Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo R. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2016 m. gegužės 12 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-60332060-16 (ROIK: 16057651016).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius R. J. 2016 m. gegužės 5 d. surašė protokolą Nr. 10P-59589833-16 (ROIK: 16057651016) už tai, kad ji 2015 m. lapkričio 30 d., apie 12.44 val. Rodūnios kelias 2, Vilniuje, vairuodama automobilį Infiniti FX 35, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatidi ir važiuodama pro stovintį automobilį Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepaliko tarpo iš šono, jį kliudė ir apgadino abu automobilius. Už tai R. J. 2016 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 10N-60332060-16 už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje paskirta 43 Eur bauda.

Nesutikusi su nutarimu, R. J. pateikė teismui skundą, kuriame nurodė, jog administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjanti pareigūnė ir kita pareigūnė išnagrinėjusi bei paskyrusi nuobaudą pažeidė jos teisę į gynybą bei objektyvų ir nešališką bylos nagrinėjimą. Nagrinėjant bylą R. J. nebuvo išaiškintos jos teisės, t.y. pareigūnai neinformavo R. J. apie galimybę pasinaudoti advokato ar teisininko paslaugomis, nagrinėjant administracinė teisės pažeidimo bylą sudarė kliūtis dalyvauti teisininkui kaip ir jos atstovui susipažinti su bylos medžiaga, t.y. neleido teisininkui dalyvauti teikiant paaiškinimus, duomenys minėtoje byloje, nedavė susipažinti su liudytojų parodymais, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus, taip pat jos teisininkui pareigūnai nedavė susipažinti su visa dokumentine medžiaga.

Savo paaiškinime R. J. nurodė, kad važiuodama į Oro uostą nuo Dariaus ir Girėno g. link F. Vaitkaus g., Rodūnės keliu visada važiavo antra eismo juosta tiesiai iki Oro uosto. Važiuodama jokio automobilio nekliudė, bent kontakto su kitu automobiliu nejuto.

Motyvuojamoji dalis

2) atsižvelgiant į tai, pareigūnai nagrinėjantys bylą nepateikė įrodančių duomenų, jog R. J. keitė važiavimo kryptį ir kliudė automobilį Volvo, taip pat nori atkreipti dėmesį, kad pareigūnai neįvertino, jog iš galimo susidūrimo vietos abu automobiliai nuvažiavo, todėl tiksli susidūrimo ir kontakto vieta byloje įrodyta nebuvo;

3) įvykio vietos vaizdo įrašymo nėra, kuris galėtų įrodyti ar patvirtinti vieno iš vairuotojų pateiktus duomenis;

4) ekspertizės išvadoje nurodyta, jog automobilių sugadinimai galėjo atsirasti, kai tarp jų išilginių ašių buvo nedidelis smailus kampas atviras link jų galinių dalių. Nori atkreipti dėmesį, kad ekspertas tiksliai nepatvirtino, jog automobilių sugadinimai buvo padaryti kontakto metu. Ekspertas nurodė tik apie galimybę, jog abu automobiliai galėjo susidurti ir atsirasti nuotraukose nurodyti sugadinimai.

5) pažymi, kad pareigūnai nepateikė duomenų bei neįrodė, jog susidūrimo metu, kuris iš vairuotojų keitė važiavimo kryptį, t.y. ar Infiniti vairuotoja, ar Volvo vairuotojas. Šiuos automobilių sugadinimus galėjo padaryti keisdami važiavimo kryptį tiek vienas, tiek kitas vairuotojas.

Konstatuotina, kad pareigūnas nagrinėdamas administracinę bylą neįvertino šių aplinkybių bei neįrodė, jog R. J. galimai keisdama važiavimo kryptį kliudė kitą automobilį. Pažymi, kad susidūrimas taip pat galėjo atsirasti ir Volvo vairuotojui keičiant važiavimo kryptį.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius atsiliepimu prašo R. J. skundo netenkinti. Institucijos nuomone byloje nėra pagrindo taikyti LR ATPK 295 str. nuostatų ir sutikti su skundu.

Bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad kontaktas tarp automobilių Infiniti FX 35, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Volvo V70) buvo. Tyrimo metu automobilio Volvo V70 vairuotojo parodymai buvo nuoseklūs, nesikeičiantys. R. J. eismo įvykio kilimo aplinkybių bei jo mechanizmo paaiškinti negalėjo, todėl jos iškelta versija dėl automobilio Volvo V70 vairuotojo kaltės laikytina kaip gynybinė pozicija. Tyrimo bei nagrinėjimo metu, kartu su R. J. dalyvavo jos vyras (atstovas) A. J.. R. J. buvo išaiškintos visos teisės ir pareigos bei suteikta galimybė duoti parodymus. R. J. nepateikė prašymų dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo bei kito atstovo ar advokato dalyvavimo bylos nagrinėjimo metu. Naikinti policijos priimto nutarimo nėra pagrindo.

Teismo posėdžio metu R. J. paaiškino, kad antra eismo juosta važiavo nuo centro į Oro uostą, visą laiką važiavo tiesiai, neturėjo poreikio rikiuotis ar kitaip manevruoti, nejuto kontakto su kita mašina. Automobilio Volvo nematė. Degė šviesoforas, sustojo, tikrai judėjo lėtai toje sankryžoje, nepajuto jokio kontakto. Atsimena tik tai, kad važiavo tiesiai, smulkmenų nepamena.

Teismo posėdžio metu R. J. paaiškino, kad kai R. J. iškvietė į komisariatą net nežinojo koks automobilis yra nukentėjęs. R. J. paskambino pareigūnė ir pasakė, kad ji kitą automobilį kliudė prie Oro uosto, paminėjo, kad būtent ten, kur vienintelė sankryža prie Oro uosto. Kai ten nuvyko jai pasakė, kad yra skundas, jog kliudė kitą automobilį. Jeigu būtų pajutusi, būtų sustojusi, nes žino kokia atsakomybė gresia. Vaizdo įrašo jiems niekas nepateikė, prašė vaizdo įrašo policijoje, bet jiems sakė, kad jo nėra. Apgadinimų nematė. Po to, kai paskambino policija paprašė, kad vyras nueitų apžiūrėti automobilio. Jokių nuotraukų, kur užfiksuoti apgadinimai nematė. Buvo atvykę į aikštelę, dalyvavo automobilių sugretinimo metu.

Teismo posėdžio metu skundą padavusio asmens atstovas A. J. parodė, kad automobilis Volvo jau buvo nuvažiavęs nuo įvykio vietos. Paaiškinimas buvo papildytas jau tyrimo metu galimai nukentėjusio asmens. Volvo vairuotojo paaiškinime buvo parašyta, kad jis dėl susidariusios automobilių sangrūdos nuvažiavo iš įvykio vietos, o duodamas parodymus teisme jis sakė, kad nebuvo nuvažiavęs, liko vietoje, todėl nukentėjusiojo parodymai nėra nuoseklūs.

Teismo posėdžio metu skundą padavusio asmens atstovas A. J., sakė, kad niekas nei paneigė, nei patvirtino, kad ten buvo didelė automobilių sangrūda ir transporto priemonės negalėjo važiuoti, kaip numato įstatymai vairuotojas iki eismo įvykio nustatymo privalo likti įvykio vietoje. A. J. irgi dalyvavo automobilių sugretinimo metu, pažeidimai ant mašinų iš dalies nesutapo, fragmentais sutapo, tačiau pažeidimų aukščiau nelabai sutapo.

Teismo posėdžio metu liudytojas (nukentėjusysis) E. G. parodė, kad priešais Oro uostą yra posūkis į dešinę, važiavo į tą pusę. Važiavo pirma eismo juosta, nes jam reikėjo prieš sankryžą sukti į dešinę. Tai buvo labai seniai, tiksliai nepamena kurioje pirmos eismo juostos dalyje buvo automobilis, ar arčiau krašto ar ne. Važiuodamas pajuto, kad jo automobilis susvyravo, pajuto smūgį, iš karto sustojo, o kita mašina kaip važiavusi taip ir nuvažiavo. Kai buvo smūgis, galbūt šiek tiek buvo pavažiavęs, nes iš karto stabdžio nepaspaudė. Tuo metu galvojo, kad automobilis Infiniti manevravo į E. G. automobilio važiuojamą juostą, nes priekyje buvo dar kitas automobilis, kuris suko į kairę. Toje sankryžoje yra filmavimo kameros. Buvo viena kamera priešais, kita kamera buvo dešiniau. Sustojo prieš sankryžą, galvojo, kad kameros viską užfiksavo. Laukė, kad grįš jį kliudęs automobilis. Išėjo, apžiūrėjo automobilį, skambino policijai, laukė pareigūnų, galvojo vairuotoja pajuto ir grįš. Automobilis Infiniti nuvažiavo į Oro uostą, po to matė kaip grįžta, galvojo gal vairuotoja kažką pajuto ir grįš prie E. G. automobilio, bet vairuotoja nusuko į kiemo pusę ir nuvažiavo. Iš karto viską pasakė policijai, sekančią dieną nuvažiavo į draudimą ten viską užfiksavo. Policija matavo atstumą nuo paties posūkio. Tyrėja paaiškino, kad kamera tuo metu žiūrėjo į kitą pusę.

Teismo posėdžio metu liudytojas (nukentėjusysis) E. G. parodė, kad jam pasirodė, kad automobilių apgadinimai sutampa. Nežino ar Infiniti automobilis E. G. automobilį kliudė tik plastmase, ar ir su sparnu užkabino. Buvo matyti, kad jų automobilis neseniai perdažytas ir nupoliruotas. Iš pradžių A. J. E. G. aiškino, kad tai jis į juos atsitrenkė. Kelių policijoje E. G. pasakė, kad vaizdo įrašo nėra.

Teismo posėdžio metu liudytoja L. G. parodė, kad ten yra sankryža, paskutinė prieš Oro uostą. Prieš sankryžą važiavo pirma eismo juosta, nežino kurio krašto pirmos eismo juostos buvo. Kitas automobilis važiavo antra eismo juosta. Pajuto trenksmą, pamatė mašiną ir iš karto užsirašė jos numerį. Sustojo iš karto, kai pajuto, jog kliudė jų automobilį. Garsas buvo lengvas, tarsi atsitrenkė, iš karto pajuto. Buvo įsitikinusi, kad vyro automobilį užkabino būtent Infiniti automobilis. Tas automobilis nuvažiavo, galvojo, kad tas automobilis grįš, nes ten taip nepravažiuosi, todėl sustojo ir laukė, bet automobilis išvažiavo iš tos aikštelės ir nuvažiavo. Vyras, atrodo, iš karto iškvietė policiją.

Teismo posėdžio metu ekspertas M. M. parodė, kad dirba Lietuvos teismo ekspertizės centre, yra prisiekusių ekspertų sąraše. Ekspertizei buvo pateiktos kelių transporto priemonių nuotraukos, vienos jų buvo apgadintas kairysis šonas ir buvo deklaruota, kad automobilis Infiniti užkabino automobilio Volvo kairįjį šoną. Iš filmuotos medžiagos buvo blogai matyti. Pastebėjo, kad ant automobilio Volvo kairiojo šono durelių ir galinio sparno apie 63,83 cm aukštyje yra slydimo pėdsakai, ant automobilio Infiniti dešinio sparno apdailos buvo smulkūs braukimo pėdsakai. Jiems buvo pateiktas klausimas: ar automobiliai galėjo kontaktuoti? Apgadinimai buvo panašiame aukštyje, jie nebuvo gilūs. Kadangi matė, jog apgadinimų aukščiai iš dalies sutampa, apgadinimai buvo panašaus pobūdžio, todėl atsakymas buvo, jog tokie apgadinimai galėjo susiformuoti kontaktuojant transporto priemonėms. Apgadinimų aukščiai panašūs, nors aišku tai priklauso ir nuo to, ar automobilis yra pakrautas ar ne. Pačių automobilių nematė, sprendė iš nuotraukų. Svarbu įvertinti ir tai, kad automobilius fotografuoja ne iš karto, o praėjus tam tikram laikui. Jeigu apgadinimai nėra gilūs būna, kad jie laikui bėgant sumažėja.

Teismo posėdžio metu ekspertas M. M. parodė, kad patys duomenų nerenka. Jeigu būtų paskirtas dažų tyrimas, išvada būtų aiškesnė. Negali atsakyti, ar dažyta automobilio Infiniti sparno dalis pagal užkabinimo pobūdį galėjo likti sveika ar ji galėjo būti perdažyta. Kadangi tai visureigis, tokiose automobiliuose dažniausiai būna apsauginės plastmasės, kurios išorėje gali būti daugiau išlindusios. Pėdsakai yra ant pačios briaunos, kuri labiausiai išsikiša į išorę. Mato, kad ne per visą plotį yra padarytas vienodas apgadinimas, o ant išorinės dalies, ant krašto yra didžiausias pėdsakų susiformavimas. Ta plastikinė apdaila labiausiai išsikišanti į išorę, todėl ant jos didžiausio spindulio apgadinimai yra minimalūs, ar ant sparno likę kokių nors minimalių pėdsakų negali pasakyti. Kiekvienas atskiras įbrėžimas neturi kažkokio identifikacinio požymio. Didžiausi apgadinimai yra ant briaunos.

Teismo posėdžio metu ekspertas M. M. parodė, kad apgadinimai prasideda nuo bamperio, atstumu apie puse metro. Jeigu kita mašina juda didesniu greičiu taip ir išeina, kad ji prabraukia ir ant vienos mašinos gali būti daugiau apgadinimų, ant kitos minimaliai. Ten 58-61 cm., geltona rodyklė reiškia, kad tas apgadinimas pagal savo pobūdį skiriasi nuo virš jo esančių smulkesnių apgadinimų, yra labiau intensyvus. Raudona rodyklė reiškia, kad ant bamperio galinės dalies yra smulkūs įbrėžimai. Tiesiog spausdintuvas neperteikia visų kontrastų, kai mato monitoriuje gali išdidinti vaizdą. Nenagrinėjo klausimo kuri transporto priemonė keitė kryptį judėjimo metu. Mato pėdsakus, pagal aukštį mato dalinius sutapimus, apgadinimai panašaus pobūdžio, todėl atsako, kad galėjo kontaktuoti, bet neatsako tiksliai. Negali kategoriškai atsakyti.

Teismo posėdžio metu ekspertas M. M. parodė, kad įbrėžimų pobūdis keičiant važiavimo kryptį priklauso nuo to, kaip važiuoja abi transporto priemonės. Šiuo atveju neturi susidūrimo vietos, automobiliai išvažiavo iš įvykio vietos, nežino automobilių padėčių. Jeigu automobiliai būtų sustoję įvykio vietoje iš karto viskas matytųsi. Gali būti kad, važiuojant transporto priemonėms ir vienai iš jų keičiant važiavimo kryptį į vieną arba kitą pusę pirmiausia eina švelnėjantys įbrėžimai, paskui didėjantys. Jeigu atvirkščiai, tada turėtų važiuoti atbulas, jeigu tas nekeičia krypties. Tačiau jeigu keičia kryptį automobiliai gali tiesiog susiliesti. Mato, kad pėdsakai eina ant briaunos, po to pėdsakų nėra, galėjo būti lengva deformacija, dėl to ji gylėjo, po to, kai išėjo iš kontakto tada pėdsakai sumažėjo. Jeigu iš kitos krypties būtų, tada pėdsakų būtų daugiau ant šios dalies (ekspertas paaiškina ir parodo ant kurios automobilio dalies būtų pėdsakų). Durelių briauna yra pati standžiausia durelių dalis. Kontaktas eina nuo sparno, pėdsakas lieka ant sparno briaunos, ant durelių briaunos pėdsakų nėra ir tada jie prasideda už pačios briaunos. Atrodo, kad pėdsakas buvo iš galo, o ne iš priekio. Negali pasakyti nei vieno iš automobilių tikslios trajektorijos. Galbūt tam tikru momentu jų trajektorija galėjo sutapti. Kartais užtenka tik nedidelio vairo pasukimo ir tu gali kontaktuoti su kitu automobiliu arba atvirkščiai išvengti kontakto. Negalėtų pasakyti kuri transporto priemonė keitė važiavimo kryptį. Kartais būna, kad jeigu užkabina plastmasę lieka mikrodalelės. Ta plastmasė išsikišusi labiau nei dažyta sparno dalis, tai daroma tam, kad apsaugoti dažytus paviršius. Iš vaizdo medžiagos atrodo matėsi, kad iš karto pravažiavo automobilis Infiniti.

Pareiškėjos skundas netenkintinas

Teismas visapusiškai, pilnutiniai ir objektyviai ištyrė byloje surinktus įrodymus, pagal vidinį savo įsitikinimą pagrįstą visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, jas įvertino ir, vadovaudamasis įstatymu bei teisine sąmone daro išvadą, kad R. J. 2016 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 10N-60332060-16 už administracinio teisės pažeidimo padarymą, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje teisingai ir teisėtai paskirta 43 eurų bauda, nes ji 2015 m. lapkričio 30 d., apie 12.44 val. Rodūnios kelias 2, Vilniuje, vairuodama automobilį Infiniti FX 35, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatidi ir važiuodama pro stovintį automobilį Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepaliko tarpo iš šono, jį kliudė ir apgadino abu automobilius. Šią išvadą teismas daro vadovaudamasis tokiais argumentais:

1. Ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad R. J. 2015 m. lapkričio 30 d., apie 12.44 val. vairavo automobilį Infiniti FX 35, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Rodūnios kelias 2, Vilniuje, nėra.

2. Teismo posėdyje liudytojas E. G. ir L. G. parodė, kad automobiliu Volvo važiavo pirma eismo juosta ir važiuodami pajuto, kad jų automobilis susvyravo, pajuto smūgį, sustojo, o automobilis Infiniti nuvažiavo. L. G. parodė, kad kai pajuto trenksmą, pamatė mašiną ir iš karto užsirašė jos numerį. Teismas šiuos liudytojų parodymus vertina kaip nuoseklius ir pagrįstus.

3. Teismas teismo posėdžio metu skundą padavusio asmens atstovo A. J. pastebėjimą, kad „Volvo vairuotojo paaiškinime buvo parašyta, kad jis dėl susidariusios automobilių sangrūdos nuvažiavo iš įvykio vietos, o duodamas parodymus teisme jis sakė, kad nebuvo nuvažiavęs, liko vietoje, todėl nukentėjusiojo parodymai nėra nuoseklūs“ vertina kritiškai. E. G. teismo posėdyje sakė, kad važiavo pirma eismo juosta, jam reikėjo prieš sankryžą sukti į dešinę, o pajutęs smūgį, galbūt šiek tiek pavažiavo, nes iš karto stabdžio nepaspaudė. Eismo įvykio vietos schema (b.l. 25) parodo, kad Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjo pirmoje eismo juostoje, 3,8 metro prieš sankryžą. Todėl darytina prielaida, kad Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po susidūrimo su Infiniti FX 35, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galėjo nuvažiuoti keltą metrų, tačiau nuvažiuoti keli metrai, nuo automobilių kontakto vietos, faktinėms bylos aplinkybėms jokios reikšmės neturi.

4. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte Nr. 11-119(16) (b.l. 39-41) eksperto M. M. pateiktoje išvadoje konstatuota, kad „pagal pateiktus medžiagoje duomenis seka, kad apgadinimai ant automobilio Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kairiojo šono galinės dalies galėjo atsirasti kontakto metu su automobilio Infiniti FX 35, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinio sparno apdaila (63-83 cm. aukštyje nuo pagrindo), kai tarp jų išilginių ašių buvo nedidelis smailus kampas atviras link jų galinių dalių.“

Taip pat teismo posėdžio metu ekspertas M. M. parodė, kad apgadinimai buvo panašiame aukštyje, jie nebuvo gilūs. Kadangi matė, jog apgadinimų aukščiai iš dalies sutampa, apgadinimai buvo panašaus pobūdžio, todėl atsakymas buvo, jog tokie apgadinimai galėjo susiformuoti kontaktuojant Infiniti FX 35, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonėms. Kontaktas eina nuo sparno, pėdsakas lieka ant sparno briaunos, ant durelių briaunos pėdsakų nėra ir tada jie prasideda už pačios briaunos. Atrodo, kad pėdsakas buvo iš galo, o ne iš priekio.

Teismas eksperto duotus parodymus ir ekspertizės akte pateiktą išvadą vertina, kaip neginčitinus įrodymus, kurie parodo, kad apgadinimai galėjo susiformuoti kontaktuojant Infiniti FX 35, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonėms.

5. Teismo posėdžio metu skundą padavusio asmens atstovas A. J. pastebėjimai, kad „pažeidimai ant mašinų iš dalies nesutapo, fragmentais sutapo, tačiau pažeidimų aukščiau nelabai sutapo“ laikytina kaip gynybinė pozicija.

Byloje surinktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad administracinė bauda R. J. paskirta teisėtai ir teisingai, jos dydis parinktas laikantis teisės aktų reikalavimų.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

R. J. skundo netenkinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2016 m. gegužės 12 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-60332060-16 (ROIK: 6057651016), palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302²-302⁵ straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui.