- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-17
- Bylos Nr.
- T-264-506/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-41697-2020-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Lilija Tarčevskaja
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-10-26 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2880-506/2020 J. M. nuteistas už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281 straipsnio 1 dalyje, 60 MGL (3000 eurų) dydžio bauda; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skiriama bausmė sumažinta vienu trečdaliu – iki 40 MGL (2000 eurų) dydžio baudos; vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuota dalis automobilio „BMW“ vertę atitinkančios pinigų sumos, tai yra, 3000 (trys tūkstančiai) eurų. Nuosprendis yra įsiteisėjęs ir vykdomas.
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2021-02-15 gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas išspręsti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo klausimą baudžiamojoje byloje Nr. 1-2880-506/2020 ir iš J. M. priteisti 50,94 euro valstybės naudai.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas netenkintinas.
Nuo 2020-07-15 įsigaliojusioje Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 106 straipsnio 2 dalies redakcijoje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Aiškinamajame rašte dėl BPK 51 ir 106 straipsnių pakeitimų akcentuojama, jog tokie pakeitimai priimti tikslu užkirsti kelią piktnaudžiauti baudžiamuoju procesu, kad valstybės garantuojama teisine pagalba nesinaudotų tie, kurie turi galimybių pasikviesti savo gynėją, bei siekiant užkirsti kelią baudžiamojo proceso vilkinimui.
Nagrinėjamu atveju byla buvo nagrinėjama teisme pagreitinto proceso tvarka, tad gynėjas J. M. buvo paskirtas atsižvelgiant į imperatyvią Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatą, tai yra, nepriklausomai nuo J. M. valios. Savo teise į gynybą J. M. nepiktnaudžiavo. Be to, jis nuteistas baudos bausme, iš jo priteistas turtinės žalos atlyginimas, konfiskuota 3000 eurų pinigų suma, atitinkanti konfiskuotino turto vertės dalį, todėl dar ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas nepagrįstai apsunkintų jo finansinę padėtį.
Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju ne tik neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, bet ir yra nesuderinamas su procesine kaltinamojo teise į gynybą, tad antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis BPK 361 straipsnio 2 dalimi, 362 straipsnio 4 dalimi, 364 straipsniu, teismas
nutaria:
netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš J. M. baudžiamojoje byloje Nr. 1-2880-506/2020.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.