- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-01-26
- Bylos Nr.
- 2S-66-198/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė, Birutė Jonaitienė, Birutė Valiulienė
- Atsakovas
- I. K.
- Ieškovas
- R. K.
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2S – 66 – 198 / 2010
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. sausio 26 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės pranešėjos Birutės Jonaitienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. K. atskirąjį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovei I. K., išvadą teikiančiai institucijai – Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas R. K. 2009-08-24 kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo bei asmeninės nuosavybės teisės pripažinimo (b. l. 1-3).
Atsakovė I. K. 2009-11-18 pateikė priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo (b. l. 22-26).
Nagrinėjant civilinę bylą pagal ieškovo ieškinį ieškovas pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti tokią laikiną bendravimo su dukra M. K. tvarką: R. K. su dukra M. K., gimusia (duomenys neskelbtini), bendrauja kiekvienos savaitės antradienį, ketvirtadienį ir sekmadienį su galimybe pasimatyti sekančią dieną, informuojant atsakovę iš anksto (priklausomai nuo ieškovo slenkančio darbo grafiko (nes darbas pamaininis)) nuo 11 val. iki 17 val., pasiimant M. K. iš namų (ar darželio) ir numatytu laiku grąžinant ją į namus iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo (b. l. 16).
Atsiliepimas
Atsakovė bei jos atstovė su prašymu nesutiko ir nurodė, kad ieškinyje nebuvo reikalavimo dėl tėvo bendravimo su dukra, be to, mergaitė tėvo bijo.
Žemesnės instancijos teismas
Kėdainių rajono apylinkės teismas 2009-10-21 nutartimi prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė. Įpareigojo I. K. su M. K. bei R. K. 2009-10-26 9.00 val. nuvykti į Psichologinės paramos ir konsultavimo centrą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), psichologinei konsultacijai dėl vaiko galimumo bendrauti su tėvais. Teismo manymu, norint išsiaiškinti, ar vaikas gali be problemų bendrauti su abiem tėvais, tikslinga gauti specialisto išvadą.
Šalies argumentai
Ieškovas 2009-11-11 pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki teismo sprendimo priėmimo dienos – sudaryti galimybes R. K. bendrauti su nepilnamete dukra M. K. tokiu būdu: ieškovas R. K. su dukra M. K., gim. (duomenys neskelbtini), bendrauja kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį nuo 17.00 iki 19.00 val. ir kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį (šeštadienį ir sekmadienį) nuo 14.00 iki 17.00 val., pasiimant dukrą M. K. iš namų (ar darželio) bei nustatytu laiku grąžinant ją į I. K. namus (b. l. 20).
Nurodė, kad atsakovė piktnaudžiauja savo, kaip motinos, teisėmis ir neleidžia matytis su dukra. Kadangi atsakovė neįsileidžia į namus, tai tikėjosi, kad su dukra galės matytis nors darželyje, tačiau į darželį dukros atsakovė ilgą laiką neveda, kitos galimybės pasimatyti su dukra neturi. Jis (ieškovas) buvo pateikęs prašymą ir rajono Vaiko teisių apsaugos skyriui, kad tarpininkautų ir padėtų susitikti su dukra, tačiau tai nepadėjo. Nors atsakovė ir buvo pažadėjusi leisti pasimatyti (netgi nurodė datą bei valandą), tačiau savo sutikimą vėliau atšaukė. Dėl šių priežasčių jis, būdamas M. K. tėvu, negali įgyvendinti LR Konstitucijoje įtvirtintos pareigos rūpintis savo vaiku ir jį auklėti. Tačiau tiek motina, tiek ir tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaiku susijusias teises bei pareigas.
Žemesnės instancijos teismas
Kėdainių rajono apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 12 d. nutartimi ieškovo prašymą patenkino – taikė laikinąsias apsaugos priemones iki teismo sprendimo priėmimo dienos ir nustatė R. K. bendravimo su nepilnamete dukra M. K. ir dalyvavimo jos auklėjime tvarką tokiu būdu: ieškovas R. K. su dukra M. K. bendrauja kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį nuo 17.00 iki 19.00 val. ir kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį (šeštadienį ir sekmadienį) nuo 14.00 iki 17.00 val., pasiimant dukrą M. K. iš namų (ar darželio) bei nustatytu laiku grąžinant ją į I. K. namus.
Teismas nurodė, jog 2009-10-29 teisme gauta psichologo pažyma, kurioje nurodyta, kad susitikimo metu M. savo tėčiui R. rodo didelę meilę ir dėmesį: jo nebijo ir apkabina, klausinėja, labai noriai su juo bendrauja, išsako didelį norą būti kartu, prašo tėčio „tu pabūk“, labai verkia, kai reikia su juo išsiskirti. Nenori išsiskirti su tėvu, klausia kada vėl jį pamatys. Įvertinęs ieškovo nurodytas aplinkybes, kad jam yra užkirstas bet koks kelias bendravimui su dukra, byloje esantį Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus raštą, kuriame nurodyta, kad atsakovė nesutinka nustatyti dukros bendravimo tvarką, psichologo pažymoje išdėstytą išvadą, kad dukra nebijo tėvo, o priešingai, labai noriai bendrauja su tėvu, išsako didelį norą būti kartu, bei atsižvelgęs į CK 3.170 str. 2, 3 d., teismas laikė, kad ieškovas pagrįstai kreipiasi į teismą su prašymu nustatyti laikiną bendravimo su vaiku tvarką. Teismas įvertino ir tai, jog tarp šalių yra konfliktas, t. y. jie iš esmės nesutaria ne tik dėl tarpusavio santykių, bet ir galimybės vaikui bendrauti su abiem tėvais.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė I. K. prašo panaikinti 2009-11-12 apylinkės teismo nutartį ir perduoti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad nutartis priimta pažeidžiant procesines ir materialines teisės normas, vaiko interesus:
1. Teismas, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nepagrįstai vadovavosi CPK 148 str. 1 d. nuostatomis, t. y. nepagrįstai ir neteisėtai nurodė, kad atsakovės dalyvavimas sutrukdytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarytų jų taikymą nebeįmanomą. Priešingai, jai nedalyvaujant, ji negalėjo pasisakyti, pateikti rašytinių įrodymų, dėl ko teismas šį klausimą sprendė neįvertinęs visų svarbių aplinkybių: ar ieškovas turi sąlygas vaiko pasiėmimui, ar bus pajėgus dėl nuolatinio girtavimo pasirūpinti vaiku. Be to, parengiamojo posėdžio metu ji nurodė, kad atsakovas nurodomoje gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini), negyvena, todėl akivaizdu, kad nagrinėjant šį klausimą žodinio proceso metu, ji būtų reikalavusi patikrinti jo gyvenamąsias sąlygas, ką padaryti, ir be jos prašymo, privalėjo teismas, įpareigojant Vaiko teisių apsaugos tarnybą pateikti išvadą. Būtent Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojų išvada dėl ieškovo gyvenimo sąlygų yra būtina, o laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, nesant tokių duomenų byloje, pirmiausia pažeidžia vaiko interesus.
2. Teismas atsakovės atžvilgiu buvo šališkas, tendencingai vertino psichologo išvadą, pacituodamas jos dalį, kuri palanki ieškovui, tačiau nutylėdamas tai, kas galimai pažeidžia vaiko interesus – kad prieš susitikimą su tėvu mergaitė nerimavo dėl to, ar tėtis nėra išgėręs. Parengiamojo posėdžio metu ji (atsakovė) nurodė, kad mergaitė bijo girto tėvo, kadangi tik tokį jį paskutiniu metu ir tematė.
3. Teismas pažeidė CK 3.80 str. nuostatas, numatančias privalomą valstybinės vaikų teisių apsaugos institucijos dalyvavimą bei pareigą pateikti išvadą dėl vaiko teisių pažeidimo, be to, pažeidė CPK 380 str. nuostatas, numatančias, kad, kai sprendžiamas bet kuris su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma – per atstovą. Šiuo atveju akivaizdu, kad nė keturių metų neturintis vaikas nėra pajėgus suformuoti savo pažiūrų, todėl sprendžiant klausimą dėl vaiko ir tėvo bendravimo tvarkos, ji (atsakovė), kaip vaiko atstovė, privalėjo būti išklausyta, jai turėjo būti suteikta galimybė pateikti rašytinius įrodymus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą ieškovas prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Nurodo, kad apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą atsakovei nepranešta pagrįstai. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas šeimos bylose yra būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko interesus, užtikrinti, kad vaikas jaustųsi saugus ir turėtų visas galimybes bendrauti su abiem tėvais. Tiesioginis ar netiesioginis trukdymas vaikui bendrauti su vienu iš tėvų sukelia nepilnamečiui vaikui neigiamus išgyvenimus. Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad ginčijama nutartimi buvo pažeisti vaiko interesai. Priešingai, jei teismas patenkintų atsakovės atskirąjį skundą ir pakeistų teismo nutartį jos naudai, ieškovo bendravimo tvarką su dukra tektų kvalifikuoti kaip matymąsi su vaiku, kuris taikomas tik apribojus tėvų valdžią, kai sustabdomos asmeninės ir turtinės tėvų teisės (CK 3.180 str. 3 d.). Teismo nutartimi nustatyta bendravimo tvarka, kurios jis (ieškovas) ir prašė, atitinka dukters ir jo, kaip tėvo, interesus. Teigia, jog teismui yra pateikęs rašytinius įrodymus apie dabartinę savo gyvenamąją vietą pas savo seserį adresu (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovė, net nežinodama aplinkybių, savo atskirajame skunde melagingai nurodo priešingai. Be to, atsakovė nei atsiliepime į ieškinį, nei savo priešieškinyje ar atskirajame skunde visiškai nepasisako apie bendravimo su dukra tvarką. Toks atsakovės elgesys suvaržo ieškovo teises dukters auklėjime bei pažeidžia mažamečio vaiko interesus ir neatitinka CK 3.3 str. 1 d., LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 d. 1 p. įtvirtintų prioritetinių vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principų.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 str. 1 p.).
Lietuvos Respublikos CK 3.65 str. nustato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas, tame tarpe, nustatyti vieno sutuoktinio bendravimo su nepilnamečiu vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime tvarką. Šių laikinųjų apsaugos priemonių esmė yra būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus.
Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas reikalavimą grindžia tuo, jog tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaiku susijusias teises ir pareigas. Nors atsakovė laiko ieškovą netinkamu tėvu savo dukrai, tačiau jokių įrodymų dėl jo žalingų gyvenimo įpročių nepateikė. Be to, ieškovo teigimu, jis dirba ir gauna pajamas, gera valia teikia dukrai materialinį išlaikymą, turi gyvenamąjį plotą.
Asmuo prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones turi nurodyti, kokios aplinkybės yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kokios priemonės ir kokiu būdu turi būti taikomos, nes teismas, nagrinėdamas šį prašymą, turi nustatyti, ar yra pagrindas jas taikyti (CPK 145 str. 4 d.). Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nesprendžia reikalavimo pagrįstumo, nevertina įrodymų. Tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, priimdamas sprendimą, teismas įvertina visus įrodymus (taip pat ir nepilnamečio vaiko paaiškinimus) ir konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas nagrinėjant šalių ginčą ir ar reikalavimas tenkintinas, ar atmestinas (CPK 265 str. 1 d.). Todėl apeliantės argumentai, kad teismas nesilaikė CK 3.80 str., CPK 380 str. (CK 3.164 str.) nuostatų, nepagrįstas, nes byla iš esmės neišnagrinėta.
Apeliantės teiginys, jog teismas buvo šališkas, tendencingai vertino psichologo išvadą, t. y. tik pacitavo jos dalį, kuri palanki ieškovui, atmestinas kaip nepagrįstas. Priešingai, iš byloje esančios 2009-10-21 nutarties matyti, jog, atsakovei nurodžius, kad dukra bijo tėvo, teismas nutartimi būtent ir įpareigojo atsakovę, ieškovą bei jų dukrą nuvykti į Psichologinės paramos ir konsultavimo centrą psichologinei konsultacijai dėl vaiko galimumo bendrauti su tėvais (b. l. 17). Iš psichologo pažymos Nr. KONS-090810 turinio matyti, jog susitikimo metu M. savo tėčiui R. rodo didelę meilę ir dėmesį: jo nebijo ir apkabina, klausinėja, labai noriai su juo bendrauja, išsako didelį norą būti kartu, prašo tėčio „tu pabūk“, labai verkia, kai reikia su juo išsiskirti. Nenori išsiskirti su tėvu, klausia, kada vėl jį pamatys (b. l. 19). Atsakovė atskirajame skunde nurodo, kad teismas nesigilino į tai, ar ieškovas turi sąlygas vaiko pasiėmimui, ar bus pajėgus dėl nuolatinio girtavimo pasirūpinti vaiku. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju abu tėvai turi stengtis, jog jų dukra jaustųsi gerai bendraudama tiek su tėvu, tiek su motina. Pati atsakovė turėtų dėti daugiau pastangų, kad dukra nebijotų tėvo ir jų tarpusavio bendravimas nedarytų mergaitei neigiamo poveikio, o ne priešingai visokiais būdais riboti jų bendravimo galimybes. Pažymėtina, kad apeliantės teiginys, jog teismas nesiaiškino tos aplinkybės, kad atsakovas nurodomoje gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini), negyvena, nesudaro pagrindo riboti tėvo teisę bendrauti su vaiku ir atlikti įstatyminę bei prigimtinę pareigą dalyvauti jo auklėjime. Be to, kaip minėta, tik nagrinėdamas bylą iš esmės teismas įvertina visus įrodymus. Taigi, byloje nėra nustatytos aplinkybės, kurios rodytų, jog bendravimas tokiu būdu kenktų vaiko interesams. Kolegijos nuomone, apeliantės argumentai paremti prielaidomis ir jos samprotavimais.
Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, nes prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių išnagrinėjo nepranešęs atsakovei. CPK 148 str. 1 d. nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos nepranešus atsakovui tik išimtiniais atvejais, kai yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą. Teisė spręsti, ar yra reali grėsmė, jog pranešimas apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą, priklauso teismui, todėl pirmosios instancijos teismas galėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėti nepranešęs atsakovei. Teisėjų kolegijos nuomone, nors teismas ir nenurodė argumentų, kodėl nepranešus atsakovui apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą jų pritaikymas gali pasunkėti, tačiau vien šis proceso pažeidimas nesudaro pagrindo panaikinti teismo nutartį (CPK 338 str., 329 str. 1 d.).
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo 2009-11-12 nutartis pagrįsta ir teisėta. Teismas, nustatydamas vieno sutuoktinio bendravimo su nepilnamečiu vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime tvarką, tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas. Skundžiama nutartimi teismas užtikrino nepilnametės M. K. teises ir nepažeidė atsakovės interesų. Aplinkybių, leidžiančių daryti priešingą išvadą, nei padaryta skundžiama nutartimi, nenustatyta. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nėra (CPK 320 str.). Todėl atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.