Departamentas realiai pateisino Administratoriaus neveikimą nuo bankroto bylos iškėlimo dienos (2011-02-24) iki realių administratoriaus veiksmų ėmimosi – teikimo teismui prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo (2012-01-19) – praėjus daugiau kaip vienuolikai mėnesių. Departamentas nevertino fakto, kad Administratorius turi ne tik teisę, bet ir pareigą be jokio kreditorių prašymo teikti prašymus dėl arešto turtui panaikinimo, taip pat administratorius privalo rūpintis turto išsaugojimu ir realizavimu kuo didesne kaina, tai atitinka, tiek įmonės, tiek kreditorių interesus (Įstatymo 11 str. 3 d. 14 p.). Šios aplinkybės nebuvo tiriamos ir vertinamos. Departamentas netyrė ir nevertino Administratoriaus neteisėtos pozicijos, kad neva Administratoriui reikia įpareigojimo iš kreditorių įgyvendinti Įstatymo 11 str. 3 d. 14 p. nuostatas padalinant pastatą (nors neteisėtai taikos sutarčiai su K. V. sudarymui kreditorių sutikimo nereikėjo). Turto likvidumo didinimas jį dalinant, netgi atitinka paprasto administravimo sąvoką, skirtingai nei visiško administravimo. Pažymėjo, kad netgi darant neteisėtą prielaidą, jog toks įpareigojimas iš kreditorių reikalingas, Departamentas netyrė ir nevertino fakto, kad Administratorius neteisėtai ir nepagrįstai teigia, kad tokio įpareigojimo iš kreditorių nebuvo, nors pats Administratorius neinicijavo tokio susirinkimo. Be kita ko, Departamentas neatsižvelgė į aplinkybę, kad tokio įpareigojimo iš kreditorių ir negalėjo būti, nes AB „DNB bankas“ ir likusių kreditorių interesas dėl (duomenys neskelbtini), Vilniuje, skiriasi: AB „DNB bankas“ siekia, kad pastatas nebūtų padalintas į atskirus turtinius vienetus, o kaina būtų neteisėtai mažinama dėl pastato nelikvidumo, vėliau jį perimti kaip kreditoriui, kurio reikalavimas užtikrintas pastato įkeitimu. Pareiškėjai dėl Administratoriaus neteisėtų veiksmų, nurodytų Skundo 7.1 d. neturėjo daugiau nei 10 proc. kreditorinių reikalavimų dydžio, negalėjo teikti jokių prašymų, nes jų kreditorinis reikalavimas buvo patvirtintas tik 2011-11-02 dieną. Todėl dėl nuo Administratoriaus priklausančių veiksmų pareiškėjai negalėjo inicijuoti atitinkamų klausimų sprendimo, o Departamentas šių aplinkybių netyrė. Departamentas netyrė fakto, patvirtinančio pačio Administratoriaus buhalterinių paslaugų pirkimą iš savęs už 900 Lt, plius PVM, kai galima žymiai pigiau rinkoje rasti šių paslaugų. Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad administratorius teikia buhalterinės apskaitos paslaugas. Kitaip tariant, administratorius ne tik, kad nesirūpina pigesniu paslaugų teikimu (neatlieka nei apklausų, nei konkursų dėl buhalterinių paslaugų teikimo), kurių kaina rinkoje yra apie 300 Lt ir mažiau, nes tokiu būdu administratorius realiai administravimo išlaidų sąmatą siekė pasididinti nuo neteisėtų 4 000 Lt, plius PVM, net iki 4900 Lt, plius PVM, nors nei vienas kreditorius niekur nesutiko, kad administratorius teiktų buhalterines paslaugas, jei rinkoje galima gauti jas pigiau. Departamentas nevertino ir konkrečių faktų dėl teisinių paslaugų teikimo, kurios detaliai nurodytos Skundo 8.4.5 d. Departamentas apsiribojo nuoroda, kad „<...> jei kreditoriai mano, kad Bankroto administratorius išvaistė įmonės lėšas, pirkdamas teisines paslaugas, kurios neatitinka administravimo išlaidų teisinės prigimties, pirktų teisinių paslaugų kiekis nepagrįstas, gali įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismų dėl Bankroto administratoriaus atstatydinimo ar imtis kitų teisėtų priemonių“. Pareiškėjų nuomone, administratorius atstovauja tik AB „Dnb Bankas“ interesus, kuris tvirtina visus administratoriaus teikimus, o Administratorius atsilygina besąlygišku banko interesų gynimu. Taigi nepaisant nurodytų aplinkybių Departamentas nevertino ir netyrė jų, o konstatavo, kad jos subjektyvios ir netirtinos. Laiko, kad tokia akivaizdžiai nemotyvuota išvados dalis negali būti vertinama kaip objektyvus aplinkybių tyrimas, todėl naikintina, o Departamentas įpareigotinas iš naujo tirti šias aplinkybes.

Teismo posėdyje pareiškėjai patvirtino skunde išdėstytus argumentus, skundą palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai.

Į teismo posėdį pareiškėjas J. E. neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam buvo pranešta įstatymo nustatyta tvarka, todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant (IV t., b. l. 61).

Šalies argumentai

Atsakovas Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjų A. B., J. S. ir J. E. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą (II t., b. l. 3-28) nurodė, kad Departamento sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pažymėjo, kad atsižvelgiant į Skunde pateiktą informaciją dėl Administratoriaus veiklos, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2012-03-30 įsakymu Nr. 4-299 patvirtintų Bankroto administratorių veiklos priežiūros taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 23.2 p., Departamentas nusprendė atlikti Administratoriaus veiklos patikrinimą dėl Skunde nurodytų aplinkybių. Teigė, kad

Taisyklių 28 p. nustatyta, kad skundas nenagrinėjamas, jeigu <...> nuo skunde nurodytų pažeidimų padarymo iki skundo padavimo yra praėję daugiau kaip 6 mėnesiai. <...>“. Nuo Skundo dalyje nurodytų pažeidimų iki Skundo padavimo buvo praėję daugiau kaip 6 mėnesiai. Įstatymo 11 str. 3 d. 10 p. nustatyta bankroto administratoriaus pareiga pagal kreditorių pareikštus reikalavimus, patikslintus pagal įmonės apskaitos dokumentus, sudaryti šių įmonės kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą ir ne vėliau kaip per mėnesį nuo teismo nustatyto termino, iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, pabaigos pateikti jį teismui tvirtinti, kreditorių susirinkime ir teisme. Teismas administratoriaus prašymu gali pratęsti šiame punkte nurodytą terminą. Taisyklių 28 p., kaip minėta, įpareigoja Departamentą nenagrinėti skundo, jeigu nuo skunde nurodytų pažeidimų padarymo, o ne nuo paaiškėjimo, iki skundo padavimo yra praėję daugiau kaip 6 mėnesiai. Administratoriaus pareiga pateikti teismui tvirtinti kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą baigiasi jam tokį sąrašą pateikus teismui, o ne teismui minėtą sąrašą patvirtinus ar patikslinus, įtraukiant į sąrašą naujus kreditorius ir jų reikalavimus. Taigi, Departamentas pagrįstai nenagrinėjo Skundo 7.1 d. nurodytų galimai Administratoriaus padarytų pažeidimų. Akcentavo, kad atliekant veiklos tikrinimą buvo atsižvelgta į 2012-05-02 gautus Administratoriaus paaiškinimus, administruojant bankrutuojančią UAB „Archidis“, 2012-05-08 gautą BUAB „Archidis“ kreditorių susirinkimo pirmininko AB DNB bankas 2012-05-07 atsiliepimą į skundą ir juos pagrindžiančius dokumentus. Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010-12-02 įsakymu Nr. 4-887 patvirtinto Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso (toliau – ir Kodeksas) 10 p. nustatyta, kad bankroto administratorius, atlikdamas bankroto procedūras, turi būti visiškai nepriklausomas nuo bet kokios asmenų įtakos. Taigi, norint konstatuoti Kodekso 10 p. pažeidimą, reikia konkrečių, pagrįstų faktų, objektyvių įrodymų, patvirtinančių bankroto administratoriaus priklausomumą nuo kitų asmenų įtakos, pažeidžiantį kreditorių bei pačios bankrutuojančios/ bankrutavusios įmonės interesus. VAĮ 3 str. nustato principus, kuriais viešojo administravimo subjektai, tarp jų ir Departamentas, atlikdamas ūkio subjektų bankroto administratorių veiklos priežiūrą, privalo vadovautis savo veikloje. Vienas jų yra objektyvumo, reiškiantis, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs. Departamento sprendimai, priimti atlikus administratoriaus veiklos tikrinimą, turi būti pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Skundo 8.4 d. buvo pateikta pareiškėjų nuomonė, subjektyvūs vertinimai, kurie negali būti laikomi tinkamais įrodymais, patvirtinančiais Administratoriaus priklausomumą ar atstovavimą tik AB DNB bankas interesams, todėl šioje Skundo dalyje išdėstytus klausimus Departamentas laikė neįrodytais. Be kita ko, pabrėžė, kad Departamentas, atlikęs Administratoriaus veiklos tikrinimą pagal Skunde nurodytas aplinkybes, atsižvelgęs į minėtus paaiškinimus, AB DNB bankas pateiktą atsiliepimą į Skundą bei juos pagrindžiančius dokumentus, konstatavo, kad Administratorius pažeidė Įstatymo 11 str. 3 d. 15 p. nuostatą, t. y. T. N. nepateikė visos jo prašomos informacijos apie įmonės bankroto bylos eigą, ir šio įstatymo 11 str. 3 d. 20 p. nuostatą, t. y. pateikė kreditorių susirinkimo medžiagą, nesilaikant kreditorių susirinkimo nustatytos tvarkos, tačiau, spręsdamas dėl poveikio priemonių Administratoriui taikymo, Departamentas atsižvelgė į tai, kad Administratorius pateikė daugumą T. N. prašomos informacijos, ir ją pateikė per kreditorių susirinkimo nustatytą terminą, taip pat kad dalis T. N. prašomos informacijos yra susijusi su teismų posėdžiais, jų eiga ir kad pats kreditoriaus A. B. atstovas T. N. turi teisę dalyvauti viešuose teismų posėdžiuose, o vertindamas Skunde nurodytas aplinkybes dėl kreditorių susirinkimo medžiagos II BUAB „Archidis“ kreditorių susirinkimui pateikimo, Departamentas atsižvelgė į tai, kad nors kreditorių susirinkimo nustatytas 10 darbo dienų terminas iki kreditorių susirinkimo, kada kreditoriams turi būti pateikta kreditorių susirinkimo medžiaga, pažeistas, tačiau šiuo atveju tai nelaikytina reikšmingu kreditorių teisių ir interesų pažeidimu – kreditoriai per 5 darbo dienas turėjo galimybę susipažinti su pateikta Administratoriaus medžiaga. Be to, tokį vėlavimą Administratorius pagrindė II BUAB „Archidis“ kreditorių susirinkimo metu bei II BUAB „Archidis“ kreditorių susirinkimui teiktoje savo veiklos ataskaitoje ir, kaip nurodė Administratorius 2012-02-22 Atsiliepime į kreditorių A. B. ir J. E. skundą dėl 2012-01-13 vykusio II BUAB „Archidis“ kreditorių susirinkimo nutarimų neteisėtumo, nė vienas iš kitų kreditorių neišreiškė pastabų dėl vėliau pateiktos informacijos, nusprendė nuobaudos Administratoriui neskirti.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje atsakovo atstovas patvirtino atsiliepime išdėstytus motyvus, su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Šalies argumentai

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Administravimas ir auditas“ su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjų A. B., J. S. ir J. E. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą (IV t., b. l. 1-19) nurodė, kad pareiškėjų skundas nėra pagrįstas realiais argumentais, nes praktiškai visi kreditoriai palaiko Administratoriaus poziciją sprendžiant esminius ir neatidėliotinus bankroto bylos vedimo klausimus, tai, kad pareiškėjų netenkina kreditorių daugumos priimti nutarimai absoliučiai visuose Kreditorių susirinkimuose (trys susirinkimai), akivaizdžiai parodo tik visos kreditorių daugumos ir pareiškėjų priešingų nuomonių turėjimą, tuo tarpu administratorius, vykdydamas tiesiogines savo pareigas, priima savarankiškus sprendimus, kuriuos kaip vieną iš variantų siūlo apsvarstyti kreditoriams Kreditorių susirinkimuose. Visi kreditoriai gali įgyvendinti savo teises teikdami pasiūlymų projektus visais bankroto procesui aktualiais klausimais ir visi jie būtų svarstomi Kreditorių susirinkimuose, tačiau nei darbotvarkės tvarka, nei administratoriaus nuomonė, nei pranešimo įteikimo data negali turėti esminės įtakos kreditoriams priimant nutarimus, nes tai kiekvieno kreditoriaus, tame tarpe ir valstybinių institucijų, valios išraiška, kurios nereikėtų supaprastinti. Net ir tuo atveju, kai Kreditorių susirinkimo dauguma buvo priimti neteisėti nutarimai, tai yra kreditorių valia, neteisėtai priimti nutarimai privalo būti svarstomi iš naujo ir tik patys kreditoriai gali ištaisyti padarytas klaidas. Administratoriaus veiksmai BUAB „Archidis“ bankroto procese atitinka kreditorių daugumos interesus, t. y. realizuoti likusį įmonės turtą ir kuo greičiau ir didesne apimtimi atsiskaityti su kreditoriais, tačiau dėl pareiškėjų skundų yra nepateisinamai vilkinamas bankroto procesas, per du metus nėra priimtas nei vienas konstruktyvus sprendimas turto pardavimo klausimais, todėl bereikalingai auga turto išlaikymo (vien komunaliniai patarnavimai apie 50 tūkst. per metus) ir administravimo išlaidos. Bankrutuojanti įmonė turi virš 21 milijono litų nepatenkintų kreditorinių reikalavimų ir ši suma toliau auga. Akcentavo, kad dauguma pareiškėjų iškeltų klausimų buvo aptarta bankroto administratoriaus atsiliepimuose į skundus dėl BUAB „Archidis“ 2011-09-22 I kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo neteisėtais ir negaliojančiais ir dėl 2012-01-13 vykusio II BUAB „Archidis“ kreditorių susirinkimo nutarimų neteisėtumo.

Šalies argumentai

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovė patvirtino atiliepime išdėstytus argumentus, su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl 2012-06-05 Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) sprendimo Nr. (6.16)A2-2055 „Dėl BUAB „Archidis“ bankroto administratoriaus UAB „Administravimas ir auditas“ veiksmų“ (toliau – ir Sprendimas), išskyrus dėl 2012-04-06 skundo „Dėl neteisėtų UAB „Administravimas ir auditas“ ir jo įgalioto asmens J. L. veiksmų (neveikimo) administruojant BUAB „Archidis“ bankroto procedūrą Vilniaus apygardos teisme Nr. 62-4718-354/2011“ (toliau – ir Skundas) 7.2.4 ir 7.3 d. (II t., b. l. 29-52).

Taigi nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas yra minėto Sprendimo teisėtumas bei pagrįstumas.

ABTĮ 3 str. 2 d. nustatyta, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjai su Skundu kreipėsi į Departamentą ir prašė kreiptis į Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių atestavimo komisiją dėl Administratoriaus leidimo Nr. 47a ir įgalioto asmens J. L. pažymėjimo Nr. 716c panaikinimo ir panaikinti minėtus leidimą ir pažymėjimą (I t., b. l. 18-35). Savo skundą pareiškėjai grindė tuo, kad Administratorius tyčia vilkino kreditorinių reikalavimų tvirtinimą (Skundo 7.1 d.), piktybiškai vengia pateikti informaciją apie patiriamas administravimo išlaidas ir jas slepia (Skundo 7.2.3 d.), neatsakinėja į kreditorių paklausimus ir prašymus, tuo pažeisdamas I kreditorių susirinkime pasiūlytas ir nustatytas informacijos teikimo tvarkas (Skundo 7.2.4 – 7.2.5 dalys), pažeidinėja nutarimų kreditorių susirinkimui pateikimo tvarką (Skundo 7.3 d.), sąmoningai nuslepia nutarimų projektų pakeitimus, o tai lemia kreditorių susirinkimo sprendimų dviprasmiškumą (Skundo 7.4 d.), kreditoriai nepritaria Administratoriaus veiklai, tai patvirtino ir apeliacinis teismas (Skundo 7.5 d.), viršydamas įgaliojimus, be jokios pateisinamos priežasties, atsisakė teisėtų ir pagrįstų reikalavimų bei sukėlė grėsmę įmonei netekti 556 kv. m. gyvenamojo ploto (Skundo 8.1.6 – 8.1.7 d.), piktybiškai slėpė nuo kreditorių jo neteisėtus veiksmus (Skundo 8.1.8 d.), yra interesų konfliktas ir veikia priešingai įmonės interesams (Skundo 8.1.9 d.), nesirūpina ir nesiima priemonių panaikinti įmonės turto areštus ir didinti turto vertę, suformuojant turtą į atskirus turtinius vienetus, tokiu neveikimu siekia pateisinti tolesnį neveikimą (Skundo 8.2 d.), švaisto įmonės lėšas (Skundo 8.3, 8.4.5 d.), atstovauja tik vieno iš kreditorių interesams, o ne įmonės ir visų kreditorių interesams (Skundo 8.4 d).

Taigi, Departamentas, gavęs pareiškėjų Skundą, vadovaudamasis Taisyklių 23.2 p., atliko Administratoriaus veiklos patikrinimą dėl Skunde nurodytų aplinkybių ir priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriame konstatavo, kad Administratorius pažeidė Įstatymo 11 str. 3 d. 15 p. nuostatą, t. y. T. N. nepateikė visos jo prašomos informacijos apie įmonės bankroto bylos eigą, ir šio įstatymo 11 str. 3 d. 20 p. nuostatą, t. y. pateikė kreditorių susirinkimo medžiagą, nesilaikant kreditorių susirinkimo nustatytos tvarkos, tačiau, spręsdamas dėl poveikio priemonių Administratoriui taikymo, Departamentas atsižvelgė į tai, kad Administratorius pateikė daugumą T. N. prašomos informacijos, ir ją pateikė per kreditorių susirinkimo nustatytą terminą, taip pat kad dalis T. N. prašomos informacijos yra susijusi su teismų posėdžiais, jų eiga ir kad pats kreditoriaus A. B. atstovas T. N. turi teisę dalyvauti viešuose teismų posėdžiuose, o vertindamas Skunde nurodytas aplinkybes dėl kreditorių susirinkimo medžiagos II BUAB „Archidis“ kreditorių susirinkimui pateikimo, Departamentas atsižvelgė į tai, kad nors kreditorių susirinkimo nustatytas 10 darbo dienų terminas iki kreditorių susirinkimo, kada kreditoriams turi būti pateikta kreditorių susirinkimo medžiaga, pažeistas, tačiau šiuo atveju tai nelaikytina reikšmingu kreditorių teisių ir interesų pažeidimu – kreditoriai per 5 darbo dienas turėjo galimybę susipažinti su pateikta Administratoriaus medžiaga. Be to, tokį vėlavimą Administratorius pagrindė II BUAB „Archidis“ kreditorių susirinkimo metu bei II BUAB „Archidis“ kreditorių susirinkimui teiktoje savo veiklos ataskaitoje ir, kaip nurodė Administratorius 2012-02-22 Atsiliepime į kreditorių A. B. ir J. E. skundą dėl 2012-01-13 vykusio II BUAB „Archidis“ kreditorių susirinkimo nutarimų neteisėtumo, nė vienas iš kitų kreditorių neišreiškė pastabų dėl vėliau pateiktos informacijos, nusprendė nuobaudos Administratoriui neskirti (II t., b. l. 29-52).

Kaip minėta, pareiškėjai nesutinka su tokiu Sprendimu, laiko jį neteisėtu bei nepagrįstu motyvuodami tuo, kad Departamentas neteisėtai ir nepagrįstai, neobjektyviai ir nevisapusiškai, negrįsdamas savo motyvų teisės aktais išnagrinėjo Skundą (išskyrus Skundo 7.2.4 ir 7.3 dalis), nesilaikydamas VAĮ 8 str. 1 d. nuostatos, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Departamentas privalėjo ištirti visas Skunde nurodytas aplinkybes.

Pagal ABTĮ 3 str. 1 d., administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Vadovaujantis ABTĮ 5 str. 1 d., kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 22 str. 1 d. nustatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Tokiu būdu įstatyme yra įtvirtinta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą ir nustatyta, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą. Konstatavus, kad asmens teisės skundžiamu administraciniu aktu ar veiksmu (neveikimu) nebuvo pažeistos, turi būti priimamas administracinio teismo sprendimas, kuriuo asmens skundas turi būti atmetamas (ABTĮ 88 str. 1 p.). Išvada, kad skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, savo esme yra materialinio teisinio pobūdžio išvada, nes ji reiškia, jog atitinkamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialinėms teisėms ar pareigomis. Tuo tarpu konstatavimas, kad skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialinėms teisėms ar pareigomis, kartu reiškia ir konstatavimą, kad jokios asmens materialinės teisės nebuvo pažeistos.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Departamentas yra viešojo administravimo subjektas, kuriam, be kita ko, jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų yra pavesta teisės aktų nustatyta tvarka kontroliuoti bankroto administratorių veiklą (Nuostatų 7.1 p.). Šios funkcijos vykdymo taisyklės yra reglamentuotos specialaus teisės akto – Taisyklių, kuriose yra nustatytas atsakovui privalomas elgesio modelis ir nurodytos bankroto administratoriui galimos taikyti poveikio priemonės. Taisyklėse nurodyta, kad bankroto administratorių veiklos tikrinimas yra viena iš bankroto administratorių veiklos kontrolės formų ir vienu iš pagrindu jį (tikrinimą) pradėti yra departamente (atsakovo) gautas skundas (Taisyklių 3.2, 23.2 p.). Pateiktos teisės normos atskleidžia atitinkamą skundą atsakovui padavusio asmens (šiuo atveju pareiškėjų) teisės aktų (Taisyklių) saugomą interesą bankroto administratoriaus veiklos kontrolės srityje – ABTĮ 5 ir 22 str. taikymo prasme teismo ginamą interesą. Tai reiškia, kad atsakovo kompetenciją nustatančių teisės aktų taikymo prasme teismo ginamas pareiškėjų interesas galėtų būti apgintas, priimant atitinkamą sprendimą, tuo atveju, jeigu atsakovas būtų pažeidęs Taisyklių nustatytą gautų skundų dėl bankroto administratoriaus veiklos nagrinėjimo procedūrą.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovas, atlikęs pareiškėjų Skundo patikrinimo procedūrą, galėjo skirti Administratoriui (trečiajam suinteresuotam asmeniui) Įstatymo 11⁷ str. 1 d. nurodytą nuobaudą arba neskirti Taisyklių 46-50 p. nustatyta tvarka. Tai yra atsakovo diskrecija. Teisėjų kolegijos vertinimu, ABTĮ taikymo požiūriu, vienokios arba kitokios poveikio priemonės taikymas arba jų netaikymas negali būti laikomas pareiškėjų teisių arba įstatymų saugomų interesų pažeidimu, nes visais atvejais tai nesukeltų ir nesukėlė pareiškėjams tam tikrų tiesioginių teisinių pasekmių. Todėl šiuo aspektu pareiškėjų teismui paduotas skundas negali būti pripažintas pagrįstu.

Be kita ko, teisėjų kolegija pabrėžia, kad pareiškėjai kaip BUAB „Archidis“ kreditoriai, turėjo ir turi ginti savo teises ir interesus Įstatymo 21 str. nustatytais būdais, o, nesutikus su tam tikrais kreditorių susirinkimų sprendimais, Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka juos skųsti bendrosios kompetencijos teismui, kuris yra kompetentingas spręsti ginčus, kylančius iš įmonių bankroto teisinių santykių. Kaip matyti iš Skundo, pareiškėjai daugiausiai klausimų kėlė dėl taikos sutarties pasirašymo teisme. Teisėjų kolegija pastebi, kad dėl to vyksta teisminiai ginčai, o pirmosios instancijos teismas pareiškėjų ieškinį atmetė kaip nepagrįstą. Visi kreditoriai gali įgyvendinti savo teises teikdami pasiūlymų projektus visais bankroto procesui aktualiais klausimais ir visi jie turi būti svarstomi Kreditorių susirinkimuose. Kokias konkrečiai teises turi kreditoriai yra nustatyta Įstatymo 23 str.

ABTĮ 57 str. nustatyta, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nė vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Pagal ABTĮ 86 str. 2 d., priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas tenkintinas. Teismas pažymi, kad tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas sprendžiant ginčą yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.

Dėl įrodymų rinkimo, jų vertinimo bei įrodinėjimo naštos (onus probandi) paskirstymo LVAT 2006-08-02 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-4-1212/2006 yra konstatavęs, kad proceso šalis turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jos reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios (ABTĮ 53 str. 2 d. ir 57 str. 4 d.). Tačiau ABTĮ 57 str. suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės esmė yra ta, kad bylos įrodymus vertina teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma.

Todėl, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, remdamasi nurodytų teisės normų sistemine analize, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištyrusi bylos rašytinių įrodymų visumą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija daro išvadą ir konstatuoja, kad Sprendimas yra teisėtumas bei pagrįstumas. Departamentas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo pareiškėjų skundą, atsakė į visus pareiškėjų keltus klausimus, tinkamai taikė materialinės teisės normas, procedūrinių pažeidimų nepadarė. Sprendimas atitinka VAĮ 8 str. individualiam teisės aktui keliamus reikalavimus, jis yra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų normomis, jį priėmė kompetentingas subjektas, jis pasirašytas ir patvirtintas atspaudu. Be kita ko, kaip jau minėta Departamento Sprendimas nepažeidžia jokių pareiškėjos teisių, t. y. neturi įtakos pareiškėjų materialinėms teisėms ar pareigomis.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad Sprendimo nurodytais ir kitais motyvais, vadovaujantis ABTĮ 89 str. nuostatomis, naikinti ir įpareigoti atsakovą pakartotinai išnagrinėti Skundą bei spręsti Administratoriaus ir įgalioto asmens J. L. nuobaudos skyrimo klausimą, nėra jokio nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi ABTĮ 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. ir 129 str.,

nusprendė:

pareiškėjų A. B. (A. B.), J. S. ir J. E. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Šis sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Liuda ArlauskienėRaimondas BlauzdžiusLiudmila Zaborovska