Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2006-02-03 · Administracinė byla Nr. A-180-729-06

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-02-03
Bylos Nr.
A-180-729-06
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Gintaras Kryževicius (pirm.), Birute Janaviciute, Nijole Piškinaite
Pareiškėjas
M. R.
Atsakovas
Migracijos departamento, Migracijai departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos
Kategorijos
Administracine byla Nr.A4-729-2006Procesinio sprendimo kategorija 3.4(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. vasario 3 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju: Birutes Janaviciutes, Gintaro Kryževiciaus (kolegijos pirmininkas) ir Nijoles Piškinaites (pranešeja),

sekretoriaujant K. Bielinienei,dalyvaujant pareiškejui M. R. (M. K.),jo atstovei advokatei M. Cirbaitei,atsakovo Migracijos departamento atstovei R. Medutienei,vertejui Fedare Ahmed Jawed,

viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo administracine byla pagal pareiškejo M.R. apeliacini skunda del Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. spalio 6 d. sprendimo administracineje byloje pagal pareiškejo M.R. skunda atsakovui Migracijai departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos del sprendimo panaikinimo ir ipareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teiseju kolegija nustate:

Migracijos departamentas 2005-05-16 sprendimu Nr. (15/6-9)-12PR-26 atsisake suteikti prieglobsti Lietuvos Respublikoje Pakistano pilieciui M. R., gim. (duomenys neskelbtini), nustates, kad jo pateikti motyvai nesusije su 1951 m. Ženevos konvencijoje „Del pabegeliu statuso“ bei Lietuvos Respublikos istatyme ,,Del užsienieciu teisines padeties“ 86 straipsnio l dalyje apibrežtais pabegelio statuso kriterijais ir nera priežasciu, nurodytu Lietuvos Respublikos istatyme ,,Del užsienieciu teisines padeties“ 87 straipsnio l dalyje, del kuriu minetam asmeniui butu nesaugu grižti i kilmes šali. Taip pat nuspresta, isigaliojus sprendimui del prieglobscio nesuteikimo, išsiusti M.R. iš Lietuvos Respublikos i Pakistana.

Šalies argumentai

Pareiškejas kreipesi i Vilniaus apygardos administracini teisma, prašydamas panaikinti mineta Migracijos departamento sprendima ir ipareigoti atsakova byla išnagrineti iš naujo ir priimti nauja sprendima. Teigia, kad jo prašyme suteikti prieglobsti ir veliau vykusiu apklausu metu išsamiai nurode priežastis, del kuriu turejo išvykti iš Pakistano ir del kuriu negali ten grižti, t.y. jis buvo verciamas prisijungti prie ginkluotos grupuotes, kuri kovoja del žemes, priešingu atveju, buvo grasinama susidoroti. Jis negalejo kreiptis pagalbos i policija, nes buvo neturtingas, o policija negina savo pilieciu be kyšiu. Šiuos teiginius, pareiškejo nuomone, patvirtina Migracijos departamento 2004 m. lapkricio 9 d. pažyma „Del bendros situacijos Pakistano Federalineje - Islamo Respublikoje“, iš kurios matyti, kad Pakistane paplitusi korupcija, pažeidinejamos žmogaus teises. Migracijos departamentas nenurode jokiu konkreciu pareiškejo pasakojimo prieštaravimu, todel, vadovaujantis istatymo „Del užsienieciu teisines padeties“ 83 straipsnyje itvirtintu abejones privilegijos principu, pareiškejo pasakojimas turi buti vertinamas jo naudai ir jam turi buti suteikta tarptautine apsauga. Pareiškejo teigimu, atsakovas taip pat netinkamai ivertino byloje esancia medžiaga del situacijos Pakistane. Be to, sprendimas išsiusti pareiškeja atgal i Pakistana pažeidžia jo prigimtines teises, kurios garantuojamos kiekvienam individui, sukelia gresme jo sveikatai, laisvei ir gyvybei. Pareiškejo nuomone, atsakovas, priimdamas gincijama sprendima, pažeide istatymo „Del užsienieciu teisines padeties“ 130 straipsnio l dalies, Europos žmogaus teisiu ir pagrindiniu laisviu apsaugos konvencijos 3 straipsnio nuostatas.

Atsiliepimas

Atsakovas pareiškejo skunda praše atmesti. Nurode, kad Migracijos departamentas, prieš priimdamas sprendima del prieglobscio pareiškejui nesuteikimo, išsamiai išnagrinejo pareiškejo prašyma ir atsižvelge i faktus, nustatytus apklausos metu, bei bendra situacija Pakistane. Pakistano pilietis prašyma suteikti prieglobsti Lietuvos Respublikoje pateike del jo kilmes šalyje iškilusio konflikto del žemes, taciau, kaip pats nurode, jo gyvybei tiesiogines gresmes nebuvo, Pakistane jis gyveno skurdžiai ir, kaip jis teigia, policija jo negina, taciau asmeniškai jis ne karto i policija nesikreipe. Pagal istatymo „Del užsienieciu teisines padeties“ 86 straipsnio nuostatas pabegelio statusas suteikiamas prieglobscio prašytojui, kuris del visiškai pagristos baimes buti persekiojamas del rases, religijos, tautybes, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar del politiniu isitikinimu yra už valstybes, kurios pilietis jis yra, ribu ir negali ar bijo naudotis tos valstybes gynyba arba neturi atitinkamos užsienio valstybes pilietybes, yra už valstybes, kurioje buvo nuolatine o gyvenamoji vieta, ribu ir del išvardytu priežasciu negali ar bijo i ja grižti. Pareiškejas nenurode priežasciu, suteikianciu pagrinda suteikti jam tarptautine apsauga. Be to, pareiškejas prašymo suteikti Lietuvos Respublikoje prieglobsti nagrinejimo metu nelegaliai išvyko i Lenkijos Respublika ieškoti darbo. Atsakovo nuomone, nustatyti faktai sudaro prielaida teigti, kad iš Pakistano pareiškejas išvyko del ekonominiu priežasciu, todel negražinimo principo nuostata jam nera taikytina.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005 m. spalio 6 d. sprendimu pareiškejo skunda atmete.

Teismas, remdamasis bylos medžiaga, nustate, kad, nors M. R. teige, jog išvyko iš Pakistano del kilmes šalyje iškilusio konflikto del žemes, policija jo negina, Pakistane gyveno skurdžiai, del ko bet kas galejo su jo šeima elgtis blogai, taciau pats pripažino, kad asmeniškai ne karto i policija nesikreipe, jam gresmes nebuvo (Migracijos departamento byla, b. l. 62). Teismas pažymejo, kad pareiškejas prieglobscio prašymo nagrinejimo Lietuvos Respublikoje metu išvyko i Lenkijos Respublika, nes nemate galimybes susirasti Lietuvoje darba (Migracijos departamento byla, 64). Tai, teismo nuomone, irodo, kad pareiškejas iš Pakistano išvyko ne del istatymo „Del užsienieciu teisines padeties“ 86 straipsnio l dalyje nurodytu pagrindu, o del ekonominiu priežasciu. Migracijos departamentas teisingai konstatavo, jog nera pagrindo M. R. suteikti pabegelio statusa. Teismas atmete skundo argumentus del pareiškejo pasakojimo vertinimo jo naudai ir tarptautines apsaugos suteikimo, konstataves, kad pareiškejo pasakojimas nenuoseklus: skiriasi ne tik nurodytos aplinkybes, taciau ir jo pateikti asmens duomenys (vardas, pavarde, gimimo data): iš pradžiu jis prisistate M. R., gimusiu (duomenys neskelbtini), pirmines apklausos metu nurode, kad yra M. R., gimes (duomenys neskelbtini), o Lenkijos Respublikos pareigunams prisistate M. K., gimusiu (duomenys neskelbtini). Prieglobscio prašytojo pirmines apklausos protokole užfiksuota, kad M.R. tvirtino, jog išvykdamas iš Pakistano turejo pasa, kuri pamete miške ji (pareiškeja) sulaikant (Migracijos departamento byla, b. l. 19), o teismo posedžio metu pareiškejas jau nurode, kad jis pats išmete pasa, nes baigesi vizos galiojimas. Bylos nagrinejimo metu pareiškejas persekiojima kilmes šalyje grinde jau politiniais motyvais - priklausymu kitai partijai nei dauguma Pakistano pilieciu. Teismas padare išvada, kad visi prieštaravimai irodo pareiškejo piktnaudžiavima prieglobscio suteikimo procedura ir nenora suteikti teisingu duomenu apie save bei išvykimo iš Pakistano aplinkybes, ir tai - pagrindas netaikyti Istatymo ,,Del užsienieciu teisines padeties“ 83 straipsnyje itvirtintas abejones privilegijos principo. Teismas aplinkybiu, del kuriu pareiškejui galetu buti suteiktas pabegelio statusas, nenustate.

Pirmos instancijos teismas taip pat nurode, kad nera pagrindo pareiškejui suteikti ir papildomos apsaugos. Istatymo ,,Del užsienieciu teisines padeties“ 87 straipsnio l dalyje išvardintos salygos, kada suteikiama papildoma apsauga. Pareiškejas nepateike irodymu, kad jam gali kilti gresmes, išvardintos minimoje teises akto nuostatoje. Teismas pažymejo, kad trecioji prieglobscio forma - laikinoji apsauga - suteikiama jei Europos Sajungos Taryba priima sprendima, kad yra masinis užsienieciu antpludis i Europos Sajunga. Šiuo atveju nera pagrindo M. R. suteikti laikinaja apsauga, nes minimo sprendimo Europos Sajungos Taryba nera priemusi.

Nesant pagrindo suteikti pareiškejui kuria nors iš prieglobscio formu, pirmos instancijos teismas padare išvada, kad Migracijos departamento sprendimas yra teisetas bei pagristas. Pareiškejui nepateikus pasakojimuose apie save jokiu faktu del vykdomo jo atžvilgiu persekiojimo ir nenurodžius realios gresmes pagrindo, teismas padare išvada, kad nera istatymo ,,Del užsienieciu teisines padeties“ 129 straipsnyje itvirtintu negražinimo pagrindu, todel negražinimo principas pareiškejo atžvilgiu netaikytas pagristai.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu pareiškejas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendima ir priimti nauja – pareiškejo skunda tenkinti. Nurodo, kad teismas netyre vertimo jungtis prie ginkluotos grupuotes ir neivertino ypac dideles tikimybes, kad, nesuteikus pareiškejui prieglobscio Lietuvos Respublikoje, jis gali patirti smurta, buti kankinamas ir visapusiškai žeminamas jo orumas. Be to, kiltu gresme jo sveikatai ir saugumui, nes gražintas i Pakistana susidurtu su ginkluotos grupuotes nariais, kovojanciais del žemes (tai nurodyta ir Migracijos departamento prie VRM prieglobscio reikalu skyriaus 2005 m. gegužes 11 d. išvadoje, Nr. (15/6-9)-13PR-26RN). Teismas neivertino realios galimybes pasinaudoti valstybes instituciju gynyba ir fakto, kad del to paties žemes konflikto anksciau i policija yra kreipesis pareiškejo tevas, taciau jokiu rezultatu tai nedave. Be to, byloje esancioje Migracijos departamento Prieglobscio reikalu skyriaus vyriausiosios specialistes 2004-11-09 pažymoje Nr. PK-6-12-54 nurodyta, kad ,,teismu santvarka, korupcija, lešu trukumas vis dar pasilieka problema“. Kadangi pareiškejo šeima Pakistane gyvena labai skurdžiai, apeliantas teigia jokiu realiu galimybiu tiketis, kad policija ar kitos valstybes institucijos apgins jo teises, neturis. Teismas taip pat neatsižvelge i draudimo išsiusti arba gražinti užsienieti pagrindus, numatytus istatymo ,,Del užsienieciu teisines padeties“ 130 straipsnyje. Apeliantas teigia, kad jo atveju egzistavo aplinkybes, kurios yra pagrindas suteikti prieglobsti Lietuvos Respublikoje bei del kuriu jis negali buti išsiustas i Pakistana.

Atsiliepimas

Atsiliepimu i apeliacini skunda atsakovas Migracijos departamentas prašo pareiškejo apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas iš esmes tais paciais argumentais kaip ir paaiškinimai pirmosios instancijos teismui.

Apeliacines instancijos teisme apeliantas ir jo atstove praše patenkinti apeliacini skunda tais paciais argumentais. Nauju aplinkybiu nenurode.

Atsiliepimas

Atsakovo atstove praše apeliacini skunda atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teiseju kolegija konstatuoja:

pirmos instancijos teismas išnagrinejo byla visapusiškai ir objektyviai, tinkamai taike ir aiškino materialines teises normas, teisingai ivertino faktines bylos aplinkybes ir prieme teiseta ir pagrista sprendima (ABTI 81, 86 straipsniai).

Lietuvos Respublikos istatymas ,,Del Užsienieciu teisines padeties“ nustato pabegelio statuso ir papildomos apsaugos suteikimo pagrindus (86 straipsnio 1 dalis ir 87 straipsnio 1 dalis). Vienas iš pagrindu pabegelio statusui gauti – visiškai pagristos baimes buti persekiojamam del rases, religijos, tautybes, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar del politiniu isitikinimu yra už valstybes, kurios pilietis jis yra, ribu ir negali ar bijo naudotis tos valstybes gynyba arba neturi atitinkamos užsienio valstybes pilietybes, yra už valstybes, kurioje buvo jo nuolatine gyvenamoji vieta, ribu ir del išvardytu priežasciu negali ar bijo i ja grižti. 1951 m. Konvencija ,,Del pabegeliu statuso“ taip pat išskiria toki esmini pabegelio požymi. Konstatuojant ši požymi ar ji paneigiant, butina ivertinti visas faktines aplinkybes, susijusias su tokios baimes irodymais. Teiseju kolegija, ivertinusi bylos faktinius duomenis, apelianto paaiškinima, daro išvada, kad pirmos instancijos teismo išvada apie tai, kad atsakovas pagristai netenkino pareiškejo prašymo suteikti jam prieglobsti Lietuvoje, - pagrista, nes toks prašymas akivaizdžiai nepagristas: pareiškejo buvimas Lietuvoje nesusijes su tarptautines apsaugos siekimu, nepagristas visiškai pagristos baimes buti persekiojamam kilmes šalyje požymis, nenustatyti pagrindai, del kuriu gali buti suteikiama papildoma apsauga. Byloje nustatyta, kad apeliantas išvyko iš kilmes šalies – Pakistano - del ekonominiu motyvu – šeimos skurdžios padeties.

Išsiusti pareiškeja i kilmes šali - kliuciu nera.

Tenkinti apeliacini skunda jame nurodytais argumentais nera pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administraciniu bylu teisenos istatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teiseju kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendima palikti nepakeista.

Apeliacini skunda atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisejai Birute JanaviciuteGintaras KryževiciusNijole Piškinaite