Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs J. U. (toliau – J. U.) skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. nutarimo J. U. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. rugsėjo 15 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo nutarimu J. U. buvo paskirta 5792 eurų bauda už tai, kad ji, būdama bausta pagal ATPK 163² str. 6 d., 2015 m. rugpjūčio 6 d., apie 14 val. savo namuose (duomenys neskelbtini), laikė du pakelius cigarečių „Fest” ir vieną pakelį cigarečių „NL New line Full Flavor” be banderolių, kurias įsigijo Jurbarko mieste esančiuose garažuose, tuo pažeisdama Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles, patvirtintas 2014 m. spalio 28 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr.1-1143.

Motyvuojamoji dalis

J. U. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Pagal LR ATPK 302¹¹ str. 1 d. nuostatas, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

ATPK 248 straipsnyje nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus <...>. ATPK 256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. To paties straipsnio 2 dalyje nurodytas įrodymų administracinio teisės pažeidimo byloje sąrašas, kuris nėra baigtinis. ATPK 257 straipsnyje įtvirtinta, kad organas (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. ATPK 286 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame procesiniame sprendime, be kita ko, turi būti išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, nurodytas atsakomybę numatantis straipsnis, teismo sprendimas, kuriame parastai nurodoma, pagal kokį ATPK straipsnį pažeidėjas pripažįstamas kaltu, skiriamos nuobaudos dydis.

Sistemiškai aiškinant pirmiau išvardytas teisės normas matyti, kad procesinis sprendimas byloje laikytinas pagrįstu ir teisėtu tik tada, kai išsamiai, visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos ir įvertinamos visos bylai reikšmingos aplinkybės. Nagrinėdamas bylą organas (pareigūnas) privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso dalyvių paaiškinimų ir parodymų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, atlikti kitus teisingam bylos išnagrinėjimui būtinus veiksmus. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto, o tuo pačiu ir atsakomybėn traukiamo asmens kaltės buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, išsamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Procesiniame sprendime (motyvuojamoje jo dalyje) turi būti nurodytos nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas vienais įrodymais remiasi, o kitus įrodymus atmeta ir kt.. Privalu ne tik išvardinti įrodymus, bet ir atskleisti jų turinį, nurodant įrodomąją jų reikšmę, o taip pat preciziškai išanalizuoti jų santykį tarpusavyje.

Aukštesnysis teismas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, įvertinęs skundžiamo nutarimo bei apeliacinio skundo motyvus ir argumentus, konstatuoja, kad skundžiamame apylinkės teismo nutarime nėra tinkamai atskleista bylos esmė, neišaiškintos svarbios faktinės aplinkybės, turinčios esminės reikšmės sprendžiant asmens veiksmų kvalifikavimo ir patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimą, nutarimas visiškai nemotyvuotas, o tai, atsižvelgiant į aukščiau aptartų ATPK reikalavimų visumą, leidžia konstatuoti skundžiamo apylinkės teismo nutarimo nepagrįstumą ir neteisėtumą.

Analizuojant nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą matyti, kad nors skundžiamame Jurbarko rajono apylinkės teismo nutarime ir užfiksuota, kad J. U. savo kaltę jai inkriminuojamo teisės pažeidimo padaryme pripažino visiškai, tačiau tokią išvadą pagrindžiantys J. U. parodymai nenurodyti. Iš nutarimo nėra aišku ar šią poziciją apeliantė išdėstė teismo posėdžio metu ar apylinkės teismas tokią išvadą padarė remdamasis vien tik rašytiniais nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos duomenimis. Iš skundžiamo nutarimo turinio nėra aišku ar pirmosios instancijos teismas, skirdamas J. U. administracinę nuobaudą, su kurios paskyrimu aukštesniajam teismui pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka apeliantė, vertino jos išdėstytas aplinkybes, susijusias su jos pajamomis ir šeimos sudėtimi bei kitas aplinkybes turinčias reikšmės skiriant nuobaudą ir apsvarstė galimybę skirti švelnesnę nei sankcijoje numatytą nuobaudą. Šios aplinkybės, įvertinus ypatingai griežtą ATPK 163² str. 6 d. sankcijoje įtvirtintą administracinę nuobaudą, aukštesniojo teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju yra itin reikšmingos, tačiau administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagoje nesant teismo posėdžio protokolo, jų tinkamas įvertinimas apeliacinės instancijos teisme yra ribotas. Šiuo aspektu akcentuotina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog bylą nagrinėjant apylinkės teisme teismo posėdžio protokolas turi būti rašomas, nes jis atlieka svarbų vaidmenį, užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą. Jame fiksuojami esminiai bylos nagrinėjimo momentai, asmenų atvykimas į teismo posėdį, įrodymų tyrimas ir kt.. Toks fiksavimas užtikrina, kad teismas savo procesinį sprendimą grįs tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje. Teismo posėdžio protokolas ypač svarbus apeliacinio proceso metu, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, todėl byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai paprastai vertinami tik pagal byloje esančią medžiagą. Nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nesant teismo posėdžio protokolo, o Lietuvos informacinėje sistemoje (LITEKO) nesant ir teismo posėdžio garso įrašo, apeliacinės instancijos teismas turi labai ribotas galimybes įvertinti byloje pirmosios instancijos teisme atliktą įrodymų tyrimą bei administracinėn atsakomybėn traukiamos J. U. poziciją dėl jai skirtinos administracinės nuobaudos (administracinės bylos Nr. N-1- 1333/2007, Nr. N575-684/09 ir kt.).

Vertinant apylinkės teismo nutarimo teisėtumą, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2015 m. rugsėjo 3 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas J. U. buvo surašytas ir ji buvo kaltinama neteisėtu 3 pakelių cigarečių, nepažymėtų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, įsigijimu, pažeidžiant Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 14 str. 4 d. nuostatas. Tačiau, analizuojant skundžiamo apylinkės teismo nutarimo turinį, matyti, kad apylinkės teismas, spręsdamas J. U. kaltės, jai inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo padaryme, klausimą, sprendė, jog savo veiksmais ji pažeidė Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles (vėlgi nenurodyta kokius konkrečius šių taisyklių reikalavimus ji pažeidė), tuo tarpu jokių teismo motyvų dėl tokios teismo išvados nutarime nėra. Ši aplinkybė leidžia padaryti išvadą, kad apylinkės teismas apeliantę pripažino kalta, dėl iš esmės skirtingų aplinkybių, nei nurodytosios administracinio teisės pažeidimo protokole, tuo iš esmės pažeisdamas jos teisę į gynybą. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad iš skundžiamo nutarimo vis tik nėra aišku, už kokių veiksmų padarymą (laikymą ar įgijimą) teismas pripažino J. U. kalta, juolab, kad kaip seka iš teismo nustatytų aplinkybių, nustatytas cigarečių laikymo, o ne jų įgijimo laikas. Be to, kaip matyti iš nutarime išdėstyto teismo sprendimo (rezoliucinės nutarimo dalies), jame netgi nėra sprendimo, kuris leistų padaryti išvadą, pagal kokį ATPK straipsnį teismas pripažino J. U. kalta ir paskyrė nuobaudą.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad, sutinkamai su vieningai šiuo klausimu formuojama teismų praktika, administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-2-2012). Esant tokiam teisiniam reguliavimui, akivaizdu, kad administracinio teisės pažeidimo byla turi būti nagrinėjama nuosekliai laikantis administracinio teisės pažeidimo protokole teisės pažeidėjui suformuotų kaltinimų, o nusprendus, jog administracinio teisės pažeidimo protokole asmeniui pareikšti kaltinimai neatitinka faktinių analizuojamo teisės pažeidimo aplinkybių, imtis ATPK numatytų priemonių, apie tai informuojant ir teisės pažeidėją.

Be to, kaip jau buvo minėta, nutarime iš esmės nėra nurodyti jokie įrodymai, kurių pagrindu apeliantė buvo pripažinta kalta, nutarimas visiškai nemotyvuotas.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime yra pasisakęs, kad „teismo priimamas baigiamasis aktas turi būti vientisas teisės aktas, kuriame nutariamoji dalis yra grindžiamas motyvuojamojoje dalyje išdėstytais argumentais. Iš Konstitucijos kylantis baigiamojo teismo akto vientisumo reikalavimas reiškia ir tai, kad tokio akto rezoliucinę dalį visuomet, be jokių išimčių, privalu grįsti aplinkybėmis ir argumentais, išdėstytais aprašomojoje ir (arba) motyvuojamojoje dalyse.“ Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, nesilaikė konstitucinės doktrinos – nutarimo rezoliucinė dalis iš esmės yra nepagrįsta nutarimo motyvuojamojoje dalyje išdėstytomis aplinkybėmis bei argumentais, tuo pažeista asmens teisė į motyvuotą bei argumentuotą sprendimą, todėl toks nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas analizuojamu atveju nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos, administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo pažeisdamas aukščiau aptartas ATPK nuostatas, dėl ko skundžiamas Jurbarko rajono apylinkės teismo nutarimas naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo byla, neanalizuojant J. U. apeliacinio skundo argumentų iš esmės, grąžintina iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

nutaria:

panaikinti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. nutarimą ir grąžinti J. U. administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.