Panevėžio apygardos teismo sprendimas

2020-01-09 · Civilinė byla Nr. e2A-27-278/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-01-09
Bylos Nr.
e2A-27-278/2020
Teisminio proceso Nr.
2-14-3-00568-2019-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Valiulienė
Atsakovas
J. V.
Ieškovas
UAB „Intrum Lietuva“
Civilinė byla Nr. e2A-27-278/2020Teisminio proceso Nr. 2-14-3-00568-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.1.14; 3.3.1.18.2.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 9 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Valiulienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir UAB) „Intrum Lietuva“ ir atsakovės J. V. apeliacinius skundus dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3932-913/2019 pagal ieškovės UAB „Intrum Lietuva“ ieškinį atsakovei J. V. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Intrum Lietuva“ prašė teismo priteisti iš atsakovės J. V. 1698,50 Eur pradelstą negrąžintą vartojimo kreditą, 190,76 Eur palūkanas, 170,04 delspinigius, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad 2008-04-16 su pradiniu kreditoriumi Luminor Bank AS Lietuvos skyriumi (ankstesnis pavadinimas AB DNB bankas) atsakovė J. V. sudarė Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pradinis kreditorius suteikė atsakovei 2606,58 Eur dydžio vartojimo kreditą, kurį atsakovė turėjo grąžinti iki 2013-03-31 bei sumokėti nustatyto dydžio palūkanas. Teigė, kad prisiimtų įsipareigojimų atsakovė savalaikiai nevykdė, todėl pradiniam kreditoriui liko skolinga 1 698,50 Eur negrąžinto vartojimo kredito bei 190,76 Eur mokėjimo palūkanų. Kreditorius Luminor Bank AS Lietuvos skyrius 2017-06-15 Reikalavimo teisių į skolų portfelį atlygintino perleidimo sutartimi Lindorff Oy, Lietuvos Respublikoje veikiančiam per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą (toliau – Lindorff Oy), perleido reikalavimo teisę į atsakovės susidariusį įsiskolinimą. Apie reikalavimo perleidimą atsakovė buvo informuota rašytiniu pranešimu, siųstu paprastu laišku. Nuo 2017-10-01 UAB „Intrum Lietuva“ perėmė visą Lindorff Oy vykdytą Lietuvoje veiklą, įskaitant vykdytą per Lindorff Oy filialą.

Atsiliepimas

3. Atsakovė J. V. su ieškiniu sutiko iš dalies. Neneigė prisiimtų skolinių įsipareigojimų, tačiau nesutiko su paskaičiuotais delspinigiais ir palūkanomis, nurodydama, kad nuo paskolos gavimo praėjo 13 metų. Prašė taikyti ieškinio senaties terminą palūkanoms ir delspinigiams, o priteistą grąžintinos skolos sumą nustatyti grąžinti per 205 mėnesius. Teigė, kad po sutarties sudarymo iš esmės pasikeitė jos galimybės grąžinti skolą, nes neteko darbingumo, sugyventinio, darbo, atsirado skolų ir vienintelės pajamos yra netekto darbingumo išmoka, sudaranti 169 Eur per mėnesį (atskaičius antstolių vykdomą išieškojimą).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2019-09-16 sprendimu UAB „Intrum Lietuva“ ieškinys tenkintas iš dalies - iš atsakovės J. V. priteistas 1 698,50 Eur negrąžintas kreditas, 152,87 Eur delspinigiai bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (1 851,37 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-06-11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Likusioje dalyje teismas ieškinį atmetė bei iš ieškovės UAB „Intrum Lietuva“ valstybės naudai priteisė 16,10 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5. Teismas nustatė, jog atsakovė ir pradinis kreditorius Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (ankstesnis pavadinimas AB DNB bankas) sudarė Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovei buvo suteiktas 2 606,58 Eur vartojimo kreditas. Nustatė, kad atsakovė tinkamai nevykdė įsipareigojimų pagal sutartį, todėl liko skolinga pradiniam kreditoriui 1 698,50 Eur kredito ir 190,76 Eur palūkanų. 2017-06-15 pradinis kreditorius Luminor Bank AS Lietuvos skyrius Reikalavimo teisių į skolų portfelį atlygintino perleidimo sutartimi Lindorff Oy, Lietuvos Respublikoje veikiančiam per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą, perleido reikalavimo teisę į atsakovės susidariusį įsiskolinimą. Nuo 2017-10-01 (imtinai) UAB „Intrum Lietuva“ perėmė visą Lindorff Oy vykdytą lietuvišką veiklą, įskaitant vykdytą per Lindorff Oy filialą.

6. Nurodė, kad Kreditavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) šalys susitarė dėl palūkanų dydžio, kredito grąžinimo termino, jų mokėjimo dydžio. Konstatavo, kad atsakovei neįvykdžius dalies prisiimtų įsipareigojimų, ji ieškovei liko skolinga 1 698,50 Eur kredito bei 190,67 Eur sutartų palūkanų. Teismas sprendė, kad atsakovės J. V. reikalavimas taikyti ieškinio senatį dėl 1 698,50 Eur priteisimo yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas, nes iš byloje pateiktų 2014-04-10 mokėjimo nurodymų matyti, kad atsakovė pripažino prievolę ir ją iš dalies vykdė, o 2014-05-09 atsakovės atliktas mokėjimas Lindorff Oy filialui nutraukė bendrąjį 10 metų ieškinio senaties terminą pagrindiniam įsiskolinimui.

7. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovės paskutinis mokėjimas atliktas 2014-05-09, o ieškinys teisme paduotas 2019-06-11, atsakovei prašant taikyti ieškinio senatį reikalavimams dėl palūkanų ir delspinigių priteisimo, teismas darė išvadą ieškovei praleidus CK 1.125 straipsnio 9 dalyje nustatytą sutrumpintą penkerių metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl palūkanų priteisimo ir tai yra pagrindas atmesti reikalavimą dėl 190,76 Eur palūkanų priteisimo.

8. Teismas pažymėjo, kad šalių sudarytos kredito sutarties bendrosios dalies 27 punktas numatė, kad už laiku negrąžintą kreditą, nesumokėtas Bankui palūkanas, įmokas, kredito gavėjas įsipareigoja kiekvieną pradelstą dieną mokėti Bankui 0,08 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos. Nurodė, kad ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 170,04 Eur delspinigių, kurie paskaičiuoti atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi įtvirtintą 0,05 proc. maksimalų netesybų dydį už 180 dienų, už laikotarpį nuo 2018-12-05 iki 2019-06-03. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad sutartyje nustatytu terminu atsakovei negrąžinus paskolos, ieškovė pagrįstai paskaičiavo 0,05 procento dydžio delspinigius nuo negrąžinto kredito sumos (1 698,50 Eur) už laikotarpį nuo 2018-12-05 iki 2019-06-03 (iki ieškinio parengimo). Atsižvelgęs į tai, kad sutrumpintas šešių mėnesių terminas reikalavimams dėl netesybų išieškojimo nepraleistas, darė išvadą esant pagrindui tenkinti ieškovės reikalavimą dėl 152,87 Eur delspinigių priteisimo (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Nurodė, kad netenkinus reikalavimo dėl palūkanų priteisimo, ieškovės reikalavimas dėl 17,17 Eur delspinigių priteisimo nuo nesumokėtos 190,76 Eur palūkanų sumos, atmestinas. Darė išvadą, kad atsakovės argumentai dėl neteisingo delspinigių skaičiavimo atmestini, nes ieškovė yra nurodžiusi delspinigių skaičiavimo būdą ir jis yra teisingas.

9. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovės J. V. finansinė padėtis yra sudėtinga, nes per mėnesį jos gaunamos pajamos sudaro tik 169 Eur, ji turi eilę sveikatos sutrikimų, nustatytas 40 procentų darbingumo lygis ir šios aplinkybės sudarytų sąlygas tenkinti atsakovės prašymą ir išdėstyti sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui. Nurodė, kad su atsakovės J. V. prašymu iš esmės sutinka ir ieškovė, tačiau įvertinęs atsakovės kategorišką poziciją kad ji sutiktų su sprendimo išdėstymu ir jį vykdytų jei per mėnesį turėtų mokėti 10 Eur, o tam reikėtų 205 mėnesių, teismas darė išvadą, jog tai iš esmės paneigtų patį teismo sprendimą, nes jo vykdymas užsitęstų maždaug 17 metų laikotarpiui ir prašymo netenkino.

10. Vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis, tenkino ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1851,37 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019-06-11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

11. Ieškinį patenkinęs iš dalies bei atsižvelgęs į aplinkybę, kad atsakovei buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, 100 procentų atleidžiant atsakovę nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei ir įvertinęs, kad pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus pateiktą pažymą atsakovei buvo suteikta teisinė pagalba, iš UAB „Intrum Lietuva“ priteisė 16,10 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Intrum Lietuva“ prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2019-09-16 sprendimo dalį, kuria atmestas UAB „Intrum Lietuva“ reikalavimas dėl 190,76 Eur mokėjimo palūkanų bei 46,00 Eur žyminio mokesčio priteisimo ir iš UAB „Intrum Lietuva“ priteistos 16,10 Eur bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai, minėtoje dalyje priimti naują sprendimą ir priteisti iš atsakovės J. V. 190,76 Eur mokėjimo palūkanų bei 46,00 Eur žyminio mokesčio UAB „Intrum Lietuva“ naudai.

13. Nurodo, kad skundžiamoje sprendimo dalyje pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, neobjektyviai įvertino bylos aplinkybes, netinkamai taikė procesines teisės normas bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos.

14. Teigia, kad atsisakymą priteisti 190,76 Eur palūkanas teismas grindė tuo, jog yra praėjęs penkerių metų ieškinio senaties terminas, jį skaičiuojant nuo atsakovės nurodytos paskutinės atliktos įmokos dienos - 2014-05-09. Nurodo, kad mokėjimo nurodymo kopijos teismui buvo pateiktos teismo posėdžio metu, vykusio 2018-08-28 bei civilinėje byloje prijungtos minėto teismo posėdžio metu protokoline nutartimi. Teismas sprendime nurodė, kad ieškovė nėra nurodžiusi palūkanų susidarymo laikotarpio bei jų paskirties, t.y., ar tai pelno (mokėjimo), ar kompensuojamosios palūkanos, tačiau kilus abejonei dėl palūkanų apskaičiavimo laikotarpio bei jų paskirties, teismas nesiaiškino faktinių bylos aplinkybių ir nei priėmęs ieškinį, nei teismo posėdžio metu, nepasinaudojo CPK 179 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta galimybe nustatyti ieškovei terminą pateikti papildomus įrodymus, papildyti informaciją apie palūkanų apskaičiavimo laikotarpį bei jų paskirtį ar CPK 115 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybe nustatyti terminą procesinių dokumentų trūkumams pašalinti, todėl teismas pažeidė visapusiško ir objektyvaus aplinkybių išnagrinėjimo principą bei CPK 159 straipsnio, 179 straipsnio 1 dalies, 185, 225 straipsnių reikalavimus.

15. Nurodo, kad prašė priteisti 190,76 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas dėl kurių šalys susitarė 2008-04-16 Kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) Specialiosios dalies 5 punktu bei kurios buvo apskaičiuotos laikotarpiu nuo 2009-12-31 (nuo vėlavimo atlikti įmokas pagal Įmokų mokėjimo grafiką prie Kreditavimo sutarties Nr. 3100-2008-40382) iki Kreditavimo sutarties nutraukimo dienos. Prašo į bylą priimti naujus įrodymus dėl atsakovės atliktų įmokų įsiskolinimui dengti, kurie patvirtina, kad sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas dėl palūkanų priteisimo nėra praleistas. Pažymi, kad atsakovei teismo posėdžio metu paprašius pritaikyti sutrumpintą penkerių metų ieškinio senatį dėl palūkanų priteisimo bei pateikus mokėjimo kvitus, pagrindžiančius, kad ji paskutinę įmoką įsiskolinimui dengti atliko 2014-05-09, teismas nepasiūlė ieškovei pateikti papildomus įrodymus ar paaiškinimus, kurie patvirtintų arba paneigtų atsakovės nurodomą informaciją dėl paskutinės atliktos įmokos įsiskolinimui, susidariusiam pagal laiku ir tinkamai nevykdytą Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nuo kurios yra paskaičiuotas penkerių metų ieškinio senaties terminas. Atkreipia dėmesį, kad aplinkybės, jog byloje nepakanka įrodymų pagrįsti faktą, kad ieškinio senaties terminas, kuris yra skaičiuojamas nuo atsakovės nurodytos netikslios paskutinės atliktos įmokos dienos įsiskolinimui dengti, nesutampa su faktine atsakovės atlikta paskutine įmoka įsiskolinimui dengti (2018-01-15) tapo žinomos vėliau, tik po bylos išnagrinėjimo ir teismo sprendimo priėmimo.

16. Atsiliepimo į apeliacinį skundą atsakovė J. V. nepateikė.

Šalies argumentai

17. Apeliaciniu skundu atsakovė J. V. prašo priimti naują sprendimą ir tenkinant jos prašymą dėl sprendimo išdėstymo ir priteistų sumų mokėjimą išdėstyti ne trumpesniam kaip 24 mėnesių laikotarpiui ir ne ilgesniam kaip 205 mėnesių laikotarpiui.

18. Tvirtina, kad teismas netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, dėl ko neteisingai buvo išspręsta byla. Atkreipia dėmesį, kad ieškovė pripažino, jog tikslinga priteistinų sumų mokėjimą išdėstyti 24 mėnesių laikotarpiui, t.y., nedviprasmiškai iš dalies pripažino jos prašymą, todėl teismas turėjo vertinti tokį jos keltų reikalavimų pripažinimą ir išdėstyti priteistų sumų mokėjimą.

Atsiliepimas

19. Atsiliepimu į atsakovės J. V. apeliacinį skundą ieškovė UAB „Intrum Lietuva“ prašo sprendimą dėl priteistos sumos mokėjimo išdėstymo spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, kad teismui teiktu atsiliepimu neprieštaravo atsakovės prašymui dėl skolos mokėjimo išdėstymo dalimis, tačiau ne ilgesniam kaip 24 mėnesiu laikotarpiui ir palaiko šią poziciją.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliaciniai skundai tenkintini (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas ieškovės UAB „Intrum Lietuva“ ir atsakovės J. V. apeliaciniais skundais, be to, absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

21. Apeliantė UAB „Intrum Lietuva“ su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – sąskaitos išrašą, kuriame užfiksuotas atsakovės J. V. 2018-01-15 atliktas mokėjimas, kuriuos prašo priimti į bylą ir tvirtina, jog minėtų įrodymų pateikimo būtinybė byloje iškilo vėliau, bei nurodo, kad minėtu įrodymu paneigiamos aplinkybės dėl ieškinio senaties taikymo. Pagal bendrąją CPK 314 straipsnyje įtvirtintą taisyklę, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į byloje nagrinėjamo klausimo (senaties termino skaičiavimo) pobūdį, aplinkybę, kad reikalavimas taikyti ieškinio senatį buvo pareikštas bei su juo susiję įrodymai pateikti tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu, kuriame ieškovė nedalyvavo, taip pat, jog pateikiami nauji įrodymai su apeliaciniu skundu buvo išsiųsti atsakovei ir ji turėjo galimybes su jais susipažinti bei išreikšti savo poziciją tiek dėl jų priėmimo, tiek dėl įrodomosios reikšmės, apeliacinės instancijos teismas priima į bylą apeliantės teikiamus naujus įrodymus.

22. Apeliacijos objektas – skundžiamo teismo sprendimo dalies, kuria buvo atmestas UAB „Intrum Lietuva“ reikalavimas dėl 190,76 Eur palūkanų priteisimo, pritaikius ieškinio senatį, bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei netenkintas atsakovės J. V. prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Kita sprendimo dalis nei dėl tenkintų, nei dėl atmestų reikalavimų (17,17 Eur delspinigių) apeliaciniais skundais nėra skundžiama, todėl apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, dėl jų nepasisako. Byloje ginčo dėl faktinių bylos aplinkybių – suteikto kredito dydžio, likusio pagrindinio skolinio įsipareigojimo dydžio ir pan., byloje nėra. Atsakovė J. V. pripažino savalaikiai nevykdžiusi įsipareigojimų ir pirmosios instancijos teismo prašė taikyti ieškinio senatį tiek pagrindinei skolai, tiek periodiniams mokėjimams (palūkanoms ir delspinigiams).

23. UAB „Intrum Lietuva“ reikalavimą dėl 190,76 Eur palūkanų priteisimo pirmosios instancijos teismas atmetė, konstatavęs, jog nors ieškovė ir turi teisę reikalauti iš atsakovės palūkanų priteisimo, tačiau toks reikalavimas gali būti patenkintas tik tuo atveju, jei yra pareikštas nesuėjus ieškininės senaties terminui ir sprendė, kad ieškovė praleido CK 1.125 straipsnio 9 dalyje nustatytą sutrumpintą penkerių metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl palūkanų priteisimo. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą, skundžiamą teismo sprendimą, apeliaciniuose skunduose bei atsiliepime į juos išdėstytus argumentus, su pirmiau aptarta išvada neturi pagrindo sutikti.

24. CK 1.125 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo. Kadangi CK 1.127 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y., jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Pažymėtina, kad kreditoriaus teisė reikalauti palūkanų išlieka iki visiško prievolės įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis), tačiau ne daugiau kaip iki ieškinio senaties termino pabaigos (CK 1.125 straipsnio 9 dalis), jeigu atsakovas reikalauja taikyti ieškinio senatį. Be to, UAB „Intrum Lietuva“ apeliacinės instancijos teismui pateikė duomenis, kad paskutinį mokėjimą J. V. atliko 2018-01-15, todėl konstatuotina, kad byloje nėra pagrindo UAB „Intrum Lietuva“ reikalavimą dėl palūkanų priteisimo atmesti. Įvertintina ir ta aplinkybė, kad taikyti ieškinio senatį atsakovė išreiškė teismo posėdyje, kuriame ieškovė nedalyvavo, todėl teismas turėjo atidėti bylos nagrinėjimą ir apie tokį atsakovės reikalavimą informuoti ieškovę, kas leidžia daryti išvadą, kad dėl minėto pažeidimo buvo suvaržytos UAB „Intrum Lietuva“ teisės teikti byloje paaiškinimus bei atsikirtimus į atsakovės teiginius, tačiau šis pažeidimas gali būti ištaisytas ir apeliacinės instancijos teismo.

25. Palūkanos, kaip mokestis už skolinimą, teismų praktikoje dar vadinamos pelno palūkanomis, iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas įvykdyti prievolę natūra, t. y., sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kaip matyti, atsakovė J. V. su pradiniu kreditoriumi 2008-04-16 Kreditavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sutarusi dėl 6.61 proc. dydžio metinių palūkanų, kurios turėjo būti sumokamos kiekvieną mėnesį vienodomis įmokomis, t.y., kaip nurodo ir apeliantė bei, kaip ši aplinkybė atsispindi ir iš ieškinio bei su juo teiktų įrodymų, šalys buvo sutarusios dėl pelno funkciją atliekančių palūkanų, kurios turėjo būti sumokėtos paskolos grąžinimo metu. Iš UAB „Intrum Lietuva“ išdėstyto palūkanų skaičiavimo laikotarpio, prašomos priteisti 190,76 Eur palūkanos apskaičiuotos laikotarpiu nuo 2009-12-31 (nuo vėlavimo atlikti įmokas pagal Įmokų mokėjimo grafiką prie Kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)) iki Kreditavimo sutarties nutraukimo dienos, vadovaujantis Įmokų mokėjimo grafiku pagal 2008-04-16 kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), bei yra paskaičiuotos ne daugiau kaip už penkis metus, t.y., CK 1.125 straipsnio 9 dalyje numatyto termino ribose. Byloje nustatyta, kad atsakovė J. V. savo prievolės grąžinti skolą nėra visiškai įvykdžiusi, paskutinį mokėjimą atliko 2018-01-15, todėl UAB „Intrum Lietuva“ turi teisę reikalauti palūkanų mokėjimo. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl palūkanų priteisimo (CK 1.125 straipsnio 9 dalis), todėl skundžiama teismo sprendimo dalis naikintina, šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas – tenkinant UAB „Intrum Lietuva“ reikalavimą dėl 190,76 Eur palūkanų priteisimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl paminėto, didintina ir sprendime nurodyta suma nuo kurios skaičiuojamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis), ją padidinant iki 2 042,13 Eur bei perskirstomos šalių pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos.

26. Apeliantė J. V. nurodo, kad teismas turėjo tenkinti jos prašymą ir išdėstyti sprendimo vykdymą ne trumpesniam kaip 24 mėnesių laikotarpiui.

27. Iš bylos duomenų matyti, kad bylos nagrinėjimo metu J. V. nesutiko su trumpesniais nei 205 mėnesių sprendimo išdėstymo terminais, todėl pirmosios instancijos teismas nors ir nustatęs aplinkybes, sudarančias pagrindą išdėstyti sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui, prašymo netenkino, konstatavęs, jog prašomas išdėstymo laikotarpis nepagrįstai ilgas ir pažeistų ieškovės interesus.

28. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išdėstytais argumentais, tačiau atsižvelgiant į apeliantės pasikeitusią valią, aplinkybę, kad UAB „Intrum Lietuva“ prašymui neprieštarauja, sutinka, jog teismo sprendimo vykdymas būtų išdėstytas 24 mėnesių laikotarpiui (mokant po 87,72 Eur per mėnesį bei paskutinį mėnesį padengiant ir susidariusias procesines palūkanas), sprendžia esant pagrindui taikyti CPK 284 straipsnio nuostatas bei išdėstyti sprendimo vykdymą 24 mėnesių laikotarpiui. Nors iš bylos duomenų matyti, kad apeliantės finansinė padėtis yra sudėtinga – gaunamos pajamos, atskaičius vykdomą priverstinį išieškojimą, sudaro tik 169 Eur per mėnesį, jai yra nustatytas 40 procentų darbingumo lygis, dėl turimų sveikatos sutrikimų yra iš dalies apribotos galimybės dirbti bei papildomai užsidirbti pragyvenimui, tačiau ilgesnis priimto sprendimo vykdymo išdėstymas, įvertinus skolinių įsipareigojimų uždelstino terminus, prieštarautų ir Civilinio kodekso 1.5 straipsnyje nustatytiems principams, ieškovės bei dalinai pačios atsakovės teisėtiems interesams.

29. Tenkinant UAB „Intrum Lietuva“ reikalavimą dėl palūkanų priteisimo, byloje perskirstytinos ir pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad UAB „Intrum Lietuva“ patyrė 46 Eur žyminio mokesčio už ieškinį išlaidas, kurios, įvertinus aplinkybę, kad pareikštas turtinis reikalavimas iš esmės yra tenkinamas, išlaidos priteistinos iš atsakovės J. V. (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teisme susidariusios 3,72 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovės J. V. nepriteistinos, nes atsakovė nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei yra atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 16 punktas, 96 straipsnis).

30. Apeliantė UAB „Intrum Lietuva“ už apeliacinį skundą 2019-10-14 lėšų pervedimo nurodymu sumokėjo 46 Eur žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniu skundu buvo ginčijama tik sprendimo dalis dėl netenkinto reikalavimo priteisti 190,76 Eur palūkanas, konstatuotina, jog žyminis mokestis už apeliacinį skundą sudaro 15 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis), todėl permokėta žyminio mokesčio dalis – 31 Eur, grąžintina UAB „Intrum Lietuva“ (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 dalis).

31. Atsižvelgiant į tai, kad šalių apeliaciniai skundai iš esmės yra tenkinami visiškai, šalims priteisiamos jų apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovei J. V. byloje yra teikiama Valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, 100 procentų atleidžiant atsakovę nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei. Duomenys apie atsakovei J. V. teiktos teisinės pagalbos bei susidariusių išlaidų dydį byloje nėra pateikti, todėl išlaidos nėra atlyginamos. UAB „Intrum Lietuva“ apeliacinės instancijos teisme patirtos 15 Eur išlaidos, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis, priteistinos iš atsakovės J. V..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nusprendžia:

Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimo dalį dėl ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“ atmesto reikalavimo priteisti 190,76 Eur palūkanas bei dalį, kuria iš ieškovės valstybės naudai priteista 16,10 Eur bylinėjimosi išlaidų, panaikinti ir dalyje dėl palūkanų priteisimo priimti naują sprendimą - ieškovės reikalavimą tenkinti - priteisti iš atsakovės J. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“ (j. a. k. 304615887) naudai 190,76 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt eurų 76 centus) palūkanų.

Sprendimo dalį, kurioje nurodoma suma, nuo kurios mokėtinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, priteistos iš atsakovės J. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) pakeisti, 1 851,37 Eur sumą padidinti iki 2 042,13 Eur ir sprendimą išdėstyti sekančiai:

Priteisti iš atsakovės J. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 698,50 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus 50 centų) negrąžintą kreditą, 152,87 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt du eurus 87 centus) delspinigių, 190,76 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt eurų 76 centus) palūkanų bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 042,13 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. birželio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 46 Eur (keturiasdešimt šeši eurai) žyminio mokesčio ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“ (j. a. k. 304615887) naudai.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Tenkinti atsakovės J. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) prašymą ir išdėstyti priteistos 2 042,13 Eur (dviejų tūkstančių keturiasdešimt dviejų eurų 13 euro centų) sumos ir 46 Eur (keturiasdešimt šešių eurų) žyminio mokesčio mokėjimą dalimis 24 (dvidešimt keturių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant atsakovę J. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Intrum Lietuva“ mokėti po 87 Eur (aštuoniasdešimt septynis eurus), o paskutinį mėnesį padengiant ir susidariusias procesines palūkanas, pradedant nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos iki skolos padengimo.

Priteisti iš atsakovės J. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“ naudai 15 Eur (penkiolika eurų) žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą.

Grąžinti uždarajai akcinei bendrovei „Intrum Lietuva“ (j. a. k. 304615887) 2019 m. spalio 14 d. lėšų pervedimo nurodymu į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą sumokėtą 31 Eur (trisdešimt vieno euro) žyminio mokesčio permoką.

Išaiškinti uždarajai akcinei bendrovei „Intrum Lietuva“, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Teisėja Birutė Valiulienė