Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Ernestas Šukys, rašytinio proceso tvarka spręsdamas ieškovo D. R. ieškinio pareikšto atsakovui A. R., trečiajam asmeniui I. R., dėl išlaikymo pilnamečiui asmeniui priteisimo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

teisme gautas ieškovo ieškinys, kuriuo ieškovas prašo priteisti iš atsakovo A. R. ieškovo išlaikymui po 200 Eur, mokamų kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki kol ieškovas mokinsis mokslo įstaigose ir bus nevyresnis negu 24 metai bei 1400 Eur išlaikymo įsiskolinimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atsisakytinas priimti.

Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis yra viena pagrindinių sąlygų užtikrinti asmens teisę į teisminę gynybą, nes jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui. Kiekvienu atveju teismas ex officio (savo iniciatyva) privalo patikrinti, ar jis yra kompetentingas nagrinėti šį ieškinį, t. y. teismas turi nustatyti, ar įstatymai ir kiti teisės aktai suteikia teismui teisę nagrinėti tam tikros kategorijos bylą, ar ji priskirtina ir teisminga konkrečiam teismui. Jeigu civilinė byla tam tikram teismui neteisminga, teismas atsisako priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Ieškovas reiškiamu ieškiniu teismo prašo priteisti išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą.

CPK 29 straipsnyje nustatyta bendroji teritorinio teismingumo taisyklė, pagal kurią ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. CPK 30 straipsnis išplečia ieškovo teisę pasirinkti teismą, kuriame jis gali alternatyviai pareikšti ieškinį atsakovui. Pagal CPK 30 straipsnio 4 dalį ieškinys dėl išlaikymo priteisimo gali būti pareiškiamas taip pat pagal ieškovo gyvenamąją vietą. Teisė pasirinkti vieną iš kelių teismų, kuriems byla teisminga priklauso ieškovui (CPK 30 straipsnio 12 dalis). Taigi civilinės bylos teismingumas priklauso nuo fizinio asmens gyvenamosios vietos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nustatant fizinio asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą.

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovas gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Pagal Gyventojų registro tarnybos duomenis atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta sutampa su ieškinyje nurodyta. Ieškovo gyvenamoji nurodyta J. K.. Gyventojų registro tarnybos duomenys patvirtina, kad ieškovas deklaravo išvykimą į J. K.. Prie ieškinio pridėti įrodymai nepatvirtina, kad ieškovo ar atsakovo gyvenamoji vieta yra Šiaulių mieste ar rajone, todėl nagrinėjamu atveju atsakovo nuolatine gyvenamąją vietą laikoma jo gyvenamoji vieta Klaipėdoje, o ieškovo gyvenamoji vieta yra J. K., todėl šiuo atveju nėra jokio pagrindo laikyti, kad pagal teismingumo taisykles ieškovo ieškinys gali būti teismingas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovo ieškinys laikytinas neteismingu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams ir atsisakytinas priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Ieškovas su šiuo ieškiniu turėtų kreiptis į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus (duomenys neskelbtini) arba į J. K. kompetentingą instituciją pasirinktinai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 291-292 straipsniais, teismas

nutaria:

atsisakyti priimti ieškovo D. R. ieškinį atsakovui A. R., trečiajam asmeniui I. R., dėl išlaikymo pilnamečiui asmeniui priteisimo kaip neteismingą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams ir jį grąžinti ieškovui.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.