Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-09-22 · Administracinė byla Nr. I-6048-208/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-09-22
Bylos Nr.
I-6048-208/2016
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Donatas Vansevičius
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos
Trečiasis asmuo
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos
Pareiškėjas
UAB „Alimera“, UAB „Anželikos vėjas“, UAB „Gregalis“, UAB „Gaminta“, UAB „Makaliukas“, UAB „Top green“, UAB „Vėjana“, UAB „Vėjo trauka“
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-6048-208/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00684-2016-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.38; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugsėjo 22 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Donatas Vansevičius,

dalyvaujant pareiškėjų atstovui (advokatui) J. S. bei atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos, ir trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos atstovams A. M., L. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų UAB „Alimera“, UAB „Anželikos vėjas“, UAB „Gregalis“, UAB „Gaminta“, UAB „Makaliukas“, UAB „Top green“, UAB „Vėjana“ ir UAB „Vėjo trauka“ skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjai UAB „Alimera“, UAB „Anželikos vėjas“, UAB „Gregalis“, UAB „Gaminta“, UAB „Makaliukas“, UAB „Top green“, UAB „Vėjana“ ir UAB „Vėjo trauka“ (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu (1 t., b. l. 1–29), kuriuo prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir VKEKK, Komisija):

laikotarpiu nuo 2013 m. iki 2015 m. imtinai pareiškėjų negautų pajamų, kurių suma sudaro: a) UAB „Vėjo trauka“ – 90 502 Eur; b) UAB „Vėjana“ – 50 764 Eur; c) UAB „Gregalis“ – 91 754 Eur; d) UAB „Makaliukas“ – 117 433 Eur; e) UAB „Alimera“ – 113 962 Eur; f) UAB „Top green“ – 94 140 Eur; g) UAB „Anželikos vėjas“ – 54 529 Eur; h) UAB „Gaminta“ – 119 459 Eur.turtinės žalos atlyginimą laikotarpiu nuo 2016 m. iki 2025 m. negautų pajamų: a) UAB „Gaminta“ – 506 292 Eur; b) UAB „Anželikos vėjas“ – 408 439 Eur; c) UAB „Alimera“ – 492 901 Eur; d) UAB „Top green“ iš – 469 334 Eur; e) UAB „Vėjo trauka“ – 451 787 Eur; f) UAB „Makaliukas“ – 480 774 Eur; g) UAB „Vėjana“ – 404 914 Eur; h) UAB „Gregalis“ – 454 415 Eur;Alternatyvūs reikalavimai, jeigu nėra tenkinami kiekvieno iš pareiškėjų pirmiau nurodyti reikalavimai: a) priteisti pareiškėjui UAB „Gaminta“ turtinės žalos atlyginimą nuo 2016 m. sausio 1 d. periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis, kurių dydis apskaičiuojamas kaip skirtumas tarp pareiškėjo UAB „Gaminta“ pajamų, gautų už kiekvieną kalendorinį mėnesį vėjo jėgainėje Rūkštenų 2-oji VE (Rūkštėnų k., Vilkaviškio r. sav.) faktiškai pagamintą ir į elektros tinklus patiektą ir parduotą elektros energijos kiekį, ir sumos, kuri apskaičiuojama padauginus elektros energijos kiekį (kurį pareiškėjas atitinkamą kalendorinį mėnesį vėjo jėgainėje Rūkštenų 2-oji VE (Rūkštėnų k., Vilkaviškio r. sav.) faktiškai pagamina ir patiekia į elektros tinklus) iš 10,426 Eur ct/kWh elektros energijos kainos; periodines kasmėnesines išmokas mokant iki 2025 m. imtinai; b) priteisti pareiškėjui UAB „Alimera“ turtinės žalos atlyginimą nuo 2016 m. sausio 1 d. periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis, kurių dydis apskaičiuojamas kaip skirtumas tarp pareiškėjo UAB „Alimera“ pajamų, gautų už kiekvieną kalendorinį mėnesį vėjo jėgainėje Rūkštenų 1-oji VE (Kalvarijos g. 10, Rūkštėnų k., Vilkaviškio r. sav.) faktiškai pagamintą ir į elektros tinklus patiektą ir parduotą elektros energijos kiekį, ir sumos, kuri apskaičiuojama padauginus elektros energijos kiekį (kurį pareiškėjas atitinkamą kalendorinį mėnesį vėjo jėgainėje Rūkštenų 1-oji VE (Kalvarijos g. 10, Rūkštėnų k., Vilkaviškio r. sav.) faktiškai pagamina ir patiekta į elektros tinklus) iš 10,426 Eur ct/kWh elektros energijos kainos; periodines kasmėnesines išmokas mokant iki 2025 m. imtinai; c) priteisti pareiškėjui UAB „Anželikos vėjas“ turtinės žalos atlyginimą nuo 2016 m. sausio 1 d. periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis, kurių dydis apskaičiuojamas kaip skirtumas tarp pareiškėjo UAB „Anželikos vėjas“ pajamų, gautų už kiekvieną kalendorinį mėnesį vėjo jėgainėje Skirsnemuniškių VE2 (Skirsnemuniškių I k., Skirnernunės sen., Jurbarko raj. sav.) faktiškai pagamintą ir į elektros tinklus patiektą ir parduotą elektros energijos kiekį, ir sumos, kuri apskaičiuojama padauginus elektros energijos kiekį (kurj pareiškėjas atitinkamą kalendorinį mėnesį vėjo jėgainėje Skirsnemuniškių VE2 (Skirsnemuniškių I k., Skirnernunės sen., Jurbarko r. sav.) faktiškai pagamina ir patiekia į elektros tinklus) iš 10,426 Eur ct/kWh elektros energijos kainos; periodines kasmėnesines išmokas mokant iki 2026 m. imtinai; d) priteisti pareiškėjui UAB „Gregalis“ turtinės žalos atlyginimą nuo 2016 m. sausio 1 d. periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis, kurių dydis apskaičiuojamas kaip skirtumas taip pareiškėjo UAB „Gregalis“ pajamų, gautų už kiekvieną kalendorinį mėnesį vėjo jėgainėje Vidgirių VE (Vidgirių k., Graižiškių sen., Vilkaviškio r. sav.) faktiškai pagamintą ir į elektros tinklus patiektą ir parduotą elektros energijos kiekį, ir sumos, kuri apskaičiuojama padauginus elektros energijos kiekį (kurį pareiškėjas atitinkamą kalendorinį mėnesį vėjo jėgainėje Vidgirių VE (Vidgirių k., Graižiškių sen., Vilkaviškio r. sav.) faktiškai pagamina ir patiekia į elektros tinklus) iš 10,426 Eur ct/kWh elektros energijos kainos; periodines kasmėnesines išmokas mokant iki 2025 m. imtinai; e) priteisti pareiškėjui UAB „Makaliukas“ turtinės žalos atlyginimą nuo 2016 m. sausio 1 d. periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis, kurių dydis apskaičiuojamas kaip skirtumas tarp pareiškėjo UAB „Makaliukas“ pajamų, gautų už kiekvieną kalendorinį mėnesį vėjo jėgainėje Beržinių VE (Beržinių k., Graižiškių sen., Vilkaviškio r. sav.) faktiškai pagamintą ir į elektros tinklus patiektą ir parduotą elektros energijos kiekį, ir sumos, kuri apskaičiuojama padauginus elektros energijos kiekį (kurį pareiškėjas atitinkamą kalendorinį mėnesį vėjo jėgainėje Beržinių VE (Beržinių k., Graižiškių sen., Vilkaviškio r. sav.) faktiškai pagamina ir patiekia į elektros tinklus) iš 10,426 Eur ct/kWh elektros energijos kainos; periodines kasmėnesines išmokas mokant iki 2025 m. imtinai; f) priteisti pareiškėjui UAB „Top green“ turtinės žalos atlyginimą nuo 2016 m. sausio 1 d. periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis, kurių dydis apskaičiuojamas kaip skirtumas tarp pareiškėjo UAB „Top green“ pajamų, gautų už kiekvieną kalendorinį mėnesį vėjo jėgainėje Grajauskų VE (Grajauskų k., Bartininkų sen., Vilkaviškio r. sav.) faktiškai pagamintą ir į elektros tinklus patiektą ir parduotą elektros energijos kiekį, ir sumos, kuri apskaičiuojama padauginus elektros energijos kiekį (kurį pareiškėjas atitinkamą kalendorinį mėnesį vėjo jėgainėje Grajauskų VE (Grajauskų k., Bartininkų sen., Vilkaviškio r. sav.) faktiškai pagamina ir patiekia į elektros tinklus) iš 10,426 Eur ct/kWh elektros energijos kainos; periodines kasmėnesines išmokas mokant iki 2025 m. imtinai; g) priteisti pareiškėjui UAB „Vėjana“ turtinės žalos atlyginimą nuo 2016 m. sausio 1 d. periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis, kurių dydis apskaičiuojamas kaip skirtumas tarp pareiškėjo UAB „Vėjana“ pajamų, gautų už kiekvieną kalendorinį mėnesį vėjo jėgainėje Skirsnemuniškių VE1 (Skirsnemuniškių I k., Skirsnemunės sen., Jurbarko r. sav.) faktiškai pagamintą ir į elektros tinklus patiektą ir parduotą elektros energijos kiekį, ir sumos, kuri apskaičiuojama padauginus elektros energijos kiekį (kurį pareiškėjas atitinkamą kalendorinį mėnesį vėjo jėgainėje Skirsnemuniškių VE1 (Skirsnemuniškių I k., Skirsnemunės sen., Jurbarko raj. sav.) faktiškai pagamina ir patiekia į elektros tinklus) iš 10,426 Eur ct/kWh elektros energijos kainos; periodines kasmėnesines išmokas mokant iki 2026 m. imtinai; h) priteisti pareiškėjui UAB „Vėjo trauka“ turtinės žalos atlyginimą nuo 2016 m. sausio 1 d. periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis, kurių dydis apskaičiuojamas kaip skirtumas tarp pareiškėjo UAB „Vėjo trauka“ pajamų, gautų už kiekvieną kalendorinį mėnesį vėjo jėgainėje Skroblų VE (Skroblų k., Bartininkų sen., Vilkaviškio r. sav.) faktiškai pagamintą ir į elektros tinklus patiektą ir parduotą elektros energijos kiekį, ir sumos, kuri apskaičiuojama padauginus elektros energijos kiekį (kurį pareiškėjas atitinkamą kalendorinį mėnesį vėjo jėgainėje Skroblų VE (Skroblų k., Bartininkų sen., Vilkaviškio r. sav.) faktiškai pagamina ir patiekia į elektros tinklus) iš 10,426 EUR ct/kWh elektros energijos kainos; periodines kasmėnesines išmokas mokant iki 2025 m. imtinai;

Šalies argumentai

4. priteisti pareiškėjams bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjai paaiškina, kad 2012 m. spalio 2 d. VKEKK gavo pirmąjį gamintojo prašymą organizuoti Skatinimo kvotų paskirstymo aukcioną vėjo elektrinėms, kurių numatoma įrengtoji galia bus didesnė kaip 30 kW, bet neviršys 350 kW ir kurios bus prijungiamos prie skirstomųjų tinklų (toliau – ir Aukcionas). Pareiškėjai nusprendė šiame Aukcione dalyvauti, jiems buvo suteikti dalyvių numeriai, nustatyta, jog jų pateikti dokumentai atitinka VKEKK 2012 m. rugsėjo 21 d. nutarimu Nr. 03-263 patvirtintų „Skatinimo kvotų paskirstymo aukcionų nuostatų“ (toliau – ir Nuostatai) 40 punkto reikalavimus. Prasidėjus Aukcionui VKEKK vertindama Aukciono dalyvių atitiktį Nuostatų reikalavimams suabejojo, ar pareiškėjai nėra dalyvaujantys 2007–2013 m. Lietuvos kaimo plėtros ir žuvininkystės programos priemonėse ir nėra pasinaudoję parama, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (įstatymo redakcija galiojusi Aukciono organizavimo metu, t. y. įstatymo redakcija nuo 2012 m. liepos 1 d.) (toliau – ir Įstatymas) 20 straipsnio 14 dalyje. Atsižvelgdama į tai, VKEKK įpareigojo pareiškėjus pateikti dokumentus, jeigu tokius turi, galimai pagrindžiančius, jog šie asmenys nėra pasinaudoję minėta parama. Vadovaudamiesi tokiu VKEKK nurodymu, pareiškėjai 2013 m. sausio 17 d. pateikė VKEKK paaiškinimus, pagrindžiančius, jog remiantis Įstatymo nuostatomis nėra dvigubo finansavimo draudimo pažeidimo, nėra pasinaudoję Įstatyme numatytomis paramos programos lėšomis ir todėl gali dalyvauti Aukcione dėl fiksuoto tarifo dydžio nustatymo. 2013 m. sausio mėn. taip pat įvyko pareiškėjų atstovų ir VKEKK atstovų susitikimas, kurio metu dar kartą buvo aptartas pareiškėjų atitikimo Nuostatų reikalavimams klausimas. Taip pat pareiškėjai papildomai 2013 m. vasario 1 d. pateikė VKEKK papildomų rašytinių paaiškinimų ir įrodymų dėl netinkamo Įstatymo 42 straipsnio 5 dalies aiškinimo. Nepaisant to, VKEKK Skatinimo kvotų paskirstymo aukciono komitetas 2013 m. vasario 20 d. vykusiame Skatinimo kvotų paskirstymo aukciono komiteto posėdyje pareiškėjų neįtraukė į Aukciono dalyvių, atitikusių Nuostatų reikalavimus, sąrašą ir jiems neleista toliau dalyvauti Aukcione. Šiam komiteto sprendimui VKEKK pritarė 2013 m. vasario 22 d. nutarimu Nr. 03-55 „Dėl skatinimo kvotų paskirstymo aukciono gamintojams, naudojantiems vėjo energiją, kurių elektrinių įrengtoji galia nuo 30 kW iki 350 kW ir kurie jungiami prie skirstomojo tinklo, dalyvių sąrašo patvirtinimo“ (toliau – ir 2013 m. vasario 22 d. Nutarimas).

Pareiškėjai mano, jog jiems nepagrįstai neleista toliau dalyvauti Aukcione. Tokį savo teiginį grindžia tuo, jog pareiškėjai su Nacionaline mokėjimo agentūra prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) yra sudarę paramos sutartis, siekiant įgyvendinti vėjo jėgainių statybos projektus, pagal kuriuos pareiškėjų projektams turėjo būti skirta dalinė parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ (labai mažos įmonės steigimas). Remiantis sudarytomis paramos sutartimis turėjo būti dalinai finansuojami vėjo jėgainių statybos darbai. Finansavimą sudarė nustatyto maksimalaus dydžio finansavimo suma (tinkamoms finansuoti išlaidoms) ir nustatytas finansavimo intensyvumas (65 proc. tinkamų finansuoti išlaidų) KPP priemonės lėšomis ir nurodoma atitinkama finansavimo dalis, kuri finansuojama pareiškėjų lėšomis (35 proc. tinkamų finansuoti išlaidų) ir iki 35 proc. nuosavos pareiškėjo lėšos. NMA 2013 m. sausio mėn. raštais patvirtino, jog pagal sudarytas paramos sutartis paramos lėšos nėra išmokėtos. Taigi pareiškėjų projektai buvo finansuojami tik dalinai, neviršijant KPP priemone nustatytos finansuojamų lėšų sumos ir finansavimo intensyvumo tinkamoms finansuoti išlaidoms. Pareiškėjai, nepaisant aplinkybės, jog buvo nepagrįstai pašalinti iš Aukciono, įgyvendino Vėjo jėgainių statybos projektus, ir jiems buvo išduoti leidimai gaminti elektros energiją. Pareiškėjus nepagrįstai pašalinus iš Aukciono ir jiems netaikius fiksuoto tarifo (skatinimo priemonės), jų pagamintą elektros energiją nuo veiklos pradžios superka visuomeninis tiekėjas akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Lesto“ už nustatytą rinkos kainą. AB „Lesto“ nustatoma kaina yra mažesnė nei pareiškėjų pasiūlytas (ir planuotas Aukcione gauti) elektros energijos supirkimo fiksuotas tarifas (36 ct/kWh).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2013 m. gegužės 27 d. priėmė nutartį administracinėje byloje Nr. A146-924/2013, kurioje pateikė precedentinę reikšmę turinčius išaiškinimus dėl dvigubo finansavimo draudimo fiksuoto tarifo ir KPP programos lėšų taikymo atveju. Pareiškėjai 2013 m. rugpjūčio 29 d. kreipėsi į VKEKK su prašymu ištaisyti neteisėtus veiksmus ir priimti naują sprendimą pareiškėjų atžvilgiu, tačiau VKEKK 2013 m. spalio 15 d. sprendimu Nr. R2-2989 „Dėl skatinimo kvotų paskirstymo aukciono“ atsisakė ištaisyti savo neteisėtus veiksmus. Pareiškėjams neskyrus skatinimo kvotų ir jų gaminamai elektros energijai netaikant supirkimo fiksuoto tarifo, pareiškėjai negavo apskaičiuojamų pajamų, kurias pagrįstai būtų gavę skatinimo priemonės taikymo periodu, t. y. 12 metų laikotarpiu nuo leidimo gaminti elektros energiją išdavimo dienos. Pareiškėjai teigia, jog iki 2016 m. pareiškėjų patirta žala – negautos pajamos – kurias jie būtų gavę, jeigu nebūtų buvę neteisėtų VKEKK veiksmų ir pareiškėjų negautos pajamos nuo 2016 m. iki skatinimo priemonės galiojimo pabaigos, kurias pareiškėjai butų gavę, jeigu nebūtų buvę neteisėtų valstybės institucijos veiksmų.

Pareiškėjai vadovaujasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 39 straipsnio bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 3 dalies nuostatomis ir teigia, kad VKEKK netinkamai aiškino ir taikė teisės aktus dėl dvigubo finansavimo draudimo, Įstatymo (redakcija nuo 2012 m. liepos 1 d.) 41 straipsnio 4 dalį, 42 straipsnio 5 dalį, 20 straipsnio 14 dalį, Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo energijai gaminti skatinimo tvarkos aprašo 57 punktą. Darydama išvadą, jog fiksuoto tarifo ir paramos pagal KPP taikymas pažeidžia minėtus įstatymo straipsnius, nepateikė jokio pagrindimo ir / ar skaičiavimų, kitų įrodymų, kurie galimai patvirtintų dvigubo tų pačių išlaidų finansavimo draudimo pažeidimo egzistavimą.

Šalies argumentai

Pareiškėjai mano, kad dvigubo tų pačių išlaidų finansavimo draudimas taikomas tik esant toje finansavimo iš atskirų šaltinių dalyje, kurioje ši parama padengia vieną kitą (t. y. tos pačios išlaidos yra finansuojamos du kartus). Tuo tarpu dviejų atskirų paramos šaltinių koegzistavimas vieno projekto atžvilgiu buvo galimas ir leistinas. Vadovaudamiesi Įstatymo 20 straipsnio ir 42 straipsnio nuostatomis bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. 1157 patvirtinto „Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje lėšų administravimo tvarkos aprašo“ (toliau – ir Aprašas) 22.4. punktu, VKEKK 2011 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. 03-233 patvirtinta „Elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, tarifų nustatymo metodika“ (toliau – ir Metodika) ir teigia, jog teisės aktai nenumato fiksuoto tarifo dalies, skirtos kompensuoti pareiškėjų investicijoms į įgytą įrangą, apskaičiavimo tvarkos.

Pareiškėjai pažymi, kad fiksuotu tarifu finansuojama tik dalis įrengimui skirtų lėšų, o pats fiksuotas tarifas apima ir kitas Įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje nurodytas sudedamąsias dalis (operacines sąnaudas, prijungimo kaštus, gamintojo maržą ir kt.). Fiksuotas tarifas apima kapitalo išlaidas ir eksploatacines jėgainės sąnaudas 12 metų laikotarpiu (Įstatymo 20 straipsnio 8 dalis). Paaiškina, kad pagal KPP gaunamomis lėšomis taip pat finansuojama tik dalis, t. y. iki 65 proc., finansuoti tinkamų išlaidų. Pažymi, jog remiantis paramos sutarčių 4 punktu paramos sutarčių sudarymas dar nereiškia, jog faktiškai bus kompensuota (išmokėta) sutartyje nurodyta finansavimo suma. Be to, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išaiškinimais (2013 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-118/2013, 2013 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-924/2013) , ginčo atveju tik dėl vėjo elektrinės skirtos paramos dalies (65 proc. finansavimo intensyvumo) gali būti vertinamas dvigubo tų pačių išlaidų finansavimo draudimo klausimas, t. y. pareiškėjų pagal fiksuotą tarifą gaunamos lėšos negali persidengti kartu su šiomis pagal KPP gaunamomis lėšomis. VKEKK savo sprendimuose nenurodė ir nenustatė, kaip konkrečiai ir tiksliai pareiškėjai galimai pažeidė tų pačių išlaidų finansavimo draudimo principą. VEKK nevertino ir nenustatė kokia fiksuoto tarifo dalis būtų buvusi skirta pareiškėjų investicijoms – įrangai finansuoti (arba kitoms, pagal KPP sutartis kompensuojamoms išlaidoms), kokia fiksuoto tarifo dalimi bus kompensuotos pareiškėjų įrangos įsigijimo išlaidos, atsižvelgiant į KPP paramos intensyvumą (65 proc.), pareiškėjų faktines konkrečias sąnaudas bei pagal KPP sutartis tinkamas finansuoti išlaidas, tik sutampančias su parama pagal KPP sutartis išlaidų kategorijomis, KPP sutartyse numatyta finansavimo sumą ir atsižvelgiant į fiksuoto tarifo taikymo laikotarpį (12 m.). Pažymi, jog remiantis LVAT praktika, VKEKK privalėjo tiksliai nustatyti gaunamų lėšų panaudojimo santykį, nors aptariamu atveju to nepadarė, VKEKK nesiėmė jokių veiksmų, kad užtikrintų tinkamą šios situacijos sprendimą ir įvertintų, ar pareiškėjai iš tiesų neatitinka Nuostatų 34.4 punkto reikalavimų.

Pareiškėjai taip pat teigia, jog jie nepažeidė Įstatymo 20 straipsnio 14 dalies, nes KPP nėra laikoma Nacionaline atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programa Įstatymo 41 straipsnio 1 dalies prasme. Be to, Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros finansavimo programa ir (ar) savivaldybių atsinaujinančių energijos išteklių plėtros finansavimo programa iki šiol nėra patvirtintos (priimtos). Pažymi, jog VKEKK nepateikė jokio įrodymo, jog pareiškėjai būtų pasinaudoję Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros finansavimo programa ir (ar) savivaldybių atsinaujinančių energijos išteklių plėtros finansavimo programa, nesurinko įrodymų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjai faktiškai būtų pažeidę dvigubo finansavimo draudimo principą.

Pareiškėjai mano, kad VKEKK pažeidė VAĮ 3 straipsnio 3 punkte įtvirtintą proporcingumo principą bei analogiško pobūdžio bylose LVAT įtvirtintą ultima ratio taisyklę, nes pareiškėjų pašalinimas iš Aukciono ir fiksuoto tarifo netaikymas laikytinas neadekvačia sankcija. Pareiškėjų nuomone, VKEKK privalėjo tiksliai apskaičiuoti ir įvertinti gaunamos paramos dydžius ir tik toje dalyje, kurioje pagal fiksuotą tarifą gaunamos lėšos finansuotų tas išlaidas, kurios finansuotos pagal KPP lėšas (arba atvirkščiai) – jeigu toks faktas būtų nustatytas, galėtų būti svarstomas klausimas dėl teikiamos paramos dydžio sumažinimo teisės aktų nustatyta tvarka NMA imantis atitinkamų veiksmų pagal KPP sutarčių sąlygas.

Pareiškėjai, vadovaudamiesi Įstatymo 20 straipsniu, CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo energijai gaminti skatinimo tvarkos aprašo 13 punktu ir 14.2 papunkčiu bei Aukciono aprašu daro išvadą, kad elektros energija, gaminama iš atsinaujinančių išteklių yra superkama pirmumo tvarka, todėl pareiškėjai pagrįstai galėjo tikėtis, jog jų pagaminta elektros energija bus faktiškai supirkta. Be to, elektros energijos gamintojams, kuriems yra taikomas fiksuotas tarifas, iš viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (toliau – ir VIAP) biudžeto sumokamas skirtumas tarp jiems nustatyto fiksuoto tarifo ir parduotos elektros energijos kainos, todėl Aukciono laimėtojams yra garantuojamos nekintančio dydžio fiksuotas tarifas (pajamos) visu skatinimo laikotarpiu. Skatinimo priemonė – fiksuotas tarifas – taikoma 12 metų laikotarpiu nuo leidimo gaminti elektros energiją išdavimo dienos, todėl pajamos iš elektros energijos pardavimo už fiksuotą tarifą yra objektyviai apskaičiuotinos visam 12 metų laikotarpiui. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog pareiškėjai, dalyvaudami Aukcione, pagrįstai galėjo įsivertinti ir numatyti kokios pajamos bus gaunamos. Remiantis Skatinimo kvotų paskirstymo aukciono komiteto protokolais ir VKEKK nutarimais, visi Aukciono dalyviai pasiūlė didžiausią galimą fiksuoto tarifo dydį – 36 ct/kWh. Aukciono laimėtojais buvo pripažinti aukciono dalyviai, kurių pasiūlytas fiksuotas tarifas buvo 36 ct/kWh, o ketinama statyti elektros įrenginių galia nuo 350 kW iki 250 kW, atitinkamai skiriant 350 kW – 250 kW skatinimo kvotos. Aukciono metu ir vėliau, skatinimo kvota vėjo elektrinėms, jungiamoms prie skirstomojo tinklo, paskirstyta skatinimo kvota sudaro 11,8125 MW, iš visos 50 MW kvotos. Jeigu VKEKK nebūtų atlikusi neteisėtų veiksmų, pareiškėjai būtų pripažinti Aukciono laimėtojais ir gavę 36 ct/kWh fiksuotą tarifą, kadangi pareiškėjų pateiktas fiksuoto tarifo pasiūlymas – 36 ct/kWh, įrengta elektros energijos gamybos galia po 250 kW (Priedas Nr. 26):

Šalies argumentai

Pareiškėjai teigia, jog jų patirtas žalos dydis pagrįstas objektyviais duomenimis, t. y. specialisto išvada „Dėl vidutinės elektros energijos rinkos kainos, taikytos 2013–2015 metais elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamintojams bei elektros energijos rinkos kainos ir VIAP sumų prognozės 2016-2025 metams“ ir auditoriaus ataskaitos apie faktinius pastebėjimus dėl skatinimo kvotų nepaskirstymo vėjo elektrinėms įtakos pareiškėjų veiklai ir negautų pajamų. Pareiškėjų nuostoliai už laikotarpį nuo jų įrengtų vėjo veiklos pradžios iki 2015 m. imtinai paskaičiuojami kaip skirtumas, tarp negautų pajamų, kurias pareiškėjai būtų pagrįstai gavę, jeigu VKEKK nebūtų atlikusi neteisėtų veiksmų ir jiems būtų paskirtas 36 ct/kWh (10,426 EUR ct/kWh) fiksuotas tarifas, ir faktinių pajamų, kurias pareiškėjai gavo parduodami pagamintą elektros energiją visuomeniniam tiekėjui. Pareiškėjų nuostoliai už laikotarpį nuo 2016 m. iki 2025 m. (skatinimo priemonės taikymo pabaigos, 12 m.) paskaičiuojami kaip skirtumas, tarp negautų pajamų, kurias pareiškėjai būtų pagrįstai gavę, jeigu VKEKK nebūtų atlikusi neteisėtų veiksmų ir jiems būtų paskirtas 36 ct/kWh (10,426 EUR ct/kWh) fiksuotas tarifas, ir pajamų, kurias pareiškėjai gaus parduodami pagamintą elektros energiją už prognozuojamą vidutinę rinkos kainą.

Pareiškėjai taip pat prašo, teismui atsisakius priteisti negautų pajamų sumą, už 2016 m.–2025 m. laikotarpį, vienkartine žalos atlyginimo suma, priteisti žalos atlyginimo sumas periodinėmis išmokomis, kurios apskaičiuojamos kaip skirtumas tarp pareiškėjų pajamų, gautų už kiekvieną kalendorinį mėnesį faktiškai pagamintą ir į elektros tinklus patiektą ir parduotą elektros energijos kiekį, ir sumos kurią pareiškėjai gautų, jeigu atitinkamą kalendorinį mėnesį faktiškai pagaminta ir į elektros tinklus patiekta elektros energija būtų parduota už 10,426 Eur ct/kWh (36 ct/kWh). Alternatyvus nurodytų nuostolių apskaičiavimo būdas ir atlyginimo forma reiškia, jog pareiškėjams bus priteistas nuostolių atlyginimas, kurio suma bus apskaičiuota ir išmokėta priklausomai nuo kiekvieno pareiškėjo faktiškai pagamintos ir į elektros energijos tinklus patiektos elektros kiekio, kuris nustatomas pagal apskaitos prietaisų rodmenis, kiekvieno pareiškėjo faktiškai parduotos elektros energijos kainos atitinkamu laikotarpiu. Kadangi taikant šį nuostolių atlyginimo būdą, nuostoliai yra apskaičiuojami ir išmokami tuo metu ir tuo atveju, kai pareiškėjas realiai vykdo elektros gamybos veiklą ir patiria visas ūkinės veiklos vykdymo sąnaudas bei teisės aktų nustatyta tvarka už gautas pajamas apskaičiuojami mokesčiai, todėl priteistinų nuostolių atlyginimo išmokų (periodinių išmokų) suma neturi būti mažinama veiklos sąnaudomis ir pelno mokesčio sumomis.

Pareiškėjai teigia, jog priežastinio ryšio tarp patirtos turtinės žalos ir VKEKK neteisėtų veiksmų faktą patvirtina tai, kad jie buvo pripažinti Aukciono dalyviais ir atitiko Aukciono nuostatų reikalavimus, pasiūlyti fiksuoto tarifo pasiūlymai sutapo su Aukciono laimėtojais pripažintų dalyvių fiksuoto tarifo pasiūlymais, Aukciono laimėtojams nebuvo išdalinta paskirta skatinimo kvota (50 MW), todėl pareiškėjai butų pripažinti Aukciono laimėtojais. Pareiškėjus pripažinus Aukciono laimėtojais ir skyrus fiksuotą tarifą, pareiškėjai visą skatinimo laikotarpį (12 m.) būtų gavę pajamas iš fiksuoto tarifo už parduotą elektros energiją.

Pareiškėjų atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog atsakovas netinkamai aiškina šiuo metu galiojančių teisės aktų nuostatas, todėl padarė nepagrįstas išvadas dėl pareiškėjų galimybės dalyvauti Aukcione. Vadovaujantis Energetikos įstatymo nuostatomis negali būti taikomos dvi paramos priemonės taip, kad būtų taikomas dvigubas finansavimas, tačiau 2013 m. atlikti nuostatų pakeitimai tik išplečia Aukciono metu galiojusias nuostatas, todėl į juos turi būti atsižvelgiama sprendžiant šį ginčą. Pažymėjo, jog yra daug vėjo bei saulės energijos gamintojų, kuriems taikomas fiksuotas tarifas ir jie yra sudarę paramos sutartis su NMA dėl KPP paramos. Atsakovė nenustatė, kad sudarius KPP sutartis ir taikant fiksuotą tarifą bus dvigubas išlaidų finansavimas. Atsakovė nevertino kokia konkretaus fiksuoto tarifo dalimi bus padengiamos išlaidos, kokia dalimi bus kompensuotos pareiškėjų investicijos. Vadovaujantis LVAT praktika savaime fiksuotas tarifas nereiškia visų išlaidų persidengimo, todėl Komisija nepagrįstai vienareikšmiškai teigė, kad pareiškėjų atveju taikius fiksuotą tarifą bus dvigubas finansavimas. Pareiškėjų žala įvertinta specialistų, todėl yra pagrįsta. Atsakovė, pateikdama poziciją, kad fiksuotas tarifas padengtų 100 proc. investicijų, neatsižvelgė į visas pareiškėjų išlaidas, kurios įvertintos pagal auditorių ataskaitas bei nepagrįstai teigė, kad vėjo jėgainių gaminamas energijos kiekis nemažėja. Pareiškėjų pateiktos ataskaitos kaip tik parodo, kad jos ateityje gali didėti. Be to, pagamintos energijos kiekiai gali drastiškai skirtis priklausomai nuo elektrinės buvimo vietos. Pareiškėjų atstovas taip pat nurodė, kad atsakovės argumentai dėl žalos, kilsiančios ateityje, apskaičiavimo nepaneigia pareiškėjų reikalavimo dalies dėl jau kilusios žalos fakto nuo 2013 m. iki 2015 m. Teigė, jog reikalavimas dėl žalos atlyginimo ir dėl nutarimo, kuriuo pareiškėjai pašalinti iš Aukciono, yra savarankiški, todėl nėra visiškai reikšminga, ar buvo praleistas terminas skundui dėl minėto nutarimo pateikti.

Atsiliepimas

VKEKK, kuri atstovauja Lietuvos valstybę, atsiliepime į pareiškėjų skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti (5 t., b. l. 1–19).

VKEKK teigia, jog pareiškėjai klaidina teismą, skunde cituodami Įstatymo 42 straipsnio 3 dalį, numatančią, jog iš Nacionalinei atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programai įgyvendinti skirtų lėšų negali būti finansuojami projektai, kurie yra skatinami taikant fiksuotų tarifų paramos schemas taip, kad toms pačioms veikloms nebūtų taikomas dvigubas finansavimas. Minėta nuostatos redakcija įsigaliojo tik 2013 m. liepos 20 d., 2013 m. liepos 2 d. priėmus Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 5, 12, 13, 36, 40, 41, 42, 57 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XII-494, o Aukcionas truko nuo 2012 m. gruodžio 10 d. iki 2013 m. kovo 28 d., todėl tokia pareiškėjų argumentacija prieštarauja lex retro non agit principo turiniui.

VKEKK pažymi, jog Įstatymo 20 straipsnio 14 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2013 m. vasario 1 d.) buvo įtvirtintas imperatyvus draudimas gamintojams pasinaudoti skatinimo priemonėmis, nurodytomis Įstatymo 20 straipsnyje, kurie įrenginiams įsigyti pasinaudojo Įstatymo aštuntajame skirsnyje nustatyta paramos schema, t. y. pasinaudoti atsinaujinančių energijos išteklių naudojimui skatinti sudaromos nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros finansavimo programos ir (ar) savivaldybių atsinaujinančių energijos išteklių plėtros finansavimo programos lėšomis, kurių vienas iš šaltinių yra Europos Sąjungos (toliau – ir ES) paramos lėšos. Analogiška nuostata buvo įtvirtinta ir Įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2013 m. vasario 1 d.) 42 straipsnio 5 dalyje.

Siekdama, jog bet kokie Komisijos sprendimai, susiję su Aukcione dalyvavusių gamintojų, pasinaudojusių nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros finansavimo programa ir (ar) savivaldybių atsinaujinančių energijos išteklių plėtros finansavimo programa, teisių ribojimu būtų nešališki ir objektyvūs, Komisija 2013 m. sausio 22 d. raštu Nr. R2-214 (priedas Nr. 29) buvo paprašiusi pateikti savo nuomonę NMA, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir FM), Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos (toliau – ir EM), Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir ŽŪM) klausimais: 1. nuo kurio momento laikoma, jog asmuo pasinaudojo parama: a) kai gamintojai pasirašo paramos sutartis su paramos teikėjais; b) kai gamintojų paraiškos įtrauktos į Žemės ūkio ministro įsakymu (ar kitos atsakingos institucijos teisės aktu) patvirtintą sąrašą, kuriuo nurodoma konkreti skiriamos paramos suma; c) kai gamintojams faktiškai išmokamos lėšos; 2. ar asmuo, kuris pasinaudojo Įstatymo 41 straipsnio 4 dalyje numatytais finansavimo šaltiniais, pvz., ES paramos lėšomis, gali būti kartu skatinamas taikant jam fiksuotą tarifą vadovaujantis Įstatymo nuostatomis bei ES teisės aktų reikalavimais.

NMA 2013 m. sausio 30 d. raštu Nr. BR6-711 informavo, jog vadovaujantis 2006 m. gruodžio 15 d. Europos Komisijos reglamento (EB) Nr. 1998/2006 dėl Sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo de minimis pagalbai (OL 2006 L 379, p. 5) 10 antraštinėje dalyje nurodyta, kad de minimis pagalba turėtų būti laikoma suteikta tuo momentu, kai įmonė pagal nacionalinį teisinį režimą įgyja juridinę teisę tokią pagalbą gauti, o toks momentas ir yra diena, kai įsigalioja administracinis aktas, kuriuo nuspręsta skirti paramą projekto įgyvendinimui (finansuoti projektą). FM 2013 m. vasario 13 d. raštu Nr. (24.3-03)-5K-1301458)-6K-1301548 pateikė nuomonę, jog sprendžiant dėl elektros energijos gamintojų, naudojančių atsinaujinančius energijos išteklius, ir jų pasinaudojimo Įstatymo 41 straipsnio 4 dalyje numatytais finansavimo šaltiniais fakto bei nuo jo priklausančios galimybės dalyvauti skatinimo kvotų paskirstymo aukcione, momentu, nuo kurio gali būti laikoma, kad gamintojas pasinaudojo ES struktūrine parama, turėtų būti laikomas paskutinis aukciono metu galiojęs administracinis aktas, kuris užtikrina vertinamo gamintojo teisę gauti ES struktūrinės paramos lėšų. FM nuomone, tais atvejais, kai gamintojas aukciono metu pateikia faktinių įrodymų, jog administraciniu aktu skirta ES struktūrinė parama nebus pasinaudota, toks gamintojas neturėtų būti laikomas pasinaudojusiu ES struktūrine parama vien dėl to, jog buvo priimtas teigiamas sprendimas dėl paramos suteikimo. NMA minėtu raštu pateikė nuomonę, jog vadovaujantis 2002 m. birželio 25 d. Tarybos Reglamentu Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (OL 2002 L 248, p. 1), taip pat 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos Reglamentu Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai, paramos kaimo plėtrai (OL 2005 L 277, p. 1), yra įtvirtintas dvigubo finansavimo draudimo principas, todėl NMA nutraukia paramos sutartis su tais gamintojais, kuriems taikomas fiksuotas tarifas. FM pasisakė, kad 2006 m. liepos 11 d. Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 1083/2006, nustatantis bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo (OL 2006 L 210, p. 25) taip pat numato bendrą dvigubo finansavimo draudimo principą bei nurodė, jog projektai, dėl kurių sudarytos paramos sutartys, negali būti finansuojami iš kitų šaltinių, įskaitant Įstatyme numatytas fiksuotų tarifų paramos schemas. EM savo nuomonę buvo pateikusi dar 2011 m. birželio 14 d. raštu Nr. (8.2-10)-3-1734, kuriuo informavo, jog atsižvelgiant į tai, kad naudojant atsinaujinančius energijos išteklius pagamintai elektros energijai taikomi fiksuoti tarifai yra rėmimo priemonė, užtikrinanti investicijų atsipirkimą per nustatytą laikotarpį, jų taikymas kartu su ES fondų parama investicijoms (taip pat ir parama Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai), galimai sąlygotų dvigubą projekto finansavimą.

VKEKK atkreipia dėmesį, jog ES paramos lėšos yra aiškiai Įstatyme nurodytos kaip vienas iš nacionalinės ir savivaldybių programų finansavimo šaltinių. ES teisės aktai taip pat numato, jog negalima finansuoti išlaidų, kurios finansuojamos iš Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetų ar išteklių fondų, ES arba ne ES šalių valstybės institucijų lėšų, dėl kurių ES fondų lėšos bendrai finansuojamam turtui būtų skiriamos ne vieną kartą, todėl gamintojas negali naudotis ES paramos lėšomis įrenginiams įsigyti ir kartu būti skatinamas taikant jam fiksuotą tarifą.

VKEKK taip pat teigia, jog pareiškėjai skunde nepagrįstai remiasi LVAT 2013 m. gegužės 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A146-924/2013, taip pat 2013 m. kovo 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A492-118/2013, 2013 m. gruodžio 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A492-2408/2013, nes šiose bylose Komisija nedalyvavo nei kaip šalis, nei suinteresuotas asmuo, be to, minėta praktika formuojama dėl NMA veiksmų teisėtumo, atliekant paramos sutarčių vykdymo priežiūrą. Pareiškėjai skunde nurodydami minėtą praktiką, susijusią su dvigubo finansavimo draudimu, nepagrindė kaip nurodytų precedentų ratio decidendi yra susiję su nagrinėjamos bylos faktinėmis aplinkybėmis. Pažymi, jog Komisija vykdydama VIAP lėšų administravimo funkciją, taip pat nustatydama fiksuotus tarifus ir atlikdama VIAP lėšų administravimo priežiūrą, neturi pareigos vertinti gamintojų su NMA pasirašytų sutarčių pagrindu gamintojų gaunamos paramos ir fiksuoto tarifo koreliacijos. Remiantis pareiškėjų skunde nurodoma LVAT praktika, pagal sutartis pareiškėjams skirtos paramos apimtį, įvertinus fiksuotu tarifu gautą paramą, įvertina ir nustato būtent NMA, atlikdama paramos sutarčių priežiūrą, inicijuodama paramos sutarčių pažeidimo tyrimus bei skirdama atitinkamas sankcijas.

Komisijos teigimu, visos minėtos aplinkybės patvirtina, jog sprendimas nepatvirtinti pareiškėjų, kaip gamintojų, atitinkančių Nuostatų reikalavimus ir tokiu būdu pašalinti juos iš tolimesnio dalyvavimo Aukcione, yra teisėtas ir pagrįstas. VKEKK manymu, pareiškėjų skunde pateiktas žalos apskaičiavimas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis, remiamasi klaidingomis prielaidomis, prieštarauja fiksuotų tarifų nustatymo ir taikymo principams bei leistų pareiškėjams nepagrįstai padengi visas projektų vystymo sąnaudas gaunant finansavimą tiek pagal KPP sutartis, tiek per fiksuotą tarifą ir 12 metų laikotarpiu gauti nepagrįstą naudą. Tokį savo teiginį grindžia tuo, jog Komisija nustatydama fiksuotus tarifus įvertina investuotino kapitalo apimtį elektros energijos jėgainei įsteigti, kuri apima elektros energijos jėgainės gamybos (gavybos) įrenginių techninio projekto paruošimą, įrenginių įsigijimą, sumontavimą, derinimą ir baigiamuosius darbus, skatinimo laikotarpiu laukiamas patirti operacines sąnaudas, kurios būtinos elektrinės veiklai užtikrinti, elektrinės prijungimo prie elektros tinklų sąnaudas bei esant poreikiui žaliavos (kuro) įsigijimo sąnaudas. Toks fiksuotų tarifų nustatymo principas reiškia, jog gamintojo atliktų investicijų jėgainės įsteigimui atsipirkimo laikotarpis atitinka 12 metų skatinimo laikotarpį, numatytą Įstatymo 20 straipsnio 8 dalyje. Komisija nustatydama fiksuotus tarifus įvertina diskontuotus neigiamus ir teigiamus pinigų srautus (t. y. visišką elektrinės atsipirkimą), skatinamuoju laikotarpiu, atsižvelgdama tik į naujos ir efektyvios elektrinės įvesties parametrus, kuri nėra finansuojama iš kitų paramos šaltinių.

VKEKK teigimu, tenkinus pareiškėjų skundą visi pareiškėjų vykdomi elektrinių projektai 12 metų laikotarpiu atsipirktų be papildomo finansavimo, šiuo atveju be KPP sutartyse nurodytos paramos. Teigia, jog taikant fiksuotą tarifą, pareiškėjų savo įnašais vykdomos investicijos būtų padengtos nuo 3,05 iki 4,62 karto, o visų pareiškėjų vykdomų projektų vertės atsipirktų nuo 106 proc. iki 161 proc. Pažymi, jog nustatant patirtos žalos dydį, pareiškėjai naudoja pastovų metinį pagamintos elektros energijos kiekį, tačiau Komisija, nustatydama fiksuotų tarifų dydžius, diskontuoja ne tik planuojamus gauti pinigų srautus, bet ir elektros energijos gamybos kiekius, atsižvelgiant į tai, jog dėvintis įrangai, elektrinių efektyvumas ir našumas mažėja. Taip pat, pareiškėjų planuojami pagaminti metiniai elektros energijos kiekiai 2016–2025 (2026) m. ženkliai skiriasi nuo Lietuvoje veikiančių atitinkamos įrengtosios galios elektrinių pagaminamų vidutinių metinių elektros energijos gamybos kiekių, kas verčia abejoti gamybos kiekio prognoze bei atitinkamai skaičiuojamu žalos dydžiu.

VKEKK taip pat pažymi, jog pareiškėjų pateiktoje specialisto išvadoje žalos dydžiui nustatyti naudojama prognozuojama metinė elektros energijos kaina, tačiau atliekant galutinę metinę elektros energijos rinkos kainos prognozę nėra vertinama Lenkijos elektros energijos rinka ir „LitPol Link“ jungtis, o apsiribojama tik Švedijos ir Estijos elektros kainų įtakos vertinimu metinei Lietuvos elektros energijos rinkos kainai. Taip pat nevertinama ir Latvijos elektros energijos rinka. Taigi, specialisto išvadoje nėra įvertinti visi faktoriai ir aplinkybės galinčios daryti įtaką prognozuojamai metinei elektros energijos rinkos kainai.

VKEKK atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog pareiškėjų atstovo teismo posėdžio metu išreikšti argumentai niekaip nepagrindžia, jog egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos. Pažymėjo, jog redakcija, kuria remiasi pareiškėjas Aukciono metu negaliojo, o dvigubo finansavimo draudimas turėtų būti aiškinamas pagal Aukciono metu galiojusias teisės normas. Tuo metu galiojančios nuostatos aiškiai draudė dvigubą finansavimą, ES parama buvo įrašyta kaip finansavimo šaltinis. Pasisakydami dėl pareiškėjų pateiktų dokumentų, kurie, anot pareiškėjų atstovo, patvirtina, jog kitoms įmonėms yra taikomas fiksuotas tarifas ir tuo pačiu jos dalyvauja KPP programoje, nurodė, jog tokia parama buvo skirta iki Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo įsigaliojimo tokio, koks jis galiojo Aukciono metu. Taip pat, pakartojo esminius atsiliepimo argumentus. Nurodė, jog Komisijos praktikoje skaičiuojama, kad projektas visiškai atsiperka per 12 m. skatinimo laikotarpį nepaisant jokių paramų, ar pareiškėjų nuosavų įnašų. Taip pat pažymėjo, jog Komisija yra kompetentingiausia institucija galinti apskaičiuoti kilsiančios žalos dydį, nes tai yra vienintelė institucija, pati leidžianti norminius aktus, kuriais remiamasi apskaičiuojant fiksuotus tarifus. Šie aktai nustato kaip atliekama išmokamų pinigų priežiūra, administravimas ir kt. Toks žalos dydis, kokį pateikia pareiškėjai, yra pagrįstas neobjektyviais duomenimis ir galiojančiu teisiniu reglamentavimu. Be to, žalos dydį įtakojo ir pačių pareiškėjų veiksmai delsiant ginti savo galimai pažeistas teises.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Šios administracinės bylos dalykas yra pareiškėjų prašymas atlyginti jiems turtinę žalą, susidariusią dėl to, jog jiems buvo neleista dalyvauti Aukcione, todėl pareiškėjai negalėjo naudotis nustatytu fiksuotu tarifu, o pagamintą energiją teko parduoti mažesnėmis kainomis.

Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, yra vienas iš momentų lemiančių žalos atlyginimą, tačiau jo nebuvimas paneigia prievolę nustatinėti bei vertinti likusias sąlygas.

Administracinėje jurisprudencijoje nurodoma, kad neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnį prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Pareiškėjai kilusią žalą kildina iš to, jog Komisijai priėmus Nutarimą, jie buvo neįtraukti į Aukciono dalyvių sąrašą, o jiems netaikius fiksuoto tarifo (skatinimo priemonės), jų pagamintą elektros energiją nuo veiklos pradžios superka visuomeninis tiekėjas akcinė bendrovė „Lesto“ už nustatytą rinkos kainą. Taigi, šiuo atveju iš esmės būtų sprendžiamas klausimas dėl Nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo. Šiuo aspektu pažymėtina, jog LVAT laikosi nuoseklios praktikos, kad siekdamas apginti savo pažeistas teises asmuo privalo paisyti sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013). Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008). Nagrinėjamu atveju, svarbu pažymėti, jog pareiškėjai administracinėje byloje Nr. I-4013-189/2014 2013 m. lapkričio 14 d. (pagal išsiuntimo datą) kreipėsi į teismą su skundu ir 2013 m. sausio 10 d. su patikslintu skundu, kuriuo prašė: 1) panaikinti Komisijos 2013 m. vasario 22 d. nutarimą Nr. O3-55 „Dėl skatinimo kvotų paskirstymo aukciono gamintojams, naudojantiems vėjo energiją, kurių elektrinių įrengtoji galia nuo 30 kW iki 350 kW ir kurie jungiami prie skirstomojo tinklo, dalyvių sąrašo patvirtinimo“ dalyje dėl pareiškėjų pašalinimo iš Aukciono, įpareigoti Komisiją iš naujo įvertinti pareiškėjų atitikimą Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2012 m. rugsėjo 21 d. nutarimu Nr. O3-263 patvirtintų „Skatinimo kvotų paskirstymo aukcionų“ nuostatų reikalavimams ir priimti dėl to sprendimą bei padavė prašymą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. sausio 20 d. nutartimi atsisakė atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjų skundą, o LVAT nustatęs, jog pareiškėjai, nepateikė jokių argumentų dėl kokių objektyvių priežasčių pareiškėjai nesikreipė į teismą dėl Nutarimo apskundimo per įstatymu nustatytą laikotarpį, 2014 m. kovo 5 d. nutartimi minėtą Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį paliko nepakeistą.

Taigi, Nutarimas yra galiojantis, jo teisėtumas ir pagrįstumas jau nebegali būti tikrinami, nes yra praleistas nustatytas terminas, o teismas atsisakė tokį terminą atnaujinti. Iš pareiškėjų skundo turinio matyti, jog pareiškėjai neteisėtus Komisijos veiksmus kildina būtent iš to, jog jie buvo neįtraukti į Aukciono dalyvių sąrašą, o šis sąrašas buvo patvirtintas Nutarimu, kuris nėra pripažintas neteisėtu ir nepagrįstu. Nustačius, jog Nutarimas yra galiojantis, o jo teisėtumas ir pagrįstumas nebegali būti kvestionuojamas, nėra pagrindo teigti, jog Komisija, neįtraukdama pareiškėjų į Aukciono dalyvių sąrašą, atliko neteisėtus veiksmus. Jokių kitų pareiškėjų teises pažeidžiančių veiksmų ar neveikimo pareiškėjai skunde nenurodo, tačiau teigia, jog šiuo atveju turėtų būti taikoma griežtoji civilinė atsakomybė. Šiuo aspektu pažymėtina, jog pareiškėjai netinkamai interpretuoja CK 6.271 straipsnio nuostatas, t. y. pareiškėjai nurodo, jog „valstybės civilinė atsakomybė už žalą, padarytą valstybės institucijų neteisėtais veiksmais yra griežtoji – kyla nepaisant valstybės institucijos kaltės“.

Minėta CK norma nustato, jog „žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės“. Taigi, vadovaujantis minėta nuostata, atsakomybė Lietuvos valstybei kyla tik nustačius, jog yra konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltė. Kitoks minėtos normos aiškinimas iškreiptų civilinės griežtosios atsakomybės CK įtvirtintą sampratą: atsakomybę siejant tik su faktu, nėra aišku, kaip atsakomybė gali būti taikoma nesant priešingų teisei, neteisėtų atsakovės (valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo) veiksmų. Žalos faktas pats savaime nepreziumuoja neteisėtų, priešingų teisei veiksmų ir negali reikšti, kad automatiškai yra neteisėti veiksmai ar tuo labiau kaltas (atsakingas) už žalos atsiradimą konkretus asmuo, todėl visais atvejais neteisėtumą turi įrodyti pareiškėjas. Šiuo atveju, nustačius, jog Nutarimas yra galiojantis ir nenuginčytas teisme, nėra pagrindo teigti, kad VKEKK (jos darbuotojai), priimdama tokį Nutarimą, atliko neteisėtus veiksmus.

Be kita ko, pažymėtina, jog pareiškėjai neteisėtus VKEKK veiksmus kildina iš to, jog Komisija netinkamai aiškino ir taikė teisės normas klausimu dėl dvigubo finansavimo draudimo. Su tokiu pareiškėjų argumentu teismas negali sutikti, nes Aukcionas truko nuo 2012 m. gruodžio 10 d. iki 2013 m. kovo 28 d. Įstatymo 20 straipsnio 14 dalis (galiojusi iki 2013 m. vasario 1 d.) nustatė, jog šio straipsnio nuostatos (atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo elektros energijai gaminti skatinimas) netaikomos gamintojams, kurie įrenginiams įsigyti po šio įstatymo įsigaliojimo dienos pasinaudojo šio įstatymo aštuntajame skirsnyje nustatyta paramos schema. Analogiška nuostata buvo įtvirtinta ir Įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. vasario 1 d.) 42 straipsnio 5 dalyje: „iš nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros finansavimo programos ir savivaldybių atsinaujinančių energijos išteklių plėtros finansavimo programų lėšų negali būti finansuojami projektai, kurie yra skatinami taikant fiksuotų tarifų paramos schemas“. Tokios nuostatos galiojo iki 2013 m. liepos 20 d. kuomet buvo nustatyta, jog „iš Nacionalinei atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programai įgyvendinti skirtų lėšų negali būti finansuojami projektai, kurie yra skatinami taikant fiksuotų tarifų paramos schemas taip, kad toms pačioms veikloms nebūtų taikomas dvigubas finansavimas“ (Įstatymo 42 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjai nenurodė jokių argumentų kodėl šioje situacijoje turėtų būti taikoma norma galiojanti nuo 2013 m. liepos 20 d., šiuo aspektu Komisijos pareigūnų neteisėti veiksmai taip pat nenustatyti.

Apibendrinant tai kas išdėstyta, šioje byloje nekonstatuoti jokie Komisijos neteisėti veiksmai, todėl remiantis nuosekliai formuojama teismų praktika (žr., pvz., LVAT 2013 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-763/2013 ir kt.), likusios civilinės atsakomybės sąlygos nevertinamos, o pareiškėjų skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjų UAB „Alimera“, UAB „Anželikos vėjas“, UAB „Gregalis“, UAB „Gaminta“, UAB „Makaliukas“, UAB „Top green“, UAB „Vėjana“ ir UAB „Vėjo trauka“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Donatas Vansevičius