Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamą bylą, kurioje

kaltinamas nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 7 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A.J. 2019-01-01 d., apie 22:05 val., adresu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Keliu eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį CITROEN C2, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1.5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,58 promilės etilo alkoholio).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. J. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2019-01-01, apie 22 val., važiavo iš miško, esančio (duomenys neskelbtini) į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini). Vairavo motinai priklausantį automobilį CITROEN C2, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Prieš vairavimą vartojo alkoholinį gėrimą - alų. Kiek tiksliai išgėrė alaus, pasakyti negali. Galimai apie 4-5 butelius. Važiuodamas ir sukdamas į savo namų kiemą pastebėjo, kad paskui jį įsuko ir policijos pareigūnų ekipažas, kuris šiek tiek pavažiavęs įjungė mėlynai/raudonus švyturėlius, todėl jis sustojo. Prie automobilio priėjo policijos pareigūnai, kurie jį išlaipino iš vairuotojo sėdynės ir pasisodino į savo tarnybinį automobilį, kuriame jis pūtė į alkotesterį, o po pūtimo tas pats policijos ekipažas jį išvežė į Vilniaus priklausomybės ligų centrą kraujo mėginiui duoti. Toks įvykis buvo pirmą kartą jo gyvenime. Mokosi, sportuoja. Gailisi dėl savo veiksmų. Prašo teismo apsiriboti jo apklausa ir kitus baudžiamosios bylos įrodymus tik išvardinti. Taip pat prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės bei taikyti jo atžvilgiu laidavimą, laiduotoja paskiriant mamą, kuri tikrai darė ir darys jam teigiamą poveikį.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus kaltinamojo prašymą, kitų proceso dalyvių poziciją, įrodymų tyrimas teisme buvo nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kadangi kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu sutrumpinimu sutiko visi proceso dalyviai.

Liudytojas J. Č. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad (duomenys neskelbtini). 2019-01-01, apie 22 val. 05 min., patruliuodamas kartu su vyriausiuoju patruliu P. B. (duomenys neskelbtini) gatvėje pastebėjo automobilį CITROEN juodos spalvos, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Prieš tai buvo gautas pranešimas, kad vairuotojas yra galimai neblaivus ir pasišalinęs iš eismo įvykio. Minėtas automobilis buvo sustabdytas (duomenys neskelbtini) kieme. Prie automobilio vairo sėdėjo ir jį vairavo A. J., taip pat automobilio priekinėje sėdynėje sėdėjo A. M.. Automobilio vairuotojas neneigė, kad vairavo automobilį. Vairuotojui alkotesteriu DRAGER, kurio sertifikatas yra 0845637, buvo nustatytas 2.77 promilių girtumas. Automobilis CITROEN buvo apdaužytas: be priekinio bamperio, kairės pusės žibinto. Sulaikytasis buvo nuvežtas į narkologinį skyrių, vėliau į 2-ąjį policijos komisariatą tolimesniam aiškinimuisi. Jų tarnybiniame automobilyje 1714 yra vaizdo kamera (b.l. 24-26).

Liudytoja T. J. parodė, kad automobilis CITROEN C2, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso jai. Minėtą automobilį pirko už savo pinigus. Automobiliu naudojasi visa jos šeima. Sūnus šiuo automobiliu išvažiavo ryte, tai yra 2019-01-01, būdamas blaivus. Kur išvažiavo sūnus, ji nesidomėjo. Tai pirmas kartas, kada sūnus sėdo už automobilio vairo neblaivus (b. l. 29).

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, jog vidutinė automobilio CITROEN C2 (2006 m.) kaina Lietuvoje su PVM yra 1450 Eur (b.l.20-21).

Alkoholio kiekio matuokliu Drager Alcotest 7510 Nr. ARKB-0129 2019-01-01, 22.16 val., A. J. nustatytas 2,77 promilės girtumas (b. l.30-32).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 12/2019(01) konstatuota, kad A. J. kraujyje, paimtame 2019-01-01 22.50 val., nustatyta mažiausia koncentracija 2,58 promilės etilo alkoholio (b.l.34).

Įrodymų vertinimas, teismo išvados dėl veikos kvalifikavimo

Remiantis Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiose taisyklėse yra įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi, įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmuose.

Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 7 dalis numato baudžiamąją atsakomybę asmeniui, kuris vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Byloje surinktų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis A. J. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, jo kraujyje rasta 2,58 promilių etilo alkoholio. Pats kaltinamasis neneigia šių savo veiksmų, nurodo, kad prieš sėsdamas vairuoti vartojo alų, išgerto kiekio tiksliai neprisimena. Automobilio vairavimo faktą be kaltinamojo parodymų patvirtina liudytojo, policijos pareigūno J. Č., kuris sustabdė automobilį Citroen C2, parodymai. Atlikus A. J. kraujo tyrimą, jam nustatytas 2,58 promilių girtumas. Šių faktinių aplinkybių visuma patvirtina, jog A. J. transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

A. J. veiksmai kvalifikuojami teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 7 dalį.

Dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)

BK 40 straipsnio 2 dalies keturiuose punktuose yra nuosekliai išdėstytos būtinos asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Remiantis ikiteisminio tyrimo metu gautais duomenimis, galima daryti išvadą, jog yra visos BK 40 str. numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį A. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą: BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.

Kaltinamasis A. J. padarė nesunkų nusikaltimą, akivaizdu, kad BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta pirmoji iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų, susijusi su nusikaltimų priskyrimu vienai iš kategorijų, šioje baudžiamojoje byloje yra. Nusikalstamas veikas jis padarė pirmą kartą, pilnai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi, jis nėra teistas ir nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, studentas, sportuoja. Yra pakankamas pagrindas manyti, kad ateityje jis naujų nusikalstamų veikų nedarys.

Antroji BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga – asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Byloje yra laiduotojos – T. J. prašymas perduoti kaltininką (sūnų) laiduotojos atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotoja nėra teista, nebuvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, nebausta administracinėmis nuobaudomis, laikinai nedirba, charakterizuojama teigiamai. Kartu su sūnumi aptarė ir įvertino jo įvykdytą nusikaltimą, pasekmes, daro ir galės ateityje daryti teigiamą poveikį sūnui, todėl manytina, kad ji yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo ir gali būti pripažįstama laiduotoja. Tokiu būdu, bus įgyvendinti teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimai ir pasiekti BK 41 str. numatyti bausmės skyrimo tikslai. Esant visoms LR BK 40 str. 2 d. numatytoms sąlygoms, teisėjo vertinimu, yra pagrindas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės už jo padarytą nusikalstamą veiką perduodant jį motinai T. J. pagal laidavimą be užstato, nustatant metų laidavimo terminą, o baudžiamąjį procesą nurodytu pagrindu nutraukti.

Kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, kadangi kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė naudodamasis minėta teise (BK 68 straipsnio 1 dalis). A. J. vairavo transporto priemonę neblaivus, jam nustatytas 2,58 promilių etilo alkoholio girtumas, vairavimu kėlė grėsmę ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, todėl jam nustatytinas uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones termino vidurkis – dveji metai.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, šio pobūdžio bylose taikomos kardomosios priemonės (vairuotojo pažymėjimo paėmimo), dėl kurio asmuo realiai netenka galimybės vairuoti transporto priemones, turinys faktiškai atitinka baudžiamojo poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) turinį (nutartis byloje Nr. 2K-7-144-628/2018). Atsižvelgiant į šią praktiką baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas kaltinamajam nustatytinas nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo, taikant šią kardomąją priemonę, dienos.

Dėl automobilio konfiskavimo

A. J. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis kitam asmeniui priklausančia transporto priemone.

Automobilis Citroen C2, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VĮ Regitra duomenimis, yra registruotas kaltinamojo motinos T. J. vardu (b.l. 11).

Pagal Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 2 dalį turi būti konfiskuojamas turtas, kuris buvo panaudotas darant nusikalstamą veiką kaip įrankis ar priemonė. Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Pagal Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 5 dalį kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Automobilio savininkė T. J. yra kaltinamojo motina, kuri nurodo, kad piniginės automobilio vertės išieškojimas realiai reikštų šeimai papildomas išlaidas, nes kaltininkas (sūnus) yra studentas, todėl ji prašo konfiskuoti automobilį. Įvertinus šią aplinkybę, automobilis Citroen C2 konfiskuotinas valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 40 str., BPK 297 str., 301 str., 303 str. 4 d., teismas

nusprendė:

A. J., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 7 d., nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti, perduodant A. J. motinos T. J. atsakomybėn pagal laidavimą, nustatant vienerių metų laidavimo terminą, be užstato.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti A. J., kad jei jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl tokio asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jei laidavimo metu jis padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, tai teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti tokio asmens patraukimą baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas veikas.

Išaiškinti laiduotojai T. J., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Paskirti A. J. baudžiamojo poveikio priemonę - dvejiems metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones (BK 68 straipsnis), šio termino pradžią skaičiuojant nuo 2019-01-02.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, teismo nuosprendžiui įsakymui įsiteisėjus, konfiskuoti valstybės naudai automobilį Citroen C2, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (automobilis yra perduotas saugojimui savininkei T. J.).

A. J. skirtą kardomąją priemonę - vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) (Didžioji Britanija) paėmimą - palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.

Vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (Didžioji Britanija), saugomą voke baudžiamojoje byloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti VĮ „Regitra“.

A. J. skirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - panaikinti nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos.

Nuosprendis 20 dienų terminu gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.