- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-04
- Bylos Nr.
- 1S-5-468/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daiva Kazlauskienė
- Kaltinamasis
- A. M.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Kazlauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi kaltinamojo A. M. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-11-26 nutarties, kuria netenkintas A. M. prašymas dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje A. M. yra kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį.
2. Siekiant užtikrinti civilinius ieškinius ir galimą turto konfiskavimą prokuroro 2018-04-05 nutarimu buvo skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas A. M. nekilnojamajam turtui: žemės sklypui (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Procesinės prievartos priemonės taikymas buvo tęsiamas ir bylą perdavus į teismą.
3. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2021-10-05 buvo gautas A. M. prašymas panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą, kuriuo jis nurodė, kad nori dalyvauti ES aplinkos ir gamtosaugos programų įgyvendinime, tačiau to negali daryti dėl nekilnojamam turtui taikomų ribojimų.
4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-11-26 nutartimi kaltinamojo prašymas netenkintas. Teismas nurodė, kad planuojama gauti ES parama nėra pagrindas naikinti procesinę prievartos priemonę, o tenkinti prašymą vadovaujantis aplinkybe, kad yra suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas, negalima, nes tokiu atveju teismas iš anksto pasisakytų dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo A. M. veiksmuose.
Motyvuojamoji dalis
II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai
5. Skundu kaltinamasis A. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-11-26 nutartį, tenkinti prašymą ir panaikinti laikiną nuosavybės teisių apribojimą jam nuosavybės teise priklausančiam turtui.
6. Pažymi, jog atitinka visus reikalavimus dalyvauti ES aplinkos ir gamtosaugos programų įgyvendinime, tačiau paramos taisyklės neleidžia finansuoti objekto, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Kaltinamojo teigimu, nagrinėjamoje byloje negalės būti tenkinami civiliniai ieškiniai ar taikomas turto konfiskavimas, kadangi yra suėjęs patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminas, kuris yra fakto klausimas ir gali būti apskaičiuotas. Nurodo, kad procesinės prievartos priemonės taikymas yra betikslis, formalus. Pažymi, kad atsinaujinančių energetikos išteklių įsirengimas tik padidins turto vertę, o esant poreikiui vėl galės būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Nurodo, kad teismas nesudarydamas prielaidų pasinaudoti ES parama leidžia kilti žalai A. M..
7. Atsiliepimų į skundą negauta.
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Kaltinamojo A. M. skundas atmestinas
8. Prokuroro 2018-04-05 nutarimu kaltinamojo A. M. turtui buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas siekiant užtikrinti civilinį ieškinį ar turto konfiskavimą, procesinė prievartos priemonė ikiteisminio tyrimo teisėjų nutartimis ir teisme buvo ne kartą tęsiama. A. M. skundu nesutinka su tokiais ilgais turto nuosavybės teisės ribojimais, pažymi, kad jiems nėra teisinio pagrindo, kadangi iš bylos aplinkybių akivaizdu, jog yra suėję patraukimo baudžiamojon atsakomybėn terminai, todėl išnagrinėjus bylą negalės būti tenkinti civiliniai ieškiniai ar taikomas turto konfiskavimas. Kaltinamasis nurodo, kad nori dalyvauti ES programoje paramai gauti, kuri padidins jo turto vertę. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs kaltinamojo A. M. skundą, susipažinęs su skundžiama apylinkės teismo nutartimi, daro išvadą, jog, priešingai nei nurodo A. M., nagrinėjamu atveju vis dar būtina taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą nurodytam turtui, o jo siekis su nurodytu turtu atlikti tam tikrus veiksmus dalyvaujant tarptautinėse programose paramai gauti, nelaikytina pagrindu procesinės prievartos priemonės švelninimui, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-11-26 nutartis yra pagrįsta ir teisėta.
9. Laikino nuosavybės teisės apribojimo, kaip procesinės prievartos priemonės, skyrimo ir pratęsimo pagrindai ir sąlygos numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 151, 152 straipsniuose. BPK 151 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti įtariamajam/kaltinamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už jo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Perdavus bylą į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo termino pratęsimo nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti taikomas: 1) įtariamiesiems/kaltinamiesiems; 2) pagal įstatymus materialiai atsakingiems fiziniams asmenims; 3) fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą; 4) juridiniams asmenims, nustačius vieną iš trijų pagrindų: 1) kai reikalinga užtikrinti civilinį ieškinį; 2) galimą turto konfiskavimą; 3) išplėstinį turto konfiskavimą. Nagrinėjamu atveju yra nustatyti tiek pagrindai, tiek sąlygos kaltinamojo A. M. turto ribojimams: laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikomas tinkamam asmeniui – pačiam kaltinamajam, kurio nusikalstamais veiksmais galimai buvo padaryta turtinė žala, dėl kurios reiškiami civiliniai ieškiniai, taip pat egzistuoja ir taikomų nuosavybės apribojimų pagrindai – procesine prievartos priemone siekiama užtikrinti civilinį ieškinį ar nurodyto turto konfiskavimą, jei bylą išnagrinėjus teisme nurodytas turtas bus pripažintas atitinkančiu BK 72 straipsnyje nurodytus konfiskuotino turto požymius.
10. Iš aukštesniajam teismui pateiktos medžiagos matyti, kad A. M. kaltinamas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, nusikalstama veika galimai buvo padaryta turtinė žala, dėl kurios pareikšti civiliniai ieškiniai, todėl tam tikrų ribojimų taikymas nagrinėjamu atveju yra reikalingas. A. M. pažymi, kad nagrinėjamoje byloje civiliniai ieškiniai nebus tenkinami ir turto konfiskavimas nebus taikomas, nes yra suėję patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminai, vis dėlto, atkreiptinas A. M. dėmesys, jog tik bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme bus daromos išvados, ar yra suėjusi senatis, ar bus tenkinami civiliniai ieškiniai, taikomas turto konfiskavimas, tuo tarpu aukštesnysis teismas vertinama tik taikomos procesinės prievartos priemonės taikymo pagrįstumą, kuris, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra neabejotinas. Nagrinėjama baudžiamoji byla yra sudėtinga, didelės apimties, vis dar nagrinėjami A. M. keliami klausimai dėl senaties ir civilinių ieškinių tenkinimo/turto konfiskavimo taikymo, tuo tarpu šiuo metu šių aplinkybių konstatavimas yra negalimas.
11. A. M. prašo panaikinti taikomus ribojimus, kadangi nori dalyvauti ES programose, susijusiose su atsinaujinančių išteklių įrengimu, vis dėlto, toks kaltinamojo noras disponuoti turimu turtu, nustačius būtinybę taikyti procesinę prievartos priemonę, nelaikytina priežastimi ribojimų švelninimui. Nors skunde teigiama, kad taikomi ribojimai yra pertekliniai, ES parama padidintų turto vertę, aukštesniojo teismo vertinimu, A. M. taikoma procesinė prievartos priemonė yra proporcinga siekiamiems tikslams, suderinama su bendraisiais principais, BK, BPK išdėstytomis taisyklėmis ir šiuo metu vis dar negali būti švelninama. Pažymėtina, kad tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje, tiek Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus.
12. Kiekvienos procesinės prievartos priemonės taikymo metu asmuo patiria tam tikrus suvaržymus, todėl sprendžiant dėl jos skyrimo pagrįstumo turi būti vertinamas jų proporcingumas siekiamiems tikslams ir atsižvelgiama į tokios priemonės netaikymo/panaikinimo padarinius, kuriuo šiuo atveju būtų ženklūs. Nors laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikomas gana ilgai ir neabejotinai varžo kaltinamojo teises, tokiomis griežtomis priemonėmis siekiama išsaugoti turtą, kad jis nebūtų paslėptas, perleistas kitiems asmenims, sunaudotas ar sunaikintas, kadangi A. M. galimai padarytomis nusikalstamomis veikomis buvo padaryta turtinė žala, dėl kurios yra pareikšti civiliniai ieškiniai, kurių užtikrinimas netaikant procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisių apribojimo, galėtų būti apsunkintas arba taptų neįmanomas. Nors ir taikoma ilgai, tokia procesinės prievartos priemonė vis dar yra reikalinga, tikslinga ir proporcinga ir nesuvaržo kaltinamojo teisių į nuosavybę labiau nei to reikia tokiais ribojimais siekiamiems tikslams pasiekti.
13. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, laikytina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė tenkinti A. M. prašymą ir panaikinti laikiną nuosavybės teisių apribojimą iki bus išspręstas padarytos žalos atlyginimo klausimas. Kadangi kaltinamasis skunde nepateikia jokių naujų dar teismui nežinomų objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad yra išnykę šios procesinės prievartos priemonės taikymo pagrindai, laikytina, jog Vilniaus apylinkės teismo 2021-11-26 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o jos naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 151 straipsniu, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
kaltinamojo A. M. skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-11-26 nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.