- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-26
- Bylos Nr.
- 2A-142-479/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00240-2011-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žydrūnas Bertašius
- Atsakovas
- Ž. B.
- Ieškovas
- I. B.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas Žydrūnas Bertašius, kolegijos teisėjos Irma Čuchraj, Eugenija Morkūnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Ž. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovui Ž. B. dėl išlaikymo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė I. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Ž. B., prašydama priteisti išlaikymą nepilnametei dukrai G. B. po 700 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu 2001-08-08 nutraukė santuoką. Nuo santuokos nutraukimo dukra gyvena su ieškove. Pažymėjo, kad atsakovas išlaikymą savo vaikui teikia nereguliariai ir nepakankamai, nors atsakovo materialinė padėtis žymiai geresnė nei jos. Be to teigia, kad vaiko poreikiai auga ir per mėnesį vaiko išlaikymui išleidžia apie 1320 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-05-13 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas priteisė iš atsakovo Ž. B. nepilnametės G. B. išlaikymui po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teisme dienos, t. y. nuo 2011-01-10 iki vaiko pilnametystės. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas Ž. B. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-05-13 sprendimą ir civilinę bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsakovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės priimti sprendimo jam nedalyvaujant. Atsakovui nežinant apie ieškovės reikalavimus, jis negalėjo pateikti įrodymų apie savo turtinę padėtį. Ieškovė elgėsi nesąžiningai paduodama ieškinį jo atžvilgiu, pasinaudodama jo išvyka į užsienio šalį. Apeliantas pažymi, kad jo darbo užmokestį sudaro 420 Lt per mėnesį ir tai yra jo vienintelis pragyvenimo šaltinis, todėl priteista 500 Lt suma dukters išlaikymui yra per didelė. Be to nurodo, kad turi įsipareigojimų bankui ir moka draudimo įmokas už dukrą, kuriomis galės pasinaudoti sulaukusi pilnametystės. Atsakovas nesutinka ir su teismo priteistu bylinėjimosi išlaidų dydžiu ir pažymi, kad jos prasilenkia su protingumo principais.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl kolegija pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Atsakovas savo apeliacinį skundą grindžia, tuo kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės priimti sprendimo jam nedalyvaujant, atsakovas negalėjo pateikti įrodymų apie savo turtinę padėtį. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apelianto argumentais ir konstatuoja, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog visi procesiniai dokumentai atsakovui buvo siunčiami adresu (duomenys neskelbtini), tačiau dokumentai grįžo neįteikti. Pažymėtina, jog šį adresą apeliaciniame skunde nurodo ir pats apeliantas. Taip pat, procesiniai dokumentai buvo siunčiami ir į atsakovo darbovietę adresais (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), tačiau ir šiais adresais procesinių dokumentų atsakovui įteikti nepavyko. LR CPK 130 str. 1 d. numatyta, kad jeigu adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos teismas procesinius dokumentus gali įteikti viešojo paskelbimo būdu. Iš byloje esančių laikraščių skelbimų matyti, kad apie iškeltą civilinę bylą buvo paskelbta viešai spaudoje (t. 1, b. l. 71). Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą, Klaipėdos miesto apylinkės teismas išnagrinėjo bylą iš esmės ir priėmė sprendimą. Esant šioms aplinkybės kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą atsakovui nedalyvaujant nepažeidė procesinės teisės normų, todėl atsakovo argumentai šiuo klausimu atmestini.
Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad tarp šalių kilo ginčas dėl priteisto išlaikymo dydžio. Teismas spręsdamas klausimą ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu, ir aplinkybes, susijusias su vaikų poreikių pasikeitimu – padidėjimu. Kokio pobūdžio ir masto turtinės padėties pasikeitimas laikytinas esminiu, įstatyme nekonkretizuota. Šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Šis principas reiškia kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi vertinti byloje nustatytas aplinkybes vaikų teisių ir interesų aspektu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą, o visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti sprendžiamos vaikų interesų naudai.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovo darbo užmokestis sudaro 420 Lt. Atsakovo vardu yra įregistruotos parduotuvės patalpos, (duomenys neskelbtini), butas, (duomenys neskelbtini), žemės sklypai, (duomenys neskelbtini), žemės sklypas su gyvenamuoju namu, esantys (duomenys neskelbtini). Taip pat juridinių asmenų registro duomenimis nustatyta, kad atsakovas yra (duomenys neskelbtini) vadovas ir akcininkas ir likviduojamos individualios Ž. B. įmonės savininkas. Be to, atsakovui priklauso transporto priemonės: O. O., v/n (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) M. B., v/n (duomenys neskelbtini) Darytina išvada, kad atsakovo turtinė padėtis yra pakankamai gera. Jeigu atsakovas negali sumokėti išlaikymo iš gaunamų darbinių pajamų, jis gali realizuoti jam priklausantį turtą ir teikti išlaikymą vaikui. Taigi atsakovas, tapdamas vaiko tėvu, prisiėmė ir pareigą užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (LR CK 3.192 str. 2 d.). Tuo būdu atsakovo pateikti dokumentai nepatvirtina sunkios jo turtinės padėties. Todėl teisėjų kolegija, įvertinusi pateiktus šalių įrodymus dėl tėvų turtinės padėties bei faktus apie pakitusius augančio vaiko poreikius, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė išlaikymo dydį reglamentuojančias materialinės teisės normas, vadovavosi prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, proporcingumo tarp vaiko poreikių bei tėvų turtinės padėties principu, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, todėl pagrįstai iš atsakovo nepilnametės dukros išlaikymui priteisė po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
Atsakovas taip pat ginčija ir pirmosios instancijos sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio priteisimo. Teigia, kad teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos yra per didelės. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas iš atsakovo priteisė 180 Lt žyminio mokesčio bei 1 408,40 Lt valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei, kurias sudaro – 288 Lt išlaidos už viešą paskelbimą spaudoje, 130,40 Lt – už patektus duomenis iš VĮ „Registrų centras“ bei VĮ „Regitra“ bei 990 Lt – už advokato teisinę pagalbą . Bylose dėl išlaikymo priteisimo ieškovai nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleidžiami (CPK 83 str. 1 d. 2 p.). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai (CPK 96 str. 1 d.). Bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis žyminis mokestis turi būti skaičiuojamas pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą (CPK 85 str. 1 d. 3 p.). Atsižvelgiant į tai, kad teismas iš atsakovo dukters išlaikymui priteisė po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis bei į CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 3 p. numatytus reikalavimus, iš atsakovo priteisiamas žyminis mokestis sudaro 180 Lt (500 Lt × 12 mėn. = 6000 Lt × 3 proc. = 180 Lt). Taip pat atsižvelgiant į bylos sudėtingumą bei advokato laiko sąnaudas bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 69 patvirtintų Advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių nuostatas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo suma advokato pagalbai apmokėti atitinka advokato turėto darbo ir laiko sąnaudas, nėra aiškiai per didelė, todėl keisti šių priteistų turėtų išlaidų dydį nėra įstatyminio pagrindo (CPK 98 str. 2 d.).
Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 13 d. sprendimą pakeisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.