Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. Š. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir I. Š.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja E. Š. (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą su pareiškimu, vėliau jį patikslindama, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po mamos S. Š., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, pareiškėja priėmė jos palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti. Juridinę reikšmę turintį faktą prašo nustatyti paveldėjimo tikslu.

Patikslintame pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirus mamai S. Š., kuri pergyveno savo (duomenys neskelbtini) mirusį sutuoktinį L. Š., faktiniu valdymu priėmė mamos palikimą – asmeninius daiktus, knygas, relikvijas, nuotraukas, papuošalus, namų apyvokos daiktus, rūpinosi mamos laidotuvėmis. Po mamos mirties liko Swedbank, AB, sąskaitose esančios piniginės lėšos. Kitų įpėdinių nėra – pareiškėjos brolis I. Š. (suinteresuotas asmuo nagrinėjamoje byloje) prieštaravimų dėl to, kad pareiškėja priimtų mamos palikimą, nereiškia.

Suinteresuotas asmuo I. Š. atsiliepime nurodė, kad su patikslintame pareiškime nurodytu reikalavimu sutinka, prašo jį tenkinti, prašo nagrinėti bylą jam nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į patikslintą pareiškimą nurodė, kad E. Š. reikalavimo pagrįstumo klausimą palieka spręsti teismo nuožiūra, prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXV skyriuje nurodytos bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai CPK V dalyje nurodyta kitaip (CPK 443 straipsnio 5 dalis). Suinteresuotiems asmenims pateikus atsiliepimus į patikslintą pareiškimą, nesant prieštaravimų, nėra kliūčių bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Šalys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuotos viešo paskelbimo būdu, specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt 2022 m. liepos 25 d. paskelbiant pranešimą ir teismo pranešimais (CPK 133 straipsnio 3 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

patikslintas pareiškimas tenkinamas.

Bylos medžiaga pagrindžia, kad pareiškėjos E. Š. mama S. Š. mirė (duomenys neskelbtini) būdama našle, pergyvenusi savo sutuoktinį L. Š., kuris mirė (duomenys neskelbtini) Valstybės įmonės Registrų centro duomenimis, po S. Š. mirties į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, testamentų registre nėra įregistruotų palikėjos sudarytų testamentų. Nei kilnojamojo, nei nekilnojamojo turto palikėja savo vardu neturėjo. Po jos mirties liko Swedbank, AB, sąskaitose esančios piniginės lėšos, kuriomis disponuoti pareiškėja galėjo dar iki S. Š. mirties (duomenys neskelbtini) išduoto notarine tvarka patvirtinto įgaliojimo pagrindu.

Nustatyta, kad po palikėjos S. Š. mirties atsirado palikimas ir paveldėjimo pagal įstatymą teisiniai santykiai, nes palikėja testamento nepaliko. Pareiškėja ir jos brolis (suinteresuotas asmuo nagrinėjamoje byloje) pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau - CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktą yra palikėjos pirmos eilės įpėdiniai. Suinteresuotas asmuo I. Š. teismui teiktame atsiliepime patvirtino, kad sutinka ir neprieštarauja, jog pareiškėja priimtų mamos palikimą. Byloje duomenų apie kitus asmenis, kurie pretenduotų į palikėjos S. Š. palikimą, nėra.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Nors tokiu atveju asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2013).

Teismas, remdamasis pareiškėjos patikslintame pareiškime išdėstytomis aplinkybėmis, suinteresuotų asmenų atsiliepimais bei rašytiniais bylos įrodymais nustato, kad pareiškėja E. Š. po mamos S. Š. mirties rūpinosi jos laidotuvėmis, tai patvirtina pateiktas laidotuvių paslaugų užsakymas, be to, pareiškėjos ir jos brolio I. Š. teigimu, priėmė mamos asmeninius daiktus: knygas, relikvijas, nuotraukas, papuošalus, namų apyvokos daiktus. Teismas, įvertinęs šias faktines aplinkybes, pripažįsta, kad pareiškėja tokiais aktyviais veiksmais išreiškė valią priimti mamos palikimą. Tad kitam palikėjos S. Š. įpėdiniui – suinteresuotam asmeniui I. Š. – neprieštaraujant dėl pareiškėjos nurodomų aplinkybių, teismas sprendžia, kad pareiškėjos pareiškimas yra pagrįstas ir įrodytas – paveldėjimo tikslu nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja E. Š. po savo mamos S. Š., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėjusi jį valdyti (CK 5.50 straipsnis, 5.51 straipsnis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis, 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 446-448 straipsniai).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu (CK 5.66 straipsnis, CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimo faktas turi teisinę reikšmę ir sukels pareiškėjai teisines pasekmes – jai galės būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš pareiškėjos valstybei nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 įsakymo „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio 178 straipsniu, 185 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po jos mamos S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėdama turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.