Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo A. B. gynėjo advokato Artūro Andriukaičio skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 11 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2014 m. rugsėjo 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 3 dalį tuo, kad jis, turėdamas pravardę „D (duomenys pakeisti)“, 2010 metų pradžioje dėl savanaudiškų paskatų – siekdamas nusikalstamai praturtėti, su T. B. pravarde „Č (duomenys pakeisti)“, V. V. pravarde „Š (duomenys pakeisti)“, „H (duomenys pakeisti)“ (dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), iš anksto susitaręs bendrai nusikalstamai veiklai – daryti sunkius nusikaltimus, organizavo šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ginkluotą nusikalstamą susivienijimą ir tapo jo vadovu. A. B. nuo 2010 metų pradžios iki 2012 metų pavasario–vasaros vadovavo šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ginkluoto nusikalstamo susivienijimo sunkiems nusikaltimams (didelės vertės svetimo turto vagystėms) daryti veikloje, įtraukė į nusikalstamo susivienijimo veiklą S. A. pravarde „S (duomenys pakeisti)“, D. Š. pravarde „Š (duomenys pakeisti)“ (dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnyje numatyta tvarka), T. T. pravarde „Ž (duomenys pakeisti)” (dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnyje numatyta tvarka), V. B. pravarde „V (duomenys pakeisti)“, Ž. Š. pravarde „Y (duomenys pakeisti)“, E. B. pravarde „E (duomenys pakeisti)“, S. G., sutelkė bendrai nusikalstamai veikai – atskiriems nusikaltimams daryti nusikalstamam susivienijimui nepriklausančius D. U., Ž. J. pravarde „R (duomenys pakeisti)“, R. S. pravarde „A (duomenys pakeisti)“, G. B., R. N., P. R., S. L. pravarde „O (duomenys pakeisti)“, A. K. pravarde „F (duomenys pakeisti)“, R. Z. pravarde „U (duomenys pakeisti)“, K. P. pravarde „Ė (duomenys pakeisti)“, J. J. pravarde „I (duomenys pakeisti)“ (dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), V. K. (dėl kurio Belgijos Karalystės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis), A. E. pravarde „K (duomenys pakeisti)“ (dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas), P. B. (dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas), G. G. (dėl kurios ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 40 straipsnyje numatyta tvarka), R. G. (dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas), V. G. pravarde „P (duomenys pakeisti)“ (dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas) ir kitus ikiteisminio tyrimo nenustatytus asmenis, taip pat apginklavo nusikalstamo susivienijimo dalyvius. Tuo tikslu ne vėliau kaip nuo 2010 metų vasaros iki 2012 metų pavasario, kol egzistavo nusikalstamas susivienijimas, T. B. bei A. B., V. V., S. A., D. Š., T. T., V. V., Ž. Š., E. B., S. G., neturėdami leidimo įgijo, gabeno, nešiojo, laikė didelį kiekį šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų, kuriuos planavo panaudoti nusikalstamo susivienijimo daromuose nusikaltimuose.

A. B., 2010-2012 metų laikotarpiu vadovaudamas nusikalstamam susivienijimui, taip pat asmeniškai dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, rengdavo ir vadovaudavo nusikalstamo susivienijimo dalyvių pasitarimams, vykusiems pas T. B. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, ir kitose Kauno vietose, kurių metu buvo aptarinėjami nusikalstamo susivienijimo planai, konkretūs nusikaltimai ir jų rezultatai; skirstydavo nusikalstamo susivienijimo dalyvių vaidmenis nusikaltimų darymo metu; įgydavo ir dalindavo įrankius ir priemones nusikaltimų darymui palengvinti (įrankius, pinigus, mobiliojo ryšio telefonus ir SIM korteles, radijo ryšio priemones, transportą ir pan.), nuomodavo patalpas pagrobtam turtui laikyti; rinkdavo 10 procentų nusikalstamu būdu įgytų lėšų į paties laikomą ir kontroliuojamą bendrą pinigų fondą, skirtą pareigūnų papirkinėjimui, pagalbai sulaikytiems ir suimtiesiems nusikalstamo susivienijimo dalyviams, pasirengimui nusikaltimams (transporto, ryšio priemonių, įrankių, šaunamųjų ginklų, šaudmenų ir sprogmenų įgijimui, nusikaltimų darymo išlaidoms padengti ir pan.), pasipelnymui iš nusikalstamos veiklos; skirstydavo nusikalstamu būdu gautas lėšas ir pagrobtą turtą; koordinuodavo didelės vertės transporto priemonių bei turto vagystes Europos Sąjungos šalyse, pagrobto didelės vertės turto atgabenimą į Lietuvos Respubliką; su T. B., V.V. ir S. A. užtikrindavo būtinų nusikaltimams daryti netikrų valstybinių numerių bei netikrų ir suklastotų dokumentų įgijimą, pagrobto didelės vertės turto realizavimą; sutelkdavo atskiriems nusikaltimams daryti nusikalstamam susivienijimui nepriklausančius asmenis – vilkikų vairuotojus.

A. B. taip pat kaltinamas pagal BK 249 straipsnio 3 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 306¹ straipsnio 1 dalį (25 nusikalstamos veikos) tuo, kad jis, būdamas ginkluoto nusikalstamo susivienijimo vadovu, veikdamas bendrai su šio susivienijimo dalyviais, nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais asmenimis ir tyrimo nenustatytais asmenimis, dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti, organizavo didelės vertės svetimo turto pagrobimą, dokumentų suklastojimą padarant didelę žalą, transporto priemonės valstybinių numerių suklastojimą ir pakeitimą.

A. B. taip pat kaltinamas pagal BK 249 straipsnio 3 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 2 ir 3 dalis, 306¹ straipsnio 1 dalį tuo, kad jis, būdamas ginkluoto nusikalstamo susivienijimo vadovu, veikdamas bendrai su šio susivienijimo dalyviais T. B., V. V. (dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), S. A., T. T. (dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnyje nustatyta tvarka), D. Š. (dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnyje nustatyta tvarka), Ž. Š., V. V., nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais S. L., P. B. (dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas), G. G. (dėl kurios ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 40 straipsnyje nustatyta tvarka), R. G. (dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas) ir tyrimo nenustatytais asmenimis, dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti, organizavo didelės vertės svetimo turto pagrobimą, dokumentų suklastojimą padarant didelę žalą, transporto priemonės valstybinių numerio ženklų suklastojimą ir pakeitimą.

A. B. 2012 m. kovo 2 d. buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 3 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas buvo tęsiamas to paties teismo, Vilniaus ir Kauno apygardos teismų nutartimis.

A. B. gynėjas skunde analizuoja byloje surinktus duomenis dėl ginamajam pareikšto kaltinimo už labai sunkaus nusikaltimo padarymą ir konstatuoja, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 249 straipsnio 3 dalyje. Be to, gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė negali būti vienintelis motyvas, dėl kurio A. B. būtina laikyti suimtą daugiau nei 2 metus ir 4 mėnesius. Teismas, pratęsdamas kaltinamajam suėmimo terminą, nesilaikė BPK 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto proporcingumo principo reikalavimų, taip pat formaliai išvardino šios kardomosios priemonės pagrindus. Skundžiamoje nutartyje nenurodyti objektyvūs duomenys, patvirtinantys, kad A. B. turi ryšių užsienyje ar kad ketina bėgti (slėptis) nuo teismo.

Kitiems kaltinamiesiems, išskyrus T. B. ir E. B., šioje byloje yra paskirtos švelnesnės už suėmimą kardomosios priemonės. Esminis skirtumas tarp suimtųjų ir kitų kaltinamųjų yra tai, kad suimtieji sutiko duoti parodymus tik po to, kai bus apklausti visi liudytojai byloje. Teismas negali vertinti asmens pasirinktos pozicijos kaip papildomo argumento pratęsti suėmimą. Dėl didelės bylos apimties ir daugybės proceso dalyvių nėra aišku, kiek užsitęs baudžiamosios bylos nagrinėjimas teisme, o artimiausias teisiamasis posėdis yra paskirtas tik 2014 m. rugsėjo 29 d. Be to, laikant A. B. ilgą laiką suimtą, pažeidžiamas nekaltumo prezumpcijos principas, varžomos jo teisės į gynybą, į laisvę ir teisingą bei greitą teismo procesą, kenkiama kaltinamojo psichinei sveikatai.

Skunde nesutinkama su teismo padaryta išvada, kad A. B. nėra saistomas tvirtų šeiminių ryšių, nes nebuvo atsižvelgta į tai, jog kaltinamasis turi dvi nepilnametes dukras, palaiko gerus santykius su buvusia žmona. Laikant A. B. suimtą, nukenčia jo nepilnamečių dukrų interesai, nes joms reikalingas tėvas tiek jas auklėjant, tiek ir jas išlaikant. Dukrų motinai nustatytas 60 proc. nedarbingumas, jos gaunamos socialinės pašalpos neužtenka užtikrinti dukroms visavertį gyvenimą. Kaltinamasis iki suėmimo rūpinosi savo tėvais, slaugė sunkiai prostatos vėžiu sergantį tėvą. Be to, byloje yra pateikti dokumentai, įrodantys kad būdamas laisvėje, kaltinamasis turi galimybę įsidarbinti UAB „G (duomenys pakeisti)“ vadybininko pareigose.

Teigia, kad teismas, pratęsdamas A. B. suėmimo terminą, nepagrįstai nesvarstė jam švelnesnių kardomųjų priemonių skyrimo galimybės, nors teismo posėdžio metu kaltinamasis ir jo gynėjas pateikė tokio pobūdžio prašymą užtikrinant, kad bus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai.

Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo gynėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. B. gynėjo advokato A. Andriukaičio skundas tenkinamas iš dalies.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Suėmimo terminą pratęsęs teismas skundžiamojoje nutartyje tinkamai įvertino surinktų duomenų pakankamumą. Teismui pateiktoje bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis A. B. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra kitų kaltinamųjų ir liudytojų parodymai, duomenys, užfiksuoti parodymų patikrinimo vietoje, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokoluose, kratų, daiktų ir dokumentų apžiūros, operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose, taip pat kiti duomenys, esantys bylos medžiagoje. Teismas, spręsdamas suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo klausimą, byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu. Kaltinamojo kaltės ir veikos kvalifikavimo klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami ir įvertinami. Todėl A. B. gynėjo skundo argumentai, kad byloje nesurinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių ginamojo kaltę padarius BK 249 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, paliekami nenagrinėti.

Kauno apygardos teismas pratęsė kaltinamajam A. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu suėmimas skiriamas ar jo terminas pratęsiamas atsižvelgus į įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes.

Apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pagrindo buvimo, įvertino visumą šiam klausimui reikšmingų aplinkybių. A. B. kaltinamas padaręs didelį skaičių nusikalstamų veikų, iš kurių BK 178 straipsnio 3 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), o BK 249 straipsnio 3 dalyje numatyta nusikalstama veika – labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis). Baudžiamasis įstatymas už šių nusikaltimų padarymą įtvirtina tik griežtas laisvės atėmimo bausmes. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskirtina BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. B. turi gyvenamąją vietą ir dvi nepilnametes dukras, tačiau kaltinamasis yra išsiskyręs, jis prieš suimamas negyveno kartu su savo vaikais ir buvusia žmona. Apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad A. B. nėra susaistytas itin tvirtais šeiminiais ryšiais. Kaltinamasis iki suėmimo nedirbo ir neturėjo jokio kito legalaus pragyvenimo šaltinio. A. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos galimai buvo padarytos kelių valstybių teritorijoje, jis praeityje trauktas baudžiamojon atsakomybėn už nusikalstamų veikų padarymą Vokietijoje. Visa tai rodo, kad kaltinamojo nesieja stiprūs socialiniai ryšiai su gyvenamąja aplinka Lietuvoje ir jis turi ryšių užsienyje. Remdamasis nurodytų aplinkybių visuma, apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, A. B. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo kaltinamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu ir yra duomenų, kad iki nuosprendžio priėmimo jis gali padaryti naujų šioje baudžiamojo proceso įstatymo normoje nurodytų nusikaltimų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstą manymą, jog asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. A. B. inkriminuoti nusikaltimai, numatyti BK 249 straipsnio 3 dalyje ir 178 straipsnio 3 dalyje, patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Jis kaltinamas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis ir sprogmenimis ginkluoto nusikalstamo susivienijimo organizavimu bei vadovavimu jam. Byloje esantys duomenys leidžia manyti, kad kaltinamojo galimai padaryti nusikaltimai buvo ne atsitiktinio pobūdžio, o iš anksto planuoti siekiant neteisėtai gauti pajamų. A. B. iki suėmimo nedirbo ir neturėjo jokio kito legalaus pragyvenimo šaltinio, jis anksčiau buvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Byloje yra surinkta pakankamai faktinių duomenų, kurie pagrindžia, jog A. B., būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje, todėl kaltinamajam griežčiausia kardomoji priemonė pagrįstai pratęsta BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu.

Įtariamajam (kaltinamajam) kardomosios priemonės rūšis parenkama ir jos terminas tęsiamas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias byloje nustatytas aplinkybes, todėl tai, jog šioje byloje kitiems kaltinamiesiems yra taikomos švelnesnės kardomosios priemonės, savaime nesudaro pagrindo A. B. taikomą griežčiausią kardomąją priemonę pakeisti švelnesne. Niekuo nepagrįstas A. B. gynėjo skundo teiginys, kad jo ginamajam taikomas suėmimas dėl to, jog kaltinamasis sutiko duoti parodymus tik po to, kai bus apklausti visi liudytojai byloje. Sprendžiant klausimą dėl A. B. suėmimo termino pratęsimo pagrįstumo ir teisėtumo, neturi esminės įtakos ta aplinkybė, kad byloje kitas teisiamasis posėdis vyks po dviejų mėnesių, nes kiekvienas teisiamasis posėdis suderinamas atsižvelgiant į teismo, prokuroro ir kaltinamųjų gynėjų užimtumą, o šioje byloje dalyvauja didelis skaičius kaltinamųjų bei jų gynėjų.

Suėmimo taikymas varžo kaltinamojo teises, tačiau įvertinus bylos apimtį, A. B. inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą ir skaičių, jo vaidmenį galimai padarytose nusikalstamose veikose, toks kaltinamojo kalinimo laikas yra pateisinamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos požiūriu, neprieštarauja BPK normoms, taip pat nepažeidžia proporcingumo ir nekaltumo prezumpcijos principų. Dabartiniu metu nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų taikant kaltinamajam švelnesnę kardomąją priemonę nei suėmimas ar keletą iš jų. A. B. izoliavimo sąlygos tardymo izoliatoriuje ir ribotos galimybės palaikyti socialinius ryšius su artimaisiais negali būti pagrindu pripažinti, kad skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta.

A. B. gynėjas skunde nurodo, kad skundžiama nutartimi pratęsus kaltinamajam suėmimo terminą, dabartiniu metu jam griežčiausios kardomosios priemonės terminas yra pratęstas apytiksliai 5 mėnesiams, kas neatitinka BPK 127 straipsnio 1 dalies nuostatų. BPK 127 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad kai byla perduota teismui, suėmimo termino pratęsimo klausimą teismas, kurio žinioje yra byla, sprendžia nepaisydamas to, ar dėl to gautas prokuroro pareiškimas. BPK 127 straipsnis aiškiai nenurodo, kiek likus iki suėmimo termino taikymo pabaigos, teismas, kurio žinioje yra byla, turi teisę spręsti dėl griežčiausios kardomosios priemonės termino pratęsimo. Sistemiškai analizuojant šio straipsnio nuostatas, darytina išvada, kad klausimas dėl suėmimo termino pratęsimo turėtų būti sprendžiamas besibaigiant ankstesne nutartimi pratęstam suėmimo terminui, nes kiekvienu atveju būtina išsamiai įvertinti, ar nėra išnykę suėmimo skyrimo (jo termino pratęsimo) pagrindai ir sąlygos. Jei dėl tam tikrų objektyvių priežasčių suėmimo pratęsimo klausimas sprendžiamas praėjus nedideliam laiko tarpui nuo ankstesnio šios griežčiausios kardomosios priemonės termino pratęsimo, naujai pratęstas suėmimo terminas skaičiuotinas nuo naujos nutarties pratęsti suėmimą priėmimo dienos. Tokio termino skaičiavimas nuo ankstesne nutartimi pratęsto suėmimo termino pabaigos neatitiktų baudžiamojo proceso paskirties, įtvirtintos BPK 1 straipsnyje, prieštarautų suėmimo esmei ir juo siekiamiems tikslams. Įstatymų leidėjo nustatytas maksimalus trijų mėnesių suėmimo terminas reiškia, kad ne rečiau kaip kas tris mėnesius turi būti iš naujo patikrinami suėmimo pratęsimo pagrindai ir sąlygos. Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartimi kaltinamajam buvo pratęstas suėmimo terminas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2014 m. birželio 2 d. Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 11 d. nutartimi A. B. suėmimo terminas pradedamas skaičiuoti pasibaigus ankstesne nutartimi kaltinamajam pratęstam šios kardomosios priemonės terminui, t. y. nuo 2014 m. rugsėjo 2 d., nors skundžiamos nutarties priėmimo metu A. B. dar buvo nepasibaigęs beveik dviejų mėnesių suėmimo atlikimo terminas. Nagrinėjamu atveju Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 11 d. nutartimi pratęsto suėmimo termino skaičiavimo pradžia nuo Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartimi pratęsto griežčiausios kardomosios priemonės termino pabaigos, t. y. nuo 2014 m. rugsėjo 2 d., neatitinka baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų. Skundžiama nutartis šioje dalyje keistina, nustatant, kad Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 11 d. nutartimi A. B. pratęsto suėmimo 3 mėnesiams terminas skaičiuojamas nuo šios nutarties priėmimo dienos.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo A. B. gynėjo advokato Artūro Andriukaičio skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 11 d. nutartį, nurodant, kad kaltinamajam A. B. trims mėnesiams pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas skaičiuojamas nuo 2014 m. liepos 11 d.