Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-02-10 · Administracinė byla Nr. I-3217-331/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-02-10
Bylos Nr.
I-3217-331/2014
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-16655-2013-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Henrikas Sadauskas
Trečiasis asmuo
UAB „Vilniaus vandenys“, UAB „Grinda“
Pareiškėjas
Ergo Insurance SE
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
Kategorijos
  • 15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-3217-331/2014(Proceso Nr. 3-61-3-16655-2013-8)Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1, 74 (S)
SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. vasario 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas, dalyvaujant pareiškėjo atstovui Juliui Sakalauskui, atsakovės atstovei Rasai Pačkauskaitei, trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Vilniaus vandenys“ atstovei Ingai Girdžiūnaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Ergo Insurance SE, veikiančio per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą, skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims UAB „Grinda“, UAB „Vilniaus vandenys“ dėl žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja su skundu (b. l. 1-3) kreipėsi į teismą ir prašė: 1) priteisti iš atsakingo už žalos padarymą asmens Ergo Insurance SE, atstovaujamo Ergo Insurance SE Lietuvos filialo, naudai žalos atlyginimą - 18347,46 Lt; 2) priteisti iš atsakingo už žalos padarymą asmens naudai 5% arba 6% metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.); 3) priteisti iš atsakingo už žalos padarymą Ergo Insurance SE, atstovaujamo Ergo Insurance SE Lietuvos filialo, naudai bylinėjimosi išlaidas – 550 Lt žyminį mokestį.

Paaiškino, kad 2010-07-08 Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyba gavo pranešimą, kad prie (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurio metu I. Š. vairuojamas automobilis Škoda Oktavia, v/n (duomenys neskelbtini) buvo apgadintas užvažiavus ant gatvėje esančio šulinio. Į eismo įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai rado apgadintą transporto priemonę, o tirdami eismo įvykį nustatė, kad vairuotojas I. Š. savo veiksmais Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) nepažeidė, pavojinga vieta nebuvo tinkamai pažymėta. Atlikus transporto priemonei padarytos žalos įvertinimo veiksmus bei remonto darbus buvo nustatyta, jog transporto priemonės savininkui dėl šio įvykio apgadinto automobilio Škoda Oktavia, v/n (duomenys neskelbtini), padaryti nuostoliai sudarė 18347,46 Lt, todėl ADB „Ergo Lietuva“, vykdydama draudimo sutarties sąlygas, išmokėjo draudėjui draudimo išmoką ir Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.263 str., 6.266 str., 6.1015 str. pagrindu.

Vadovaujantis CK 6.266 straipsnio 1 dalimi žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitų jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas) t.y. vietos savivaldybė, o iš faktinių įvykio aplinkybių galima daryti prielaidą, kad eismo įvykis galėjo įvykti dėl kelio važiuojamojoje dalyje esančių inžinerinių konstrukcijų trūkumų, kurių valdytoju yra UAB „Vilniaus vandenys“, ir kuriam atsakomybė gali kilti pagal Vilniaus miesto valdybos 1994-09-29 potvarkį.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus.

Atsiliepimas

Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo skundą atmesti. Atsiliepime į skundą (b. l. 54-59) paaiškino, kad ji nėra tinkamas atsakovas šioje byloje. Šiuo atveju svarbu nustatyti, kas sąlygojo automobiliui padarytos žalos atsiradimą - ar vandentiekio šulinio dangtis, kuris buvo netinkamai prižiūrimas, ar kelio dangos būklė šalia šio šulinio. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2009-11-26 su UAB „Grinda“ yra sudariusi atlygintinų paslaugų teikimo sutartį Nr. 14-171, pagal kurią kelių ir gatvių priežiūra bei eksploatacija perduota UAB „Grinda“. Sudarydama šią sutartį su UAB „Grinda“, Vilniaus miesto savivaldybė vykdė jai, kaip Vilniaus miesto gatvių savininkui, tenkančią pareigą, užtikrinti gatvių tinkamą būklę bei priežiūrą. Šiuo atveju šulinys priklauso UAB „Vilniaus vandenys“, o gatvių dangos valdytojas yra UAB „Grinda“. Kadangi UAB „Grinda“ yra laikytina gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto atitinkamose dalyse valdytoju, todėl nustačius, kad žala atsirado dėl kelio dangos, vadovaujantis CK 6.266 str. ji privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės. Vandentiekio šulinio, ant kurio užvažiavo automobilis, savininkas yra UAB „Vilniaus vandenys“, todėl užtikrinti tinkamą jo būklę buvo šio turto savininko pareiga.

Atkreipė dėmesį į tai, kad iš 2010-07-30 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pranešimo Nr. 10R-355358-10 nematyti, kokie užfiksuoti apžiūros metu konkretūs transporto priemonės sugadinimai. Šiuo atveju nėra aišku, kokie turi būti atlikti remonto darbai. Į bylą pateiktos automobilio nuotraukos yra be datų, neaišku, ar fotografuotos po šio įvykio, ar fotografuotos vienu metu, ar visi automobilio apgadinimai sukelti ginčo įvykio. Nebuvo atlikta nešališka ekspertizė atsiradusiai žalai nustatyti. Mano, kad pagrįstų abejonių kelia nurodomos žalos padarymo faktas ir dydis. Akcentavo, kad Vilniaus miesto savivaldybė neturi pareigų, susijusių su vandentiekio šulinio ar gatvės priežiūra, todėl negali būti konstatuoti neteisėti Vilniaus miesto savivaldybės veiksmai, todėl negali būti nustatytas ir priežastinis ryšys.

Pažymėjo, kad atidus ir rūpestingas vairuotojas turi iš anksto numatyti galimas kliūtis kelyje ir laikytis KET XV skyriaus 172 p. ir 173 p., kuriuose numatyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Byloje nėra duomenų, ar automobilio vairuotojas I. Š. pasirinko saugų automobilio greitį. I. Š. vairavo automobilį truputį lynojant, apie 40 km/h greičiu. Šiuo atveju būtina nustatyti, ar važiuojant tokiu greičiu galėjo būti padaryti tokio masto automobilio apgadinimai. Be to, pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Automobilis ant vandentiekio šulinio dangčio užvažiavo šviesiu paros metu, nežymiai lynojant, t. y. esant pakankamai geroms oro sąlygoms bei važiuojant nedideliu greičiu, vairuotojas privalėjo būti pakankamai atidus, kad pastebėtų kliūtį ir ją apvažiuotų. Atidus ir rūpestingas vairuotojas galėjo ir turėjo iš anksto numatyti galimas kliūtis kelyje, todėl mano, kad vairuotojo veiksmai, neatsargumas ir neatidumas lėmė žalos atsiradimą.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje atsakovo atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Vilniaus vandenys“ su skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime paaiškino, kad autoįvykis įvyko dėl įdubusios gatvės dangos, o ne dėl šulinio. Šulinys eksploatavimo laikotarpiu nepasislinko iš savo vietos. Inžineriniai tinklai ir šulinys neturi jokių defektų. Gatvės ruožas, esantis prie (duomenys neskelbtini), nėra tinkamai prižiūrėtas ir saugus automobiliams važiuoti, nes įrengtas šulinys yra ne asfaltu išklotoje, o žvyru dengtoje gatvės dalyje. Gatvė yra išklota asfalto danga, tačiau tame gatvės ruože, kur sumontuotas šulinys, asfalto danga yra nusitrynusi, ir gatvę dengia tik žvyro danga. Nusitrynusi asfalto danga nėra pakeista nauja asfalto danga. Po įvykusio autoįvykio Vilniaus miesto savivaldybė dėl provėžų įdubusią kelio dangą užpylė žvyru bei sulygino kelią. Mano, kad toks Vilniaus miesto savivaldybės elgesys rodo, kad Vilniaus miesto savivaldybė yra atsakinga už įdubusią kelio dangą bei įvykusį autoįvykį bei jau ėmėsi veiksmų, siekdama suremontuoti įdubusią ir provėžuotą kelio dangą. Teigia, kad kyla abejonių, ar transporto priemonės valdytojas autoįvykio metu elgėsi rūpestingai. Transporto priemonei padaryti apgadinimai yra itin dideli, todėl nėra aišku, ar transporto priemonės apgadinimai atsirado būtent dėl minėtojo įvykio. Transporto priemonės remonto išlaidos, pateiktos PVM sąskaitoje faktūroje, neatitinka protingumo ir proporcingumo principų bei yra ženkliai per didelės.

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas

Šioje byloje ginčas kilęs dėl turtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas Ergo Insurance SE kildina iš Vilniaus miesto savivaldybės netinkamo funkcijų atlikimo - jos teritorijoje esančių gatvių priežiūros ir saugaus eismo neužtikrinimo.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad UADB „Ergo Lietuva“ (teisių perėmėjas Ergo Insurance SE, draudikas) 2010-10-29 išmokėjo UAB „Maxima LT“ 18 347,46 Lt (b. l. 40) draudimo išmoką pagal 2009-11-03 sudarytą su UAB „Maxima LT“ (draudėju) transporto priemonių savarankiško draudimo sutartį dėl draudiminio įvykio (b. l. 17), kuris įvyko 2010-07-08 apie 11.40 val. (duomenys neskelbtini), kai I. Š. vairuojamas automobilis Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užvažiavo ant gatvėje esančio šulinio ir buvo apgadintas (b. l. 25-30). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2010-07-29 nutarimu Nr. AV2-4091 nustatyta, kad kanalizacijos šulinys, kurį kliudė apgadintas automobilis, iškilęs virš važiuojamosios dalies apie 9 centimetrus, pavojinga vieta nebuvo pažymėta, vairuotojas savo veiksmais Kelių eismo taisyklių nepažeidė (b. l. 26).

Pareiškėjas (draudikas) 2010-12-09 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl žalos atlyginimo regreso tvarka (b. l. 24), kuri 2010-12-30 raštu Nr. A51-28402 (2.9.3.24-UK4) žalą atlyginti atsisakė ir pasiūlė kreiptis į UAB „Vilniaus vandenys“, nes požeminių komunikacijų šulinį, dėl kurio įvyko eismo įvykis, eksploatuoja UAB „Vilniaus vandenys“ (b. l. 23). 2011-01-03, 2012-06-13 pareiškėja kreipėsi į UAB „Vilniaus vandenys“, kuri taip pat atsisakė žalą atlyginti, nes automobilis buvo apgadintas ne dėl iškilusio vandentiekio šulinio, bet dėl pažemėjusios gatvės dangos apie šulinį. Nurodė, kad šulinys įrengtas gatvės važiuojamojoje dalyje, kur baigiasi asfalto danga ir prasideda smėlio-žvyro danga. Dėl kritulių ar transporto priemonių poveikio smėlio-žvyro gatvės danga abejose vandentiekio šulinio pusėse yra pažemėjusi, susidariusios provėžos. UAB „Vilniaus vandenys“ ir Vilniaus miesto savivaldybei atsisakius mokėti, pareiškėja dėl šios žalos atlyginimo kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Pareiškėjai atsisakius reikalavimų UAB „Vilniaus vandenys“ atžvilgiu, byla 2013-09-24 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi pagal teismingumą perduota nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui (b. l. 99, 102).

Pagal Civilinio kodekso 6.1015 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui, 1 dalyje numatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Taigi nagrinėjamu atveju reikia vadovautis teisės normomis, reglamentuojančiomis atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų.

CK 6.263 straipsnio 1 dalyje numatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę. Padaryta turtinė žala, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinė žala, turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. Civilinei atsakomybei atsirasti ir atsakomybei už valdžios institucijų neteisėtus veiksmus, būtinos keturios tarp savęs susijusios sąlygos. Šios sąlygos yra: 1) neteisėti veiksmai (CK 6. 246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6. 248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6. 249 str.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Vadinasi, pagal CK 6.246-6.249 straipsnių, CK 6.271 straipsnio nuostatas esminė valstybės prievolės dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo sąlyga yra atitinkamos valdžios institucijos neteisėti aktai, neveikimas taip, kaip pagal įstatymus ji privalėjo veikti. Atitinkamo viešojo administravimo subjekto veiksmai galėtų būti pripažinti neteisėtais tik tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad atitinkamos valdžios institucijos darbuotojai neįvykdė atitinkamais (konkrečiais) teisės aktais jiems priskirtų funkcijų, arba veikė ne taip, kaip turėjo veikti viešojo administravimo srityje pagal tuos teisės aktus ir tai tiesiogiai darė įtaką asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Neturtine žala pripažintinas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas. Žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški. Pareiškėjas, teikdamas skundą, turi įrodyti neteisėtų veiksmų faktą, priežastinį ryšį, žalos dydį bei kaltę.

Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime pažymėjo, kad žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimo institutas suponuoja inter alia tai, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka (laikantis tinkamo teisinio proceso reikalavimų) yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Vadinasi, sprendžiant atitinkamos institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Iš bylos duomenų matyti, kad automobilis buvo apgadintas ne dėl iškilusio vandentiekio šulinio, kaip netinkamai prižiūrėto inžinerinio statinio, o dėl to, kad gatvės danga apie šulinį buvo pažemėjusi. Šią teismo išvadą patvirtina Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2010-07-30 pranešime nurodyta aplinkybė, kad kelio, kuriame buvo kanalizacijos šulinys, danga buvo šlapias asfaltbetonis, cementbetonis (b. l. 25), eismo įvykio schemoje pažymėta, jog alpink šulinį esančio asfalto ilgis yra 1,1 m, plotis – 1,2 m. Vis dėlto, eismo įvykio nuotraukose užfiksuota, kad toliau aplink šulinį išvažinėta žvyro danga, susidariusios provėžos (b. l. 30). Pareiškėja skunde taip pat nurodė, kad žala atsirado transporto priemonei įvažiavus į gatvės važiuojamojoje dalyje buvusį, dėl aplink jį pažemėjusios gatvės dangos iškilusį šulinį. Šie įrodymai teismui leidžia teigti, kad šulinys nebuvo pastatytas 9 cm iškilęs virš kelio dangos paviršiaus, gatvės danga pažemėjusi aplink jį, o automobilis buvo apgadintas dėl pažemėjusios gatvės dangos apie šulinį.

Pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkto nuostatas, savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra viena iš savarankiškųjų savivaldybių funkcijų. Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, o vidaus keliai – valstybei, savivaldybėms, kitiems juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 11 straipsnis nustato saugių eismo sąlygų užtikrinimo keliuose priemones. Pagal šio įstatymo 7 dalį kelio savininkas (valdytojas) privalo: 1) užtikrinti, kad kelias būtų tinkamas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui bei atitiktų teisės aktų reikalavimus; 2) organizuoti eismą ir užtikrinti kelio, jo inžinerinių statinių ir techninių eismo organizavimo priemonių priežiūrą taip, kad ji atitiktų kelių priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus; 3) užtikrinti, kad nedelsiant būtų panaikintos kliūtys, trukdančios eismui ir keliančios pavojų, o jei to padaryti neįmanoma, užtikrinti, kad pavojingose vietose būtų įrengtos atitinkamos techninės eismo organizavimo priemonės tol, kol šios kliūtys bus panaikintos; 4) tobulinti eismo organizavimą, atsižvelgiant į eismo įvykių kelyje priežastis ir aplinkybes; 5) atlyginti žalą asmenims, atsiradusią dėl teisės aktų nustatyta tvarka neatliktų kelio savininko pareigų. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punkte nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius, užtikrindamas eismo saugumą, rūpinasi vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, transporto infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu. Kelių įstatymo 15 straipsnyje nurodyta, kad kelių priežiūros tvarką nustato Vyriausybė. Minėtoje įstatymo normoje nurodyta tvarka nustatyta Vyriausybės 2004-02-11 nutarimu Nr. 155, kuriuo patvirtintas Kelių priežiūros tvarkos aprašas (toliau - Aprašas). Pagal šio Aprašo 6 punktą savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių taisymo bei priežiūros darbų ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo užsakovo funkcijas (išskyrus 8.2.1 punkte nurodytus darbus),vykdo vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą, organizuoja techninę jų priežiūrą. Aprašo 12.1, 12.2 punktuose nustatyta, kad kelius prižiūrintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys privalo taisyti (remontuoti) ir tvarkyti žemės sankasą, važiuojamąją kelio dalį, kelkraščius, skiriamąją kelio juostą, kelio griovius, sankryžas, autobusų sustojimo aikšteles, poilsio aikšteles, pėsčiųjų ir dviračių takus, kelio statinius, technines eismo reguliavimo priemones, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kitus kelio įrenginius su šių objektų užimama žeme, kad šie objektai atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas; prižiūrėti, kad kelias, jo statiniai (iš jų ir techninės eismo reguliavimo priemonės) būtų techniškai tvarkingi, estetiški, atitiktų Lietuvos standartus ir normas. Pagal Aprašo 42 punktą už kelių priežiūrą atsakingi asmenys ir pareigūnai, pažeidę šio Aprašo reikalavimus arba nesiėmę reikiamų priemonių, kad laiku būtų uždraustas arba apribotas eismas kelių ruožuose, kai naudojimasis jais kelia grėsmę saugiam eismui, atsako įstatymų nustatyta tvarka. Kelius prižiūrintys asmenys atleidžiami nuo atsakomybės, jeigu eismo įvykis įvyko dėl eismo dalyvių ar kitų asmenų kaltės, ekstremalių situacijų, stichinių nelaimių ar staigaus atmosferos sąlygų pasikeitimo.

Vadovaudamasi minėtomis teisės aktų normų nuostatomis, Vilniaus miesto savivaldybė, kaip viešojo administravimo subjektas, privalėjo užtikrinti šios savivaldybės teritorijoje esančių gatvių priežiūrą taip, kad jos atitiktų saugaus eismo reikalavimus. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 5 punkte įtvirtinta kelio savininko (valdytojo) pareiga atlyginti žalą asmenims, atsiradusią dėl teisės aktų nustatyta tvarka neatliktų kelio savininko pareigų. Pareiškėjo prašomos atlyginti turtinės žalos atsiradimas kildinamas iš Vilniaus miesto savivaldybės veiklos viešojo administravimo srityje.

Teismas atmeta Vilniaus miesto savivaldybės argumentus, kad žalą atlyginti turėtų UAB „Grinda“, su kuria ji 2009-11-26 sudariusi atlygintinų paslaugų teikimo sutartį Nr. 14-171. Pagal šios sutarties 4.2.3.2 punktą UAB „Grinda“ (vykdytojas), atlikdama avarinių situacijų gatvėse lokalizavimo paslaugas, įsipareigojo atsiradus gatvėse įgriuvoms ir įdubimams, nustatyti jų priežastis ir koordinuoti inžinerinių komunikacijas eksploatuojančių organizacijų darbą iki pilno dangos atstatymo. Teismo vertinimu, ši sutarties nuostata neleidžia teigti, jog atsakovė vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą, taisymą pavedė atlikti UAB „Grinda“. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju turi būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005). Teismas, atsižvelgęs į tai, daro išvadą, kad UAB „Grinda“ negali būti laikoma (duomenys neskelbtini), valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį, ir todėl jai nekyla pareiga atlyginti tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvės priežiūros.

Atsakovo pateikti įrodymai, atsiliepime ir teismo posėdyje išsakyti argumentai dėl (duomenys neskelbtini) dėl pažemėjusios gatvės dangos, nepatvirtina, jog atsakovė veikė taip, kaip pagal nurodytus įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti, t. y. atsakovė neįrodė, jog tinkamai vykdė (duomenys neskelbtini) gatvės priežiūrą, taisymą ir saugaus eismo organizavimą, pavojinga vieta nebuvo pažymėta. Šią civilinės atsakomybės sąlygą įrodo pareiškėjos paaiškinimai ir Vilniaus apskrities Kelių policijos valdybos eismo įvykio medžiaga. Būtent tai lėmė žalos atsiradimą – pareiškėjai priklausanti transporto priemonė, dugnu kliudžiusi dėl pažemėjusios gatvės dangos iškilusį kanalizacijos šulinį, buvo apgadinta.

Atsakovo argumentai, kad vairuotojas privalėjo elgtis atidžiai, rūpestingai ir atsargiai, pasirinkti saugų greitį, atsižvelgti į kelio, meteorologines sąlygas (Kelių eismo taisyklių 19, 133, 134 punktai), nėra pagrįsti ir pakankami atleisti ją nuo atsakomybės. Vilniaus apskrities Kelių policijos valdybos 2010-07-29 nutarimu Nr. AV2-4091 administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta, nurodyta, kad automobilio vairuotojas savo veiksmais Kelių eismo taisyklių nepažeidė (b. l. 26). Vairuotojo rašytinis paaiškinimas (viduryje gatvės buvo kanalizacijos šulinys, kurį bandant pravažiuoti pajuto smūgį į karterį, nuo smūgio išsiskleidė oro pagalvės, apgadinta karterio apsauga, išlūžo du varžtai, neveikia saugos diržai), policijos pareigūno tarnybinis pranešimas (b. l. 27), schema (b. l. 28), nuotraukos (b. l. 30) patvirtina, jog vairuotojui važiuojant gatve saugiu greičiu ir užvažiavus ant šulinio, kuris, kaip minėta, buvo išsikišęs dėl kelio dangos pažemėjimo aplink jį, apgadino automobilį. Atsakovo argumentai, kad vairuotojas nebuvo atsargus, atidus ir pasirinkęs saugų greitį galėjo išvengti eismo įvykio bei automobilio apgadinimo, pagrįsti tik prielaidomis. Policijos pareigūnai 2010-07-08 buvo atvykę į įvykio vietą, kur apžiūrėjo sugadintą transporto priemonę ir eismo įvykio schemoje užfiksavo su įvykiu susijusias aplinkybes, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad vairuotojas nesilaikė Kelių eismo taisyklių reikalavimų ar atliko veiksmus, kurie bent iš dalies lėmė žalos atsiradimą dėl jo kaltės. Atvirkščiai - visi byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina įvykio faktą bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.

2010-07-08 Transporto priemonės apžiūros-defektų akte užfiksuoti automobilio apgadinimai (keičiamos dalys), remonto aprašymas. 2010-08-27 išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos keičiamos detalės, atliktos paslaugos (b. l. 43-45). Byloje esantys minėti įrodymai patvirtina, jog bendras žalos dydis – 18 347,46 Lt suma, išmokėta draudimo išmoka draudėjui, kurią sudaro išlaidos, sumokėtos už automobilio remontą. Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (LVAT administracinėse bylose: Nr. A14-225/2007, Nr. A575-662/11). Todėl pareiškėjas, paduodamas skundą, teismui turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovė, pateikdama atsiliepimą į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo argumentus (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 str. 2 d. 6 p., 24 str., 57 str. 4 d.). Įstatymų leidėjo administraciniam teismui suteikta teise rinkti įrodymus teismas gali ir turi pasinaudoti tais atvejais, kai byloje paaiškėja, jog ginčui svarbių aplinkybių nustatymui ir visapusiškam, objektyviam jų ištyrimui turi būti pateikti papildomi duomenys (ABTĮ 57 str. 4 d., 68 str. 1 d. ir kt.), tačiau bylą nagrinėjantis teismas visada turi vadovautis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais. Vadovaudamasis minėta įrodinėjimo taisykle, teismas nustatė, kad atsakovė nepateikė įrodymų, paneigiančių nurodytas remonto išlaidas ir (ar) patvirtinančių mažesnę remonto kainą, ar objektyvių duomenų, jog buvo kompensuotos didesnės išlaidos, nei tos, kurios būtinos sugadinto turto būklei iki eismo įvykio atkurti. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovė nepateikė teismui įrodymų, kad nurodyti darbai ir keistinos detalės nėra būtini ir techniškai nesusiję su patirtais automobilio sugadinimais (ABTĮ 57 str. 1 d.), teismas vertina, kad žalos atlyginimas priteistinas iš Vilniaus miesto savivaldybės, nes žalos atsiradimą šiuo atveju lėmė būtent savivaldybei teisės aktais priskirtų pareigų nevykdymas, o ne atskiros kurios nors savivaldybės institucijos neteisėti veiksmai (ar neveikimas).

Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą, byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad savivaldybė neįvykdė pareigos tinkamai prižiūrėti, remontuoti (duomenys neskelbtini) gatvę, Vilniuje, užtikrinti joje saugų eismą, todėl dėl tokio neteisėto neveikimo buvo apgadinta UAB „Maxima LT“ nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė, kompensuotinos išlaidos, kurios buvo būtinos sugadinto automobilio būklei iki eismo įvykio atkurti. Teismui nekyla abejonių, kad tarp neteisėtų savivaldybės veiksmų (šiuo atveju neveikimo) ir patirtos žalos yra priežastinis ryšys. Nagrinėjamu atveju, neginčytinai nustatyta, kad yra visos būtinosios viešosios (valstybės) atsakomybės sąlygos, todėl tenkintinas pareiškėjos skundo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo ir priteistinas pareiškėjai Ergo Insurance SE Lietuvos filialo iš atsakovės 18 347,46 Lt turtinės žalos atlyginimas.

Pareiškėja taip pat prašo priteisti iš atsakovės 5 arba 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o CK 6.210 straipsnio 1 dalyje - kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Įvertinus ginčo teisinius santykius, darytina išvada, kad reikalavimas dėl palūkanų priteisimo kildinamas iš civiliniais teisiniais santykiais reglamentuojamos viešojo administravimo subjekto (Vilniaus miesto savivaldybės) deliktinės prievolės nevykdymo, todėl yra teisinis pagrindas pareiškėjai priteisti 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 18347,46 Lt sumos, nuo kreipimosi į teismą dienos (2013-05-16, b. l. 1) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 str. 1 d.) (žr., pvz., LVAT administracines bylas Nr. A756-2195/2010, Nr. A756-1578/2012, Nr. A602-2714/2012).

Už skundo padavimą pareiškėja sumokėjo 550 Lt žyminį mokestį (b. l. 4). Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies 11 punktu pareiškėjos skundas dėl žalos atlyginimo žyminiu mokesčiu neapmokestinamas, todėl sumokėta suma laikytina žyminio mokesčio permoka ir pareiškėjai grąžintina (ABTĮ 42 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85?87 str., 88 str. 2 p., 127 str., teismas

nusprendžia:

pareiškėjo Ergo Insurance SE, veikiančio per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą, skundą patenkinti.

Priteiti pareiškėjui Ergo Insurance SE, veikiančiam per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą, iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės 18347,46 Lt (aštuoniolika tūkstančių tris šimtus keturiasdešimt septynis litus ir keturiasdešimt šešis centus) turtinės žalos atlyginimą.

Grąžinti Ergo Insurance SE Lietuvos filialui 2013-05-13 sumokėtą 550 Lt žyminį mokestį (penkis šimtus penkiasdešimt litų).

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai.

Teisėjas Henrikas Sadauskas