Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis, 1-602-1057/2018

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2018-05-18
Bylos Nr.: 1-602-1057/2018
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-04286-2017-3
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Evelina Petraitienė
Kaltinamasis: L. Ž., R. G.
Nukentėjusysis: V. B.

Kategorijos

1.1.4.5.1Bendrininkų grupė (BK 25 str. 2 d.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-602-1057/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04286-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.5.1. 1.2.4.4.2.8. (S)

VILNIAUS MIES T O APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 18 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė,sekretoriaujant Mildai Kančytei,dalyvaujant prokurorei Jekaterinai Abbakumovai,kaltinamajam L. Ž.,kaltinamajam R. G.,nukentėjusiajam V. B.,rusų kalbos vertėjai Halinai Žemaitel,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. G. (R. G.), gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte;

L. Ž. (L. Ž.), gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas, teistas:

1. 2017 m. balandžio 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, kuris iš dalies pakeistas 2017 m. birželio 20 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį paskiriant subendrintą 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinta iki 6 mėnesių laisvės apribojimo įpareigojant jį įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 22.00 iki 05.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.

2. 2017 m. rugsėjo 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 146 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 289 straipsnį, 302 straipsnio 1 dalį paskiriant subendrintą 2 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta iki 1 metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimo. Ši bausmė subendrinta su 2017 m. balandžio 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams.

3. 2017 m. spalio 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, paskiriant subendrintą 1 metų laisvės apribojimo bausmę, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinta iki 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmės. Paskirta bausmė subendrinta su 2017 m. balandžio 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo ir 2017 m. birželio 20 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiais paskirta bausme ir paskirta galutinė 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 05.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, per 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstamomis veikomis padarytą turtinę žalą. 2018 m. kovo 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi balandžio 13 d Vilniaus miesto apylinkės teismo ir 2017 m. birželio 20 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiais paskirta bausmė buvo subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. ir 2017 m. spalio 4 d. nuosprendžiais ir paskirta subendrinta 2 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant šiuo laikotarpiu, per visą bausmės laikotarpį nuo 22.00 val. iki 06.00 val. neišeiti iš namų, jei tai nesusiję su darbu, mokymųsi ar lankymųsi gydymo įstaigose, be bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos leidimo neišvykti iš gyvenamosios vietos, bei skirti jam BK 69 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą, įpareigojant per 3 mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos atlyginti likusią 125,80 Eur padarytos ir priteistos turtinės žalos dalį.

4. 2018 m. kovo 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį paskiriant 60 parų arešto bausmę, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu buvo sumažinta iki 40 parų arešto bausmės. Bausmė subendrinta su 2017 m. rugsėjo 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu ir skirta galutinė 2 metų ir 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 3 metams įpareigojant jį visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

5. 2018 m. kovo 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4, 9 d. d., 2017-04-13 Vilniaus miesto apylinkės teismo ir 2017-06-20 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiais, 2017-09-27 ir 2017-10-04 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtas bausmės subendrintos ir nutarta paskirti galutinę bausmę 2 metus 3 mėnesius laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 75 str. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant jį šiuo laikotarpiu, per visą bausmės laikotarpį nuo 22.00 val. iki 6.00 val. neišeiti iš namų jei tai nesusiję su darbu, mokymųsi ar lankymųsi gydymo įstaigose, be bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos leidimo neišvykti iš gyvenamosios vietos, bei skiriant jam LR BK 69 str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą, įpareigojant L. Ž. per 3 mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos atlyginti likusią 125,80 Eur padarytos ir priteistos turtinės žalos dalį. Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2016-10-04 15.45 val. iki 2016-10-06 14.23 val. (dvi dienas), nuo 2016-10-11 iki 2016-10-13 (2 dienas) (1 dieną prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms) bei atliktas bausmės laikas pagal 2017-04-13 Vilniaus miesto apylinkės teismo ir 2017-06-20 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžius.

6. 2018 m. gegužės 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį paskiriant 1 metų laisvės atėmimo bausmę, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu ir paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Paskirta bausmė subendrinta su 2018 m. kovo 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu ir skirta galutinė 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su jo darbu ar mokslais. Nuosprendis neįsiteisėjęs;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. Ž. 2017 m. sausio 28 d. apie 01.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 0,67 promilių girtumas), viešoje vietoje – bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini), pirmo aukšto laiptinėje, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su R. G., dėl chuliganiškų paskatų, panaudodamas mažareikšmę dingstį - V. B. davus pastabą dėl išjunginėjamo elektros jungiklio, R. G. tyčia sviedė į V. B. kėdę, pataikydamas nukentėjusiajam į nugaros sritį, tuomet jis užsimojo į V. B. beisbolo lazda, nukentėjusiajam rankomis uždengus veidą, kad išvengtų smūgio į veidą, beisbolo lazda sudavė nukentėjusiajam per rankas, po ko, V. B. nukritus ant grindų, L. Ž. ir R. G. abu kojomis spardė nukentėjusįjį į galvą, šonus ir kitas kūno vietas, suduodami ne mažiau kaip vienuolika smūgių, tuo nukentėjusiajam V. B. padarydamas kairės pusės IX šonkaulio lūžį, poodines kraujosruvas pakaušyje, kairės akies vokuose, su kraujosruva akies obuolio junginėje, veido kairėje, kakle, krūtinėje, nugaroje, dešiniame šone, kairiame žaste, odos nubrozdinimą kaktos kairėje, odos nubrozdinimą su poodine kraujosruva dešinio užausio srityje, poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu dešiniame žaste, taip nesunkiai sutrikdė sveikatą dėl chuliganiškų paskatų.

R. G. 2017 m. sausio 28 d. apie 01.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,5 promilių girtumas), viešoje vietoje – bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini), pirmo aukšto laiptinėje, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su L. Ž., dėl chuliganiškų paskatų, panaudodamas mažareikšmę dingstį – V. B. davus pastabą dėl išjunginėjamo elektros jungiklio, tyčia sviedė į V. B. kėdę, pataikydamas nukentėjusiajam į nugaros sritį, tuomet L. Ž. užsimojo į V. B. beisbolo lazda, o nukentėjusiajam rankomis uždengus veidą, kad išvengtų smūgio į veidą, L. Ž. beisbolo lazda sudavė nukentėjusiajam per rankas, po ko, V. B. nukritus ant grindų, R. G. ir L. Ž. abu kojomis spardė nukentėjusįjį į galvą, šonus ir kitas kūno vietas, suduodami ne mažiau kaip vienuolika smūgių, tuo nukentėjusiajam V. B. padarydamas kairės pusės IX šonkaulio lūžį, poodines kraujosruvas pakaušyje, kairės akies vokuose, su kraujosruva akies obuolio junginėje, veido kairėje, kakle, krūtinėje, nugaroje, dešiniame šone, kairiame žaste, odos nubrozdinimą kaktos kairėje, odos nubrozdinimą su poodine kraujosruva dešinio užausio srityje, poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu dešiniame žaste, taip nesunkiai sutrikdė sveikatą dėl chuliganiškų paskatų.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis L. Ž. kaltę pripažino visiškai, tačiau ne iš karto, o apklausus liudytojus. Parodė, kad incidentas įvyko 2017 m. sausį. Susitiko (duomenys neskelbtini) pas kaltinamąjį, išgėrė simboliškai. Jis su R. G. garsiai kalbėjo laiptinėje. Gavo pastabą iš (duomenys neskelbtini) buto. Nusileido į pirmą aukštą laukti kito draugo. Buvo gal 12 val. vakaro. Nusileido į pirmą aukštą su R. ir staiga gal po 10 minučių iš viršaus atbėgo V. B. V. B. su medine kėdės koja leidosi, L. Ž. turėjo beisbolo lazdą su savimi. V. puolė L. Ž., jis užsidengė galvą su beisbolo lazdą. R. traukė V. B. nuo L. Ž., tarp jų įvyko grumtynės. Su lazda L. Ž. V. B. nesudavė, nebuvo galimybės. Negalėjo jam trenkti, jam būtų lūžusios rankos. Kai jis pargriuvo, L. Ž. įspyrė 1-2 kartus, spyrė lyg tai į pilvą, bet beisbolo lazdos nenaudojo. R. G. irgi spyrė keletą kartų ir iš ten su L. Ž. pasišalino, nes kažkas iš antro aukšto atbėgo. Apie elektros jungiklius nieko nežino. Jis su R. G. jokios mažareikšmės dingsties neturėjo. Jie gynėsi nuo V. B. veiksmų. Policijos nekvietė, apsigynė, sužalojimų jokių nepatyrė, L. Ž. nematė reikalo kviesti policiją. Su beisbolo lazda nemušė per rankas. Porą kartų spyrė su kojomis. Pretenzijų dėl jungiklio negirdėjo. Jie gynėsi, V. B. nugriuvo, L. Ž. įspyrė ir iš to atsirado sužalojimai. Gailisi dėl tokio poelgio. Beisbolo lazdą turi savigynai. Lazda buvo už striukės, jos nedemonstruoja. Buvo lyg tais abu R. G. su V. B. nukritę grumtynių metu. Atsimušė nuo jo lazdos. Spyrė du kartus V. B. į pilvą ir R. jam sudavė du kartus su kojomis. Bendro naudojimo laiptinėj kėdės nebuvo. Kitų žmonių nebuvo. Vėliau iš antro aukšto, kažkas atbėgo rėkdamas, turbūt moteris. Iki šito įvykio nuketėjusįjį pažinojo iš matymo, gyveno kaimynystėje. Asmeninių santykių jokių nebuvo. Savo poelgį vertina neigiamai, galėjo išvengti to konflikto, jei V. B. nebūtų atbėgęs su lazda, niekas prieš jį beisbolo lazdos jokios nebūtų naudojęs. Ir taip niekas nenaudojo tos lazdos, gavosi tie keli smūgiai, bet ne su lazda. Gal 2-3 smūgius smūgiavo į pilvą. Bet jis parkrito, po grumtynių galėjo lūžti ir ne po smūgių. Buvo 2-4 smūgiai. Jie buvo bendro naudojimo koridoriuje. Kėdės tuo metu nebuvo (1 t.,b.l. 169-173).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis L. Ž. parodė, kad prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką. 2017 m. sausio 28 d. apie 00.30 val. kartu su draugu R. G. nuvyko adresu (duomenys neskelbtini) pas draugą R. M.. Prieš tai jis vartojo alkoholinius gėrimus. Atvykę minėtu adresu, pas R. M. dar nėjo, nes laiptinėje norėjo parūkyti. Apie 01.30 val. laiptinėje pamatė iš matymo pažįstamą tos laiptinės gyventoją (vardo, pavardės nežino), kuris staiga užsimojo su mediniu į pagalį panašiu daiktu ir jam sudavė (tiksliai į kuria vieta jam sudavė, pasakyti negali), po ko jam apsvaigo galva. Po smūgio R. G. puolė prie vyriškio ir sudavė šiam du smūgius į galvos sritį, po kurių vyriškis nukrito laiptinėje ant grindų, o jis išsitraukė iš striukės turėtą beisbolo aliumininę lazdą ir norėdamas pagąsdinti užsimojo su ja, bet smūgio nesudavė. Vyriškiui gulint ant grindų, jis sudavė šiam du smūgius iš kojos į galvos sritį, taip pat ir R. G. sudavė smūgius iš kojos, bet kiek jų buvo ir kur pataikė, neatsimena. Po smūgių kojomis su R. G. iš laiptinės išėjo ir užsikišęs beisbolo lazdą už striukės, kartu nuėjo prie netoliese esančios stotelės pažiūrėti autobusų grafikų. Grįžus prie laiptinės juodu sulaikė policijos pareigūnai. Dėl ko vyriškis juodu puolė, jis nežino. Dėl įvykio gailisi (1 t., b. l. 82).

Papildomos apklausos metu L. Ž. parodė, kad įtarimo esmę suprato, kaltę pripažįsta iš dalies. V. B. jis pažįsta tik iš matymo, jokie artimi santykiai jų nesieja. Dėl įvykio aplinkybių nori parodyti, kad pranešime apie įtarimą nurodytu laikotarpiu jis su savo draugu R. G. atvyko pas draugą, vardu R. M., gyvenantį (duomenys neskelbtini) bendrabučio (duomenys neskelbtini) aukšte, (duomenys neskelbtini) bute. Su R. G., prieš atvykdami pas draugą, šiek tiek pavartojo alkoholio. Būdami nurodytame name nei jis, nei R. G. neišjunginėjo jokių elektros jungiklių. Jiedu būdami laiptinėje galimai truputį garsiau kalbėjo. Ar kas nors dėl judviejų garsaus kalbėjimo buvo išėjęs ir davęs pastabą, nepamena. R. G. SMS žinute parašė R. M., kad šis išeitų ir juodu įsileistų. Žinutę parašė dėl to, kad nakties metu nereikėtų belstis į duris ir nieko neprižadintų. Belaukiant, jiedu laiptais nusileido į bendrabučio pirmą aukštą. Maždaug po 3-5 minučių prie jo ir R. G. pribėgo vienas vyras, kaip paaiškėjo V. B., rankose laikydamas medinį pagalį, apie 0,5 m. ilgio. V. B. pastūmė R. G. ir užsimojęs lazda bandė L. Ž. suduoti per galvą, bet nepavyko. Jis tą dieną su savimi kaip tik turėjo metalinę beisbolo lazdą. Lazdą buvo šiaip pasiėmęs, be jokio tikslo. Lazdą laikė paslėpęs už striukės. V. B. atbėgant link jo ir R. G., jis beisbolo lazdą išsitraukė iš po striukės. V. B. užsimojus mediniu pagaliu, jis beisbolo lazda prisidengė galvą ir tokiu būdu atrėmė V. B. smūgį. R. G. tuo metu stovėjo V. B. už nugaros. R. G. sugriebė V. B. už drabužių ir patraukė į šalį, jiedu susigrūmė. Pamena, V. B. buvo nukritęs ant žemės. R. G. 2-3 kartus koja spyrė V. B. į galvą. L. Ž. beisbolo lazda V. B. nemušė, gulinčio kartu su R. G. kojomis nespardė. Kai iš antro aukšto pasigirdo garsai, šaukimas, jis ir R. G. pabėgo iš daugiabučio. Bėgant jis užsikišo beisbolo lazdą atgal už striukės. Pabėgus, po kažkiek laiko jį ir R. G. sulaikė policijos pareigūnai. R. G. nebuvo tyčia metęs ant V. B. kėdę. Iš viso jokios kėdės nei pirmame, nei antrame aukšte nebuvo. Konflikto iniciatorius buvo V. B., o ne jis ar R. G.. Mano, kad V. B. šonkaulis lūžo griūnant. Nei jis, nei R. G. elektros jungiklių bendrabutyje neišjunginėjo ir V. B. dėl išjunginėjamų jungiklių jokių pastabų nedavė. Visas įvykis vyko dalyvaujant tik jam, R. G. ir V. B.. Daugiau niekas nedalyvavo ir įvykio niekas nematė. V. B. nebuvo jam sudavęs jokių smūgių, kaip ir jis jam. Gulinčiam V. B. R. G. spyrė apie 2 - 3 kartus, o ne 11 smūgių. Jis V. B. beisbolo lazda sudavęs per rankas nebuvo. Jis gailisi tik dėl to, kad laiku jis su R. G. neišėjo ir neišvengė konflikto. Taip pat dėl to, kad jis nesustabdė R. G. (1 t., b. l. 85-86).

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. G. kaltę pripažino, tačiau tik apklausus liudytojus. Parodė, kad tą dieną nuvyko pas L. Ž., išgėrė butelį. Nuvyko pas R. G. draugą R. M.. Išėjo į apačią ir po 10 minučių atėjo V. Jis užsipuolė L. Ž. koridoriuje. Butelį išgėrė dviese su L. Atėjo V. su koja nuo kėdės. Ėjo ant L. Ž., R. G. priėjo iš galo, atėmė iš jo tą lazdą, bandė pagriauti. V. B. apsisuko, kartu su R. G. nukrito. R. G. atsistojo ir davė porą smūgių su kojomis į nugaros sritį, apie 3-4 smūgius. O kėdės ten jokios nebuvo. Elektros jungiklių nelietė. Kadangi V. norėjo trenkti L. griebė tą pagalį iš nugaros, numetė tą lazdą ir bandė V. pargriauti. Su lazda V. B. netrenkė, lazdą išrovė ir išmetė. Po to bandė jį pargriauti. V. B. apsisuko, nukrito, R. G. pirmas atsikėlė ir sudavė V. kelis smūgius. Pripažįsta 2-3 smūgius, daugiausiai gali būti 4. Galėjo krisdamas susižeisti. R. G. su V. B. susigrūmė ir jis nukrito. V. norėjo L. Ž. smogti, R. G. priėjo iš galo ir jie susigrūmė. Pripažįsta savo veiksmus. Pripažįsta 3-4 smūgius koja, daugiausiai keturi. Nors buvo apsvaigęs nuo alkoholio, viską prisimena puikiai. Tuo metu nieko kito nebuvo, tik trys asmenys. Su V. B. nebuvo susipykę. Savo poelgį vertina blogai. Buvo dviese (1 t.,b.l. 169-173).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis R. G. parodė, kad prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką. 2017 m. sausio 28 d. apie 00.30 val. su draugu L. Ž. atvažiavo adresu (duomenys neskelbtini), kur gyvena jo draugas R. M.. Prieš atvažiuojant jie abu vartojo alkoholinius gėrimus. Atvykę iškart pas R. M. nėjo, norėjo parūkyti, todėl stovėjo laiptinės pirmame aukšte. Apie 01.30 val. laiptinėje prie jų atėjo iš antro aukšto jam iš matymo nuo vaikystės pažįstamas kaimynas, kuris rankoje (kurioje, nurodyti negali) turėjo medinę kėdės koją, su kuria nieko nesakęs sudavė smūgį L. Ž. (į kurią konkrečiai vietą sudavė, jis nematė). Tuomet jis puolė prie vyriškio ir iš jo rankų išplėšęs kėdės koją su ja sudavė vyriškiui viena smūgį į nugaros sritį. Po smūgio vyriškis nukrito laiptinėje ant grindų. Nukritusį vyriškį jis ir L. Ž. apspardė kojomis į įvairias kūno vietas. Jis kojomis sudavė du smūgius, o kiek kartu sudavė L. Ž., nepamena. Po vyriškio apspardymo jiedu išėjo iš laiptinės ir L. Ž. rankose jis pamatė metalo spalvos beisbolo lazdą, kurią L. įsidėjo už striukės. Prieš konfliktą beisbolo lazdos nematė ir nežinojo, kad L. Ž. ją turi. Konflikto metu ką konkrečiai darė L. Ž., kokie buvo šio veiksmai, ar šis naudojo beisbolo lazdą, jis nematė. Po konflikto jis su L. Ž. iš laiptinės išėjo ir nuėjo prie stotelės, kuri yra už 300 m, pažiūrėti autobusų maršrutų, o kai grįžo, juos sulaikė policijos pareigūnai. Dėl ko vyriškis puolė jo draugą, neįsivaizduoja. Gailisi dėl to, kas įvyko (1 t.,b. l. 69).

Papildomos apklausos metu R. G. parodė, kad įtarimo esmę suprato, kaltę pripažįsta iš dalies. Pranešime apie įtarimą nurodytu laiku, jis su draugu L. Ž. atvažiavo adresu (duomenys neskelbtini), kur bendrabučio (duomenys neskelbtini) aukšte, (duomenys neskelbtini) bute gyvena jo draugas R. M.. Prieš atvažiuojant jie abu vartojo alkoholinius gėrimus. Atvykę iškart pas R. M. nėjo, nes norėjo parūkyti, todėl stovėjo laiptinės pirmame aukšte. Būdami šiame name nei jis, nei L. Ž. neišjunginėjo jokių elektros jungiklių. Po kažkiek laiko laiptinėje prie judviejų iš antro aukšto atėjo jam iš matymo nuo vaikystės pažįstamas kaimynas V. B. V. B. priėjęs prie jų rankoje (kurioje nurodyti negali) turėjo medinę kėdės koją, su kuria nieko nesakęs bandė suduoti smūgį L. Ž., bet nepavyko, kadangi L. Ž. iš po striukės išsitraukė beisbolo lazdą ir V. B. užsimojus mediniu pagaliu, beisbolo lazda prisidengė galvą ir tokiu būdu atrėmė V. B. smūgį. Jis žinojo, kad L. Ž. su savimi tą dieną nešiojosi lazdą. Lazda buvo skirta savigynai. L. Ž., atrėmęs smūgį, daugiau su lazda nieko nedarė, V. B. sudavęs su lazda nebuvo. R. G. tuo metu stovėjo V. B. už nugaros. Jis atėmė iš V. B. pagalį, jį pargriovė ant žemės ir koja spyrė apie 3-4 smūgius į įvairias kūno vietas, kur tiksliai, nepamena. Į galvą V. B. spyręs nebuvo. L. Ž. V. B. nemušė, nebuvo sudavęs nei vieno smūgio. Po to, kai iš 2 aukšto pasigirdo garsai, šaukimas, jis su L. Ž. pabėgo iš daugiabučio. Bėgant L. Ž. užsikišo beisbolo lazdą atgal už striukės. Jis pagriebė ant grindų gulėjusį pagalį, kuriuo V. B. bandė suduoti, išbėgęs į lauką tą pagalį išmetė. Pabėgus, po kažkiek laiko juodu su L. Ž. sulaikė policijos pareigūnai. Jis nebuvo tyčia metęs ant V. B. kėdę. Iš viso jokios kėdės nei pirmame, nei antrame aukšte nebuvo. Konflikto iniciatorius buvo V. B., o ne jis ar L. Ž.. Mano, kad V. B. šonkaulis lūžo, kai jis V. B. parvertė. Nei jis, nei L. Ž. elektros jungiklių bendrabutyje neišjunginėjo, ir V. B. dėl išjunginėjamų jungiklių jokių pastabų nedavė. Visas įvykis vyko dalyvaujant tik jam, L. Ž. ir V. B. Daugiau niekas nedalyvavo ir įvykio niekas nematė. V. B. jam nebuvo sudavęs jokių smūgių, tik R. G. šiam koja spyrė apie 2-3 kartus, o ne 11 smūgių. Dėl įvykio gailisi (1 t., b. l. 73).

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis V. B. parodė, kad su N. Ž. grįžo namo. Apie 00.00-01.00 val. nakties. Bute dingo šviesa. Išėjo į koridorių, įjungė šviesą. Pastebėjo, kad buvo išjungti visi saugikliai. Po 5-10 minučių vėl dingo šviesa. Tada išėjęs pamatė vieną iš kaltinamųjų. Su vienu normaliai pašnekėjo. Galvojo, kad jie suprato. Grįžus namo vėl buvo išjungta šviesa ir tada nukentėjusysis vėl išėjo. Vienas pradėjo bėgti, jis iš paskos. Po to pirmame aukšte susitiko. Vienas iš jų metė juodą kompiuterinę kėdę. Vienas buvo su beisbolo lazda, trenkė nukentėjusiajam, jis prarado sąmonę. Po to atsigavo, iškvietė policiją. Policija jų iš karto nepagavo. Nukentėjusįjį nuvežė į Žalgirio ligoninę. Kai grįžo, policija sulaikė kaltinamuosius. Nukentėjusysis kaltinamųjų mušti net nespėjo. Neturtinė žala – 2 000 eurų. Patyrė sužalojimus, turėjo nedarbingumo pažymėjimą. Jie trenkė per galvą ir savaitę buvo sunku atsikelti. Iki šiol ta galva sužalota. Negalėjo savaitę išeiti iš namų, bendrauti. Buvo problemos su sveikata. Jautėsi nesaugus. Bijojo, kad gali prarasti darbą. Pirmą kartą matė šituos asmenis. Antrą kartą išėjus R. G. metė kėdę, prieš tai nukentėjusysis su juo kalbėjo ir galvojo, kad jie suprato ir neišjunginės šviesos, o L. Ž. turėjo lazdą. R. G. metė kėdę, L. Ž. mušė lazda. Kėdę metė į nugarą, pataikė į šonkaulius, jautė skausmą. Bandė gintis. Bandant gintis L. Ž. buvo su lazda ir nukentėjusysis gavo smūgį per galvą. Galėjo pataikyti į rankas. Buvo pargriuvęs. Gulėjo ant žemės ir N. Ž. pakėlė. Ji išgirdo triukšmą. Kai gulėjo, prarado sąmonę, kaip jie tuo metu smūgiavo, kojomis ar rankomis, tiksliai pasakyti negali. Draugė, kai išbėgo, jie pabėgo iš namo. Kai grįžo namo, prieš tai stovėjo moteriškė ir ten dar iki to įvykio stovėjo ta pati juodos spalvos kėdė, kurią į jį metė. Abu mušė. L. Ž. lazdą prisimena. Lazda trenkė po to, kai buvo mesta kėdė. Asmenys pasirodė stipriai išgėrę. Stipriau buvo išgėręs R. G. (2 t., b.l. 44-53)..

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. B. parodė, kad 2017 m. sausio 28 d. apie 01.00 val., (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo laiptinėje, antrame aukšte esančiame jo bute pradėjo dinginėti šviesa. Jis išgirdo balsus bendrame koridoriuje, suprato, kad kažkas specialiai išjunginėja elektros jungiklius. Išėjo į koridorių ir pamatė du jam nepažįstamus vaikinus, kurie stovėjo prie elektros skydinės ir junginėjo jungiklius. Jis priėjo prie vaikinų ir paklausė, ką jie daro, paprašė, kad vaikinai išeitų, ir grįžo į butą. Po kiek laiko šviesa vėl pradėjo dinginėti. Tada jis vėl išėjo. Pamatę jį, vaikinai bandė pabėgti per gaisrinės kopėčias. Jis nuėjo į pirmą aukštą pagrindiniais laiptais. Pirmame aukšte, bendro naudojimo laiptinėje jis su vaikinais susitiko. Tarp jų kilo konfliktas, kurio metu vaikinas, vilkėjęs šviesios spalvos sportines kelnes, kaip vėliau paaiškėjo R. G., pasiėmė kėdę, kuri ten stovėjo ir metė ją į nukentėjusiojo pusę, pateikė į nugarą, į pomentės sritį. Kitas vaikinas, kuris buvo apsirengęs juoda striuke, trumpai kirptas, juodais plaukais, kaip vėliau paaiškėjo L. Ž. turėjo rankose beisbolo lazdą, bandė jam lazda trenkti, bet jis gynėsi, rankas pridėjęs prie veido, kad nepataikytų į veidą ir vaikinas lazda trenkė jam į abi rankas, šalia alkūnių. Jis gynėsi, išmušė lazdą vaikinui iš rankų, matė, kad lazda guli šone, gindamasis pargriuvo ant nugaros, tada abu vaikinai, nepamena kuris ir kur jį mušė, bet jautė, kad abu spardė jam į galvos sritį, pataikė į kairės pusės žandikaulį, ausį. Kur dar mušė, ar mušė kumščiais, tiksliai negali pasakyti, nes patyrė šoką, gulėjo ant grindų. Jo žmonai (N. Ž.) išbėgus į laiptinę ir pradėjus rėkti, vaikinai pasišalino iš laiptinės. Buvo iškviesta policija ir GMP. Medikai įtarė žandikaulio lūžį, todėl nuvyko į Žalgirio ligoninę. Jam su žmona grįžtant iš „Žalgirio“ ligoninės, šalia jo namo (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje pamatė vaikinus, kurie jį sumušė. Jis vaikinus buvo gerai įsidėmėjęs, prisiminė jų veido bruožus, todėl jų pamatęs pakartotinai iškvietė policiją. Pareigūnai vaikinus sulaikė (1 t., b. l. 45, 48, 57).

Teisiamajame posėdyje liudytojas Martynas Lavrenčiukas parodė, kad gavo iškvietimą į (duomenys neskelbtini), jog sumuštas žmogus. Atvykus nukentėjusysis buvo su ta moterimi, kuri sėdi už durų (N. Ž.). Jis buvo labai sumuštas, veidas visas buvo ištinęs. Sakė, kad jį sumušė jaunuoliai, kad trenkė kėde ir iš karto pasišalino. Sakė, jog neteko sąmonės ir daugiau nieko neatsimena. Ieškojo tų asmenų. Po to išsiskirstė ir lauke sutiko du einančius jaunuolius, kurie juos pamatę susijaudino, pradėjo keistai elgtis. Vaikinus patikrino. Pas vieną rado metalinę beisbolo lazdą. Pakvietus nukentėjusįjį, šis patvirtino, kad tai šitie jaunuoliai. Nuvežė juos į policijos komisariatą tolimesniam aiškinimuisi. Nuketėjusysis liudytojui paaiškino, kad galimai metė į jį kėdę. Rado kėdę, ji voliojosi. Patvirtina viską, kas nurodyta tarnybiniame pranešime. Parašė, ką liudytojui nukentėjusysis paaiškino (2 t., b.l. 44-53).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas Martynas Lavrenčiukas parodė, kad 2017 m. sausio 28 d. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) name yra sumuštas žmogus. Atvykus nurodytu adresu, V. B. paaiškino, kad 2017 m. sausio 28 d. apie 01.00 val. (duomenys neskelbtini) name, bendrojo naudojimo laiptinėje V. B. nepažįstami du vaikinai skydinėje išjunginėjo skaitliukus. V. B. priėjęs prie jų, paklausė, ką vaikinai ten daro. Abu vaikinai pasišalino, bet po kurio laiko jie sugrįžo ir toliau išjunginėjo skaitliukus. V. B. išėjęs dar kartą paklausė, ką jie ten veikia, o tie du vaikinai jį sumušė - trenkė V. B. laiptinėje buvusia kėde, vėliau kumščiais sudavė į veido sritį, kojomis spardė į galvą, šonus, po to pasišalino. Atvykus GMP, medikai apžiūrėjo V. B., suteikė jam pirminę pagalbą. V. B. iš pradžių atsisakė vykti į ligoninę, bet po kiek laiko nuvyko į Žalgirio ligoninę. Tą pačią dieną, apie 04.00 val., buvo gautas pakartotinis iškvietimas, kadangi V. B. lauke pastebėjo tuos du jį sumušusius jaunuolius. Sulaikius tuos asmenis, paaiškėjo, kad tai R. G. ir L. Ž.. Šie paaiškino, kad lauke laukia taksi. Išėjęs V. B. abu jaunuolius atpažino ir patvirtino, kad tai jie jį sumušė. Atliekant abiejų asmenų dalinę apžiūrą, pas L. Ž. buvo rasta beisbolo lazda, kurią šis laikė striukės rankovėje. L. Ž. paaiškino, kad lazdą nešiojasi su savimi gynybai (1 t., b. l. 59).

Teisiamajame posėdyje liudytoja N. Ž. teigė, kad jie parėjo po darbo pamainos į (duomenys neskelbtini). Atėjo apie 1 val. nakties. Dingo šviesa. V. išėjo, pažiūrėjo, dėl ko dingo šviesa. Tada išjungė tuos skaitliukus. Po 5-10 minučių vėl dingo šviesa. V. paprašė „tu baik čia užsiiminėti nesąmonėmis“ kažkokio berniuko. Tada dar kartą išjungė šviesą. Ji su nukentėjusiuoju iškvietė policiją. Su kalinamaisiais konflikto dar nebuvo. Vyras perspėjo, kad iškvies policiją, bet jie vėl išjungė šviesą. Tas vaikinas, kur išjunginėjo šviesą, jis stovėjo prie durų. Tas vaikinas pradėjo bėgti, o liudytojos vyras bėgo iš paskos. Kai liudytoja su nukentėjusiuoju grįžo iš darbo, matė antrame aukšte, kad ten buvo kompiuterinė kėdė. Išgirdo kažkokį triukšmą. Liudytoja išbėgo iš buto. Vaikinas paėmė kėdę ir metė ją į V. Liudytoja kvietė policiją ir greitąją. Policiją kvietė antrą kartą, pirmą neatvažiavo. Policiją kvietė antrą kartą, kai V. buvo sumuštas. Policija ir greitoji atvažiavo kartu. Buvo kraujosruvos pas V. ir pykino. Mėlynės buvo paakiuose. Jo veidas sumuštas, viena hematoma. Nukentėjusysis buvo be sąmonės, kai liudytoja jį rado. Važiavo į ligoninę, ten jį apžiūrėjo. Po to važiavo atgal ir prie namo vėl pamatė tuos vaikinus. Atvažiavo policija, juos suėmė, vyras juos atpažino. Kai liudytoja atbėgo iš antro aukšto į pirmą, jie dar buvo laiptinėje. Jie link išėjimo bėgo per balkoną. Ta kėdė gulėjo ant grindų, kur gulėjo ir V. Jis sakė, kad jį su lazda sumušė. Liudytoja nematė tos lazdos, matė tik kėdę. Jis sakė, kad jam trenkė per galvą. Sakė, kad mušė su beisbolo lazda (2 t., b.l. 44-53).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja N. Ž. parodė, kad 2017 m. sausio 28 d. apie 01.00 val. nakties ji su V. po darbo grįžo į butą pas V., esantį (duomenys neskelbtini) name, antrame aukšte. Maždaug po pusvalandžio bute pradėjo dingti šviesa. Kai V. išėjo iš buto, pamatė, kad prie antros laiptinės skaitliukų skydinės stovi du jaunuoliai, kurie išjunginėjo jungiklius. V. padarė jiems pastabą, pasakė, kad iškvies policiją ir išėjo. Jaunuoliai taip pat tą akimirką pasišalino. Po kažkiek laiko vėl bute pradėjo dingti šviesa. Vėl išėjęs V. pamatė tuos pačius jaunuolius, pasakė, kad jeigu nenustos, jis iškvies policiją. Jaunuoliai vėl nuo skaitliukų pasišalino. V. paskambino į policiją. Praėjus kažkiek laiko, vėl pradėjo dingti šviesa. Visus kartus dėl šviesos dingimo aiškintis ėjo V. Trečią kartą V. išėjus, praėjus kelioms minutėms, ji išgirdo triukšmą ir išbėgo į laiptinę, nulipo į pirmą aukštą. Ten laiptinėje ji pamatė gulintį V. be sąmonės, šalia jo gulėjo sulaužyta kėdė su ratukais. Jai lipant laiptais į pirmą aukštą, vaikinai pasišalino. Vaikinų veidų ji nematė, matė tik, kad vienas jų buvo su šviesios spalvos sportinėmis kelnėmis, kitas su rudos spalvos striuke. Ji pamačiusi tokios būklės V., nubėgo į butą ir iškvietė policiją bei GMP. Po kokių 10 minučių atvažiavo policija ir GMP. V. tą akimirką jau buvo atgavęs sąmonę. GMP medikai pasakė, kad V. būtinai reikia nuvykti į RVUL ir „Žalgirio“ ligoninę, kad padarytų galvos nuotrauką, kadangi galva buvo stipriai sumušta. V. atsisakė iš pradžių vykti, bet vėliau policijos pareigūnai juodu nuvežė į „Žalgirio“ ligoninę. Grįžtant namo jie pamatė, kad tie patys du jaunuoliai stovi prie automobilių stovėjimo aikštelės, esančios prie V. namo. Ji su V. greitai nuėjo į butą, kad vaikinai nepastebėtų, ir bute iškvietė policijos pareigūnus. Po kelių minučių atvyko policijos pareigūnai ir sulaikė abu jaunuolius. V. buvo išėjęs į lauką ir atpažino jį sumušusius jaunuolius. Vėliau jiedu su V. nuėjo miegoti. Apie 5.00 val. V. pasidarė labai bloga, dėl to buvo iškviesta GMP, kuri V. išvežė į RVUL. To momento, kai V. buvo mušamas, ji nematė, pamatė tik, kai V. po konflikto gulėjo be sąmonės. V. yra ramus žmogus ir pats konflikto pradėti negalėjo, jis dėl tokios priežasties, kaip skaitliukų išjunginėjimas, pirmas nepultų muštis ( 1t., b. l. 61).

Vilniaus AVPK Patrulių rinktinės Pirmosios kuopos Antrojo būrio vyriausiojo patrulio M. Lavrenčiuko tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2017 m. sausio 28 d. apie 01.58 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) sumuštas žmogus. Atvykus minėtu adresu pasitiko pranešėjas V. B., kuris paaiškino, kad 2017 m. sausio 28 d., apie 01.00 val., (duomenys neskelbtini) name, bendro naudojimo laiptinėje antrame aukšte, nežinomi piliečiai elektros skydinėje išjunginėjo jungiklius, taip išjungdami šviesą. V. B. prie jų priėjus ir paklausus, ką jie čia daro, minėti piliečiai pasišalino ir po kiek laiko vėl grįžo į minėtą bendro naudojimo patalpą. Išėjęs pranešėjas vėl paklausė, ką jie čia daro, kilo konfliktas, buvę du vaikinai jam trenkė kėde, vėliau į veido sritį kumščiais, spardė į galvą, šonus ir pasišalino nežinomą kryptimi. Atvykusi GMP, apžiūrėjusi suteikė pagalbą vietoje, pranešėjas atsisakė vykti į ligoninę, po kiek laiko persigalvojo ir pats nuvyko į „Žalgirio“ ligoninę. Apie 03.50 val. buvo gautas pakartotinis iškvietimas, pranešėjas matė du jaunuolius, kurie jį sumušė. Atvykus minėtu adresu, lauke buvo pastebėti stovintys jaunuoliai, kurie atitiko pranešėjo nurodytus požymius. Kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo R. G. ir L. Ž., kurie paaiškino, kad laukia taksi. Išėjęs pranešėjas V. B. atpažino jaunuolius ir patvirtino, kad tai tie patys jaunuoliai, kurie jį sumušė (1 t., b. l. 6-7).

Prie M. Lavrenčiuko tarnybinio pranešimo yra pridėtos nuotraukos, kuriose užfiksuoti V. B. padaryti veido sužalojimai, elektros saugikliai ir įvykio metu panaudota beisbolo lazda (1 t., b. l. 8).

Iš 2017 m. sausio 28 d. apžiūros protokolo matyti, kad (duomenys neskelbtini) namas yra devynių aukštų daugiabutis, įvykio vieta – daugiabučio namo laiptinė, esanti pirmame aukšte, vos tik įėjus į namą pro įėjimo duris. Apžiūros metu pastebėta, kad laiptinės kampe guli ratukas, galimai nuo kėdės. Laiptinėje akivaizdžių požymių, kad vyko grumtynės, nepastebėta, kraujo dėmių nėra (1 t., b. l. 12-13).

Prie apžiūros protokolo esančiose nuotraukose užfiksuotas bendras įėjimo į namą, esantį (duomenys neskelbtini), vaizdas, pirmo aukšto bendro naudojimo laiptinės vaizdas nuo įėjimo durų, laiptinės kampe gulintis juodos spalvos ratukas (1 t., b. l. 14).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta sidabrinės spalvos metalinė (aliumininė) beisbolo lazda su juodos spalvos rankena. Lazdos ilgis yra 66,02 cm, skersmuo 6,5 cm, rankenos skersmuo 2,5 cm (1 t., b. l. 17-18).

Specialisto išvadoje Nr. G 326/2017(01) nurodyta, kad V. B. nustatyta kairės pusės IX šonkaulio lūžis, poodinės kraujosruvos pakaušyje, kairės akies vokuose, su kraujosruva akies obuolio junginėje, veido kairėje, kakle, krūtinėje, nugaroje, dešiname šone, kairiame žaste; odos nubrozdinimas kaktos kairėje, odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva dešinio užausio srityje, poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu dešiniame žaste. Sužalojimai padaryti paveikus kietu buku daiktu (daiktais). IX-o šonkaulio lūžis padarytas prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Kiti sužalojimai padaryti 3-7 parų laikotarpyje iki apžiūros. Sužalojimai visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata dėl IX-9 šonkaulio lūžio sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Kiti sužalojimai atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu. Sužalojimai padaryti vienuolika trauminių poveikių. Sužalojimai nėra būdingi vienkartiniam griuvimui. Sužalojimai nebūdingi savęs žalojimui. Nustatytuose kūno sužalojimuose požymių, leidžiančių nustatyti konkretų žalojusį objektą, neužfiksuota (1 t., b. l. 28-29).

Iš alkotesterio kvito matyti, kad 2017 m. sausio 28 d. 04.02 val. R. G. buvo nustatytas 1,50 promilės girtumas (1 t., b. l. 63).

Iš alkotesterio kvito matyti, kad 2017 m. sausio 28 d. 04.05 val. L. Ž. buvo nustatytas 0,67 promilių girtumas (1 t., b. l. 76).

Dėl BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytos nusikalstamos veikos padarymo

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiškų paskatų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismas pripažįsta, kad kaltinamųjų L. Ž. ir R. G. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, visiškai įrodyta.

Nors kaltinamasis L. Ž. teisiamojo posėdžio metu, apklausus nukentėjusįjį, liudytojus, nurodė, jog kaltę visiškai pripažįsta, su viskuo sutinka, tačiau tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme savo kaltę pripažino iš dalies, nurodė, kad laiptinėje V. B. su medine kėdės koja L. Ž., todėl jis užsidengė galvą su beisbolo lazda. R. G. traukė V. B. nuo L. Ž., tarp jų įvyko grumtynės. Su lazda L. Ž. V. B. nesudavė, priešingu atveju nukentėjusiajam būtų lūžusios rankos. Kai nukentėjusysis pargriuvo, L. Ž. paaiškino įspyręs nukentėjusiajam 1-2 kartus, atrodo į pilvą, bet beisbolo lazdos nenaudojo. R. G. irgi spyrė keletą kartų ir iš ten su L. Ž. pasišalino, nes kažkas iš antro aukšto atbėgo. Jis su R. G. jokios dingsties neturėjo, jungiklių nelietė, pretenzijų dėl jungiklių negirdėjo, tik gynėsi nuo V. B. veiksmų. Policijos dėl užpuolimo nekvietė, nes apsigynė, jokių sužalojimų nepatyrė (1 t.,b.l. 169-173) .

Kaltinamasis R. G. teisiamojo posėdžio metu, apklausus nukentėjusįjį, liudytojus, taip pat nurodė, jog kaltę visiškai pripažįsta, su viskuo sutinka, tačiau tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme savo kaltę pripažino iš dalies, nurodė, kad nukentėjusysis užsipuolė L. Ž. koridoriuje su kėdės koja; jis ėjo link L. Ž., R. G. priėjo iš nugaros, atėmė iš jo tą lazdą, bandė pagriauti. V. B. apsisuko, kartu su R. G. nukrito. R. G. atsistojo ir davė porą smūgių su kojomis į nugaros sritį, apie 3-4 smūgius. Kėdės ten jokios nebuvo. Su lazda V. B. netrenkė, lazdą išrovė ir išmetė. V. B. apsisuko, nukrito, R. G. pirmas atsikėlė ir sudavė jam kelis smūgius. Pripažįsta 2-3 smūgius, daugiausiai gali būti 4. Galėjo krisdamas susižeisti. R. G. su V. B. susigrūmė ir jis nukrito. Nors buvo apsvaigęs nuo alkoholio, viską prisimena puikiai. Elektros jungiklių nelietė (1 t.,b.l. 169-173).

Šiuos kaltinamųjų paaiškinimus, kad juos užpuolė nukentėjusysis, o jie tik gynėsi, paneigia kiti byloje surinkti įrodymai, todėl kaltinamųjų argumentus, kad juos užpuolė nukentėjusysis vertina kaip gynybinę versiją, siekiant sušvelninti savo teisinę padėtį.

Kaltinamiesiems pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklaustų nukentėjusiojo V. B., liudytojų M. Lavrenčiuko, N. Ž. parodymai, policijos pareigūno tarnybiniame pranešime užfiksuotos aplinkybės, specialisto išvada Nr. G 326/2017(01), kurioje nurodyta, kad V. B. nustatyta kairės pusės IX šonkaulio lūžis, poodinės kraujosruvos pakaušyje, kairės akies vokuose, su kraujosruva akies obuolio junginėje, veido kairėje, kakle, krūtinėje, nugaroje, dešiname šone, kairiame žaste; odos nubrozdinimas kaktos kairėje, odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva dešinio užausio srityje, poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu dešiniame žaste; sužalojimai visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 28-29).

Nukentėjusysis patvirtino, kad jį mušė abu kaltinamieji; L. Ž. sudavė su beisbolo lazda, o konfliktas kilo dėl to, jog jis kelis kartus ėjo į koridorių aiškintis, kodėl jo butui iš koridoriuje esančios elektros skydinės keliskart išjungiama elektra, manė, kad kaltinamieji suprato jo pretenzijas ir nebeišjunginės elektros, bet elektra ir toliau buvo išjungiama. Nukentėjusysis patvirtino, jog R. G. metė kėdę, o L. Ž. mušė lazda. Kėdę metė į nugarą, pataikė į šonkaulius, jautė skausmą. Bandė gintis. Bandant gintis L. Ž. buvo su lazda ir nukentėjusysis gavo smūgį per galvą (2 t., b.l. 44-53). Liudytoja N. Ž. patvirtino nukentėjusiojo parodymus, kad nukentėjusiojo bute keliskart dingo elektra, dėl to nukentėjusysis ėjo aiškintis į koridorių su vaikinais. Liudytoja patvirtino, kad, išgirdusi koridoriuje triukšmą, pati matė, kaip vaikinas paėmė kėdę ir metė ją į V. Liudytoja kvietė policiją ir greitąją. Policiją kvietė antrą kartą, pirmą neatvažiavo. Nukentėjusįjį pykino, buvo mėlynės paakiuose; veidas sumuštas, vienos hematomos; nukentėjusysis buvo be sąmonės, kai liudytoja jį rado. Jis sakė, kad jį su lazda sumušė. Liudytoja nematė tos lazdos, matė tik kėdę. Jis sakė, kad jam trenkė per galvą. Sakė, kad mušė su beisbolo lazda (2 t., b.l. 44-53). Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas M. Lavrenčiukas, policijos pareigūnas patvirtino, kad nukentėjusysis buvo labai sumuštas, veidas visas buvo ištinęs. Sakė, kad jį sumušė jaunuoliai, kad trenkė kėde ir iš karto pasišalino. Sakė, jog neteko sąmonės ir daugiau nieko neatsimena. Patvirtino, kad po įvykio pas kaltinamąjį rado beisbolo lazdą (2 t., b.l. 44-53).

Be to, tiek nukentėjusysis, tiek liudytoja N. Ž. paliudijo, jog pirmame aukšte, grįžę po darbo jie matė kompiuterio stalui skirtą kėdę. Šie jų parodymai yra nuoseklūs, nekito viso proceso metu. Tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojos N. Ž. parodymai atitinka BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuotus duomenis, laiką (1 t., b.l. 2-5).

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pademonstruoti niekinamą požiūrį į aplinkinius arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (kasacinės nutartys Nr. 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-58/2009, 2K-241/2009, 2K-266/2009). Kvalifikuojant veiką pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą svarbu ne vieta, kurioje atlikti smurto veiksmai, o nusikalstamo elgesio motyvas – chuliganiškos paskatos. Smurto veiksmai, nors ir atlikti viešoje vietoje ir sutrikdę viešąją tvarką, ne visada vertinami kaip padaryti dėl chuliganiškų paskatų. Tais atvejais, kai kaltininko viešoje vietoje padarytą smurtinę veiką pirmiausia nulėmė pavydas, kerštas, pyktis ar kitokios paskatos, kilusios dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių ir panašaus pobūdžio (dalykinių, tarnybinių) santykių, chuliganiškas paskatas kvalifikuojanti aplinkybė paprastai neinkriminuojama (kasacinės nutartys Nr. 2K-144/2008, 2K-24/2008, 2K-58/2009).

Nagrinėjamu atveju, L. Ž. ir R. G. namo laiptinėje, kurioje gyvena nukentėjusysis, kelis kartus išjungė elektros tiekimą nukentėjusiojo butui, o kuomet nukentėjusysis juos įspėjo šitaip nesielgti, jį sumušė, taip elgdamiesi įžūliai, aiškiai negerbdami nukentėjusiojo ir jam artimų asmenų. Šiuos veiksmus matė nukentėjusiojo draugė liudytoja N. Ž. (matė, kaip metė kėdę į nukentėjusįjį). Šiuo atveju fizinio smurto panaudojimas nukentėjusiojo atžvilgiu vertinamas kaip kilęs dėl chuliganiškų paskatų, nes net ir nukentėjusiojo pastabos neišjungti elektros tiekimo negali būti vertinamos kaip menkavertė priežastis, paskatinusi kaltinamuosius smurtauti, kadangi tokie nukentėjusiojo veiksmai buvo teisėtas reikalavimas negadinti jo turto, netrukdyti jam ir jo aplinkai ilsėtis; kaltinamieji ciniškai sudavė smūgius nukentėjusiajam be jokios pagrįstos priežasties, matant kitiems žmonėms (liudytojai N. Ž.); akivaizdu, jog tokie kaltinamųjų veiksmai yra vertintini kaip prieštaraujantys elementarioms moralės bei visuomenėje nusistovėjusioms elgesio normoms, rodantys nepagarbą kitam žmogui. Nenustatyta, kad L. Ž. ir R. G. būtų turėję kitokių paskatų nusikaltimui (tokių kaip pavydas, kerštas, pyktis dėl ankstesnių santykių ir pan.).

Kadangi nebuvo gauta kitų asmenų skundų dėl viešosios tvarkos ir rimties sutrukdymo, kaltinamųjų veiksmai pagrįstai nekvalifikuoti pagal BK 284 straipsnio normas.

Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, sprendžia, kad veikdami bendrininkų grupėje L. Ž. ir R. G. nesunkiai sutrikdė žmogui sveikatą iš chuliganiškų paskatų. Taigi tiek kaltinamojo L. Ž., tiek kaltinamojo R. G. veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, jų kaltė įrodyta.

Dėl bausmių skyrimo

Už BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyto nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas laisvės atėmimu iki 5 metų. Skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

L. Ž. padarė vieną apysunkį nusikaltimą, jį padarė tiesiogine tyčia. Jo asmenybę charakterizuoja tai, kad yra baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 98-99, 104-111) (baudų nemoka) teistas (1 t., b. l. 101-103), dirba (1 t., b. l. 163-165), turi individualios veiklos vykdymo pažymą (b. l. 166), turi dukrą (1 t., b. l. 162). Nusikaltimo metu bendrininkų grupėje veikė kaip bendravykdytojas. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nes kaltę pripažino tik teisme apklausus liudytojus ir nukentėjusįjį, todėl teismas nenustatė L. Ž. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (1 t., b. l. 76).

Teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis L. Ž. šiuo metu jau yra teistas, baustas administracine tvarka. Aptartų aplinkybių visuma leidžia konstatuoti, jog L. Ž. už padarytą nusikalstamą veiką yra skirtina vienintelė BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė, t. y. laisvės atėmimo bausmė, kurios terminas nesiekia sankcijoje numatyto bausmės termino vidurkio. Bausmė su 2018 m. gegužės 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu nebendrintina, nes minėtas nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs.

Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamu atveju teismas mano, kad L. Ž. paskirtosios laisvės atėmimo bausmės tikslai, atsižvelgus į anksčiau aptartų aplinkybių, reikšmingų bausmės skyrimui, visumą, gali būti pasiekti šios bausmės vykdymą jam atidedant. Nagrinėjamu atveju yra svarbu pabrėžti, kad L. Ž. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba, turi mažametį vaiką (nurodė, kad turi du vaikus, bet tai patvirtinančius dokumentus pateikė tik dėl vieno iš jų) yra pakankami jauno amžiaus, bylos nagrinėjimo teisme metu savo kaltę visiškai pripažino, nors ir po nukentėjusiojo ir liudytojų apklausos. Teismo įsitikinimu, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas šiuo atveju labiau atitiktų ir nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo interesus, kadangi jis sudarytų sąlygas greitesniam nusikalstamais veiksmais padarytos žalos atlyginimui. Teismas konstatuoja, kad bausmės vykdymas L. Ž. atidėtinas trejiems metams, taip pat kaltinamajam nustatytinos baudžiamajame įstatyme numatytos pareigos, kurios atitiktų visuomenės ir jo paties interesus, užtikrintų tinkamą bausmės tikslų įgyvendinimą: L. Ž. įpareigotinas per 8 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 75 straipsnio 2 dalies 6 punktas); per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi (BK 75 straipsnio 2 dalies 7 punktas).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į L. Ž. paskirtos bausmės laiką įskaitomas laikiname sulaikyme nuo 2017 m. sausio 28 d. 04.00 val. (b. l. 75) iki 2017 m. sausio 2017 m. sausio 28 d. 16.20 val. (b. l. 78) išbūtas laikas (1 para), kai viena laikino sulaikymo para prilyginama vienai laisvės atėmimo dienai.

R. G. padarė vieną apysunkį nusikaltimą, jį padarė tiesiogine tyčia. Asmenybę charakterizuoja tai, kad yra baustas administracine tvarka (1 t.,b. l. 89, 92-93), neteistas (1 t.,b. l. 91), dirba (1 t., b. l. 167-168). Nusikaltimo metu veikė bendrininkų grupėje kaip bendravykdytojas. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nes kaltę pripažino tik apklausus liudytojus ir nukentėjusįjį – todėl teismas nenustatė R. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (b. l. 63).

Nors R. G. neteistas, tačiau teismas atsižvelgia į tai, jog panaudojant fizinį smurtą, padarytas nusikaltimas, kuriuo iš chuliganiškų paskatų buvo nesunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata, už šį nusikaltimą numatyta tik laisvės atėmimo bausmė, taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies normų pagrindo nėra. Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamajam R. G. skirtina BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto sankcijoje bausmė, jos dydį nustatant mažesnį nei sankcijos vidurkis, t. y. 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Nagrinėjamu atveju teismas mano, kad R. G. paskirtosios laisvės atėmimo bausmės tikslai, atsižvelgus į anksčiau aptartų aplinkybių, reikšmingų bausmės skyrimui, visumą, gali būti pasiekti šios bausmės vykdymą jam atidedant. Nagrinėjamu atveju yra svarbu pabrėžti, kad R. G. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba, yra pakankami jauno amžiaus, bylos nagrinėjimo teisme metu savo kaltę visiškai pripažino, nors ir po nukentėjusiojo ir liudytojų apklausos. Teismo įsitikinimu, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas šiuo atveju labiau atitiktų ir nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo interesus, kadangi jis sudarytų sąlygas greitesniam nusikalstamais veiksmais padarytos žalos atlyginimui. Teismas konstatuoja, kad bausmės vykdymas R. G. atidėtinas 1 metams 6 mėnesiams, taip pat kaltinamajam nustatytinos baudžiamajame įstatyme numatytos pareigos, kurios atitiktų visuomenės ir jo paties interesus, užtikrintų tinkamą bausmės tikslų įgyvendinimą, t.y. įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi (BK 75 straipsnio 2 dalies 7 punktas).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į R. G. paskirtos bausmės laiką įskaitomas laikiname sulaikyme nuo 2017 m. sausio 28 d. 04.00 val. (b. l. 62) iki 2017 m. sausio 2017 m. sausio 28 d. 14.57 val. (b. l. 65) išbūtas laikas (1 para), kai viena laikino sulaikymo para prilyginama vienai laisvės atėmimo dienai.

Dėl civilinių ieškinių

Pagal Baudžiamojo proceso kodeksą kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už pastarųjų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Nagrinėjamoje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė 61,83 EUR civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti, kurį pagrindžia gydymo paslaugų išrašu (b. l. 38). Atsižvelgiant į byloje gautus prašymus, civilinis ieškinys buvo išnagrinėtas civilinio ieškovo įgaliotam atstovui nedalyvaujant (b. l. 147, 161, 190). Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas. Padarytos ir prašomos priteisti žalos dydį patvirtina duomenys, užfiksuoti Gydymo paslaugų apskaitos išraše, todėl civilinis ieškinys yra tenkintinas. Teismui nekyla abejonių, kad civiliniame ieškinyje nurodyta žala atsirado dėl L. Ž. ir R. G. nusikalstamų veiksmų, todėl jie privalo padarytą žalą atlyginti solidariai, iš jų priteistina 61,83 eurų Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai.

V. B. byloje pateikė civilinį ieškinį 2 000,00 EUR turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, pateikė pažymą apie išduotus elektroninius nedarbingumo pažymėjimus (b. l. 51), vaistų pirkimo kvitus (b. l. 52-53), medicininius išrašus (b. l. 54-56). Teisiamojo posėdžio metu V. B. patikslino ieškinį, nurodydamas, jog prašo priteisti tik neturtinę 2 000,00 EUR žalą.

Nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas klausimą dėl V. B. priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti dydžio, atsižvelgia į tyčiniu nusikaltimu viešoje vietoje sukeltus padarinius, t. y. nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, jis be jokių abejonių jautė fizinį skausmą, jam prireikė kelių sričių medikų pagalbos, nukentėjusysis dėl kaltinamųjų veiksmų turėjo vartoti medicinines priemones, kurios pašalintų smurtiniais veiksmais sukeltas pasekmes, negalėjo dirbti, jautė nerimą ar galės ateityje dirbti darbą, susijusį su transporto priemonių vairavimu. Nekyla abejonių, kad V. B. dėl fizinio poveikio jo kūnui patyrė stresą bei nepatogumų. Įvertinus aptartų aplinkybių visumą, atsižvelgus į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, teismas konstatuoja, jog V. B. patirta neturtinė žala yra įvertintina 1000,00 Eur. Padarytą žalą privalo atlyginti kaltinamieji L. Ž. ir R. G. solidariai.

Kiti procesiniai klausimai

Proceso išlaidų nėra, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu beisbolo lazdą (b. l. 19-20) pripažinti nusikaltimo įrankiu ir iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti saugoti Vilniaus AVPK Aptarnavimo skyriaus centrinėje daiktų ir daiktinių įrodymų saugojimo saugykloje, o jam įsiteisėjus – sunaikinti.

L. Ž. ir R. G. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti (b. l. 74, 87) palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 ir 5 dalimi, 307 straipsnio 1, 6 ir 7 dalimi, 308 straipsniu,

nusprendžia:

Pripažinti L. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytą nusikaltimą ir paskirti jam 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme nuo 2017 m. sausio 28 d. 04.00 val. iki 2017 m. sausio 28 d. 16.20 val. išbūtą laiką (1 parą), kai viena laikino sulaikymo para prilyginama vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti trejiems metams, įpareigojant per 8 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 75 straipsnio 2 dalies 6 punktas); per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi (BK 75 straipsnio 2 dalies 7 punktas).

Bausmės pradžią L. Ž. skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Pripažinti R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir skirti jam 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme nuo 2017 m. sausio 28 d. 04.00 val. iki 2017 m. sausio 28 d. 14.57 val. išbūtą laiką (1 parą), kai viena laikino sulaikymo para prilyginama vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi (BK 75 straipsnio 2 dalies 7 punktas).

Bausmės pradžią R. G. skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti solidariai iš R. G. ir L. Ž. 61,83 Eur turtinei žalai atlyginti.

Civilinio ieškovo V. B. civilinį ieškinį patenkinti ir priteisti solidariai iš R. G. ir L. Ž. 1000,00 Eur V. B. naudai neturtinei žalai atlyginti.

L. Ž. ir R. G. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu beisbolo lazdą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti saugoti Vilniaus AVPK Aptarnavimo skyriaus centrinėje daiktų ir daiktinių įrodymų saugojimo saugykloje, o jam įsiteisėjus – sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Evelina PetraitienėNuorašas tikras: