Alytaus apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjo Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Socia­linės paramos skyriaus atstovei Rimai Šukienei,

suinteresuotam asmeniui V. S. ir jo atstovui advokatui Jonui Amšiejui, suinteresuotam asmeniui M. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl teismo sprendimo, kuriuo V. S. pripažintas neveiksniu, peržiūrėjimo pagal pareiškėjo Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Socia­linės paramos skyriaus pareiškimą, suinteresuoti asmenys V. S. ir M. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė prašo pripažinti V. S. neveiksniu visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, nes jo sveikata nepagerėjo, jis yra nesavarankiškas visose srityse, jo darbingumas yra 0 procentų, jis yra neįgalus nuo vaikystės. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta ir V. S. globėja patvirtino, kad jis nežino savo amžiaus, nesuvokia informacijos, nesuvokia, kad reikia rūpinis higiena, kad reikia pavalgyti, į klausimus pagal prasmę neatsako, dažnai tampa agresyvus, savitvarkos įgūdžių neturi, politines situacija nesidomi. Vienas jis negali priimti sprendimų jokioje srityje.

Suinteresuotas asmuo V. S. globėja M. S. su pareiškėjo prašymu sutinka. Ji patvirtino, kad jos sūnaus V. S. būklė po 2007 metų nepagerėjo, o tik blogėja. Epilepsijos priepuoliai jam vis dažniau kartojasi ir yra sunkesni. Jo psichinė sveikata negerėja jis pats nieko savarankiškai negali daryti ir nieko nesuvokia jokioje srityje. Sūnus nežino, kad yra pasikeitusi valiuta, jokių sutarčių jis nesuprastų ir sudaryti negali, jo vieno palikti ji negali visiškai, jis net nesuvoktų, kad reikia pavalgyti. Sūnus dažnai tampa agresyvus jeigu dėl ko nors supyksta, o suprasti dėl ko jis pyksta yra sunku. Ji sutinka, kad jis turi būti pripažintas neveiksniu visose turtinių ir neturtinių santykių srityse.

Suinteresuotas asmuo V. S. teismo posėdžio metu į klausimus pagal prasmę negalėjo atsakyti ir nesuvokė kur yra.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad Lazdijų rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 20 d. sprendi­mu civilinėje byloje Nr. 2-19-393/2007 V. S. pripažintas neveiksniu, jam nustatyta globa ir jo globėja paskirta motina M. S.. Nagrinėjant minėtą civilinę bylą dėl pripažinimo neveiksniu V. S. buvo paskirta teismo psichiatrinė ekspertizė jo psichinei būklei nustatyti. Iš civilinėje byloje Nr. 2-19-393/2007 esančio 2006-09-28 Teismo psichiatrijos ekspertizės akto matyti, kad V. S. konstatuotas sunkus protinis atsilikimas ir jis negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XII-1566 72 straipsnis reglamentuoja, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo (šis įstatymas, išskyrus jo 72 straipsnio 5 dalį, įsigaliojo 2016-01-01) priimti teismo sprendimai, kuriais asmenys pripažinti neveiksniais, turi būti peržiūrėti per dvejus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo pripažinto neveiksniu asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu per vienerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos į neveiksniu pripažinto asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismą turi kreiptis neveiksniu pripažinto asmens globėjas. Jei per vienerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos šioje dalyje nurodyti asmenys nesikreipia dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo pripažinto neveiksniu asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu, dėl teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu, peržiūrėjimo į neveiksniu pripažinto asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismą turi kreiptis neveiksnaus asmens gyvenamosios vietos savivaldybės administracija ar jos įgaliota įstaiga.

Atsižvelgiant į pasikeitusį teisinį reglamentavimą, dėl to, kad globėja per vienerius metus nesikreipė į teismą dėl teismo sprendimo, kuriuo jos globotinis V. S. buvo pripažintas neveiksniu, peržiūrėjimo, pareiškėjas pagrįstai kreipėsi į teismą, siekdamas, kad teismas nustatytų konkrečias sritis, kuriose V. S. yra neveiksnus.

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 469 str. 1 d. numato, kad jeigu pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje fizinis asmuo pasveiksta arba pagerėja jo sveikatos būklė ir dėl šio sveikatos pagerėjimo jis gali visiškai ar iš dalies suprasti savo veiksmų reikšmę ar juos valdyti, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas priima sprendimą panaikinti pirmiau priimtą savo sprendimą ir pripažinti pasveikusįjį veiksniu arba pripažinimą neveiksniu tam tikroje srityje pakeisti į pripažinimą ribotai veiksniu tam tikroje srityje. Teismas, nagrinėdamas šiame straipsnyje nurodytas bylas, sprendžia, ar yra pagrindas panaikinti arba pakeisti teismo sprendimą, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje.

Teismo psichiatrinės ekspertizės metu ankstesnėje byloje buvo nustatyta, kad V. S. kalba neaiškiai, kontaktas blogas, į klausimus atsakinėja nesuprantamai, dėmesio nesukaupia, intelektas defektinis, savęs apsitarnauti nesugeba, jam konstatuojamas sunkus protinis atsilikimas. Šioje nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, jog V. S. psichinė būklė iš esmės pasikeitė ar bent kiek pagerėjo. Teismo posėdžio metu jis į klausimus atsakinėjo ne pagal prasmę ir prasmingo kontakto su juo palaikyti nepavyko. Jo globėja patvirtino, kad sūnaus V. S. sveikatos būklė tik blogėja, epilepsijos priepuoliai dažnėja ir sunkėja, jis dažnai tampa agresyvus dėl jam vienam žinomų priežasčių. Byloje pateiktas 2017-03-16 medicinos dokumentų išrašas patvirtina, kad V. S. neįgalus nuo vaikystė, serga sunkia epilepsijos forma, jam pripažinta visiška negalia, prasmingam kontaktui neprieinamas, turtiniuose ir neturtiniuose santykiuose tvarkyti negeba, jam diagnozuota: gilus protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ir gydymo; taip pat išplitusi idiopatinė epilepsija ir epilepsiniai sindromai, esant sunkiai gydomai epilepsijai.

Nesant jokių duomenų apie neveiksniu pripažinto V. S. sveikatos būklės pagerėjimą teismas neskyrė pakartotinės ekspertizės ir remiasi paminėta ekspertizės išvada, pateikta Lazdijų rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-19-393/2007 (CPK 469 str. 1 d.).

Iš byloje esančios pažymos dėl specialiųjų poreikių nustatymo ir Specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio nustatymo pažymos nustatyta, kad V. S. neterminuotai nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis ir 0 procentų darbingumas. Į bylą pateikta 2017-05-02 VšĮ Lazdijų socialinių paslaugų centro socialinio darbuotojo išvada Nr. S-196 dėl V. S. gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, kurioje nurodyta, kad jis visose srityse negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus. Išvadoje nurodoma, kad jis nesuvokia, kad reikia pasirūpinti maistu, būtinomis higienos priemonėmis, rūbais, kad reikia sumokėti mokesčius, nesugeba priimti sprendimo ir savarankiškai atlikti nuoseklius veiksmus, nesiorientuoja laike ir aplinkoje, nesugeba suprasti sutarčių informacijos ir dokumentuose nurodomos informacijos, nesugeba įvertinti aplinkybių ir numatyti pasekmių dėl savo sprendimo, nesugeba savarankiškai ir nuosekliai paaiškinti savo sprendimo ir priežasties, nesuvokia jį supančios aplinkos, negali tinkamai prižiūrėti gyvenamosios patalpos, nesuvokia savo sveikatos būklės.

Nurodytų duomenų visuma patvirtina, kad neveiksniu pripažinto V. S. sveiktos būklė nepagerėjo, o priešingai - tik blogėja. Tuo įsitikino pats teisėjas pabandęs apklausti V. S. posėdžio metu, tačiau jokio prasmingo kontakto užmegzti taip ir nepavyko. Todėl pripažinti V. S. nei ribotai veiksniu, nei juo labiau visiškai veiksniu turtinėse ir jam aktualiose asmeninėse neturtinėse kasdieninio gyvenimo srityse nėra pagrindo, nes tai neatitiktų jo interesų, jis nesugebėtų gyventi savarankiškai, nesugebėtų adekvačiai vertinti aplinką ir savo galimybes ir dėl to galėtų pakenkti sau. Srityse, kuriose reikia priimti sprendimus įvertinus galimą priimamų sprendimų riziką, ir kuriose reikia sugebėti numatyti galimas neigiamas savo sprendimų pasekmes, V. S. dėl savo sveikatos būklės savo veiksmų reikšmės suprasti negali, todėl negali gyventi savarankiškai, nes nesugebant adekvačiai vertinti aplinkos, laiko ir savo galimybių, jis gali pakenti tiek sau, tiek kitiems asmenims, su kuriais turėtų teisinių santykių, priimdamas neadekvačius, neprognozuojamus sprendimus.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes ir į pasikeitusį teisinį reguliavimą, teismo sprendimas pripažinti V. S. neveiksniu keistinas ir jis pripažintinas neveiksniu tik atitinkamose srityse, nes visiškas neveiksnumas pagal naują teisinį reguliavimą negalimas.

Nors pareiškėjas ir kiti dalyvaujantys asmenys prašo pripažinti V. S. neveiksniu visose turtinių ir asmeniniu neturtinių santykių srityse, tačiau įvertinus tai, kad jis yra 100 procentų nedarbingas, teismas pripažįsta, jog veiksnumo ribojimas darbo teisinių santykių srityje jam iš viso nėra aktualus, nes dirbti jis negali dėl savo darbingumo lygio, todėl pripažinti jį neveiksniu šioje srityje, kuri nėra aktuali ir kurioje jam nekyla jokių pavojų nepripažinus jo neveiksniu, nėra būtinybės. Taip pat nėra prasmės riboti jo veiksnumą gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus srityje, nes tokiu asmeniu netampama vien tik savo asmeniniu sprendimu, todėl nėra grėsmės, kad šioje srityje V. S. galėtų pakenti sau ar kitiems asmenims jeigu jo veiksnumas nebūtų apribotas. Asmens tinkamumą eiti globėjo ar rūpintojo pareigas vertina teismas ar kitos įgaliotos institucijos, kurios asmenį gali paskirtis į tokias pareigas, todėl nėra jokios rizikos ar grėsmės, kad V. S. pagal savo sveiktos būklę galėtų būti paskirtas kito asmens globėju (rūpintoju) ar notaro patvirtina sutartimi būtų paskirtas pagalbininku pagal sutartį kitam asmeniui su turima medicinine psichikos sutrikimo diagnoze.

Tuo tarpu kitose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse jis pripažintinas neveiksniu, nes nesuvokdamas savo veiksmų reikšmės ir negalėdama jų valdyti jis gali kelti grėsmę tiek savo interesams, tiek kitiems asmenims, su kuriais turėtų teisinių santykių. Dėl savo psichikos sutrikimų ir nesiorientavimo laike, erdvėje V. S. negali suvokti finansinių įsipareigojimų pasekmių ir rizikos, todėl negali dalyvauti jokiuose turtiniuose santykiuose, negali priimti sprendimų dėl jam priklausančio turto. Tokių asmeninių neturtinių santykių srityse kaip savitvarkos įgūdžių sritis, sveikatos priežiūros sritis, politinių teisių įgyvendinimo sritis jis negali savarankiškai patenkinti būtinų savo poreikių bei įgyvendinti savo teisų be kito asmens pagalbos ir nuolatinės priežiūros, nes iš viso nesuvokia, kad reikia tai daryti, reikia rūpintis higiena, sveikata, savo aplinka, nesuvokia, kad jo priimami sprendimai gali turėti pasekmių kitiems asmenims ar visai visuomenei. Todėl šiose srityse V. S. pripažintinas neveiksniu.

Pažymėtina, kad teisės aktai nenumato, jog peržiūrint iki 2016 m. sausio 1 d. priimtus sprendimus, kuriais asmenys pripažinti neveiksniais, turėtų būti peržiūrimas ir globėjo ar turto administratoriaus paskyrimo klausimas. Sprendimo pripažinti asmenį neveiksniu peržiūrėjimą reglamentuojantis CPK 469 straipsnis nenumato, kad peržiūrėjus teismo sprendimą savaime pasibaigia tokiam asmeniui paskirta globa ar rūpyba. Peržiūrėjus teismo sprendimą, kuriuo asmuo buvo pripažintas neveiksniu, ir nustačius naują sričių, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu ar ribotai veiksniu, sąrašą, anksčiau nustatyta tokio asmens globa ir toliau išlieka reikalinga, o paskirtasis globėjas ir toliau turi vykdyti savo pareigas, jeigu nėra pagrindo jį nušalinti ar atleisti nuo pareigų CPK 494 straipsnyje numatyta tvarka.

Šioje byloje nebuvo pareikštas reikalavimas nušalinti ar atleisti V. S. globėją nuo šių pareigų, jokių pagrindų tokiam nušalinimui ar atleidimui byloje nenustatyta, todėl globa išlieka nepakeista, o globėja turi vykdyti savo pareigas toliau.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 268, 270, 468, 469 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pakeisti 2007 m. vasario 20 d. sprendi­mą civilinėje byloje Nr. 2-19-393/2007, kurioje V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas neveiksniu, ir pripažinti V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) neveiksniu tik šiose srityse:

- turtinių santykių srityse: 1) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais; 2) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo -pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu; 3) kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; 4) nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; 5) paveldėjimo teisiniai santykiai; 6) dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje;

- asmeninių neturtinių santykių srityse: 1) savitvarkos įgūdžių sritis; 2) sveikatos priežiūros sritis; 3) šeimos santykių sritis; 4) politinių teisių įgyvendinimo sritis.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismą.