Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas J. J., sekretoriaujant A. R., dalyvaujant prokurorui T. J., kaltinamajam A. V., nukentėjusiajai J. V., teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. Vilniaus raj., Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta E. S. Vilniuje, vedęs, turintis aukštąjį išsilavinimą, nedirbantis, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 145 str. 1 d. padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą, o būtent:

2017-07-31, apie 16.40 val., namuose, esančiuose E. S. 6-oji g. 13, Vilniuje, šeimyninio konflikto metu, virtuvėje paėmęs virtuvinį peilį ir nukreipęs jį į savo sutuoktinę J. V., grasino juo, sakydamas pastarajai, kad „jei neduos jam raminamųjų vaistų, ji pasigailės“ bei tokiais savo veiksmais sudarė pakankamą ir realų pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas. Šiais savo veiksmais A. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 145 str. 1 d.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis A. V. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi. Parodė, kad 2017 m. liepos 31 d. jis švaistėsi su tuo peiliu, bet jis tik norėjo pagąsdinti tada, įdurti negalvojo. Visi konfliktai būna jam išgėrus, todėl nuo to įvykio jis nevartoja alkoholio visiškai. Kai jam pasiūlė išeiti iš darbo, nuo tada prasidėjo depresija, blogai miega. O jam alkoholis palengvindavo užmigimo procesą. Pavartojo alkoholio, dar norėjo vaistų pavartoti. Jis atsiprašė savo sutuoktinės, vaikų ir nuo to laiko konfliktų nebuvo. Santykiai yra geri. Nukentėjusioji atleido. Įvykio dieną grasino taip - sakė kad „jeigu neduos man raminamųjų vaistų, tai jie pasigailės“. Šiuo metu su nukentėjusiąja susitaikė, daugiau nebegeria, prašo nutraukti baudžiamąją bylą LR BK 38 str. pagrindu.

Teismo posėdžio metu nukentėjusioji J. V. parodė, kad paskutiniu metu gėrė ir beviltiškai gėrė, be to, vartojo raminančius, tai ir buvo konflikto priežastis. 2017 m. liepos 31 dieną, apie 16.40 val., ji buvo virtuvėje, sutuoktinis norėjo eiti miegoti, ir paprašė vaistų. Ji pasakė, kad neduos, nes neturiu. Ir jis tada paėmęs peilį pradėjo švaistytis. Tuo metu užėjo į virtuvę sūnus. O peilis didžiulis, virtuvė maža. Tuo metu nukentėjusioji nelabai suprato ar jis į save, ar į ją švaistėsi tuo peiliu. Kai jis negeria, jokių problemų nėra. Dabar nėra jokios baimės. Kai A. V. atleido iš darbo, jam prasidėjo ta depresija, iš dalies galima suprasti, tačiau gėrimo – ne. Visos baimės kyla tada, kai jis yra paveiktas alkoholio. Nukentėjusioji nori taikytis, atleidžia sutuoktiniui. Prašo nutraukti baudžiamąją bylą kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, nukentėjusiosios parodymų, A. V. kaltė įrodyta ir kitais surinktais įrodymais.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 3-o būrio vyriausiojo patrulio A. G. 2017-07-31 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2017-07-31, apie 16.52 val., patruliuojant kartu su tyrėja G. G., iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad E. S. 6-oji g. 13, Vilniuje, neblaivus tėvas triukšmauja, agresyvus. Atvykus į įvykio vietą, juos pasitiko P. V., kuris paaiškino, kad jo tėvas A. V. geria alkoholį trečią savaitę iš eilės, grasina nužudyti, stumdosi, griebiasi peilių (b. l. 15).

2017-08-04 kitų objektų apžiūros protokolu užfiksuota, kad apžiūrėtas garso įrašas iš Bendrojo pagalbos centro, kurio trukmė yra 0.47 min. Įraše girdimas pokalbis tarp Bendrojo pagalbos centro operatoriaus ir skambinančio vyro apie grasinimus šeimoje (b. l. 22).

Ikiteisminio tyrimo metu, patikrinus A. V. blaivumą, 2017-07-31, 17.39 val., nustatytas 1,81 promilių girtumas (b. l. 26).

Priklausomybės ligų gydymas, įskaita Vilniaus priklausomybės ligų centre konsultuotas/gydytas 2015-06-23, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (b. l. 51).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus 2017-09-22 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini)2017 konstatuota, kad objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad A. V. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamo įvykio metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje, žinoma, kad jis buvo neblaivus (paprasto girtumo būsenoje). Jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (b. l. 58).

Įvertinus byloje esančius įrodymus yra pagrindas konstatuoti, jog A. V. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 145 str. 1 d. įrodyta visiškai. Kaltinamojo parodymai yra nuoseklūs, atitinka faktines bylos aplinkybes bei pagrįsti byloje surinktais įrodymais.

Kaltinamojo A. V. veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas LR BK 145 str. 1 d., kadangi jis grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmonos sveikatą, esant pagrįstam manymui, kad jis tą realiai gali įvykdyti.

Teisminio nagrinėjimo metu buvo pateiktas kaltinamojo A. V. prašymas nutraukti baudžiamąją bylą vadovaujantis LR BK 38 straipsniu, kadangi kaltinamasis su nukentėjusiąja susitaikė, žala nepadaryta, naujų nusikalstamų veikų kaltinamasis nėra padaręs. Šiam prašymui pritarė tiek nukentėjusioji, tiek prokuroras.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio nuostatas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Taigi, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, turi būti nustatyta LR BK 38 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytų sąlygų visuma. Be to, priimdamas tokį sprendimą teismas turi argumentuoti išvadą, kodėl yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, bei nurodyti motyvus, kodėl nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui galima taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės. Motyvuoti asmens atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės teismas gali atsižvelgdamas į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į kaltininko asmenybę, jo elgesį iki ir po nusikalstamos veikos padarymo, veikos padarymo metu (teistumo nebuvimas, teigiamas socialinis elgesys, kritinis požiūris vertinant padarytą nusikalstamą veiką bei pastangos sušvelninti sukeltus padarinius ir panašiai) bei įvertindamas nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, padarinių sunkumą.

Nukentėjusioji teismo posėdžio metu pareiškė, kad kaltinamasis dėl įvykdyto nusikaltimo nuoširdžiai atsiprašė, suprato savo kaltę, įsipareigojo ateityje nenusikalsti, nebegeria, šeimoje geri santykiai, pasižada ateityje taip pat nepiktnaudžiauti alkoholiu. Be to, 2017 m. gruodžio 06 d. buvo pasirašytas susitaikymo protokolas. Esant šioms aplinkybėms, prašo kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius.

Ištyrus kaltinamojo A. V. asmenybę nustatyta, kad jis anksčiau neteistas, A. V. įvykdė nusikaltimą, kuris priskiriamas prie nesunkių (LR BK 11 str. 3 d.), nusikaltimas nesukėlė sunkių pasekmių, žala nepadaryta.

Tokiu būdu, nagrinėjimo teisme metu nustatyti LR BK 38 str. numatyti pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės (LR (duomenys neskelbtini) str. 5 d.).

Kaltinamasis prisipažino įvykdęs nusikaltimą, dėl įvykdyto nuoširdžiai gailisi, surašytas susitaikymo protokolas. Be to, A. V. įsipareigojo ateityje nusikalstamų veikų nedaryti, daugiau nevartoti alkoholio, kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą.

Esant šioms aplinkybėms, byloje yra visos sąlygos, leidžiančios kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jam ir nukentėjusiajai susitaikius, todėl baudžiamoji byla nutrauktina.

Kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 38 str., Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str.,

nusprendė:

A. V., gim. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d., kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius.

Baudžiamąją bylą Nr. 1-2999-486/2017 nutraukti.

Kardomąją priemonę – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti A. V., kad jeigu jis per vienerius metus nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o jeigu ji per tą patį laikotarpį padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.