Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2019-03-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-121-576/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-03-07
Bylos Nr.
1-121-576/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Nida Vigelienė
Nukentėjusysis
M. M., O. Ž.
Kaltinamasis
E. O.
Advokatai
Elena Žilėnienė, Liudmila Karvelienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-121-576/2019Proceso Nr. 1-01-1-58321-2017-2Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 7 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Nida Vigelienė,

sekretoriaujant Olgai Saveljevai, Aistei Bareikei, Rūtai Purickaitei, Ramintai Braškienei, Aušrai Razutienei,

dalyvaujant prokurorui Ž. K.,nukentėjusiesiems M. M., O. Ž.,nukentėjusiojo M. M. atstovei advokatei Liudmilai Karvelienei,kaltinamojo gynėjai advokatei Elenai Žilėnienei,kaltinamajam E. O.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)pilietis, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2009-10-01 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiais, vadovaujantis BK 92 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

2) 2010-11-19 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 4 dalį areštu 10 parų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, bausmė subendrinta su 2009-10-01 nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 92 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

3) 2011-12-01 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-11-19 nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams;

4) 2012-07-20 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 259 straipsnio 2 dalį areštu 30 parų, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, bausmė subendrinta su bausme paskirta l 2011-12-01 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu ir nustatyta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams;

5) 2012-11-21 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmė subendrinta su 2012-07-20 nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams.

6) 2014-12-10 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, 64¹ straipsnį laisvės apribojimu 4 mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

7) 2015-03-26 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams. 2015-06-10 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu 2015-03-25 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis pakeistas: E. O. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmę atlikęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu,Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. O. 2017-11-05, apie 13,30 val., veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, užėjo į butą (duomenys neskelbtini), kumščiu sudavė ne mažiau 3 smūgių į veidą M. M., o šiam nuo smūgių pargriuvus spyrė į nugaros sritį, padarydamas poodines kraujosruvas dešinės ausies kaušelyje, dešiniame smilkinyje, muštines žaizdas nosyje, viršutinėje lūpoje, taip padarydamas nukentėjusiajam M. M. nežymų sveikatos sutrikdymą, o šiam pabėgus iš buto, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui sudavus nemažiau 3 smūgių O. Ž. į veidą, jis kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu bendrai sudavė nemažiau 10 smūgių O. Ž. į nugarą, taip sukeldamas šiam fizinį skausmą t. y. tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis E. O. kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino iš dalies. Paaiškino, kad nukentėjusiųjų iki įvykio nepažinojo. Bendras pažįstamas Ž. Ž. pakvietė jį į svečius pas O. Ž.. Ir jis būdamas svečiuose pas O. Ž. paliko raktus nuo savo buto. Tai buvo dieną prieš įvykį. Pasigedęs raktų jų ieškojo, o po to su pažįstamu T. važiuojant pro tą butą paprašė sustoti ir nutarė užsukti pažiūrėti raktų. Buto savininkas jį įleido, o jo pažįstamo T. neįleido, užtrenkė prieš nosį duris. Nuėjęs pasiėmė savo raktus ir atsisveikinęs su M. ir O. išėjo. Jo draugas T. supyko dėl to, kad prieš nosį užtrenkė duris ir prasidėjo konfliktas. O. uždarė duris, o draugas T. skambino į duris, jie konfliktavo. Kad M. nesikištų, jis nuėjo į kambarį, pasakė M. “ramiai, ramiai”, M. pašoko, pradėjo kažką traukti iš kišenės, jis pamatė dujų balionėlį pas M. ir pajautė sau pavojų. Ir sudavė M. kokius tris kartus. Sudavė rankom, pataikė į veidą. Nieko nesakė suduodamas, tikriausiai ne taip įvertino situaciją, dėl to gailisi. Gal ir pargriuvo nukentėjusysis sudavus smūgius. Nukentėjusysis po suduotų smūgių atsistojo, įbėgo į balkoną ir iššoko pro langą. Buto šeimininkas tuo metu aiškinosi su T.. Matė, kad T. sudavė O. Ž., pataikė į nugarą. Jie mušėsi. Viskas baigėsi tuo, kad M. iššoko pro balkoną, o jis su draugu T. išėjo iš buto ir išvažiavo. O. Ž. jis pats jokių smūgių nesudavė. Įbėgo į kambarį, kad nesikištų M.. Ar turėjo dujų balionėlį M. nežino, jis kažką turėjo rankoje. Nežymus sveikatos sutrikdymas M. M. galėjo būti padarytas dėl jo suduotų smūgių. O. Ž. jis nemušė. O. Ž. iki įvykio nepažinojo. Jokių piktumų nebuvo. Su M. M. civiliniu ieškiniu sutinka visiškai. Su O. Ž. civiliniu ieškiniu nesutinka. Su ligonių kasos civiliniu ieškiniu sutinka.

Dar nurodė, kad paliktus raktus rado ant palangės. O. telefono numerio jis neturėjo. Pasiėmus raktus O. uždarė buto duris. Į butą pradėjo skambinti pažįstamas T., kuris pavežė. T. kartu su juo ėjo dėl kompanijos. Jokių kalbų su T. nebuvo. Butas pirmame aukšte, paskambinus per domofoną jam iš karto atidarė duris, jis pasakė, kad paliko raktus. T. dar beldė į duris, kai jo neįleido. Kai užėjo, kambaryje M. sėdėjo. Užbėgo į kambarį, kad M. nesikištų, kai jie mušėsi. Jis pats nusprendė, kad M. gali kištis į muštynes, nes draugas užstos draugą.

Nukentėjusysis M. M. teisme parodė, kad kaltinamojo E. O. iki įvykio nepažinojo. Tikslios datos nepamena, buvo pirma lapkričio savaitė, jis atėjo pas draugą O. Ž. į namus. Jie sėdėjo svetainėje, kai pasigirdo durų skambutis. Pats liko sėdėti kambaryje, o O. nuėjo prie durų, girdėjo, kad atidarė duris, įėjo vienas ar du žmonės, tiksliai negali pasakyti. Girdėjo, kad jie persimetė žodžiais, pokalbis buvo ramus. Apie ką kalbėjo negali pasakyti. Tada E. O. atėjo į kambarį, padavė vienas kitam rankas ir išėjo iš buto. Kiek girdėjo O. uždarė duris. Po 5 sekundžių pasigirdo nepertraukiami skambučiai į duris. Tada O. vienas atidarė duris ir klausė, kodėl skambinėja. Pats tuo metu sėdėjo kambaryje. Tada išgirdo O. riksmą: „Ką jūs čia darot?“. Klausė, kodėl skambinėja, tranko duris, kodėl negali išsiaiškinti. Tada išgirdo kaip kažkuris – E. O. ar jo draugas paklausė: “Kaip tu čia elgiesi su manimi? Kas tu toks?“ Ir tada išgirdo žmogaus griuvimą. Smūgį, bumbtelėjimą. Pas liko sėdėti kambaryje, buvo šokas. Į kambarį įbėgo E. O., o jis pats iš nuostabos atsistojo, E. O. pasakė „ramiai, ramiai“ ir sudavė jam smūgį ar kelis smūgius, jis nugriuvo. Pamena, kad svaigo galva, bėgo iš nosies kraujas, galvojo, kaip jam išbėgti ir atidaręs balkono duris, langą ir šoko pro balkoną bei bėgo į laukus, kur pabuvo apie pusvalandį. Tada parašė O. Ž. žinutę, klausdamas, kas čia buvo, ar galima grįžti. O. atsakė, kad galima grįžti. Tada jis grįžo, vėl įlipo atgal pro balkoną. Klausė O., kas čia atsitiko. O. Ž. atsakė, kad pats nesuprato, pažįsta tik vieną iš tų asmenų. O. Ž. papasakojo, kad jį mušė, spardė į nugarą, atėmė paskutinius pinigus, vartė stalčius, ieškojo vertingų daiktų, o neradę pasišalino. Po 15 min atėjo policija, klausė, ar reikalinga medicininė pagalba. Jis nežinojo, ką atsakyti, pareigūnai pasakė, kad nereikia pagalbos ir tada išėjo namo. Parašė merginai žinutę, kad reikia pagalbos, reikia į ligoninę. Atvažiavo mergina, mama su sese, nuvežė jį į ligoninę Lazdynuose, kur susiuvo nosį. Kitą dieną ar vėliau parašė pareiškimą policijai.

Jis jokio balionėlio įvykio metu neturėjo, kišenėse nieko neturėjo, tik telefonas, piniginė, raktai ir el. cigaretė. Civilinį ieškinį palaiko. Viso patyrė 55 eurus turtinės žalos. Likusi suma – neturtinė žala, nes buvo nedarbingas apie savaitę, patyrė skausmą, išgyvenimus. Jam kurį laiką buvo sunku susikoncentruoti mokytis. Žymės ant veido buvo matyti, buvo guzas kaktos srityje, nugaros skausmas, plyšusi šnervė, jautė skausmą, baimę. Dar nurodė, kad tikrai buvo suduota ne vienas smūgis. Smūgiai suduoti kumščiu. Į nugarą jam sudavė kai gulėjo ant žemės, spyrė koja į nugarą. Rankas jis galėjo laikyti kišenėse, turi tokį įprotį, tačiau nieko neturėjo.

Kokius veiksmus atliko O. Ž. atžvilgiu nematė, tačiau girdėjo riksmus: “baikit, galima draugiškai susitarti, ko daužotės.“ Po įvykio O. Ž. skundėsi, kad jam skauda. O. Ž. pasakojo, kad jį spardė, daužė, tačiau neįvardino kas. Mušė į nugarą, šoną, žemiau veido srities. Kodėl juos mušė nežino. Po įvykio praėjus savaitei paskambino Ž. Ž., kuris klausė, kodėl į policiją kreipėsi. Ž. Ž. sakė, kad geriau atsiimti pareiškimą, nes nepasislėpsi. Po to ragelį perėmė E. O., kuris sakė, kad sumokės 100 eurų, galvojo, kad traukė balionėlį, bandė atsiprašyti. O. po įvykio sakė, kad raktai buvo palikti ir atėjo žmogus jų atsiimti.

Nukentėjusysis O. Ž. parodė, kad kaltinamąjį įvykio metu matė antrą kartą gyvenime. Paaiškino, kad pirmas susitikimas su E. O. buvo, kai Ž. Ž. pakvietė E. O. užeiti į svečius pas jį, O. Ž.. E. O. ilgai nebuvo, pakalbėjo ir išėjo. Gali būti, kad tuo metu E. O. paliko raktus, tačiau patys to nepastebėjo. Iki ateinant E. O. nežinojo, kad raktai palikti.

Kitos dienos rytą atėjo M. M. ir jie kalbėjosi kambaryje, butas trijų kambarių. Pasigirdo domofono skambesys ir nuėjęs atsiliepė bei atidarė duris. Dar per akutę pasižiūrėjo, kas ateina. Sudvejojo, dar kartą pasižiūrėjo, nes tik antrą kartą matė E. O.. Atidaręs duris paklausė, ko atėjo, nes tai vis tiek nepažįstamas žmogus, ne draugas. E. O. paklausė, ar paliko raktus. Įsileido E. O.. Iš paskos E. O. ėjo jo draugas, tačiau to draugo neįsileido, nes dviejų nepažįstamų žmonių nesinori įsileisti, jam prieš nosį uždarė duris ir užsirakino. Kartu su E. nuėjo į galinį kambarį, kur jis rado raktus, padėkojo. Išleido E. iš buto, atidarė duris. Tačiau visą tą laiką, kai įsileido E., pastoviai piktybiškai skambinėjo į duris jo draugas, kuris liko už durų. Dar daužė duris. Kai atidarė duris išleisti E., pasakė kam tą triukšmą kelia ir uždarė duris, po kelių sekundžių vėl pradėjo skambinėti į duris. Pravėrus duris, vienas iš jų atlupo duris - tai buvo E. O., o T. trenkė į veidą. Kai trenkė į veidą, paleido duris ir padarė pora žingsnių atgal. Ir jie abu puolė jį, O. Ž.. Tuomet pradėjo rėkti, kodėl jie puola, kad nieko nepadarė. Klausė kodėl muša, užsidengė veidą. Jam smūgiavo į šoną, į nugarą ir po to E. nubėgo į kambarį, išgirdo muštynių garsus, bet visko nematė, stovėjo prie durų koridoriuje, įsirėmęs į kampą, gynėsi nuo T.. Prie įėjimo durų stovėjo ir nematė M. M.. Kai jį patį apstojo mušti, T. lygtai nubėgo į kambarį, o jis iš paskos. Girdėjo muštynes, žodžius “Šok per langą”. Kas įvyko kambaryje tiksliai nematė, bet kai įbėgo į kambarį, M. jau nebuvo arba jis lipo per langą balkone. Jie tada atsigręžė į jį, O. Ž., ir puolė. Nukritęs ant lovos bandė gintis, norėjo spirti, jie pamatė ir daugiau nebepuolė. Pareikalavo pinigų (nepamena kuris) ir jis ištraukė galinėje kelnių kišenėje turėtą kupiūrą – 10 ar 20 eurų ir metė į juos, pasakė: ”Imkit, eikit iš čia”. Kuris paėmė pinigus nepamena. Tada kažkuris berods T. apžiūrėjo į kambarį, perėjo į koridorių, įlindo į kitą kambarį įkišant galvą ir tada išėjo.

Dar atsakinėdamas į klausimus nurodė, jog E. laikė duris, o kitas trenkė. Jam T. sudavė pora smūgių į veidą, po to užsidengė veidą, jautė daug smūgių, nematė ar vienas ar abu asmenys tada jį mušė. Sudavė tris smūgius į veidą, tada į nugarą ir į šoną. Buvo daug smūgių. Gynėsi, dengėsi veidą. Smūgiai buvo suduoti į veidą. Buvo mažiausiai 3 smūgiai, tada pradėjo gintis, o tada pradėjo trankyti į šoną ir nugarą. Nemano, kad vienas stovėjo ir žiūrėjo, o kitas mušė. Reiškia ieškinį, kurį palaiko, turtinė žala 20 eurų, moralinė žala 1000 eurų. Turtinę žalą sudaro pinigai, kuriuos ištraukė iš kišenės. Moralinė 1000 eurų. Pas medikus nesikreipė, į darbą ėjo, tačiau skaudėjo nugarą, 4 dienas negalėjo svorį kilnoti. Ant veido buvo lengvas nubrozdinimas prie antakio ar akies. Įvykio metu jam buvo sukeltas skausmas. Į nugarą ir šoną buvo suduota kumščiais. Pagal intensyvumą suduotų smūgių negali įvardinti kiek asmenų mušė. Buvo suduoti ne mažiau 6-10 smūgių. Jį mušė, kaip suprato dėl to, kad T.nepatiko, jog užtrenkė duris. Koks buvo E. tikslas nežino. 20 eurų ištraukė, nes kažkuris pareikalavo. Jei nebūtų turėjęs pinigų, mano jį būtų mušę. Buvo užpultas dviejų žmonių. Įvykis buvo galiniame kambaryje. Pats buvo ant lovos, o jie abu tame kambaryje. Jie abu įsibrovė į butą per prievartą, jį mušė. Bandė iš Ž. Ž. gauti kaltinamojo numerį, tačiau pastarasis nedavė. Policiją kaip supranta iškvietė kaimynai pamatę M. M. iššokantį pro balkoną. M. M. sumušė E. O., o kodėl – nežino.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu teismo posėdžio metu buvo pagarsinti nukentėjusiojo O. Ž. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 41,1t.; 147,1t; 148, 1t.; ), kuriuos jis patvirtino.

Liudytoja G. G. parodė, kad ji ir M. M. yra pora. Tą dieną grįžo namo iš M. M. mamos. Skambino M., tačiau jo telefonas buvo išjungtas. Paskui gavo žinutę, kad jis sumuštas. Paklausė, kur jis yra ir M. M. parašė, kad prie Sietuvos mokyklos. Atvykus rado M. M. lauke prie mokyklos. Jis buvo visas kruvinas, prakirsta lūpa, nosis atvėpusi, buvo didelis gumbas dešinėje veido pusėje prie smilkinio, kelnės, megztinis kraujuotas. Norėjo iškviesti greitąją, bet paskambino M. mamai. Mamai atvažiavus, visi nuvyko į Lazdynų ligoninę. Ten M. M. susiuvo žaizdas. Kitą dieną parašė policijoje pareiškimą. Po to ji rado kaltinamojo brolį, su kuriuo mokėsi vienoje mokykloje, susisiekė su juo per Facebook ir sužinojo, kad M. sumušė E. O.. M. M. jai paaiškino, kad buvo pas draugą. Užėjo du asmenys, vienas kurių buvo E. O., įvyko kažkoks ginčas tarp M. M. draugo ir kito su E. O. buvusio asmens. Tuo metu E. O. užėjo į kambarį ir puolė M., kuris net nespėjo sureaguoti. M. M. buvo šoke. Jai atrodo, kad net nejautė skausmo iš šoko. Pergyveno po įvykio. Apie įvykį žino iš M. žodžių. M. jai pasakojo, kas jis iššoko pro balkoną.

Liudytoja J. M.-I. parodė, kad M. M. yra jos sūnus. Datos nepamena, ji tą dieną su dukra išvažiavusi už miesto. Paskambino G., sūnaus mergina, ir verkdama pasakė, kad su M. blogai ir prašė grįžti į miestą. Tuomet ji grįžo į Vilnių į kiemą prie namų kvartalo, pamatė M., kuris buvo visas sudaužytas, lūpa praskelta, nosyje skylė. Tada jį nuvežė į Lazdynų ligoninę. Paskui sūnus grįžo ir papasakojo, kad jis buvo svečiuose lygtai pas O., vardo tiksliai nepamena, ir atėjo dviese, visiškai nepažįstamas asmuo jį sumušė. Jis net nesuprato, dėl ko taip įvyko. Sūnus pasakojo, kad išsigelbėjo, nes iššoko per balkoną. Po įvykio sūnui buvo atlikta sudėtinga nosies operacija. Jis negalėjo miegoti, nes buvo stiprūs galvos skausmai, negalėjo eiti į darbą, mokslus.

Liudytojas Ž. Ž. parodė, kad dieną prieš įvykį buvo susitikęs su E. O., pakalbėjo kaip sekasi, buvo pas O. Ž.. E. O. paliko raktus, ryte skambino, bet pats miegojo ir apie situaciją sužinojo vėliau. Nukentėjusįjį M. M. jis iki įvykio pažinojo. E. O. prašė jo pakalbėti su M. M., kad gražiai išspręsti situaciją. Iš pradžių prašė telefono numerio, o po to pakalbėti su M. M., kad išvengti tų visų nemalonumų. Kiek suprato, jie susimušė. Raktai buvo palikti namuose pas O.. Ir skambino iš ryto, ar gali padėti paimti raktus, O. jis taip pat kelis metus pažįsta. Su juo po to bendravo. Apie įvykį nekalbėjo. O. jam pasakojo, kad susimušė. Nežino, kas susimušė. Sakė, kad traukė iš kišenės ir sudavė savigynos būdu. Prieš įvykį skambino E., sakė, kad paliko raktus ir kad reikalinga jo pagalba.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta:

2017-11-09 specialisto išvada Nr. G3649/2017(01) patvirtina, kad M. M. padarytos poodinės kraujosruvos dešinės ausies kaušelyje, dešiniame smilkinyje, muštinės žaizdos nosyje, viršutinėje lūpoje. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu ir padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais. (b.l.31,1t.).

Iš 2017-12-08 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad O. Ž. neatpažino E. O., iš jam parodytų nuotraukų negalėjo pasakyti, kuris asmuo buvo jo bute 2017-11-05 ir jį sumušė (b.l.48-49,1t.).

Iš 2018-04-16 asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad O. Ž. atpažino E. O., kaip asmenį, kuris 2017-11-05 buvo jo bute su draugu, bet jo atžvilgiu nieko nedarė (b.l.68-70,1t.).

Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus O. Ž. patvirtino akistatos su E. O. metu (b.l.72,1t.).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (b.l.94,1t.) E. O. pateikė mobilaus ryšio telefoną Samsung Note IMEI (duomenys neskelbtini) (b.l.94,1t.), kuris apžiūrėtas (b.l.95-97,1t.) ir sugrąžintas E. O. (b.l.98,1t.).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir teismo išvados

Teismas ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad E. O. veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, 2017-11-05 apie 13,30 val. mušdamas M. M. padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą, o O. Ž. veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu, sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamojo E. O. kaltė įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, įrodyta iš dalies pačio kaltinamojo E. O. parodymais, nukentėjusiųjų M. M., O. Ž., liudytojų G. G., J. M.-I., Ž. Ž. parodymais bei rašytine bylos medžiaga.

Tą faktą, kad įvykio metu kaltinamasis E. O. sudavė smūgius M. M. pripažino pats kaltinamasis E. O., kuris nurodė kambaryje buvusiam M. M. sudavęs tris kartus rankomis į veidą, dėl ko nukentėjusysis galimai nugriuvo. Nukentėjusysis šias aplinkybes nurodė analogiškai, todėl teismas jomis vadovaujasi ir laiko teisingomis. Nukentėjusiojo sužalojimo, t.y. nežymaus sveikatos sutrikdymo faktas patvirtintas specialisto išvada (b.l.31,1t.), kas patvirtina nukentėjusiojo parodymų nuoseklumą. Apklaustos teisme liudytojos G. G., J. M.-I., mačiusios nukentėjusįjį M. M. iš karto po įvykio patvirtino, kad jo veidas buvo sužalotas - prakirsta lūpa, nosyje skylė, gumbas dešinėje veido pusėje, kraujas, dėl ko jį vežė į Lazdynų ligoninę. Tokie liudytojų parodymai sutampa su nukentėjusiojo M. M. parodymais, todėl netikėti jais teismas neturi jokio pagrindo.

Taigi ta aplinkybė, kad E. O. savo veiksmais padarė nukentėjusiajam M. M. nežymų sveikatos sutrikdymą, patvirtinta teisme ištirtais įrodymais ir ji jokių abejonių nekelia.

Tačiau kaltinamasis E. O. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme neigė bendrais veiksmais su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu sukėlęs kitam įvykio vietoje buvusiam nukentėjusiajam O. Ž. fizinį skausmą. Teigė, kad O. Ž. mušė tik asmuo vardu T., o jis pats pastarojo atžvilgiu jokių veiksmų neatlikęs. Teismas tokius kaltinamojo E. O. parodymus vertina kaip siekį sušvelninti savo padėtį, pasirinktą gynybos poziciją, jie paneigti teisme ištirtų įrodymų visuma:

Visų pirma nukentėjusiojo O. Ž. parodymais nustatyta, kad jam atidarius antrą kartą buto duris, būtent E. O. jas atlupo, o į butą įsiveržė du asmenys – E. O. ir nenustatytas asmuo, vardu T.. Nukentėjusysis O. Ž. patvirtino, kad jam paleidus duris – abu asmenys jį puolė. Jam užsidengus veidą, juto smūgius į šoną ir nugarą. Nukentėjusysis patvirtino, kad jis gynėsi nuo T., o E. O. tuo metu nubėgo į kambarį, kur kaip nustatyta E. O. sumušė nukentėjusįjį M. M., o pastarajam iššokus pro balkoną, O. Ž. mušė du asmenys. Šią aplinkybę patvirtino pats O. Ž., kuris nurodė, kad M. M. iššokus pro balkoną jį puolė du asmenys, reikalavo pinigų, patvirtino, kad buvo užpultas dviejų asmenų. Ikiteisminio tyrimo metu (b.l.41,1t.; 147,1t.) O. Ž. taip pat nurodė, kad jį mušė du asmenys. Tik papildomos apklausos metu (b.l.148,1t.) O. Ž. nurodė spėjantis, kad jį mušė du asmenys. Nors akistatos metu (b.l.72,1t.) O. Ž. nurodė, kad E. O. jo atžvilgiu nieko nedarė, tačiau kaip patvirtina bylos duomenys, akistata atlikta 2018-04-16, t.y. praėjus po įvykio daugiau kaip pusei metų, todėl nukentėjusysis gali sąžiningai klysti, nebeprisiminti tam tikrų aplinkybių, ir vadovaujasi pirminiuose parodymuose užfiksutais duomenimis,kad jį mušė abu asmenys (b.l.41,1t.) bei teisme duotais parodymais, kad jį puolė du asmenys ir po to jis juto smūgius, kurių buvo ne mažiau 6-10, nes būtent šie parodymai neprieštarauja vieni kitiems. Tą aplinkybę, kad O. Ž. atžvilgiu veiksmus atliko ne vienas, o du asmenys patvirtina ir nukentėjusiojo M. M. parodymai, kuris patvirtino girdėjęs O. Ž. žodžius:“ Ką Jūs čia darot?“, „baikit“, „ko daužotės“, t.y. šie duomenys neabejotinai patvirtina, kad O. Ž. išsakytos frazės skirtos akivaizdu ne vienam asmeniui, nes jos vartojamos daugiskaita.

Taigi, nukentėjusiojo O. Ž. parodymais nustatyta, kad E. O. buvo kartu su nenustatytu asmeniu, vardu T., kai O. Ž. buvo suduodami smūgiai ir tik po to nubėgo į kambarį, kaip pats E. O. nurodė, kad M. M. negintų draugo. T.y. E. O. savo veiksmais siekė T. sudaryti sąlygas mušti nukentėjusįjį O. Ž.. Tokie nustatyti kaltinamojo E. O. veiksmai bei asmens vardu T. veiksmai neabejotinai vertinami kaip bendri, suderinti tarpusavyje. Tokią teismo išvadą patvirtina ir tai, kad kaltinamasis E. O. ir asmuo vardu T. kartu pasišalino iš nukentėjusiojo buto.

Bendrus veiksmus rodo ir tai, kad M. M. pabėgus iš buto, tiek E. O., tiek ir kitas asmuo – T., buvo kartu, tame pačiame kambaryje su nukentėjusiuoju O. Ž., atliko jo atžvilgiu veiksmus, T. reikalavo pinigų ir tik nukentėjusiajam atidavus turėtus pinigus, jie abu pasišalino.

Taigi, vienas reikalauja pinigų iš O. Ž., kitas stovi šalia, į butą patenka taip pat bendromis pastangomis, poreikio ar būtinybės atgavus paliktus raktus, patekti į O. Ž. gyvenamą butą E. O. neturi jokio. Tačiau vis tiek eina kartu su asmeniu vardu T. ir ne tik kad savo elgesiu rodo pritarimą T. veiksmams, tačiau ir pats imasi aktyvių veiksmų – suradęs kambaryje sėdintį M. M. (kuris žino yra bute – matė prieš tai ieškodamas raktų) panaudoja jo atžvilgiu fizinį smurtą, kad pastarasis negalėtų padėti savo draugui (O. Ž.). Svarbi ir ta aplinkybė, kad kaip nurodė O. Ž. nukentėjusiojo M. M. nuo tos vietos, kur pats buvo mušamas koridoriuje – nesimato, o apie M. M. buvimą bute E. O. žino, nes ką tik lankėsi ir matė pastarąjį. Teisme ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis E. O. ir asmuo vardu T., užtruko bute tam tikrą laiko tarpą, tad E. O. turėjo pakankamai laiko išeiti ( jei nepritarė kito asmens veiksmams).

Kaltinamojo E. O. veiksmai padarant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką įrodyti visiškai, abejoti jo kaltumu pagrindo nėra. Jo veika teisingai kvalifikuota kaip BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas, kadangi jis sukėlė fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą.

Bausmės skyrimas

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Kaltinamasis E. O. tyčia padarė nesunkų nusikaltimą. Jis anksčiau teistas 7 kartus (b.l. 105-109,1t.),teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka (b.l. 123-124,1t. ), nedirba (b.l.125,1t.) Darbo biržoje registruotas(b.l.126,1t.), šiuo metu yra suimtas kitoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje. Bylos duomenimis kaltinamasis E. O. gydytas VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje (b.l.129,1t.). Pagal 2018-02-15 specialisto išvadą Nr. 89 TPK-93/2018 (b.l.136,1t.) skirti jam teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgtina, kad kaltinamasis po įvykio nukentėjusiojo M. M. atsiprašė.

BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Todėl teismas įvertinęs visas baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes, atsižvelgiant į BK 54 straipsnio nuostatas, į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį (smurtinis pobūdis), pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, daro išvadą, kad bausmės tikslai ir paskirtis gali būti pasiekti paskiriant kaltinamajam E. O. sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę.

Civiliniai ieškiniai

Byloje civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 28,26 eurų dydžio civilinį ieškinį už nukentėjusiojo M. M. gydymą (b.l. 33-36,1t.), prašė nagrinėti civilinį ieškinį ieškovui nedalyvaujant, ieškinį palaikė. Civilinis ieškinys išnagrinėtas civilinio ieškovo atstovui nedalyvaujant. Ieškinio dydį ir pagrįstumą įrodo pateikti duomenys apie suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų apimtį ir jų įkainius (b.l.35,1t.). Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštas 28,26 eurų civilinis ieškinys, kurį sudaro nukentėjusiajam M. M. po sužalojimo suteiktų gydymo paslaugų kaina, tenkintinas visiškai. Byloje yra įrodyta, kad tarp kaltinamojo nusikalstamų veiksmų ir kilusių pasekmių – nukentėjusiojo nežymaus sveikatos sutrikdymo - yra priežastinis ryšys. Kaltinamasis E. O. su šiuo civiliniu ieškiniu sutiko.

Nukentėjusysis M. M. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 1047 eurų civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (b.l.26,1t.). Nagrinėjant bylą teisme M. M. civilinį ieškinį patikslino, nurodė, kad turtinė žala yra 51 euras, kurią sudaro sugadintų džinsų vertė, vaistai, taksi išlaidos ir 996 eurų neturinė žala(b.l.35-36,2t.) Civilinį ieškinį palaikė. Kaltinamasis E. O. su M. M. civiliniu ieškiniu sutiko, jo dydžio neginčijo.

Nukentėjusysis O. Ž. pareiškė byloje civilinį ieškinį dėl 20 turtinės žalos atlyginimo ir 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Civilinį ieškinį palaikė. Kaltinamasis E. O. su O. Ž. civiliniu ieškiniu nesutiko, nes pastarajam savo veiksmais žalos nepadarė.

Nukentėjusiojo M. M. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinamas visiškai, o dėl neturtinės žalos atlyginimo – tenkinamas iš dalies. Nukentėjusiojo O. Ž. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinamas visiškai, o dėl neturtinės žalos atlyginimo – tenkinamas iš dalies.

Dėl turtinės žalos

Nukentėjusiųjų O. Ž. ir M. M. civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinami, priteistini iš kaltinamojo E. O.. Byloje yra įrodyta, kad tarp kaltinamojo E. O. nusikalstamų veiksmų ir kilusių pasekmių – nukentėjusiojo M. M. nežymaus sveikatos sutrikdymo - yra priežastinis ryšys. Kaltinamasis su šiuo M. M. civiliniu ieškiniu sutiko, jo dydžio neginčijo.Taip pat byloje nustatyta kad bendrais kaltinamojo ir nenustatyto asmens veiksmais buvo pasisavinta iš nukentėjusiojo O. Ž. 20 eurų suma nagrinėjamo įvykio metu.

Dėl neturtinės žalos

Nukentėjusiųjų O. Ž. ir M. M. civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinami iš dalies. CK 6.250 str. 2 d. yra įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai. Remiantis CK 6.250 str. neturtinė žala yra suvokiama kaip asmeninė žala, priklausanti nuo paties asmens išgyventų emocijų. Tai yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Spręsdamas civilinio ieškinio klausimą teismas vadovaujasi ir LR BPK X skyriaus” Žalos atlyginimas, kai civilinis ieškinys byloje pareiškiamas” nuostatomis.

Nagrinėjant bylą nustatyta, kad nukentėjusiesiems buvo padarytos fizinio bei dvasinio pobūdžio neturtinės žalos pasekmės. Dvasinio pobūdžio pakenkimai – tai dvasiniai išgyvenimai, sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan. Fizinio pobūdžio pasekmės – tai fizinis skausmas, kūno sužalojimas, dėl jo atsirandantys nepatogumai ir pan. Vertinant fizinio pobūdžio pasekmes, pirmiausia reikia atsižvelgti į asmens sveikatos sutrikdymo sunkumą.

Byloje esančia įrodymų visuma yra nustatyta, kad M. M. dėl kaltinamojo E. O. veiksmų buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, ką patvirtina specialisto išvada (b.l.31,1t.). Dėl įvykio metu patirto sužalojimo jis kreipėsi į medikus, buvo gydomas, patyrė fizinį skausmą, nepatogumus ir dvasinius išgyvenimus, nutrūko įprastas gyvenimo ritmas.

Nukentėjusiajam O. Ž. įvykio metu buvo sukeltas fizinis skausmas. Jis patyrė fizinį skausmą, emocinę įtampą, nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimą, nutrūko įprastas gyvenimo ritmas.

Nustatydamas neturinės žalos dydį teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis įvykdė nesunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Taip pat teismas atsižvelgia į kaltinamojo turtinę ir socialinę padėtį. Kaltinamasis nedirba, žalos neatlygino. Neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą (kasacinė byla Nr. 2K-551/2010). Neturtinės žalos atlyginimas negali būti praturtėjimo šaltiniu ir turi būti pagrįstas sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, teismų praktiką, M. M. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies, civilinio ieškovo naudai priteistina 500 eurų neturtinei žalai atlyginti iš kaltinamojo. Nukentėjusiojo O. Ž. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies, civilinio ieškovo naudai priteistina 300 eurų neturtinei žalai atlyginti iš kaltinamojo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297- 298, 302, 304, 307, 308 str.,

nusprendė:

E. O. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti laisvės atėmimu 10 ( dešimt) mėnesių.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2019 m. kovo 7 d.

E. O. byloje paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti, kaltinamasis suimtas kitoje ikiteisminio tyrimo byloje.

Nukentėjusiojo M. M. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai, priteisti iš kaltinamojo E. O. 51 (penkiasdešimt vieną) eurą nukentėjusiojo M. M. naudai, civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, priteisti 500 (penkis šimtus) eurų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo M. M. naudai.

Nukentėjusiojo O. Ž. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai, priteisti iš kaltinamojo E. O. 20 (dvidešimt) eurų nukentėjusiojo O. Ž. naudai, civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, priteisti 300 (tris šimtus) eurų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo O. Ž. naudai.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštą 28,26 eurų( dvidešimt aštuonių eurų dvidešimt šešių eurocentų) civilinį ieškinį tenkinti, priteisti iš kaltinamojo E. O. 28,26 eurus (dvidešimt aštuonis eurus 26 euro centus) Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Nida Vigelienė(parašas)Nuorašas tikras.Teisėja (A.V.)Nida Vigelienė2019 m. kovo 7 d.