Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2017-02-10 · Baudžiamoji byla Nr. T-204-935/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-02-10
Bylos Nr.
T-204-935/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-05767-2016-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ugnius Trumpulis
Nuteistasis
K. Ž.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. T-204-935/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05767-2016-7Procesinio sprendimo kategorija 2.5.16. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. vasario 10 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ugnius Trumpulis,sekretoriaujant Gretai Donielaitei,dalyvaujant prokurorui Armandui Vainauskui,

Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriaus atstovui Ovidijui Rakauskui,

nuteistajai K. Ž.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriaus teikimą dėl papildomos pareigos paskyrimo nuteistajai K. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini)

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 24 d. nuosprendžiu K. Ž. buvo nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir K. Ž. paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams ir aštuoniems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3, 5, 8 punktais, K. Ž. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas dvejiems metams, įpareigojant ją gydytis nuo alkoholizmo, per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti, viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriaus (toliau – ir Vilniaus probacijos skyrius) teikimas, kuriame siūloma K. Ž. papildomai paskirti pareigą – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šią pareigą įvykdant per tris mėnesius.

Teikime nurodoma, jog K. Ž. bausmės vykdymo atidėjimo metu nepažeidė įpareigojimo neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, taip pat ji vykdo įpareigojimą gydytis nuo alkoholizmo, tačiau ji iki šiol nepradėjo dirbti. Teikime nurodoma, kad K. Ž. nuo 2016 m. gruodžio 1 d. yra registruota darbo biržoje, ji 2017 m. sausio 12 d. gavo rekomendaciją įsidarbinti UAB „Rimi Lietuva“, tačiau įsidarbinti minėtoje įmonėje jai nepavyko. Be to, nuteistoji buvo du kartus bausta administracine tvarka, t. y. ji vieną kartą viešoje vietoje buvo neblaivi bei vieną kartą viešuoju transportu važiavo be bilieto.

Vilniaus probacijos skyriaus atstovas prašė teikimą tenkinti, prokuroras prašė teikimo netenkinti. Nuteistoji su teikimu sutiko.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo (toliau – PĮ) 30 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu vykdo probacijos sąlygas, tačiau padaro kitų teisės pažeidimų, už kuriuos jam ne mažiau kaip du kartus taikytos administracinės nuobaudos, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu gali jam papildomai paskirti Lietuvos Respublikos BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio kodekso 75 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytų pareigų arba šio kodekso 82 straipsnyje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių.

Iš aptartų Lietuvos Respublikos PĮ 30 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatų matyti, kad esant šioje normoje nurodytoms aplinkybėms (nustatytų pareigų nevykdymas, administracinių pažeidimų padarymas) teismas gali, tačiau neprivalo paskirti probuojamajam papildomas baudžiamojo poveikio priemones, pareigas ar auklėjamojo poveikio priemones. Taigi, papildomų baudžiamojo poveikio priemonių, pareigų ar auklėjamojo poveikio priemonių paskyrimas galimas tik išsamiai įvertinus visas aplinkybes, kurios gali būti pagrindu šias priemones ar pareigas taikyti, taip pat konstatavus, kad, atsižvelgus į padarytų pažeidimų pavojingumą, jų pobūdį, papildomų poveikio priemonių ar pareigų nustatymas būtų efektyvus siekiant Lietuvos Respublikos PĮ 4 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų, t. y. užtikrinta veiksmingesnė probuojamųjų resocializacija, mažinamas nusikalstamų veikų recidyvas.

Iš teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, kad nuteistoji K. Ž. Vilniaus probacijos skyriuje 2016 m. lapkričio 28 d. buvo pasirašytinai supažindinta su savo pareigomis bei jų nevykdymo pasekmėmis. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad K. Ž. vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 24 d. nuosprendžiu jai paskirtus įpareigojimus, t. y. ji gydosi nuo alkoholizmo, laikosi įpareigojimo neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. K. Ž. buvo įpareigota per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti. Nuteistoji šiuo metu nedirba, tačiau byloje užfiksuoti duomenys patvirtina, jog ji nedirba dėl objektyvių priežasčių. Nuteistoji nuo 2016 m. gruodžio 1 d. registruojasi darbo biržoje bei pati ieško darbo.

Taip pat iš teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, jog K. Ž. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį padarė du administracinius teisės pažeidimus (viešoje vietoje pasirodė neblaivi ir važiavo viešuoju transportu be bilieto). Pastebėtina, jog iš teikimo turinio matyti, kad papildomą pareigą K. Ž. siūloma nustatyti būtent dėl to, jog ji padarė du administracinius teisės pažeidimus. Vis tik teismas čia pabrėžia, kad abu nuteistosios padaryti administraciniai pažeidimai vertintini kaip smulkūs, jie nėra susiję su smurto panaudojimu kitiems asmenims ar pan. Taigi, įvertinus K. Ž. padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį bei pavojingumą, nėra pagrindo tvirtinti, kad nuteistajai būtų tikslinga skirti teikime nurodomą papildomą pareigą. Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog pareigų nuteistajam nustatymas nėra savitikslis dalykas, juo turi būti siekiama konkrečių tikslų, t. y., reaguojant į netinkamą nuteistojo elgesį, turi būti nustatytos tokios pareigos, kurios padėtų koreguoti jo elgesį teigiama linkme. Teismo įsitikinimu, pareiga dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose neprivers K. Ž. nei įsigyti viešojo transporto bilieto, nei nevartoti alkoholio. Siekiant padėti nuteistajai išspręsti kylančias problemas dėl alkoholio vartojimo, teismas K. Ž. nuosprendžiu yra įpareigojęs gydytis nuo alkoholizmo, taip pat, siekiant užkirsti kelią naujų teisės pažeidimų darymui, K. Ž. buvo įpareigota dirbti. Nustačius, jog K. Ž. yra linkusi smurtauti ar pan., įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose būtų nustatytas nuosprendžiu atidedant bausmės vykdymą. Teismo įsitikinimu, teikime nurodomos pareigos paskyrimas nagrinėjamu atveju tik nepagrįstai apsunkins K. Ž. padėtį ir jokio teigiamo poveikio šiuo metu nedarys.

Teismas įvertinęs anksčiau aptartas aplinkybes, daro išvadą, kad nėra pakankamo pagrindo tenkinti Vilniaus apygardos probacijos Vilniaus probacijos skyriaus teikimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362, 364 straipsniais,

nutaria:

Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriaus teikimo dėl papildomos pareigos nuteistajai K. Ž. skyrimo netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Ugnius Trumpulis