Teisora
Registruotis

Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2023-10-17 · Civilinė byla Nr. e2-5772-1156/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-10-17
Bylos Nr.
e2-5772-1156/2023
Teisminio proceso Nr.
2-45-3-00511-2023-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Donata Šimkutė
Ieškovas
R. P.
Atsakovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, V. R.
Advokatai
Violeta Bazienė, Ričardas Varnas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-5772-1156/2023Teisminio proceso Nr. 2-45-3-00511-2023-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 2.4.2.10; 2.4.2.13; 3.1.7.1.1; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.7.11; 3.2.3.1; 3.2.4.9.1.1; 3.2.4.9.3.3; 3.2.4.11; 3.2.6.1; 3.2.6.5; 3.2.6.11 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 17 d.Švenčionys
Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėja Donata Šimkutė,sekretoriaujant Birutei Godliauskieneidalyvaujant ieškovei R. P., jos atstovui advokatui Ričardui Varno,

atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovei Živilei Tepliakovienei,

atsakovui V. R., jo atstovei advokatei Violetai Bazienei,trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje J. P.,

trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, atsakovo V. R. pusėje I. R.,

tretiesiems asmenims nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, D. A. ir R. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. P. ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos ir V. R., tretiesiems asmenims nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, D. A., R. A., J. P. ir I. R. dėl sklypų ribų nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. 2023 m. balandžio 28 d. teismo rūmuose priimtas ieškovės R. P., atstovaujamos advokato Ričardo Varno, ieškinys, kuriuo prašoma:

1.1. panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – NŽT) teritorinio skyriaus vedėjo 2022 m. rugsėjo 26 d. sprendimą Nr. 45SK-1614-(14.45.110 E.), kuriuo buvo patvirtinti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai;

1.2. nustatyti R. P. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), ir V. R. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), bendrą ribą pagal A. P. parengtą žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) planą (posėdžio metu ieškovės atstovas patikslino, kad ieškinyje netiksliai nurodytas planą rengęs subjektas, t. y. vietoje ieškinyje nurodyto UAB „Aukštaitijos matininkų biuras“, turi būti A. P.);

1.3. priteisti ieškovės R. P. naudai iš atsakovo V. R. bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2. Ieškovė, jos atstovas prašė ieškinį tenkinti. Ieškovė nurodė, kad anksčiau žemės sklypai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), buvo vienas didelis žemės sklypas. Jis priklausė jai ir tuometiniams jos sutuoktiniui nuo 1994 m. Su sutuoktiniu B. P. jie nusprendė sklypą padalinti. Tarpusavio sutarimu jie pasidalino turtą taip: jai atiteko žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), o B. P. (duomenys neskelbtini). B. P. savo žemės sklypą 1999 m. padavė atsakovui V. R.. Nuo žemės sklypų suformavimo dienos riba, skirianti žemės sklypus nepakito. Daugiau nei 20 m. nebuvo ginčų dėl ribos. Riba buvo tiesi linija. Ant ribos tik augo obelis, kurią visada genėjo ir rūpinosi ji, o galiausiai nupjovė. Prie pat ribos, gal 1 m atstumu atsakovas pasistatė malkinę. Maždaug prieš 3 m. atidavė atsakovui sklypą prie šiltnamio. Norėdama, kad nesimatytų atsakovo sklypo, ji pasodino tujas. Išrovusi jas, toje vietoje pastatė tvorą. Ant ribos pasodino naujų tujų. Pastačius tvora, maždaug 2020 m., atsirado nesutarimai su atsakovu dėl sklypų ribos. Tvorą pastatė nesitardama su kaimynu (atsakovu), niekada nesikalbėjo su atsakovo žmona apie tvoros statybas. Tvora graži, užima mažiau vietos nei gyvatvorė. Atsakovas pasisamdė matininkus, jų buvo net keli. Pirmasis matininkas išmatavo gerai, skirtumas nuo dokumentų buvo apie 1 cm, bet atsakovui netiko. Paskui buvo kiti matininkai. 2021 m. buvo atliekami matavimai, ji nesutiko su atliktais matavimais. Šie matavimai nebuvo įteisinti. Pamena, kad sugrįžusi namo iš miško pamatė vyrą vaikščiojantį ir kažką matuojantį. Priėjo, paprašė parodyti, ką matuoja, nuo kur matuoja. Kai parodė, ji pasakė, kad tai nesąmonė ir nuėjo namo. Tai buvo praėjusią vasarą. Netiesa, kad matavimai buvo atliekami 17 val., nes iš miško paprastai grįžta apie 15 val. Jokių dokumentų, kviečiančių į matavimus negavo. Tik žino, kad kovo mėn. A. P. siuntė jai dokumentus, tačiau pranešimo negavo, nespėjo atsiimti. Paskui buvo atvykęs kažkoks žmogus ir įkalė žymeklius. Tik vėliau sužinojo, kad tai žymekliai, žymintys žemės sklypų ribas. Pamena, kad yra gavusi laišką, jog reikia atsiimti siuntą iš pašto iki rugsėjo 25 d., iškart jį atsiėmė, nes buvo paskutinė diena jį atsiimti. Apie 2021 m. ji pasisamdė advokatą, kuris periodiškai tikrindavo registrą. Advokatas, pamatęs, kad NŽT priėmė sprendimą dėl ribų, iniciavo šią bylą. Nei jai, nei jos atstovui nebuvo žinomas šio NŽT 2022 m. rugsėjo 26 d. sprendimo turinys. Matavimai buvo atliekami nesilaikant terminų, pranešimas nebuvo išsiųstas prieš 10 d. Prašo patvirtinti žemės sklypų ribų, pagal jos matininko planą, nes tokia riba atitiktų tikrąją faktinę ribą, kuri buvo nuo sklypų suformavimo dienos. Ieškovės atstovas pabrėžė, kad dokumentų buvimas savaime nereiškia, kad riba aiški, nes faktiškai esanti riba skiriasi nuo pažymėtos dokumentuose. Atlikus naujus kadastrinius matavimus atsakovas ėmė reikalauti žemės, kuria faktiškai nuo 1999 m. naudojosi tik ieškovė. Jei riba liktų tokią, kokia ji yra pagal dokumentus, ieškovė praras tvorą ir tujas, dalį šaligatvio, o įteisinus faktiškai esančią ribą atsakovas nenukentėtų, nes ir toliau galėtų naudotis malkine. Nepanaikinus NŽT sprendimo negali įteisinti faktinės ribos. Paaiškino, kad jų pateiktame žemės sklypo plane laužtinė riba atsirado tam, kad būtų išlaikyti plotai. Be to, 1999 m. planai bei brėžiniai buvo atliekami pagal vietinę koordinačių sistemą, o šiuo metu naudojama valstybinė, todėl gali kisti žemės sklypo padėtis gaublio prasme.

Atsiliepimas

3. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje J. P. prašė ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad ieškovė yra jo žmona, jie gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Ten jis gyvena nuo 1999 m., ten jau buvo tujos, „egliukai“. Jei būtų nustatyta riba tarp žemės sklypų, taip kaip nori atsakovas, tuomet riba eitų per jo klotą takelį, susiaurėtų takelio plotis, būtų sudėtinga įnešti ar išnešti iš namo didesnius daiktus, prieš maždaug trejus metus statyta tvora atsidurtų pas atsakovą. Nei prieš statant tvorą, nei sodinant tujas, neklausė atsakovo ar jis sutinka. Tujos dabar maždaug 3 m aukščio. Matė kaip vienas matininkas kažką matuoja. Matė kitą matininką, kuris sakė: „Kaip pamatuosiu, taip ir bus“. Matininkai buvo vasaros pabaigoje ar rudenį. Tikrai ne pernai, o dar anksčiau. Kažkada jie su žmona buvo gavę pranešimus apie tai, kad planuoja atlikti matavimus. Grįžus iš grybų ar kažkur kitur atėjo matininkas ir pasakė, kad atliekami matavimai. Sakė jam, kad neteisingai jis matuoja. Daugiau jokių dokumentų iš matininko negavo. Matininkas pastatė raudoną žymeklį.

4. Atsakovė NŽT pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašoma ieškinį atmesti, nes priimant NŽT teritorinio skyriaus vedėjo 2022 m. rugsėjo 26 d. sprendimą Nr. 45SK-1614-(14.45.110 E.) nebuvo pažeistos žemės sklypo ribų ženklinimo taisyklės, todėl sprendimas teisėtas ir pagrįstas. Atsakovo pasamdytas matininkas A. P. kreipėsi į NŽT su prašymu priimti sprendimą, pateikė visus būtinus dokumentus, iš kurių nustatyta, kad ženklinant ribą nebuvo pažeisti teisės aktų reikalavimai: 2023 m. kovo 17 d. siųstas pranešimas ieškovei apie planuojamus matavimus bet neįteiktas, ieškovė neatsiėmė siuntos, 2023 m. kovo 28 d. 9.00 val. paženklintos ribos. Sklypo ilgiai, plotai ir konfigūracija atitiko dokumentus, todėl buvo priimtas ginčijamas sprendimas. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Papildomai paaiškino, kad ieškovė iš tiesų kreipėsi į juos prašydama leisti susipažinti su NŽT 2022 m. rugsėjo 26 d. sprendimu, tačiau jai nebuvo šis sprendimas siunčiamas ar leidžiama kitu būdu su juo susipažinti dėl duomenų apsaugos. Riba aiški, todėl CK 4.45 straipsnio nuostatos netaikytinos.

5. Atsakovas V. R., jo atstovė prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad pirmieji žemės sklypų matavimai atlikti 1994 m. balandžio 24 d., planai suderinti su Švenčionių rajono architektu, atitinkamomis institucijomis. Atsakovas 1999 m. nusipirko žemės sklypą iš buvusio ieškovės vyro. Pardavėjas aprodė atsakovui sklypą, parodė kuoliukus, kurie buvo įsmeigti kaip riboženkliai. Įsigijęs sklypą atsakovas pats su rulete matavo, matė, kad sklypas atitinka dokumentus, registro duomenis. Faktinė riba niekada nesikeitė. Riba, tarp žemės sklypų, visada buvo tiesi, būtent tokią ribą ir patvirtino NŽT savo sprendimu. Ant ribos anksčiau augo obelis, kurią ieškovė vėliau nupjovė. Kurį laiką gyveno draugiškai, bet vėliau atsakovas pasistatė malkinę. Malkinė yra 2 m. nuo sklypų ribos. Vieną žiema buvo labai daug sniego, todėl paprašė sūnaus nuvalyti sniegą nuo malkinės, kad neįlaužtų stogo. Sniegą nuo malkines nukasė į tą pusę, kur ieškovės namas. Nespėjo nuvalyti nukasto sniego, kai ieškovė ir jos vyras pamatę sniegą ėmė šaukti, taip prasidėjo visi tarpusavio nesutarimai dėl ribos. 2021 m. ieškovė ėmė statyti tvorą, sodinti medžius, kai jau prasidėjo ginčai dėl sklypų ribos. Tvoros statymo darbų ieškovė nederino su juo. Sakė, kad tvora ir medžiai ne vietoje, bet ieškovė atsakė žinanti ribas. Dabar tarpas tarp tvoros ir malkinės yra vos 30 cm, vos galima praeiti. Ieškovė nori „perkelti ribą“ taip, kad jai būtų patogiau. Iš neteisėtai pastatytos tvoros negimsta teisė reikalauti pagal ją nustatyti ribą. Netiesa, kad nebuvo ginčų dėl sklypo ribos, atsakovas su žmona sakė ieškovei pretenzijas, tačiau ieškovė į jas nekreipė dėmesio. Norėdamas nustatyti žemės sklypo ribą atsakovas pasamdė matininkus, kurie atliko matavimus. Kartą paprašė šeimos draugo pamatuoti, po to, iškvietė tikrą matininką. Pats matininkas pripažino, kad ribos yra tokios, kokias jis dar vaikystėje matė. Matavimai atlikti pagal galiojančius teisės aktus. Prašymas nustatyti ieškovės siūlomą ribą, kuri būtų laužtinė, neatitinka atsakovo interesų, nes apsunkintų patekimą į malkinę. Advokatė pažymėjo, kad pati buvo nuvykusi į vietą ir matė, kad senos tujos yra per 2 m nuo sklypo ribos, jos artimesnės tikrosioms riboms, bet naujosios tujos pasodintos pagal ieškovės siūlomą nustatyti ribą. Patraukus ribą ir ją nustačius pagal ieškinį, tuomet ateityje galėtų atsirasti nauji ginčai dėl malkinės, kad ši pastatyta pernelyg arti. Bet ta vieta, kurioje būtų ribos lūžis, yra šlapia vieta, kurioje yra linkęs kauptis vanduo ir tokią sklypo dalį ieškovė siūlo atsakovui „mainais“ į platesnį praėjimą į namą. Tai neteisinga ir neprotinga, nes pagal tikrąją ribą ieškovė gali patekti į savo namus ir tokios ribos nustatymas nepažeidžia jos interesų.

6. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovo V. R. pusėje I. R. prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad atsakovas yra jos vyras, jie gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kartu su vyru skaitė teismo siųstus dokumentus. Norėjo senatvėje ramiai gyventi, todėl įsigijo žemės sklypą, pats B. P. jiems su vyru aprodė sklypą, parodė jo ribas, kurios buvo pažymėtos kuoliukais. B. P. sakė, kad dvi slyvos ir obelis bus jų. Ieškovė taip pat matė, kaip B. P. aprodo jiems sklypo ribas, bet jokių pretenzijų ieškovė nereiškė. Nors obelis augo ant ribos, labiau jų pusėje, bet ja rūpinosi ieškovė, kol galiausiai nupjovė. Patys niekada nepriekaištavo ieškovei dėl obels. Ieškovei paprašius, net leido užlipti ant jų namo stogo, kad jie galėtų apgenėti šią obelį. Patys su vyru su metru matavo ribas. Realybėje ribos, kurias parodė B. P. atitiko tas, kurios nurodytos dokumentuose. Ribos buvo tiesios. Perkant jokių tvorų, tujų nebuvo. Ieškovė tujas pasodino praėjus 5 ar 6 m. po tai, kai jie nusipirko sklypą. Vėliau ieškovė kasmet plėsdama savo gėlyną vis po 0,5 m ėmė lįsti jų pusę, todėl ta riba pasidarė nebetiesi. Iš pradžių nieko jai nesakė, bet vėliau ji asmeniškai kalbėjosi su ieškove dėl „lindimo“ į jų pusę, bet į jokias institucijas nesikreipė. Norėdami šildytis kietu kuru pasistatė malkinę, vieną žiemą dėl nukasto sniego kilo konfliktas. Nors realiai sniegas buvo jų žemės sklypo ribose, ieškovė su vyru baisiai supyko, prasidėjo ginčai. 5 ar 6 m. visiškai nebendravo, bet vėliau ėmė bendrauti, nes kaimynai, nesinorėjo pyktis. Ji kalbėjosi su ieškove, kad reikia statyti žemės sklypus skiriančią tvorą. Ji pati tam neprieštaravo, tik pasiūlė prieš tai atlikti geodezinius matavimus, bet ieškovė kategoriškai nesutiko, teigdama, kad žino ribas. Jau kitą dieną ieškovė ėmė statyti tvorą jų žemės sklypo dalyje, po to dar ir tujas pasodino. Vieno pažįstamo, kuris nėra matininkas, paprašė pamatuoti, ar ribos geros. Jokie dokumentai tuo metu nebuvo pildomi, tačiau suprato, kad reikia atlikti matavimus. Norėdami sutvarkyti visus dokumentus 2021 m. pasikvietė matininką A. P., kad šis atliktus matavimus. Jis atliko matavimus ir įkalė riboženklius. Ieškovė net neleido įkalti riboženklio ten, kur reikėtų, nes ten auga jos rododendras, todėl matininkas į įsmeigė šalia. Visuose matavimuose dalyvavo ieškovė su vyru, vis pyko, vadino ją su vyru vagimis, nors patys užėmė jų žemę. Dabar dėl pastatytos tvoros negali pateikti į malkinę, nes tarpas tarp malkinės ir tvoros yra itin mažas, vos 20 – 30 cm, todėl į malkinę šiuo metu patenka pro garažą, bet taip labai nepatogu. Ji ir sutuoktinis yra garbaus amžiaus, norėtų turėti galimybę prie malkinės privažiuoti su karučiu, kad nereiktų nešti malkų, bet dabar to negali padaryti.

7. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. A. nurodė, kad šioje byloje iškilęs ginčas neturi įtakos jos ir jos sutuoktinio D. A. teisėms. Paaiškino, kad jie 2021 m. įsigijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su ieškovės sklypu. Atliko kadastrinius matavimus, matininkas iškart pasakė, kad riba, nurodyta dokumentuose ir realiai esanti, šiek tiek skiriasi. Ieškovės tujos atsidūrė jų sklype. Atsižvelgiant į tai, kad skirtumas nedidelis, vos keli centimetrai, tai jie geruoju su ieškove susitarė dėl ribos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

8. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė buvęs sutuoktinis B. P. santuokos metu įsigijo žemės sklypą, kuris vėliau buvo padalintas ir suformuoti du savarankiški žemės sklypai. Nuo 1999 m. sausio 20 d. ieškovei R. P. asmeninės nuosavybės teise priklauso 0,0746 ha žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), ir jame esantys statiniai (1 t., b. l. 6, 23–24, 56–57, 58–61). Nuo 1999 m. sausio 27 d. atsakovui V. R. priklauso 0,0716 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ir jame esantys statiniai (1 t., b. l. 7, 26–26, 71–72, 127–129, 130–132). Atskirų žemės sklypų planai pirmąkart buvo parengti 1994 m. balandžio 28 d., juose pažymėta, kad sklypai turi bendrą ribą (1 t., b. l. 14, 17). Ieškovės teigimu, šiuos sklypus skiriant riba yra neaiški, todėl ji turėtų būti nustatyta teismo vadovaujantis CK 4.45 straipsnio nuostatomis.

9. CK 4.45 straipsnio, reglamentuojančio žemės sklypo ribų nustatymą, 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus; jeigu ribų nustatyti neįmanoma, prie kiekvieno žemės sklypo turi būti prijungtos vienodo dydžio ginčytino ploto dalys, bet nė vienas tokiu būdu naujai suformuotas sklypas plotu neturi skirtis nuo esamo teisiškai įtvirtinto sklypo.

10. Pagal kasacinio teismo praktiką pirmąją aplinkybę – kilusį žemės sklypų savininkų ginčą – paprastai įrodo kreipimosi į teismą faktas. Antrąją aplinkybę – sklypo ribų neaiškumą – gali įrodyti tai, kad apskritai nėra ribas nurodančių dokumentų (sutarčių, matavimo aktų, dokumentų, registro žymų ir kt.); esami dokumentai iš esmės prieštarauja vieni kitiems; nors dokumentai ir neprieštarauja vieni kitiems, bet egzistuoja kitų aplinkybių, kurios sudaro pakankamą pagrindą abejoti dokumentų pagrįstumu, pavyzdžiui, kai žemės sklypo faktinės ir teisinės ribos (ribos pagal dokumentus) nesutampa arba jos nesutampa taip, kad eina per gretimo žemės sklypo savininko pastatus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-387-248/2019, 26 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443-701/2015). Taigi, sklypo ribų aiškumas (neaiškumas) laikomas vertinamojo pobūdžio kategorija, priklausančia nuo konkrečių faktinių aplinkybių, ir tik įvertinus šių aplinkybių visumą sprendžiama, ar sklypo ribos neaiškios ir dėl to turi būti nustatomos. Todėl teismas, nagrinėdamas gretimų sklypų savininkų ginčą dėl sklypų ribų, pirmiausia turi atsakyti į klausimą, ar šios ribos iš tiesų yra neaiškios. Tik teigiamai atsakęs į šį klausimą, teismas turi nustatyti sklypų ribas, vadovaudamasis CK 4.45 straipsnyje įtvirtintais kriterijais. Jeigu teismas sprendžia, kad riba pagal žemės sklypų ribas nustatančius dokumentus yra aiški, tai jis pasisako, pagal kokį konkretų dokumentą ši riba nustatyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-631-916/2015; 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443-701/2015; 2018 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-403/2019, 47 punktas; 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-387-248/2019, 26 punktas).

11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl žemės sklypų ribų nustatymo, yra išaiškinęs, kad tobulėjant žemės matavimo prietaisams dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumų, gretimų žemės sklypų sanklotų, tačiau dėl to negali būti pažeistos asmenų nuosavybės teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2005). Esant gretimų sklypų ribų neatitikčiai, žemės sklypo plotas negali būti keičiamas nenuginčijus sklypo įsigijimo sandorio, tačiau esant ginčui tarp gretimų žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau neturi būti keičiamas žemės sklypo dydis (plotas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2005; 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2009). Nors galiojantis teisinis reguliavimas pripažįsta gretimų žemės sklypų bendrų ribų pakeitimo galimybę, tačiau tokiems pakeitimams atlikti turi būti nustatytas objektyvus pagrindas – žemės sklypo savininko negalėjimas tinkamai įgyvendinti turimos nuosavybės teisės į žemės sklypą ir (ar) sklype esančius statinius, t. y. negalėjimas naudoti nuosavybės teisės objektų pagal tokių objektų tikslinę paskirtį (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-916/2021, 26 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

12. Kiekvienu atveju sprendžiant tokio pobūdžio bylą būtina ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros, negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito sklypo savininko interesų sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39-611/2016, 49 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Teismui pateikiamuose žemės sklypų ribų nustatymo planuose turi būti atsižvelgiama į dokumentus, faktiškai valdomų sklypų ribas ir plotą bei juose esančius statinius, nuosavybės teise valdomų sklypų plotą, paisoma naudojimosi žeme racionalumo ir efektyvumo kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-415/2016, 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Įrodyti, jog reikalaujama sklypų riba atitinka teisės aktų reikalavimus ir yra tinkamiausia, turi ieškovas, o kita šalis turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka pateikti kitokį sklypų ribos nustatymo variantą ir jį pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211-701/2020, 93 punktas). Nuosekliai formuojamoje kasacinio teismo jurisprudencijoje šios kategorijos bylose yra laikomasi pozicijos, kad teismo pareiga, atsižvelgiant į ginčo šalių faktiškai valdomus žemės sklypus, turimus dokumentus, netikslumų tarp teisinės ir faktinės žemės sklypo ribos kilimo priežastis, priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, siekiant, kad nustatoma žemės sklypo riba būtų patogi gretimų žemės sklypų savininkams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Siekdamas šių tikslų, teismas turi vadovautis ginčo šalių interesų pusiausvyros ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2014; 2016 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-415/2016, 26 punktas).

13. Ieškove prašo nustatyti žemės sklypus skiriančią ribą pagal matininko A. P. planą, kuriami ši riba pažymėta kaip laužtinė, o jos žemės sklypo dalis, besiribojanti su (duomenys neskelbtini) g. būtų 1,94 m ilgesnė (1 t., b. l. 33). Atsakovas nesutinka su tokia riba. Taigi ne vien kreipimosi į teismą faktas, bet ir šalių bei trečiųjų asmenų paaiškinimai bei byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad kaimyninių žemės sklypų savininkai nesutaria dėl žemės sklypų ribos.

14. Byloje esantys rašytiniai duomenys patvirtina, kad nuo žemės sklypų suformavimo dienos, jų dydis (plotas) bei matmenys nekito: 1994 m. balandžio 28 d. brėžiniuose ieškovės žemės sklypo dalis, besiribojanti su (duomenys neskelbtini) g. buvo 12,58 m (1 t., b. l. 14, 53). Ieškovė teismo posėdžio metu pripažino, kad 1995 m. namų valdos techninės apskaitos byloje esančioje schemoje neteisingai nurodytas skaičius 18,58 (1 t., b. l. 30), nes tokio ilgio niekada nebuvo, ten turėtų būti 12,58 (galbūt tiesiog neaiškiai parašytas skaičius 2 arba jį rašant šiek tiek išsiliejo rašalas). Atsakovo žemės sklypo dalis, besiribojanti su (duomenys neskelbtini) g. buvo 16,69 m + 13,45 m (1 t., b. l. 17, 27, 133, 135). Visuose šiuos dokumentuose atskirus žemės sklypus skirianti riba buvo pažymėta kaip tiesi linija. Toje pačioje vietoje kaip ir 1994 m. balandžio 28 d. brėžiniuose matininkas A. P. 2022 m. kovo 28 d. plane pažymėjo ribą (1 t., b. l. 116–119). Pagal matininko A. P. parengtą kadastro bylą (1 t., b. l. 114–155), NŽT teritorinio skyriaus vedėjo 2022 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. 45SK-1614-(14.45.110 E.) buvo patvirtinta žemės sklypo kadastro duomenys, nustatyti pagal matininko A. P. parengtą elektroninę žemės sklypo kadastro duomenų bylą Nr. 2332100, kuri saugoma Nekilnojamojo turto registro posistemės ,,GeoMatininkas“ elektroniniame archyve (1 t., b. l. 112–113). Ieškovė siekia pakeisti jai priklausančio žemės sklypo kadastro bylą pagal matininko A. P. planą (1 t., b. l. 38–49).

15. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. ABTĮ 30 straipsnio, reglamentuojančio praleisto termino atnaujinimo sąlygas, 1 dalyje nurodyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pirmiau aptarto pobūdžio terminas yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2009; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2011; 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568/2013; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2014; 2016 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-134-916/2016 14 punktas). Tai reiškia, kad šių terminų taikymui, jų pradžios nustatymui netaikytinos ieškinio senaties instituto taisyklės. Ginčijamas NŽT teritorinio skyriaus vedėjo 2022 m. rugsėjo 26 d. sprendimas Nr. 45SK-1614-(14.45.110 E.) nėra viešai skelbiamas teisės aktas, be to, šis dokumentas nebuvo įteiktas ieškovei, jai nebuvo leista su juo susipažinti, daroma išvada, kad šiuo konkrečiu atveju ieškovė, jos atstovas apie šį aktą sužinojo tik patikrinę Nekilnojamojo turto registro duomenis. Tai reiškia, kad ieškovė nepraleido ABTĮ numatyto termino skųsti šį administracinį aktą.

16. Įvertinus aplinkybę, kad pranešimą apie 2022 m. kovo 28 d. 9.00 val. planuojamą atsakovo žemės sklypo ženklinimą matininkas ieškovei išsiuntė registruota pašto siunta 2022 m. kovo 18 d., t. y. likus 10 kalendorinių dienų, jos deklaruotu gyvenamosios vietos adresu, kuri, be kita ko, sutampa su jos faktine gyvenamąja vieta (1 t., b. l. 139), teismas konstatuoja, kad tokiu būdu nebuvo pažeistos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtinti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai (toliau – Nuostatai). Nors ši pašto siunta nebuvo įteikta ieškovei (1 t., b. l. 140–142), ji nedalyvavo atliekant žemės sklypo ribų ženklinimą ir parodymą (1 t., b. l. 145–146), tai savaime nedaro ženklinimo neteisėto, nes Nuostatų 32.1.1.3 punkte numatoma galimybę ženklinimą atlikti kvietiniams asmenims nedalyvaujant, tai darbų nestabdo. Be to, pati ieškovė bei jos sutuoktinis teismo posėdžio metu pripažino, kad pamatę, jog atsakovo sklype atliekami matavimai, priėjo prie matavimus atliekančio asmens, prašė parodyti, ką jis daro, kaip matuoja. Šiam parodžius, nesutiko su rodmenimis, nesutiko, kad riboženklis būtų įsmeigtas matininko nurodytoje vietoje ir sugrįžo į namus. AB Lietuvos pašto duomenimis apie atliktą ženklinimą buvo išsiųstas pranešimas ieškovei, kuriame nurodoma, kad ji turi teisę pareikšti pastabas (1 t., b. l. 150). NŽT 2022 m. rugsėjo 8 d. ir 2022 m. rugsėjo 12 d. atliko žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimą (1 t., b. l. 152–153, 154–155), ir 2022 m. rugsėjo 12 d. jokių pažeidimų nebuvo nustatyta, todėl NŽT 2022 m. rugsėjo 26 d. priėmė sprendimą Nr. 45SK-1614-(14.45.110 E.) (1 t., b. l. 112–113, 156–157). Todėl daroma išvada, kad atliekant žemės sklypų ribų ženklinimą nebuvo pažeisti teisės aktai, o 2022 m. kovo 28 d. atlikti matavimai, ribų ženklinimas atitiko ankstesnius dokumentus, t. y. ribos nebuvo pakeistos.

17. Ieškovė ir jos sutuoktinis teigia, kad NŽT 2022 m. rugsėjo 26 d. sprendimu nustatyta riba neatitinka faktinės ribos, šią aplinkybę fiksavo ir matininkas A. P. (1 t., b. l. 66–67). Teismas pažymi, kad pagal formuojamą teismų praktiką, vien faktiškai nusistovėjęs žemės sklypų naudojimas nėra absoliutus kriterijus nustatant žemės sklypus skiriančią ribą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211-701/2020, 95 punktas; 2018 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-403/2018, 52 punktas; 2016 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517-701/2016, 30 punktas ir jame nurodytą kasacinio teismo praktika). Atsakovas ir jo žmona teigia, kad niekada neleidę ieškovei statyti tvoros ten, kur ji šiuo metu yra, taip pat neleido jai sodinti tujų, o tai reiškia, kad įrengiant tvorą bei sodinant želdinius, kuriais siekiama iš esmės atkirti gretimus žemės sklypus, nebuvo laikytasi imperatyvių teisės aktų reikalavimų, susijusių su reikalavimu tvorą statyti neperžengiant sklypo ribos. Atsakovo atstovės pateiktos nuotraukos patvirtina, kad tvora įrengta itin arti atsakovų malkinės (1 t., b. l. 178–183), t. y ne ten, kur yra teisinė žemės sklypų riba, o atsakovo žemės sklypo dalyje. Ne mažiau svarbu ir tai, kad tvora pradėta statyti prasidėjus šalių nesutarimams dėl ribos. Žemės sklypų teisinė riba po 2022 m. kovo 28 d. atlikto matininko ženklinimo nepakito. Teisinė riba

18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad sklypų ribos dėl jų faktinės ir teisinės neatitikties atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes gali būti nustatomos iš naujo, kai pagal dokumentuose nustatytas ribas sklypai neatitinka savininkų įsigytų sklypų plotų, o pagal faktinį naudojimą tokių neatitikimų nėra; kai pagal esamus dokumentus žemės sklypai tarpusavyje persidengia; kai pagal dokumentuose nustatytas ribas labai apsunkinamas naudojimasis žemės sklypu pagal jo paskirtį (pvz., nelieka įvažos) ar jame esančiais statiniais ar daugiamečiais sodiniais (jie visi ar dalis atsiduria svetimame sklype), o faktinės sklypo ribos tokių kliūčių nesukelia, ir panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517-701/2016, 32 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Tuo atveju, jeigu faktinis naudojimas pažeidžia nuosavybės teises, neatitinka šalių interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų, teismui kyla pareiga užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą taikant nurodytų imperatyvų viršenybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517-701/2016, 30 punktas ir jame nurodytą kasacinio teismo praktika). Iš matininko A. P. parengto žemės sklypo plano (1 t., b. l. 33, 44–46) bei proceso dalyvių paaiškinimų nustatyta, kad teisinė riba tik nežymiai kerta ieškovų takelio kraštą. Šiuo konkrečiu atveju ieškovė, jos sutuoktinis pripažįsta, kad pagal teisinę ribą jie gali naudoti savo žemės sklypu bei jame esančiais statiniais pagal tikslinę paskirtį. O tai reiškia, kad nesant įstatyme numatytų sąlygų visumos, kurioms esant teismas gali nustatyti žemės sklypų ribą, nėra teisinio pagrindo naikinti NŽT 2022 m. rugsėjo 26 d. sprendimo, keisti nustatytos žemės sklypų ribos, todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

19. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė sumokėjo 214 Eur žyminio mokesčio (1 t., b. l. 74) ir 1 303 Eur advokatui už suteiktas teisines paslaugas (2 t., b. l. 89, 90, 91, 92), o atsakovas sumokėjo 1 400 Eur advokatei už suteiktas teisines paslaugas (1 t., b. l. 177; 2 t., b. l. 83–84, 85–86, 87, 96, 97).

20. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas bylinėjimosi išlaidos atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, todėl nagrinėjamu atmetus ieškinį, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, o atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro išlaidos advokato pagalbai, priteistinos iš ieškovės.

21. Spręsdamas advokato išlaidų pagrįstumo klausimą, teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju atsakovas pasinaudojo teise turėti atstovą ir sudarė teisinių paslaugų sutartį su advokate Violeta Baziene (1 t., b. l. 166–167), advokatė pateikė rašytinį prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas, taip pat pateikė duomenis, patvirtinančius patirtas išlaidas advokato pagalbai (1 t., b. l. 177; 2 t., b. l. 83–84, 85–86, 87, 96, 97). Įvertinęs Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio numatytą leistiną advokato darbo užmokestį, nagrinėjamo klausimo sudėtingumą, galimas advokato darbo laiko sąnaudas rengiantis bylos nagrinėjimui, ruošiant procesinius dokumentus bei atstovaujant savo klientę teisme, teismas konstatuoja, kad prašomos priteisti išlaidos, susijusios su advokato pagalba, yra pagrįstos ir teisėtos, neviršija Rekomendacijų 8.2, 8.3 ir 8.19 punktų, todėl vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, 98 straipsniu priteistina iš ieškovės atsakovui 1 400 Eur išlaidų už advokatės teisinę pagalbą.

22. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 39,84 Eur (6 laiškai po 6,64 Eur). Ši suma viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 patvirtintą minimalią valstybei priteistiną 5 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl šios išlaidos priteistinos iš ieškovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.45 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 12 straipsniu, 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsniu, 178 straipsniu, 185 straipsniu, 259–260 straipsniais, 263–265 straipsniais, 268–271 straipsniais,

nusprendžia:

atmesti ieškinį.

Priteisti iš ieškovės R. P. 1 400 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovui V. R..

Priteisti iš ieškovės R. P. 39,84 Eur (trisdešimt devynis eurus 84 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Išaiškintina, kad bylinėjimosi išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, nurodant įmokos kodą 5662

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.

Sprendimui įsiteisėjus ne vėliau kaip per 3 (tris) darbo dienas įsiteisėjusio teismo sprendimo patvirtintą kopiją nusiųsti viešo registro tvarkytojui, kuriame įregistruotas tas daiktas, daiktinės teisės į jį.

Teisėja Donata Šimkutė