- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-10-28
- Bylos Nr.
- eI3-3927-860/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02024-2021-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Saulius Jakaitis (pirm.), Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Fausta Vitkienė
- Pareiškėjas
- J. K.
- Atsakovas
- Valstybės tarnybos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Valstybės tarnybos departamentas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Sauliaus Jakaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Faustos Vitkienės,
žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui Valstybės tarnybos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas J. K. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo: 1) panaikinti Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, ir VTD) 2021 m. gegužės 12 d. rašto Nr. 27D-1350 „Dėl konkurso“ (toliau – ir Raštas) dalį dėl J. K. 2021 m. balandžio 17 d. prašymo 1 ir 2 prašymų ir įpareigoti Departamentą teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais iš naujo išnagrinėti J. K. 2021 m. balandžio 17 d. prašymą dėl 1 ir 2 prašymų; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad pareiškėjas dalyvavo konkurse į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ŽŪM) Teisėkūros ir atstovavimo skyriaus vyriausiojo specialisto (karjeros valstybės tarnautojo) pareigas. Pretendentų vertinimo komisijos (toliau – ir Komisija) posėdis vyko 2021 m. balandžio 16 d., o apie rezultatus (surinko 5,2 balo) buvo informuotas tą pačią dieną elektroniniu paštu. Konkurso metu du iš trijų pretendentų pareiškė nušalinimą Komisijos pirmininkui (nariui) D. B., tačiau šis nenusišalino, todėl pareiškėjui net nenuostabu, kad nušalinimą pareiškę pretendentai nesurinko nė 6 balų, o nuolankiai tylėjęs trečias pretendentas laimėjo konkursą. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas 2021 m. balandžio 17 d. kreipėsi į Departamentą prašydamas nurodyti, kas šiuo konkrečiu atveju reglamentuoja Komisijos pirmininko (nario) D. B. nušalinimo išsprendimo ir jo apskundimo tvarką ir terminus; nurodyti, kokie buvo nustatyti atsakymų į pareiškėjui užduotus klausimus trūkumai; peržiūrėti Komisijos posėdžio garso ir vaizdo įrašą ir dėl Komisijos pirmininko (nario) D. B. esamų šiurkščių tarnybinių nusižengimų pradėti ir atlikti D. B. tarnybinių nusižengimų tyrimą ar tarnybinį patikrinimą, jį atlikus ir nustačius už piktnaudžiavimą įgaliojimais ir (ar) kitus šiurkščius nusižengimus, ypač už įstatymų dėl nušalinimo nevykdymą, D. B. skirti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų už šiurkščius tarnybinius nusižengimus. Pareiškėjas pažymėjo, kad VTD Raštą ginčija tik dėl 2021 m. balandžio 17 d. prašymo 1 ir 2 prašymų. Skunde pareiškėjas vadovaujasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 1 dalimi, 10 straipsnio 5 dalimi bei teismų praktika ir pažymi, kad skundžiamo rašto motyvai privalo būti išdėstyti administraciniame akte, o ne atsiliepime į pareiškėjo skundą teismui, paaiškinimuose per teismo posėdį ir pan. Taip pat pareiškėjas vadovaujasi Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Prašymų nagrinėjimo taisyklės), jų 32, 35 punktais bei Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 1 straipsnio 1 dalimi, 2 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi. Pažymi, kad, pagal suformuotą administracinių teismų praktiką, tais atvejais, kai pareiškėjui neatsisakoma suteikti informacijos, tačiau jo netenkina gautos informacijos išsamumas ir jis siekia tokį institucijos ar įstaigos atsakymą ginčyti teisme, skundžiamo atsakymo teisėtumas ir pagrįstumas iš esmės vertinamas suteiktos informacijos išsamumo, tikslumo, teisėtumo ir objektyvumo aspektais. Kaip matyti iš skundžiamo rašto, į pareiškėjo prašymo 1 prašymą Departamentas tik atsakė, kad konkursas yra vientisa procedūra, kuri apima ir komisijos nario nušalinimo procedūrą, tačiau jokių teisės normų, kurios reglamentuoja Komisijos pirmininko (nario) nušalinimą, nenurodė, taip pat nenurodė ir teisės aktų, kurie reglamentuoja nušalinimo išsprendimą bei (ne)nušalinimo apskundimo tvarkos ir terminų. Todėl ši skundžiamo rašto dalis yra neišsami, netiksli ir neteisėta, dėl to naikintina kaip neatitinkanti VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Be to, kaip neatitinkanti VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų naikintina ir skundžiamo rašto dalis, kurioje Departamentas į 2 pareiškėjo prašymo klausimą, nenurodydamas jokių faktinių ir teisinių pagrindų, iš viso atsakė vien tik argumentu, kad Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 (toliau – ir Aprašas), Departamentui nenustatyta galimybė teikti įvertinimo komentarus.
Atsiliepimas
2. Atsakovas VTD pateikė atsiliepimą, kuriame su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad Aprašo 26 punkte nustatyta, jog jeigu paaiškėja, kad komisijos narys yra pretendento tėvas, motina (įtėvis, įmotė), vaikas (įvaikis), brolis (įbrolis), sesuo (įseserė), senelis, senelė, vaikaitis, sutuoktinis, sugyventinis ar partneris (kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka), artimas giminaitis ar asmuo, susijęs svainystės ryšiais, arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl komisijos nario nešališkumo, komisijos narys turi nusišalinti. Atkreipia dėmesį, kad Aprašas nenustato privalomumo per vertinimą klausti pretendentų, ar neturi nušalinimų komisijos nariams. Tai daroma siekiant kuo didesnio skaidrumo bei siekiant išsiaiškinti visas aplinkybes dėl galimo šališkumo. Aprašo 22 punkte nustatyta, kad konkursui vykdyti Departamento direktorius ar jo įgaliotas kitas Departamento valstybės tarnautojas sudaro komisiją. Konkrečiu atveju pretendentų vertinimo komisija buvo sudaryta Departamento direktoriaus įsakymu. VTD direktoriaus 2019 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 27V-204 patvirtintas Pretendentų vertinimo komisijos darbo reglamentas (toliau – Reglamentas), jo 6.2 ir 8.2 papunkčiuose nustatyta nušalinimo (nusišalinimo) tvarka. Taigi, iš Reglamento nuostatų galima suprasti, kad šališkumo (nušalinimo) klausimas paliktas spręsti būtent konkurso komisijai. Konkrečiame konkurse į ŽŪM Teisėkūros ir atstovavimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas (skelbimo Nr. 46523), dėl kurio pareiškėjas kelia klausimus, Komisija prieš pareiškėjo interviu išsprendė nušalinimo klausimą. Pareiškėjui pareiškus Komisijos pirmininkui D. B. nušalinimą, buvo pradėta nušalinimo procedūra, jos metu Komisijos pirmininkas D. B. paaiškino, kad jo dalyvavimas teisminiuose procesuose, kurio šalis yra pareiškėjas, yra sietinas su jo pareigybės aprašyme nustatytos funkcijos vykdymu. Komisijos pirmininko D. B. pareigybės aprašyme kaip viena iš funkcijų nustatyta, kad jis atstovauja įstaigos interesams teismuose ir kitose institucijose, įstaigose bei organizacijose. Komisijos pirmininkas D. B. pažymėjo, kad teisminiuose procesuose, kuriuose viena iš šalių yra pareiškėjas, atstovauja ne savo asmeniniams, o Departamento interesams ir savo, kaip Komisijos nario, pareigas, pretendentų vertinimo metu vykdys skaidriai, objektyviai ir nešališkai. Pareiškėjo pareikštą nušalinimą Komisijos pirmininkui D. B. išnagrinėjo ir sprendimą priėmė Komisijos nariai A. B. ir A. V.. Pareiškėjas nurodo, kad atsakydamas į 2 prašymo klausimą „nurodyti pagal kiekvieną jam užduotą klausimą, kokie buvo nustatyti jo atsakymų trūkumai“, Departamentas jokių faktinių ir teisinių pagrindų nenurodė. Departamentas skundžiamame rašte nurodė, kad „Konkursai vykdomi, vadovaujantis Aprašu. Išklausius konkurso garso įrašą, nustatyta, kad pretendentams buvo pateikti vienodi / lygiaverčiai klausimai, susiję su kompetencijomis ir gebėjimais, kurių reikia pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms tinkamai atlikti, ir tinkamumu eiti ŽŪM Teisėkūros ir atstovavimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas. Daro išvadą, kad konkurso komisijos nariai tinkamai, objektyviai vykdė bei organizavo pretendentų vertinimo procedūras. Apraše Departamentui nenustatyta galimybė teikti įvertinimo komentarus. Taigi, daro išvadą, kad pareiškėjui buvo tinkamai atsakyta, nurodytas motyvas, jog tiek Departamentas, tiek teismas nėra apeliacinė egzaminavimo (vertinimo komisija) instancija. Pretendentų vertinimo komisija turi diskrecijos teisę vertinti pretendentus. Dėl pretendentų vertinimo komisijos apsitarimo dėl užduodamų klausimų nurodo, kad pretendentų vertinimo komisijos nariai vertino pretendentų atsakymus tik į savo užduotus klausimus, išskyrus klausimus, susijusius su motyvacija, juos vertino visi Komisijos nariai individualiai integruodami į savo balą. Konkrečias klausimų formuluotes komisijos nariai turi parengti savarankiškai iki Komisijos posėdžio dienos ir aptarti juos gali su kitais Komisijos nariais Komisijos susitikimo metu ne anksčiau kaip vertinimo dieną. Prieš posėdį konkrečiai yra apsitariama tik dėl motyvacijos klausimų. Kiekvienas Komisijos narys individualiai vertina atsakymus pagal Aprašo 38 punkte nustatytus vertinimo kriterijus: pretendentų vertinimo komisijoje kriterijai yra kompetencijos ir gebėjimai, kurių reikia tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, ir tinkamumas eiti valstybės tarnautojo pareigas. Pabrėžia, kad kiekvienas Komisijos narys turi diskrecijos teisę vertinti pretendentą pagal savo susiformuluotas teisingo atsakymo gaires. Teigia, kad kiekvienas pretendentų vertinimo komisijos narys laikydamasis teisės aktuose nustatytos tvarkos ir teisės aktuose nustatytos leistinos vertinimo diskrecijos ribose (vertinti pretendentus skiriant balą nuo 1 iki 10), neviršydami teisės aktuose suteiktų įgaliojimų, pretendentų individualų vertinimą vykdė maksimaliai objektyviai, nešališkai ir skaidriai ir atitinkamai nepažeidė pretendentų vertinimo komisijoje procedūros.
3. Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundą ir prašė jį patenkinti.
Šalies argumentai
Atsakovo atstovė su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
4. Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl Departamento 2021 m. gegužės 12 d. rašto Nr. 27D-1350 „Dėl konkurso“ dalies dėl J. K. 2021 m. balandžio 17 d. prašymo 1 ir 2 reikalavimų (prašymų) teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo VTD teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais iš naujo išnagrinėti J. K. 2021 m. balandžio 17 d. prašymą dėl 1 ir 2 reikalavimų (prašymų).
5. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas J. K. 2021 m. balandžio 16 d. dalyvavo konkurse į ŽŪM Teisėkūros ir atstovavimo skyriaus vyriausiojo specialisto (karjeros valstybės tarnautojo) pareigas. Pareiškėjas minėto konkurso nelaimėjo. Konkurso metu Komisijos pirmininkui pareiškė nušalinimą, tačiau Komisijos pirmininkas nebuvo nušalintas.
6. Pareiškėjas elektroniniu laišku 2021 m. balandžio 17 d. kreipėsi į Departamentą, prašydamas:
1) nurodyti teisinį reguliavimą, kuris šiuo konkrečiu atveju reglamentuoja Komisijos pirmininko (nario) D. B. nušalinimo išsprendimo ir jo apskundimo tvarką bei terminus;
2) nurodyti pagal kiekvieną jam užduotą klausimą, kokie buvo nustatyti jo atsakymų trūkumai;
3) peržiūrėti Komisijos posėdžio garso (vaizdo) įrašą ir dėl Komisijos pirmininko (nario) D. B. esamų šiurkščių tarnybinių nusižengimų (iš esmės pažeidė VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo ir nešališkumo, padorumo, pagarbos žmogui ir valstybei, profesionalumo ir teisingumo principus) pradėti bei atlikti D. B. tarnybinių nusižengimų tyrimą ar tarnybinį patikrinimą, jį atlikus ir nustačius piktnaudžiavimą įgaliojimais ir (ar) kitus šiurkščius nusižengimus, ypač už įstatymų dėl nušalinimo nevykdymą, D. B. skirti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų už šiurkščius tarnybinius nusižengimus.
7. Departamentas 2021 m. gegužės 12 d. Raštu pateikė pareiškėjui atsakymus į jo užduotus klausimus.
8. Pareiškėjas nesutinka su Departamento Raštu iš dalies, t. y. su ta dalimi, kurioje jam buvo atsakyta į jo 2021 m. balandžio 17 d. prašymo 1 ir 2 klausimus. Tad būtent ši Rašto dalis ir sudaro šios bylos nagrinėjimo dalyką. Pareiškėjas Rašto dalies, susijusios su atsakymu į jo užduotą 3 klausimą, neskundžia, tad teismas jos teisėtumo ir pagrįstumo nenagrinės.
9. VAĮ 3 straipsnyje nustatyta, kad vienas iš principų, kuriuo vadovaujasi viešojo administravimo subjektai savo veikloje, yra išsamumo. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį.
VAĮ 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visi viešojo administravimo subjektai: 1) teikia asmenims įstatymų nustatytą viešojo administravimo subjekto turimą informaciją; 2) konsultuoja asmenis viešojo administravimo subjekto kompetencijos klausimais.
VAĮ 2 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus. Skundas – asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame tas asmuo nurodo, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašo juos apginti (12 dalis). VAĮ 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles. Taigi, Prašymų nagrinėjimo taisyklių 35 punkte nustatyta, kad atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jo turinį: į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (35.2 papunktis); į kitus prašymus atsakoma laisva forma arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (35.4 papunktis). Taip pat Prašymų nagrinėjimo taisyklių 37 punkte nustatyta, kad į skundus atsakoma laikantis VAĮ nustatytos tvarkos.
Teisę gauti informaciją ir dokumentus taip pat reglamentuoja Teisės gauti informaciją įstatymas (ginčui aktualiu laikotarpiu įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. liepos 1 d.).
Konkretūs prašymų ar skundų nenagrinėjimo atvejai įtvirtinti VAĮ 11 straipsnio 3 dalyje.
VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administraciniame sprendime, be kita ko, turi būti nurodyta: atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos (4 punktas); administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 punktas); administracinio sprendimo motyvai (6 punktas).
10. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra nurodęs, kad tokiais atvejais, kai asmuo skundžia viešojo administravimo subjekto atsakymą dėl prašomos informacijos pateikimo, skundžiamo atsakymo teisėtumas ir pagrįstumas iš esmės vertintinas suteiktos informacijos išsamumo, tikslumo, teisėtumo ir objektyvumo aspektais (žr., pvz., 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. AS662-538/2012).
11. Kaip minėta, pareiškėjas 2021 m. balandžio 17 d. prašyme prašė Departamento nurodyti teisinį reguliavimą, kuris šiuo konkrečiu atveju reglamentuoja Komisijos pirmininko (nario) D. B. nušalinimo išsprendimo ir jo apskundimo tvarką bei terminus (prašymo 1 klausimas).
Departamentas atsakydamas į minėtą pareiškėjo klausimą nurodė, kad konkursas yra vientisa procedūra, kuri apima ir komisijos nario nusišalinimo procedūrą. Konkurso komisijos sprendimas gali būti skundžiamas Valstybės tarnybos departamentui VAĮ nustatyta tvarka per šešis mėnesius arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo pranešimo ar sprendimo įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.
12. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašomą pateikti informaciją (1 klausimas), atsakovo Rašte pateiktą atsakymą į pareiškėjo pirmą klausimą, minėtą teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, daro išvadą, kad Departamento atsakymas neatitinka išsamumo ir tikslumo kriterijų. Rašte visiškai nenurodytas joks teisinis reglamentavimas, kuris reguliuoja komisijos pirmininko (nario) nušalinimo išsprendimo klausimus, bei tik iš dalies nurodytas teisinis reguliavimas, susijęs su nušalinimo apskundimo tvarka bei terminais, t. y. netiesiogiai iš atsakymo galima suprasti, kad dėl nušalinimo galima pasisakyti skundžiant patį konkurso komisijos sprendimą dėl rezultatų, kuris gali būti skundžiamas VAĮ ar ABTĮ nurodyta tvarka bei terminais. Tačiau ir šiuo atveju nenurodyti konkretūs teisės aktų straipsniai, punktai ir pan. Taigi, Departamento pateiktas atsakymas (informacija) į pirmą pareiškėjo klausimą neatitinka prašymo turinio.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, akivaizdu, kad minėta Departamento Rašto dalis, t. y. atsakant į pareiškėjo prašymo pirmą klausimą, yra neteisėta ir nepagrįsta, ji neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų.
Atkreiptinas dėmesys, kad vien tai, jog pareiškėjas turi teisinį išsilavinimą bei turi žinoti teisės aktų reikalavimus, taip pat ir teisinį reguliavimą, susijusį su komisijos pirmininko (komisijos nario) nušalinimu, jo apskundimu ir pan., neatleidžia atsakovo nuo teisės aktuose įtvirtintų pareigų vykdymo, t. y. tinkamai atsakyti į prašymą pateikti informaciją.
13. Kaip matyti iš bylos, Departamentas atsiliepime pakankamai išsamiai nurodė teisinį reguliavimą, kurį pareiškėjas prašė nurodyti savo 2021 m. balandžio 17 d. prašyme. Tad kyla klausimas, kaip ši situacija turėtų būti vertinama.
LVAT yra išaiškinęs, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovo teikiami paaiškinimai negali papildyti atsakymų turinio, o tik paaiškinti aplinkybes, kurios nurodytos atsakymuose, nes yra vertinamas faktas, ar į pareiškėjo prašymus buvo tinkamai atsakyta iki teisminio ginčo, o ne teisminio nagrinėjimo metu teikiamais paaiškinimais; yra reikšmingi tokie paaiškinimai, kuriais grindžiamas informacijos, nurodytos atsakymuose, pagrįstumas, tačiau negali būti teikiama nauja informacija, kurios nėra atsakovo atsakymuose į prašymus (žr. 2015 m. kovo 24 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-97-261/2015).
Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Departamento atsiliepime pateikta informacija, kuri iš esmės yra nauja, nedaro skundžiamo Rašto minėtos dalies teisėta ir pagrįsta.
14. Taigi, Departamento Rašto dalis, kuria atsakyta pareiškėjui į pirmą jo prašymo klausimą, panaikinama bei atsakovas įpareigojamas pareiškėjo 2021 m. balandžio 17 d. prašymo pirmą klausimą išnagrinėti iš naujo (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas, 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
15. Pareiškėjas taip pat atsakovo prašė nurodyti pagal konkurso metu kiekvieną jam užduotą klausimą, kokie buvo nustatyti jo atsakymų trūkumai (prašymo 2 klausimas).
Departamentas atsakydamas į šį pareiškėjo prašymą pacitavo Aprašo nuostatas, susijusias su pretendentų vertinimo kriterijais, vertinimo metodais ir kt.; nurodė, kad buvo patvirtintas Pretendentų vertinimo komisijos darbo reglamentas. Rašte taip pat teigiama, kad, išklausius konkurso garso įrašą, nustatyta, jog pretendentams buvo pateikti vienodi (lygiaverčiai) klausimai, susiję su kompetencijomis ir gebėjimais, kurių reikia pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms tinkamai atlikti, ir tinkamumu eiti ŽŪM Teisėkūros ir atstovavimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas. Be to, buvo pacituota LVAT praktika, susijusi su komisijos narių kompetencija ir pan. Daroma išvada, kad konkurso komisijos nariai tinkamai, objektyviai vykdė bei organizavo pretendentų vertinimo procedūras. Galiausiai pažymėta, kad Apraše Departamentui nenustatyta galimybė teikti įvertinimo komentarų.
Iš šio atsakovo atsakymo akivaizdu, kad Departamentas realiai atsisakė pareiškėjui pateikti prašomą informaciją, tačiau jokio konkretaus teisinio pagrindo (teisės akto, jo straipsnio, dalių ir pan.), kuris jam suteiktų teisę atsisakyti teikti prašomą informaciją, taip ir nenurodė. Tad pripažintina, kad atsakovas tinkamai neišnagrinėjo pareiškėjo prašymo antro klausimo. Tai suponuoja ir VAĮ 10 straipsnio 5 dalies, kuri siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus, pažeidimo konstatavimą. Pažymėtina, kad esant panašioms aplinkybėms būtent tokią praktiką formuoja ir LVAT (žr., pvz., 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-1670-556/2020).
16. Taigi, yra pagrindas pripažinti, kad Departamento Rašto dalis, susijusi su atsakymu į pareiškėjo prašymo antrą klausimą, taip pat yra neteisėta ir nepagrįsta. Tad ji panaikinama vadovaujantis ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punkt, nes yra neteisėta iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, bei atsakovas įpareigojamas pareiškėjo 2021 m. balandžio 17 d. prašymo antrą klausimą išnagrinėti iš naujo, t. y. priimti naują sprendimą, kuriame būtų nurodyti pagrįsti argumentai, kodėl minėtas prašymas (prašymo antras klausimas) netenkinamas, arba esant pagrindui patenkinti prašymą ir pateikti pareiškėjo prašomą informaciją.
17. Apibendrinant konstatuotina, kad skundžiamos Departamento Rašto dalys, kuriomis atsakyta į pareiškėjo J. K. 2021 m. balandžio 17 d. prašymo 1 ir 2 klausimus, yra neteisėtos ir nepagrįstos, tad jos panaikinamos. Taip pat atsakovas įpareigojamas teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais iš naujo išnagrinėti pareiškėjo J. K. 2021 m. balandžio 17 d. prašymo 1 ir 2 klausimus (prašymus). Taigi, pareiškėjo skundas pagrįstas, tad jis patenkinamas.
18. Atsakovas atsiliepime ir atsakovo atstovė teismo posėdyje akcentavo, kad pareiškėjas piktnaudžiauja administraciniu procesu ir savo teisėmis, siekdamas pasipelnyti.
Teisėjų kolegija pažymi, kad nors pareiškėjo elgesyje galima įžvelgti tam tikrų piktnaudžiavimo savo teisėmis ir administraciniu procesu požymių, tačiau nėra akivaizdžių duomenų, kurie leistų vienareikšmiškai padaryti tokią išvadą bei imtis atitinkamų priemonių. Atkreiptinas dėmesys, kad kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisės yra pažeistos, turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti apginti jo pažeistas teises ir interesus. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas pripažintas pagrįstu, tad tai neleidžia padaryti vienareikšmės išvados dėl pareiškėjo piktnaudžiavimo.
19. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą, įskaitant ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (to paties straipsnio 5 dalis).
CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
20. Šioje byloje pareiškėjo skundas patenkintas. Vadinasi, jis turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjas kreipdamasis į teismą sumokėjo 22,50 Eur žyminio mokesčio, taip pat 0,23 Eur už bankinį pavedimą, mokant žyminį mokestį. Be to, pareiškėjas patyrė 450 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą, t. y. už skundo teismui surašymą. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors pareiškėjo patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti iš esmės neviršija maksimalaus priteisto dydžio už atliktą teisinį veiksmą (skundo surašymą), tačiau atsižvelgiant į tai, jog byla nėra sudėtinga (joje nekeliami jokie teisės klausimai, tai iš esmės yra tik dėl faktinių aplinkybių, ar atsakovas tinkamai atsakė į pareiškėjo prašymą dėl informacijos pateikimo), į advokato darbo ir laiko sąnaudas, kurios yra minimalios (advokatas tik parengė skundą teismui, daugiau neatliko jokių teisinių veiksmų, be to, byla yra ypač paprasta, tad sugaišto darbo ir laiko sąnaudos yra minimalios, juo labiau turint omenyje tai, kad pareiškėjas iš esmės su panašiais skundais dėl atsisakymo pateikti informaciją jau ne kartą yra kreipęsis į teismą), darytina išvada, kad tik 250 Eur yra pagrįstos, racionalios ir būtinos pareiškėjo patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti. Tad iš viso pareiškėjui iš atsakovo priteistina 272,73 Eur (22,50 Eur + 0,23 Eur + 250 Eur) bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo J. K. skundą dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus patenkinti.
Panaikinti atsakovo Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. gegužės 12 d. rašto Nr. 27D-1350 „Dėl konkurso“ dalis, kuriomis atsakyta į pareiškėjo J. K. 2021 m. balandžio 17 d. prašymo 1 ir 2 klausimus (prašymus), ir įpareigoti atsakovą teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais iš naujo išnagrinėti pareiškėjo J. K. 2021 m. balandžio 17 d. prašymo 1 ir 2 klausimus (prašymus).
Priteisti pareiškėjui J. K. iš atsakovo Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 272,73 Eur (du šimtus septyniasdešimt du eurus ir 73 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.