- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-07
- Bylos Nr.
- 2-1781/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Danutė Milašienė, Algirdas Gailiūnas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Ąžuolo gilė“
- Kategorijos
- 116.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės Milašienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Ąžuolo gilė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, civilinėje byloje Nr. 2-245-178/2011 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kabalda“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Ąžuolo gilė“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Kabalda“ 2009 m. rugpjūčio 31 d. ir 2009 m. spalio 26 d. pardavė atsakovui UAB „Ąžuolo gilė“ prekių ir suteikė paslaugų už bendrą 24 483,64 Lt sumą (b. l. 5-7). Už tai atsakovas iš dalies atsiskaitė, liko skolingas 5 933,64 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gruodžio 22 d. nutartimi iškėlė ieškovui bankroto bylą (b. l. 11-12).
Šalies argumentai
Ieškovo BUAB „Kabalda“ bankroto administratorius 2010 m. birželio 1 d. dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į Vilniaus m. 2-ąjį apylinkės teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Ąžuolo gilė“ 5 933,64 Lt skolos ir 6 % metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (b. l. 1-3).
Vilniaus m. 2-asis apylinkės teismas 2010 m. birželio 2 d. priėmė preliminarų sprendimą (b. l. 18-19), kuriuo ieškinį patenkino visiškai.
Atsakovas UAB „Ąžuolo gilė“ 2010 m. birželio 21 d. pateikė prieštaravimus dėl ieškinio ir Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. birželio 1 d. preliminaraus sprendimo (b. l. 21-24), prašydamas skirti trūkumų pašalinimo vertės ir prarastos garantinio aptarnavimo vertės nustatymo ekspertizę bei įpareigoti ieškovą savo sąskaita pašalinti nustatytus defektus ar atlyginti jų šalinimo vertę pinigais.
Vilniaus m. 2-asis apylinkės teismas 2010 m. spalio 25 d. nutartimi (b. l. 51) civilinę bylą sustabdė ir perdavė ją nagrinėti Vilniaus apygardos teismui, kad ji būtų prijungta prie ieškovo bankroto bylos (CPK 34 str. 2. d. 5 p.).
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. kovo 21 d. priėmė sprendimą už akių (b. l. 62-63), kuriuo Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. spalio 22 d. (turėtų būti 2010 m. birželio 2 d.) preliminarų sprendimą pakeitė, padidindamas ieškovui iš atsakovo priteistinų atstovavimo išlaidų dydį. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šaukimas į posėdį įteiktas asmeniškai atsakovo atstovui (b. l. 57), tačiau į teismo posėdį jis neatvyko; neatvykimo priežasčių nepranešė, neatvykimą pateisinančių dokumentų nepateikė. Ieškovo atstovas prašė priimti sprendimą už akių, todėl teismas priėmė sprendimą už akių (CPK 285-286 str.). Taip pat teismas konstatavo, kad bylos šalis siejo sutartiniai teisiniai santykiai dėl 20 vnt. durų pardavimo ir sumontavimo. Atsakovo vadovas 2009 m. lapkričio 26 d. raštu (b. l. 43) patvirtino, kad pretenzijų ieškovui neturi. Pretenzijas abstrakčia forma pradėjo reikšti tik iškėlus ieškovui bankroto bylą (b. l. 29, 31), todėl teismas ieškinį tenkino.
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „Ąžuolo gilė“ 2011 m. balandžio 8 d. pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (b. l. 65-67). Pareiškimą grindė tuo, kad 2011 m. kovo 21 d. atsakovo atstovą vienintelį įmonės darbuotoją - direktorių E. V. –, pakilus arterinio kraujo spaudimui, ištiko ūmus priepuolis, pasireiškiantis smegenų, širdies, inkstų funkcijos sutrikimais. Pavėlavęs 15 min. atsakovo atstovas vis dėlto atvyko į teismą, bet teismo posėdis jau buvo pasibaigęs. Be to, atsakovo atstovas pateikė papildomų įrodymų (b. l. 72-75), kurie, jo nuomone, įrodo, jog dalis ieškovo atliktų darbų buvo padaryti nekokybiškai, o atsakovas, šalindamas trūkumus, turėjo 6 590 Lt nuostolių.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. balandžio 22 d. nutartimi atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atmetė (b. l. 88-83). Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovo atstovo neatvykimas dėl ligos nelaikytinas svarbia priežastimi. Iš jo pateiktos medicininės pažymos (b .l. 68) nėra aišku, nei kuriuo metu greitoji pagalba buvo iškviesta, nei kad tokia pagalba buvo kviečiama apskritai. Tai, kad atsakovo atstovas, kaip nurodo, vis tik buvo atvykęs į teismą, rodo, kad jo būklė nebuvo tokia, jog jis apskritai negalėjo atvykti į teismą. Nei apie tai, kad negalės atvykti, nei apie pavėluotą atvykimą atsakovo atstovas teismo neinformavo.
Teismas įvertino atsakovo atstovo naujai pateiktus įrodymus (b. l. 70-75) ir padarė išvadą, kad jie negalėtų turėti įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Defektinis aktas surašytas 2010 m. rugsėjo 15 d., t. y. po 8 mėnesių nuo pretenzijos pateikimo ir praėjus metams po prekių įgijimo ir montavimo darbų atlikimo. Defektinis aktas sudarytas ne tik nekviečiant, bet net neinformavus ieškovo, dar daugiau, jau seniai esant iškeltai bylai teisme ir esant atsakovo pareigai pateikti visus bylai reikšmingus įrodymus kartu su prieštaravimais dėl Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. birželio 2 d. preliminaraus sprendimo (CPK 430 str. 1 d.). Tuomet defektinių aktų atsakovas neteikė. Atliktų darbų pobūdis leidžia manyti, kad jų būtinumas kilo dėl eksploatacijos ypatumų, už ką ieškovas neatsako (Vienkartinės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 09/05/21-1 6.6 p., b. l. 25-28).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas UAB „Ąžuolo gilė“ atskiruoju skundu (b. l. 93-97) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartį ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Atskirąjį skundą motyvuoja tuo, kad:
1. Siekdamas įrodyti, kad atsakovo atstovas prieš pat teismo posėdį iš tiesų buvo iškvietęs greitąją pagalbą dėl jį ūmiai ištikusio priepuolio, apeliantas pateikė Sostinės skubios medicinos pagalbos tarnybos 2011 m. balandžio 29 d. pažymą (b. l. 98). Iš šios pažymos matyti, kad atsakovo atstovas 2011 m. kovo 21 d. 7⁰⁷ val. kvietė greitosios medicinos pagalbos brigadą ir ji pas atsakovo atstovą buvo nuo 7¹⁴ val. iki 8⁵⁵ val. Kadangi teismo posėdis prasidėjo 9 val. ryte, atsakovas į jį nesuspėjo, bet tikėdamasis, kad į teismo posėdį atvyks laiku, nepaskambino perspėti, kad pavėluos.
2. Pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl šių priežasčių:
a) tai, kad atsakovas 2010 m. sausio 14 d. pretenziją dėl trūkumo šalinimo ieškovui pateikė tik tada, kai ieškovui jau buvo iškelta bankroto byla, teisinės reikšmės neturi ir prekių bei darbų trūkumo fakto nepaneigia, nes ieškovas durų montavimo darbus atsakovo patalpose baigė tik 2010 m. gruodžio mėnesio viduryje.
Be to, pirmosios instancijos teismas nevertino fakto, kad atsakovas 2010 m. sausio 14 d. pretenzijoje (b. l. 29) buvo nustatęs ieškovui protingą terminą atvykti į atsakovo patalpas ir apžiūrėti nurodytus trūkumus, tačiau ieškovo atstovas (paskirtas bankroto administratorius) to nepadarė.
b) atsakovas dar 2010 m. birželio 21 d. prieštaravimuose prašė teismo skirti trūkumų pašalinimo vertės ir prarastos garantinio aptarnavimo vertės nustatymo ekspertizę, taigi jau pirminiu procesiniu dokumentu siekė nepriklausomos ekspertizės. Matydamas, kad teismo procesas tęsiasi labai ilgai, atsakovas pateikė teismui defektinį trūkumų aktą ir kitus su tuo susijusius įrodymus.
c) pirmosios instancijos teismo argumentas, kad ginčijami darbų trūkumai atsirado dėl atsakovo eksploatacijos ypatumų, paremtas prielaidomis pagal defektiniame akte minimų prekių/ darbų trūkumų pobūdį ir nepagrįstas jokiais byloje esančiais įrodymais.
3. Pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio, kad ieškovas teismui nepateikė ginčo darbų galutinio priėmimo-perdavimo akto, kuris įrodytų, kad ieškovas visus darbus atliko iki galo ir tinkamai.
Atsiliepimas
Ieškovas BUAB „Kabalda“ atsiliepimu į atskirąjį skundą skundo nepripažįsta ir prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą (b. l. 100-102). Pažymi, kad atsakovo 2010 m. sausio 14 d. pretenziją administratorius gavo tada, kai nustatytas 5 d. d. terminas apžiūrėti trūkumus jau buvo pasibaigęs. Be to, administratorius nematė reikalo vykti apžiūrinėti trūkumų, nes 2010 m. sausio 14 d. pretenzija prieštarauja atsakovo 2009 m. lapkričio 26 d. pareiškimui (b. l. 43). Kaip minėta, pareiškime nurodyta, kad atsakovas pretenzijų ieškovui neturi. Atsakovas vienašališkai pasirinko neaiškios kvalifikacijos ir patirties specialistus, kurie neva pašalino ieškovo prekių ir (ar) darbų trūkumus. Tačiau prieš pristatant duris į objektą pirkėjas turėjo apžiūrėti gaminius, t. y. įsitikinti, kad prekės pagamintos tinkamai (Vienkartinės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 09/05/21-1 3.1.2. p.). Iš atsakovo pateiktų įrodymų nėra aišku, kokie defektai buvo nustatyti, kokia jų atsiradimo priežastis ir ar jiems taikomos sutartinės garantijos nuostatos. Kad garantija prekėms būtų suteikta, durys turėjo būti teisingai įstatytos ir eksploatuojamos apšildomose patalpose, apšildomų patalpų sąlyginis oro drėgnumas negali viršyti 60 %, durų drėgnumas - 12 %. Kadangi atsakovas neužtikrino ieškovo ar nepriklausomo eksperto dalyvavimo konstatuojant defektus, negalima nustatyti, kokie defektai, kokio pobūdžio ir apimties buvo nustatyti ir kokios jų atsiradimo priežastys, ar tinkamos buvo eksploatavimo sąlygos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo už akių priėmimo prielaidų (CPK 288 str. 4d.): atsakovo atstovo pagal įstatymą neatvykimo į teismo posėdį priežasčių pagrindimo, vertinimo, svarbumo ir dėl priimto sprendimo už akių teisėtumo bei pagrįstumo.
Kadangi sprendimo už akių institutu siekiama užkirsti kelią šalių piktnaudžiavimui savo teisėmis bei proceso vilkinimui ir sudaryti teisines prielaidas inter alia sąžiningos proceso šalies teisių ir teisėtų interesų apsaugai, galimi tam tikri už akių priimto sprendimo peržiūrėjimo ribojimai. Tokie ribojimai gali būti pateisinami, kai proceso šalis savo laisva valia nusišalina nuo dalyvavimo civiliniame procese ir (ar) teismui, sprendžiančiam, ar peržiūrėti sprendimą už akių, nėra pateikiami įrodymai, patvirtinantys, kad teismo priimtas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas. (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas).
Kvestionuodamas skundžiamą nutartį procesinės teisės aspektu, atsakovas pateikė naują įrodymą - Sostinės skubios medicinos pagalbos tarnybos 2011 m. balandžio 29 d. pažymą (b. l. 98). Pažymoje nurodyta, kad E. V. į medicinos pagalbos tarnybą kreipėsi 2011 m. kovo 21 d. 7⁰⁷ val. Nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) greitosios medicinos pagalbos brigada atvyko 7¹⁴ val., o į tarnybos buveinę grįžo 8⁵⁵ val. Kaip minėta, atsakovo atstovas po jį ištikusio priepuolio į teismo posėdį važiavo. Tokiu atveju darytina išvada, kad priepuolis užvilkino atsakovo atstovo atvykimą į posėdį, bet tiesiogiai įtakos neatvykimui neturėjo, nes atsakovo atstovas į teismo posėdį vis dėlto vyko.
Teismo posėdžio pradžia buvo numatyta 9⁰⁰ val. Atstumas nuo nurodytos atsakovo atstovo buvimo vietos iki Vilniaus apygardos teismo, esančio Gedimino pr. 40/1, Vilnius, sudaro 2,95 km; kelionės automobiliu vidutinė trukmė palankiomis eismo sąlygomis (pvz., nesant kelyje spūsčių, nesant poreikio praleisti perėjoje pėsčiuosius, degant žaliam šviesoforo signalui ir t. t.) – 6 min. (http://www.maps.lt/map/default.aspx?lang=lt#q=Kalvarij%c5%b3%20g.%20128,%20Vilnius).
Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo atstovo E. V. neveikimas (pvz., neperspėjimas teismo darbuotojų telefonu, kad į teismo posėdį jis negalės atvykti, kad vykdamas gali užtrukti) neatitiko bonus pater familias (liet. protingo, apdairaus, atsargaus žmogaus) elgesio standarto, todėl pirmosios instancijos teismas jo neatvykimo į posėdį priežasties pagrįstai nelaikė svarbia.
Kalbant apie teismo sprendimo už akių teisėtumą ir pagrįstumą, pažymėtina, kad atsakovas atsikirtinėjo nuo ieškinio CK 6.333 straipsniu, kuris reglamentuoja daiktų kokybę, ir CK 6.334 straipsniu, kuris reglamentuoja netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teises. Pagal CK 6.334 straipsnio 1 dalį, jei parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu reikalauti: 1) kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės; 2) kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; 3) kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; 4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Atsakovas atsisakė mokėti likusią skolos dalį, kadangi, jo nuomone, trūkumų šalinimo išlaidos, kurių preliminari suma – 6 000 Lt, didesnės už jo skolą ieškovui (CK 6.334 str. 1 d. 3 p.), t. y. atsakovas neneigė savo pareigos sumokėti 5 933,64 Lt skolą, ir prašė teismo įpareigoti ieškovą savo sąskaita pašalinti prekių bei darbų trūkumus arba atlyginti nustatytų trūkumų pašalinimo vertę (b. l. 21-24).
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovas yra bankrutuojanti įmonė. ĮBĮ 21 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismui iškėlus bankroto bylą kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą terminą perduoti administratoriui savo reikalavimus ir pateikti juos pagrindžiančius dokumentus. Administratorius, remdamasis kreditorių pareikštais reikalavimais, patikslintais pagal įmonės apskaitos dokumentus, sudaro įmonės kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą ir pateikia jį bankroto bylą iškėlusiam teismui tvirtinti arba ginčija nepagrįstus kreditorių finansinius reikalavimus (ĮBĮ 11 str. 3 d. 10 p.). Taigi, nepriklausomai nuo to, ar būtų nustatyta, kad ieškovo patiektos prekės ir (arba) suteiktos paslaugos buvo su defektiniais trūkumais, ar ne, teisėjų kolegijos nuomone, nėra prielaidų, atnaujinus civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės, priimti kitokį teismo sprendimą, nei buvo priimtas sprendimas už akių. Tai paaiškintina tuo, kad atsakovas neginčija skolos fakto nei dydžio, o jo turtinės pretenzijos dėl trūkumų šalinimo išlaidų kompensavimo turi būti reiškiamos ieškovui ĮBĮ nustatyta tvarka. Bylos šalių priešpriešinių prievolių pasibaigimas įskaitymu (CK 6.130 str. 1 d.) negalimas, nes priešingu atveju atsakovui būtų suteiktas prioritetas kitų kreditorių atžvilgiu patenkinant savo reikalavimus bankrutuojančiai įmonei, kas prieštarautų bankroto procedūros tikslui – apsaugoti visų kreditorių interesus, neatitiktų ĮBĮ 35 straipsnio, reglamentuojančio kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką, nuostatų.
Esant tokiam teisiniam reglamentavimui teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiama nutartis, kuria atmestas prašymas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, dėl išvardintų priežasčių yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją pakeisti ar panaikinti, remiantis atskirojo skundo argumentais, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.