Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. J. (toliau ir – ieškovė) patikslintą ieškinį atsakovui V. K. (toliau ir – atsakovas) dėl laidojimo ir kapo priežiūros išlaidų atlyginimo (tretieji asmenys: I. S., G. P. ir D. K. (toliau ir – mirusiojo dukraitės) bei S. K.).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Šioje byloje yra sprendžiamas palikėjo laidojimo ir paminklo ir jo pastatymo išlaidų, kurias turėjo vienas iš palikėjo įpėdinių, priteisimo iš kito palikėjo įpėdinio klausimas

Teismų praktikoje pasakyta, jog nėra teisės akto, kuris reglamentuoja kilusio ginčo teisinį santykį ir kuriuo būtų galima remtis sprendžiant šalių ginčą, t. y. egzistuoja teisės spraga. Dėl to ginčas spręstinas vadovaujantis bendraisiais teisės principais, t. y. taikant teisės analogiją.

CK 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punktas įtvirtina įpėdinio teisę panaudoti paveldimo turto dalį palikėjo laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidoms. Kai įpėdinis tokią teisę įgyvendina, tai įpėdiniui tenkančio turto dalis sumažėja. LAT yra pasakęs, kad jeigu vienas iš įpėdinių (paveldėtojų) palaidojo palikėją savo lėšomis, tai jis turi teisę atgauti tas lėšas iš paveldimo turto, t. y. iš visų įpėdinių, nes tokioms išlaidoms, kurios pagal įstatymą dengiamos iš paveldimo turto, jis panaudojo savo asmenines lėšas (pvz. LAT 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2012; LAT 2014 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2014; Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-894-619/2019).

Reikalavimai priteisti iš paveldėtojo palikėjo laidojimo išlaidų atlyginimą yra įpėdinio kreditoriaus reikalavimas atlyginti nuostolius, patirtus dėl palikėjo laidojimo (LAT 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2010). Atsižvelgiant į teismų praktiką tokiais atvejais tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai vertintini kaip prievoliniai, kur skolininkas (atsakovas) turi prievolę atlyginti kreditoriui (ieškovei) jos reikalaujamą palikėjo laidojimo išlaidų dalį (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 1.5 straipsnis, 1.8 straipsnio 2 dalis, 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 6.1, 6.2 straipsniai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 3 straipsnio 7 dalis).

Nustatyta, jog pagal (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimus ieškovė, kaip palikėjo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), duktė, ir atsakovas, kaip mirusiojo sūnus, paveldėjo po 9/24 dalis, o I. S., G. P. ir D. K., kaip mirusiojo dukraitės, paveldėjo kiekviena po 2/24 dalį palikimo (priedai Nr. 2 ir Nr.4). Paveldėtą turtą, kuriam išduotas liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) (priedas Nr. 2), sudaro nekilnojamasis turtas, kurio vidutinė rinkos vertė, nustatyta VĮ Registrų centro, yra 33 096 Eur, o paveldėtą turtą, kuriam išduotas liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) (4 priedas), sudaro: 1) piniginis indėlis kredito unijoje, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 2) 50,83 Eur kompensuojamoji senatvės pensijos suma; 3) automobilis VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini); 5) priekaba 2PTS-4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); 6) traktorius MTZ, gamyklinis Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Byloje nėra ginčo dėl to, jog paveldėtas 2 476,87 Eur piniginis indėlis Raseinių kredito unijoje buvo padalytas įpėdiniams šiomis dalimis: šalys paveldėjo po 927,80 Eur, o mirusiojo anūkės viso paveldėjo 621,27 Eur, kuriuos pasidalijo lygiomis dalimis. Iš banko išrašo matyti, jog atsakovas pervedė ieškovei jos paveldėtą indėlio dalį – 927,80 Eur (priedas Nr. 5).

Įvertinus teismo posėdyje ieškovės nurodytus argumentus, jog šio ieškinio ji nebūtų reiškusi, jeigu to indėlio pinigai būtų atitekę jai (nes, ieškovės teigimu, būtent šis indėlis pagal mirusiojo ir jos motinos valią buvo skirtas jo, kaip pirma mirusio sutuoktinio, laidojimo ir kapavietės sutvarkymo išlaidoms padengti, ką savo atsiliepime patvirtino ir trečiasis asmuo S. K.), spręstina, jog teisinga, sąžininga ir protinga suma, į kurią galėtų pretenduoti ieškovė, neturi viršyti atsakovo paveldėtos indėlio dalies, t. y. 927,80 Eur. Tai, jog pati ieškovė žinojo buvus būtent tokią palikėjo valią – būti tinkamai palaidotam iš paveldėtų lėšų – ir, kaip nurodė ieškinyje, būtent dėl to ir pareiškė šį ieškinį, kad ši mirusiojo valia būtų užtikrinta, teismo nuomone, duoda pagrindą būtent tokiai išvadai. Paminėtina ir tai, jog trečiasis asmuo I. S. teismo posėdžio metu nurodė prisimenanti, ,,kad ieškovė po notaro dokumentų buvo sakiusi, kad senelio sąskaitoje yra 2 000 Eur ir ji norėtų, kad šie pinigai būtų skirti laidotuvėms. Ieškovei neatiteko šie pinigai ir tai, manytina, nėra labai teisinga“. Taip pat paminėtina ir tai, jog, kaip atsakovas nurodė atsiliepime, ,,per pirmą šermenų vakarą, kai jis padavė savo motinai 400 Eur laidojimo išlaidoms, ji jam pasakė, kad pinigų iš jo nereikia, kadangi ji su tėvu jau seniai turėjo pakankamai susitaupę laidotuvėms ir buvo seniai aptarę, jog visas laidotuvių išlaidas, nesvarbu, kuris iš jų pirmas numirtų, kitas apmokės iš tų pinigų“. Vadinasi, ne tik ieškovė, bet ir atsakovas žinojo apie tėvų valią, kad laidotuvėms būtų panaudoti jų jau seniai sutaupyti pinigai.

Šioje byloje nėra ginčo dėl to, jog būtent ieškovė organizavo (duomenys neskelbtini) mirusio tėvo laidotuves. Pagrindinis ginčas tarp šalių kilo dėl to, kieno lėšomis (ieškovės ar motinos S. K.) buvo sumokėta už maistą ir gėrimus šermenų, gedulingų pietų po laidotuvių ir ketvirtinių metu, laidojimo biurui pagal pateiktą sąskaitą, o taip pat už paminklą, jo pastatymą ir kapavietės sutvarkymą. Atsakovo teigimu atsiliepime, po tėvo mirties motina iš karto paėmė iš banko reikiamą sumą ir padavė ieškovei, kuri organizavo laidotuves. Taip pat motina jam pasakė, kad maisto, gėrimų ir kitų daiktų pirkimui ji davė ieškovei savo banko kortelę, su kuria patogiau atsiskaityti prekybos centre. Vėliau atsakovas ėmė teigti, jog motina pinigų turėjo namuose, nes buvo pardavusi paršelius, telyčią ir prieaugį. Be to, atsakovo teigimu, nurodytos išlaidos, kurių kaina yra per didelė, nebuvo su juo suderintos ir nebuvo būtinos, todėl atsakovas neprivalo prie jų prisidėti, tuo labiau, kad ieškovė elgėsi nesąžiningai, nes naudojosi tėvo sąskaitoje buvusiais pinigais, pardavė du tėvo automobilius, viena naudojosi už tėvo žemės nuomą gautais pinigais.

Pažymėtina, jog šioje byloje, nesant dėl to pareikštų jokių priešieškinio reikalavimų, teismas nenustatinėjo, ar ieškovė naudojosi tėvo sąskaitoje buvusiais pinigais, ar pardavė du tėvo automobilius, ar viena naudojosi už tėvo žemės nuomą gautais pinigais ir šių atsakovo nurodytų aplinkybių nevertina kaip atsakovės (ne)sąžiningumo įrodymo.

Toliau atskirai pasisakytina dėl išlaidų maistui šermenų metu, gedulingiems pietums laidotuvių dieną, laidojimo reikmėms, ketvirtinėms bei dėl paminklo ir kapo sutvarkymo išlaidų.

Dėl išlaidų maistui šermenų metu

2. Be to, ieškovė nurodė, jog ji, apsipirkdama (duomenys neskelbtini) PC MAXIMA 12:09 val., turėjo 133,05 Eur išlaidų maistui ir gėrimams, panaudotiems šermenų metu. Iš teismui pateikto šias išlaidas pagrindžiančio PC MAXIMA kvito Nr. 37/11 (1 t., b. l. 23) matyti, jog buvo perkamas šios prekės: 10 vnt. brendžio „Alita“ (57,30 Eur); 6 vnt. stipriojo gėrimo degtinės (38,34 Eur); pienių salotos (1,28 Eur); pikantiškas Žemaitijos iškylautojų sūris (5,19 Eur); 2 vnt. vandens Neptūnas lemon (0,76 Eur + 0,20 Eur depozitas); 2 vnt. vandens Neptūnas (0,76 Eur + 0,20 Eur depozitas); naminės salotos (2,02 Eur); burokėlių mišrainė su aliejumi (0,97 Eur); karštai rūkyti broilerių ketvirčiai (5,18 Eur); vyniotinis (8,85 Eur); karštai rūkyti broilerių ketvirčiai (4,74 Eur); vyniotinis (7,85 Eur); duona (0,74 Eur); agurkai (3,08 Eur); mandarinai (2,85 Eur); sausainiai (4,81); sausainiai (0,96 Eur). Taip pat iš kvito matyti, jog panaudojus MAXIMA nuolaidų kortelę, buvo pritaikyta 13,01 Eur nuolaida, taigi viso ieškovė už šias prekes sumokėjo 133,05 Eur. Tačiau, pažymėtina, jog iš šio kvito matyti ir tai, jog ieškovė gavo MAXIMA pinigų už kvitą 0,49 Eur. Kadangi šią sumą ieškovė galėjo panaudoti atsiskaitydama už vėlesnius pirkinius MAXIMA parduotuvėje, teismas šią už pirkinius gautų MAXIMA pinigų sumą minusuoja iš sumos, kurią ieškovė nurodė išleidusi velionio šermenims, konstatuodamas, jog tai yra neįrodytos išlaidos. Be to, kaip neįrodytos išlaidos minusuotina ir 0,40 Eur suma kaip depozitas už keturis mineralinio vandens butelius, kadangi būtent ieškovė, organizavusi laidotuves, galėjo tuos butelius priduoti ir atgauti už juos sumokėtą sumą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog ieškovė, (duomenys neskelbtini) PC MAXIMA 12:09 val. apsipirkdama jai ir jos sūnui priklausančiomis dovanų kortelėmis iš asmeninių lėšų už maisto produktus, gėrimus ir alkoholį sumokėjo 132,16 Eur, kurie labiau tikėtina nei netikėtina buvo panaudoti ieškovės organizuotų palikėjo šermenų metu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog ieškovė įrodė, jog maistui ir gėrimams, kurie labiau tikėtina nei netikėtina buvo panaudoti mirusio tėvo šermenų metu, turėjo 341,42 Eur išlaidų iš asmeninių lėšų (209,26 + 132,16), neįskaičiavus maisto iš „Arkos“ už 55 Eur, kuris įtrauktas prie išlaidų laidojimo reikmėms.

Dėl išlaidų gedulingiems pietums laidotuvių dieną

Kaip matyti iš ieškovės pateiktos sąskaitos pavadinimu „Gedulingi“ kopijos (ieškinio priedas Nr. 7), joje nurodyta: ,,žmonės, kiekis 60, vnt. kaina 7, suma 420; papildomi žmonės 7, vnt. kaina 5, suma 35; vienkartiniai indeliai, kiekis 15, vnt. kaina 0,3, suma 4,50; kava, kiekis 1, vnt. kaina 0,90, suma 0,90.

Nors ieškovė ir nepateikė į bylą čekio, kaip buhalterinės apskaitos dokumento, patvirtinančio, jog už maitinimo paslaugą, suteiktą (duomenys neskelbtini), buvo sumokėta 460,4 Eur su PVM suma, teismas, įvertinęs šiuos paties atsakovo pateiktus įrodymus, konstatuoja kaip nustatytą aplinkybę, jog už gedulingus pietus, vykusius laidotuvių dieną, iš tiesų buvo sumokėta ieškovės nurodyta suma – 460,40 Eur grynais pinigais. Tačiau nors ši PVM sąskaita faktūra JSK Nr. 1751 J. S. BPĮ, kaip pardavėjo, buvo išrašyta S. K., kaip pirkėjai, o ne ieškovei, teismo nuomone, ši sąskaita, kurioje nėra S. K., išrašyta tik 2020 m. spalio 6 d., t. y. praėjus net beveik keturiems metais po paslaugų suteikimo, besąlygiškai nepatvirtina atsakovo teiginio, jog už gedulingus pietus sumokėjo S. K., o ne ieškovė. Teismas, sistemiškai įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, tai, jog būtent ieškovė organizavo tėvo laidotuves (dėl ko byloje nekilo ginčas), pirko maistą, tam panaudodama savo ir sūnaus vardu įgytas MAXIMA dovanų korteles, o atsakovo atsiliepimo argumentai, jog už pirkinius buvo mokėta motinos kortele, bei atsakovo teiginiai, jog motina tam tikslui iš banko nusiėmė grynus pinigus, nepasitvirtino, tai, jog būtent ieškovė pateikė į bylą sąskaitos pavadinimu „Gedulingi“ kopiją (ieškinio priedas Nr. 7), o atsakovas neįrodė savo teiginio, jog sąskaitą kartu su kitais dokumentais ieškovė paėmė iš mamos, o svarbiausia tai, jog S. K., įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu, savo atsiliepime patikslintą ieškinį pripažino ir nurodė, jog visos jame nurodytos aplinkybės yra teisingos, sprendžia, jog labiau tikėtina nei netikėtina yra tai, jog už maitinimo paslaugą, suteiktą (duomenys neskelbtini), 460,4 Eur grynais pinigais sumokėjo ieškovė.

Tačiau tai, kad ieškovė sumokėjo už gedulingus pietus 460,4 Eur grynais pinigais, teismo nuomone, dar nereiškia, kad visą šią sumą išleisti buvo būtina ir kad būtent prie tokios gedulingų pietų sumos, proporcingai paveldėto turto daliai, turi prisidėti ir atsakovas.

Kaip matyti iš ieškovės pateiktos sąskaitos, 460,4 Eur sumoje 4,50 Eur sudaro už vienkartinius indelius (15 vnt. x 0,30 ct = 4,50 Eur). Teismo nuomone, nėra jokios pagrindo šios sumos įtraukti į pagrįstai išleistą sumą, nenustačius, jog į tuos indelius sudėtas po gedulingų pietų likęs nesuvartotas maistas buvo pasidalintas tarp visų įpėdinių, o ypač su atsakovu, kuris teismo posėdžio metu to nepripažino.

Nors bylos nagrinėjimo metu ir nebuvo nustatyta, jog su atsakovu buvo suderintas gedulinguose pietuose dalyvavusių asmenų skaičius ir pietų vienam asmeniui kaina, tačiau atsakovui nepaneigus, jog kavinė, kurioje vyko gedulingi pietūs, Ariogaloje yra vienintelė tokias paslaugas teikianti įstaiga, kurios suteiktų paslaugų vienam asmeniui kaina nelaikytina nepagrįstai užaukštinta, pačiam atsakovui dalyvavus gedulinguose pietuose ir tuo metu nereiškus dėl to jokių pretenzijų, be to, įvertinus tai, jog iš anksto numatyti žmonių skaičių, kurie dalyvaus gedulinguose pietuose, praktiškai yra neįmanoma, teismo nuomone, darytina išvada, jog labiau tikėtina nei netikėtina yra tai, jog ieškovė įrodė gedulingiems pietums pagrįstai išleidusi 455,9 Eur sumą.

Dėl išlaidų laidojimo reikmėms

Ieškovė taip pat nurodė, jog panaudojo 1 190 Eur asmeninių lėšų laidojimo reikmenims, sumokant (duomenys neskelbtini). Pažymima, jog ši įmonė yra vienintelė laidojimo paslaugas teikianti įstaiga Ariogaloje. Iš šios įstaigos buvo užsakyti ne tik laidojimo reikmenys, tačiau buvo naudotasi ir jų laidojimo biuru, kur ir buvo pašarvotas velionis.

Atsakovo teigimu atsiliepime, šias išlaidas turėjo ne ieškovė, bet jų mama S. K., kuri po tėvo mirties iš karto paėmė iš banko reikiamą sumą (jos dydžio tiksliai neįvardijo arba jis jį pamiršo) ir padavė ieškovei, kuri organizavo laidotuves. Teismo posėdžio metu atsakovas aiškino, jog tėvai tikrai turėjo pinigų savo laidotuvėms. Mama jam pasipasakojo, jog laidojimo metu pardavė 9 paršiukus, kai vieno kaina tais laikais svyravo nuo 60 Eur iki 90 Eur. Iš to buvo gauta nemaža pinigų suma, kuri buvo panaudota laidotuvėms. Dar buvo parduotas „prieaugis“ ir „telyčia“. Be to, ieškovė nesulaukusi paveldėjimo procedūrų baigties pardavė velioniui tėvui priklausiusias mašinas, dėl kurių nei jis, nei kiti įpėdiniai nereiškia ieškovei pretenzijų, nes buvo susitarę, kad visi šitie pinigai yra skirti šioms laidojimo ir kapų tvarkymo išlaidoms. Be to, ieškovė buvo išnuomojusi velionio tėvo žemę, už ką gavo pajamas. Atsakovo teigimu, jeigu nebus draugiškai išspręsta ši byla, tai bus reiškiamas ieškinys dėl to, kad tarp paveldėtojų būtų pasidalintas turtas, gautas iš aukščiau nurodytų daiktų pardavimo ir išnuomavimo.

Iš teismui pateiktos sąskaitos (1 t., b. l. 36) matyti, jog laidojimo reikmenų sąskaitą sudaro: karstas (250 Eur), laikinas paminklas (28 Eur), užrašas ant laikino paminklo (10 Eur), kostiumas vyrams (56 Eur), baltiniai vyrams (8 Eur), kaklaraištis vyrams (2 Eur), apatiniai drabužiai vyrams (12 Eur), batai vyrams (18 Eur), kojinės vyrams (1 Eur), nosinaitė (1 Eur), rožančius (2 Eur), paveikslėlis (0,60 Eur), puokštė virš galvos (27 Eur), puokštė gale kojų (15 Eur), puokštės karsto šonuose (36 Eur), maistas iš „Arkos“ 5 padėkl. (55 Eur), žvakės (5 x 0,6 = 3 Eur), žvakės (12 x 0,6= 7,20 Eur), laidojimo salės nuoma su poilsio kambariu (120 Eur, katafalko nuoma Ariogala–Kaunas (110 Eur), katafalko nuoma į kapines (60 Eur), duobės kasimas (150 Eur), karsto nešimas (100 Eur), žvakės (4 x 0,6 = 2,40 Eur), kryžiaus nešimas (25 Eur), žvakės (19 x 0,6 = 11,40 Eur), šaldytuvo nuoma (20 Eur), velionio rengimas (60 Eur), žvakės (2 x 0,6 = 1,20 Eur). Nors viso šią laidojimo reikmenų sąskaitą sudaro 1 191,80 Eur suma, tačiau, kaip nurodė ieškovė, ji susitarė su apmokėjimą vykdžiusiu asmeniu dėl 1,80 Eur nuolaidos ir J. S. buitinių paslaugų įmonei sumokėjo 1 190 Eur, ką patvirtina pateiktas čekis.

Atsakovui neteikus jokių argumentų dėl to, jog ši velionio laidojimo reikmenims išleista suma buvo nebūtina, teismas neturi jokio pagrindo savo iniciatyva aptarinėti šių išlaidų pagrįstumo.

Vienintelis dalykas, kurį reikėjo šio reikalavimo dalyje išsiaiškinti – ar ieškovė įrodė, kad 1 190 Eur suma buvo sumokėta ieškovės asmeninėmis lėšomis. Teismas, sistemiškai įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, t. y. tai, jog būtent ieškovė organizavo tėvo laidotuves (dėl ko byloje nekilo ginčas), pirko maistą ir gėrimus, tam panaudodama ne motinos jai, atseit, duotą kortelę, o savo ir sūnaus vardu įgytas MAXIMA dovanų korteles, taip pat tai, jog atsakovas neįrodė ne tik to, kad už viską buvo sumokėta ieškovei perduotais motinos pinigais, bet ir savo atsiliepimo teiginių, kad motina iš karto po tėvo mirties paėmė iš banko reikiamą sumą (kas paneigta ieškovės pateiktu motinos sąskaitos bakiniu išrašu) bei kad parduotuvėje už prekes buvo mokama motinos kortele (kas taip pat paneigta sąskaitos išrašu ir mokėjimo čekiais), taip pat tai, jog ieškovės pozicija buvo nuosekli nuo pat pradžių per visą bylos nagrinėjimą, o atsakovas savo parodymus, kai ieškovė juos sukritikuodavo, keitė (pavyzdžiui, bylos nagrinėjimo metu ėmė teigti, jog motina namuose turėjo pakankamai pinigų, gautų už parduotus gyvulius, nors to jokiais objektyviais duomenimis taip pat nepatvirtino), taip pat tai, jog būtent ieškovė turėjo ir pateikė į bylą originalią sąskaitą pavadinimu „V. K.“ ir jos apmokėjimo čekį, o atsakovas jokiais įrodymais neįrodė savo teiginio, jog ieškovė tuos dokumentus pasisavino iš mamos, o svarbiausia tai, jog S. K., įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu, savo atsiliepime patikslintą ieškinį pripažino ir nurodė, jog visos jame nurodytos aplinkybės yra teisingos, sprendžia, jog labiau tikėtina nei netikėtina yra tai, jog 1 190 Eur (duomenys neskelbtini) už laidojimo reikmenis ir paslaugas ieškovė sumokėjo savo asmeninėmis lėšomis.

Dėl išlaidų ketvirtinėms

Ieškovė nurodė, jog (duomenys neskelbtini), po velionio mirties praėjus 4 savaitėms, ieškovė organizavo ketvirtines, kurių pietų metu, vaišindama atvykusius žmones, turėjo 356 Eur išlaidų jau minėtoje kavinėje „Arka“, kuri išrašė sąskaitą už pietus pavadinimu „keturnedėlis“, o ieškovė už juos atsiskaitė grynaisiais pinigais. Ieškovė taip pat nurodė, jog ji, apsipirkdama (duomenys neskelbtini) PC MAXIMA 14:46 val., turėjo 79,64 Eur išlaidų maistui, kuris buvo panaudotas ketvirtinių metu. Iš teismui pateikto šias išlaidas pagrindžiančio PC MAXIMA kvito Nr. 330/216 originalo (1 t., b. l. 23) matyti, jog buvo perkamas šios prekės: 2 vnt. sūrio skonio kukurūzų traškučiai CRISPY); 7 vnt. spiritinio gėrimo „Gloria“; gaz. gėrimas „Fanta“ (0,62 Eur + 0,10 Eur depozitas); braškinio skonio alavijų gėrimas (1,63 Eur + 0,10 Eur depozitas); duona (0,79 Eur); batonas (0,58 Eur); s duona (0,93 Eur); tirpusis kavos gėrimas (3,68 Eur); batonas (0,58 Eur); jogurtas „Smilda“ (0,77 Eur); 2 vnt. jogurto „Smilda“ (1,54 Eur); tirpusis balintos kavos gėrimas (4,08 Eur); viščiukų šlaunelės (4,66 Eur); karšto rūkymo kiaulienos knyslės (2,45 Eur); jogurtas „Smilda“ (0,77 Eur); kakavos gėrimas (0,55 Eur); Švyturio baltas alus (1,82 Eur ir 0,10 Eur depozitas); karštas šokoladas La Festa (0,98 Eur); mandarinai (1,32 Eur); kavos gėrimas (1,47 Eur).

Kaip teismo posėdyje nurodė atsakovas, pasisakydamas dėl šio MAXIMA kvito Nr. 330/216, tai buvo pirkta (duomenys neskelbtini), o ketvirtinės vyko iš ryto, 10 valandą.

Kadangi (duomenys neskelbtini) buvo penktadienis, o (duomenys neskelbtini), būtent kurią ir vyko ketvirtinės, buvo šeštadienis, atsakovo argumentą dėl maisto ir alkoholio pirkimo po to, kai svečiai jau buvo išsivaikščioję, atmeta kaip visiškai nepagrįstą. Tačiau teismas nemato pagrindo šiame kvite nurodytų produktų pripažinti panaudotais ketvirtinėms, vykusioms kavinėje, kur vienam žmogui buvo paskaičiuota maisto kaina po 7 Eur, dėl ko, teismo nuomone, visiškai neįtikėtina, jog papildomai reikėjo pirkti ir neštis į kavinę kvite nurodytus 2 vnt. sūrio skonio kukurūzų traškučių CRISPY; gaz. gėrimą „Fanta“ (0,62 Eur + 0,10 Eur depozitas); braškinio skonio alavijų gėrimą (1,63 Eur + 0,10 Eur depozitas); šviesią visagrūdę duoną (0,79 Eur); batoną (0,58 Eur); ruginę raikytą gudobelės duoną (0,93 Eur); tirpujį kavos gėrimą (3,68 Eur); batoną (0,58 Eur); jogurtą „Smilga“ su vyšnių ir šokolado g. (0,58 Eur); 2 vnt. jogurto „Smilga“ su kriaušių ir šokolado g. (2 x 0,77 Eur); tirpujį balintos kavos gėrimą (4,08 Eur); viščiukų šlauneles (4,66 Eur); karšto rūkymo kiaulienos knyslę (2,45 Eur); jogurtą „Smilga“ (0,77 Eur); kakavos gėrimą (0,55 Eur); Švyturio baltą alų (1,82 Eur ir 0,10 Eur depozitas); karštą šokoladą La Festa (0,98 Eur); mandarinus (1,32 Eur) ir kavos gėrimą (1,47 Eur).

Atsižvelgdamas į tai, jog atsakovas neneigė, kad per ketvirtines buvo vartotas alkoholis, į tai, jog, kaip matyti iš čekio, buvo pirkta tik 2 vnt. (o ne 7) spiritinio gėrimo „Gloria“ 36 proc. (6,30 x 2) bei 7 vnt. brendžio Renaissance VSOP, 38 proc. (5,60 x 7 vnt.), teismas iš šio kvito pagrįsta ir įrodyta pripažįsta tik sumą, išleistą ieškovės nurodytam kiekiui, t. y. 7 vnt., alkoholio, tame tarpe 12,6 Eur sumą (6,30 x 2) už 2 vnt. spiritinio gėrimo „Gloria“ 36 proc. (6,30 x 2) ir 28 Eur sumą (5,60 x 5) už 5 vnt. brendžio Renaissance VSOP, 38 proc., kurio kaina (5,60 už vnt.) yra mažesnė. Šis alkoholis, kurio bendra vertė buvo 40,6 Eur (12,6 + 28), tikėtina, jog galėjo būti suvartotas (duomenys neskelbtini) per ketvirtinių pietus.

Pasisakant dėl 356 Eur išlaidų jau minėtoje kavinėje „Arka“ pagal sąskaitą už pietus (pavadinimu „keturnedėlis“), pažymėtina, jog ši suma, kuri iš anksto nebuvo suderinta su atsakovu ir kuriai nebuvo gautas jo pritarimas (nors laiko tam, skirtingai nuo situacijos su gedulingais pietumis, buvo pakankamai), su kuriuo nebuvo derintas ketvirtinėse dalyvavusių žmonių skaičius, atsakovui nepripažinus šių išlaidų kaip būtinų, teismo nuomone, negali būti laikoma pagrįsta. Be to, teismo nuomone, nėra jokio pagrindo į išleistą sumą įtraukti 3 Eur sumą, paskaičiuotą už vienkartinius indelius, nenustačius, jog į tuos indelius sudėtas likęs maistas buvo pasidalintas tarp visų įpėdinių, tame tarpe ir su atsakovu.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas teisinga, sąžininga ir protinga ketvirtinėms skirta suma pripažįsta tik 300 Eur sumą, į kurią patenka ir 40,6 Eur už alkoholį pagal čekį.

Dėl paminklo ir jo pastatymo išlaidų

Ieškovės teigimu patikslintame ieškinyje, ieškovė pagal lietuviškus papročius, praėjus 7 mėnesiams, t. y. (duomenys neskelbtini), iš UAB „Wide Elorizon“ užsakė velionio kapavietės sutvarkymo darbus, t. y.: 1) paminklo juodo „Kareliško“ ir suomiško „Amadeus“ granito su faskutėmis pagaminimą; 2) tvorelės juodo „Kareliško“ granito apvalintais kraštais pagaminimą; 3) atskyrimo juostos 16 cm pločio apvalintais kraštais iš abiejų pusių pagaminimą; 4) pamato betonavimo darbus; 5) montavimo darbus, transportavimą; 6) montavimo skylių gręžimą, paminklo kampų, tvorelės, atskyrimo juostų įpjaustymo darbus; 7) bronzinės ,,Caggiati“ raidžių pagaminimą ir sumontavimą; 8) Kristaus kančia „Caggiati“ 330053/13. (duomenys neskelbtini) užsakymo faktą patvirtina užsakymo forma Nr. M20170519, kurioje nurodyta, jog darbai bus atliekami Ariogalos kapinėse, kur palaidotas V. K. (duomenys neskelbtini). Užsakymo atlikimo metu sumokėtas 500 Eur avansas, kai tuo tarpu visa atliktų darbų suma sudarė 3 000 Eur. Šią užsakymo formą pasirašė UAB „Wide Horizons“ darbuotojas M. M., kuris (duomenys neskelbtini) išrašė 3 000 Eur sumai sąskaitą faktūrą Nr. 001 už atliktus kapavietės sutvarkymo darbus. Nors ieškovei UAB „Wide Hirizons“ apmokėjimą patvirtinančių kvitų nesuteikė, tačiau iš sąskaitos faktūros matyti, jog ieškovė pasirašė, kad prekes gavo, o sąskaitą faktūrą taip pat pasirašė M. M., priėmęs grynuosius pinigus. Iš pateiktų duomenų matyti, jog ieškovė turėjo 3 000 Eur asmeninių išlaidų kapavietės sutvarkymo darbams atlikti (priedas Nr. 11). Be to, ieškovės teigimu, ji (duomenys neskelbtini) iš savo asmeninių lėšų sumokėjo M. M. 300 Eur už trinkelių sudėjimo aplink kapavietę atliktus darbus, ką pagrindžia (duomenys neskelbtini) abiejų šalių pasirašytas pinigų priėmimo kvitas Nr. 2660402 (priedas Nr. 12).

Atsakovas atsiliepime nurodė, jog paminklo tėvui pastatymą ir kapo sutvarkymą ieškovė taip pat apmokėjo iš motinos gautais pinigais. Tikslios tų darbų kainos atsakovas nežino, tačiau ieškovė pati gyrėsi, kad sutarė nebrangiai, nes toje įmonėje dirba jos sūnaus draugai. Greičiausiai dėl tos priežasties dabar ieškovė ir negali pateikti apmokėjimo už tuos darbus kvito. Na, o sąmatą galima surašyti kokią tiktai nori, jei tik reikia.

Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, jog po laidojimo reikėjo sutvarkyti kapavietę, dėl ko buvo užsakytas paminklas, už kurį ieškovė sumokėjo 3 000 Eur per du mokėjimus: 500 Eur kaip avansas ir 2 500 Eur jau pastačius paminklą. Sumokėjimą patvirtina sąskaita faktūra, kurioje parašyta, jog atsiskaityta. Mokėta buvo grynais pinigais (duomenys neskelbtini) 300 Eur yra už trinkelių sudėjimą aplink kapavietę. 500 Eur buvo sumokėta iš karto, kai tik buvo užsakytas paminklas. Avansas yra iš 3 000 Eur sumos. Viską pastačius ir norint, kad kapavietė atrodytų tvarkingai, buvo išleista papildoma 300 Eur trinkelių sudėjimui. Trinkeles sudėjo (duomenys neskelbtini). Sumokėta buvo grynais (duomenys neskelbtini). Paminklo pastatymas nebuvo apmokėtas motinos pinigais. 500 Eur paminklo pastatymui buvo iš atsakovės piniginių lėšų ir 2 500 Eur davė jos sūnus, nes jis senelį labai mylėjo ir pastarasis ieškovės sūnui buvo kaip tėvas. Netiesa, kad sūnaus draugai jai nuolaidą padarė.

Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, jog tokie patys paminklai Ariogaloje yra per pus pigiau ir atsakovas įsitikinęs, kad paminklą darę asmenys yra arba ieškovės sūnaus pažįstami, arba jo sugyventinės pažįstami. Atsakovas būtų nesutikęs su ieškovės išsirinktu paminklu, tačiau niekas su juo nesitarė. Pasitarimo atveju būtų apžiūrėję ir kitas vietas, ar kitur tas pats paminklas nebūtų pigesnis. Arba būtų patys pamatą išlieję, nes visas medžiagas atsakovas su broliu turėjo. Tokiu būdu paminklas būtų kainavęs bent 500 Eur pigiau. Trinkeles būtų patys sudėję. Daugiausia, kiek viskas būtų kainavę, įskaičiavus apklijavimą, tai 1 400–1 500 Eur. Buvo išsirinkę paminklą, kainavusį 850 Eur.

Įvertinus tai, jog paminklas buvo pasirinktas jo kainos iš anksto nesuderinus su atsakovu ir nepasiūlius jam pačiam atlikti tam tikrus darbus, kuriuos jis būtų galėjęs atlikti (pavyzdžiui, padaryti pamatą, sukloti trinkeles) ir kuriuos atlikus patiems, atsakovo teigimu teismo posėdyje, viskas, įskaičiavus apklijavimą, daugiausia būtų kainavę iki 1 500 Eur, sprendžia, jog ieškovė nepagrįstai reikalauja iš atsakovo priteisti už paminklą ir jo pastatymą net 1 237,5 Eur sumą, paskaičiuotą proporcingai paveldėto turto kiekiui nuo bendros 3 300 Eur sumos (3 300 / 4 asm. x 1,5 dalis), nes, teismo nuomone, šioje situacijoje teisinga, sąžininga ir protinga suma, išleistina paminklui ir jo pastatymui su trinkelių sudėjimu, atsakovui pačiam savo darbu prisidedant prie to, negalėjo viršyti 1 500 Eur. Tačiau, įvertinus pačios ieškovės paaiškinimą teismo posėdyje, jog 2 500 Eur paminklo pastatymui davė jos sūnus (kas reiškia, jog šių išlaidų pati ieškovė neturėjo), o ji pati sumokėjo tik 500 Eur už paminklą ir 300 už trinkeles ir jų paklojimą, spręstina, jog ieškovė šioms išlaidoms atlyginti pagrįstai iš atsakovo gali reikalauti tik 300 Eur ((500 + 300) / 4 x 1,5)), paskaičiuotus proporcingai paveldėtai turto daliai nuo 800 Eur sumos.

Šiuo atveju nustatyta, jog ieškovė, būdama tik viena iš įpėdinių (bet ne vienintelė), savo asmenines lėšas panaudojo rūpindamasi mirusio tėvo laidotuvėmis ir kapo sutvarkymu, nežinodama, kad atsakovas toms išlaidoms vėliau nepritars ir atsisakys atlyginti jam paskaičiuotą dalį. Šias išleistas naudingas ir būtinas lėšas, kurios pagal įstatymą dengiamos iš paveldimo turto, teismo nuomone, ji turi teisę atgauti iš (atsakovo), kaip vieno iš paveldėtojų, proporcingai jo paveldėto turto daliai, priešingu atveju tai prieštarautų teisingumo, proporcingumo ir protingumo principams (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 1.5 straipsnis).

Be to, CK 6.233 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog jeigu asmuo kito asmens reikalus tvarkė teisingai ir tai atitiko pastarojo interesus, tai visos atsiradusios prievolės tampa privalomos asmeniui, kurio reikalai buvo tvarkomi. Be to, asmeniui, tvarkiusiam kito asmens reikalus, pastarasis turi atlyginti visas turėtas naudingas ir būtinas išlaidas bei dėl reikalų tvarkymo patirtus nuostolius nepaisant to, ar toks reikalų tvarkymas davė laukiamų rezultatų. Vadovaujantis CK 6.233 straipsnio 2 dalimi, CK 6.230 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais turėtos išlaidos neatlyginamos, t. y., ,,jeigu asmuo tvarko kito asmens reikalus prieš pastarojo valią tą žinodamas“. Kadangi jokie bylos duomenys nepatvirtina, jog ieškovė tėvo laidojimo, gedulingų pietų ir ketvirtinių išlaidas, kai buvo vaišinami susirinkę mirusiojo pagerbti asmenys, turėjo prieš atsakovo valią ir tai žinodama, teismo nuomone, spręstina, jog mirusiojo turto paveldėtojas (atsakovas) turi pareigą atlyginti ieškovei (kreditorei) įrodymais pagrįstas, būtinas ir naudingas, tėvo laidojimo, šermenų, gedulingų pietų ir ketvirtinių išlaidas bei paminklo ir jo pastatymo išlaidas.

Be to, pačios ieškovės pateikti duomenys patvirtina, jog ieškovei iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos švietimo ir socialinių reikalų departamento (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo skirta speciali 304 Eur laidojimo pašalpa (mirus V. K.), o (duomenys neskelbtini) VSDF Valdyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškovei skyrė 309,52 Eur laidojimo pašalpą. Viso Ieškovė gavo 613,52 Eur pašalpą (ieškinio priedas Nr. 13), kuri buvo panaudota laidojimo išlaidoms padengti, dėl ko ši suma minusuotina iš bendros paskaičiuotos ieškovės turėtų išlaidų sumos.

Kadangi vadovaujantis įrodymų tikėtinumo taisykle paskaičiuota visų ieškovės turėtų ir įrodytų, būtinų ir naudingų, sąžiningų, teisingų ir protingų išlaidų suma, sudaranti 927,68 Eur (nes (341,42 + 455,9 + 300 +1 190 + 800 - 613,52) / 4 asm. x 1,5 = 927,68), neviršija 927,80 Eur, paskaičiuotų proporcingai atsakovo paveldėto turto daliai nuo indėlio sumos, kuri pagal mirusiojo valią turėjo būti skirta jo laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidoms atlyginti, teismas, atsižvelgdamas į visas nurodytas aplinkybes, aktualią teismų praktiką, taip pat į tai, jog nei atsakovas, nei tretieji asmenys nepateikė jokių leistinų įrodymų, pagrindžiančių tai, jog su mirusiojo laidojimu ir kapo sutvarkymu susijusias išlaidas būtų apmokėjusi S. K., kuri pati savo atsiliepime į patikslintą ieškinį tai paneigė, iš dalies tenkindamas ieškinį, šiuo sprendimu priteisia ieškovei iš atsakovo būtent 927,68 Eur tėvo laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidoms atlyginti (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 1.5 straipsnis, 1.8 straipsnio 2 dalis, 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 6.1, 6.2 straipsniai, CPK 3 straipsnio 6 dalis).

Dėl procesinių palūkanų

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (LAT 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; kt.).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir turėtų būti tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Ieškovės atstovas paskutinio teismo posėdžio metu 2020 m. lapkričio 11 d. nurodė, jog prašomas priteisti 1 006 Eur bylinėjimosi išlaidas sudaro: 43 Eur žyminis mokestis, 100 Eur už konsultaciją (sąskaita už teisines paslaugas Nr. 3-6/2020 ir apmokėjimą patvirtinantis dokumentas), 500 Eur už ieškinio parengimą ir pateikimą (sąskaita už teisines paslaugas Nr. 3-6/2020 ir apmokėjimą patvirtinantis dokumentas), 121 Eur kelionė į teismo posėdį Kaunas–Jonava–Kaunas 2020 m. rugsėjo 9 d. (sąskaita už teisines paslaugas Nr. 25-2/2020 ir apmokėjimą patvirtinantis dokumentas), 242 Eur už atstovavimą 2020 m. rugsėjo 9 d. teismo posėdyje (sąskaita už teisines paslaugas Nr. 25-2/2020 ir apmokėjimą patvirtinantis dokumentas).

CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

LITEKO duomenys patvirtina, jog 2020 m. rugsėjo 9 d. teismo posėdis šioje byloje truko nuo 13.34 val. iki 15.29 val., t. y. 2 valandas.

Rekomendacijų 8.19 punkte numatyta, jog už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis yra 0,1 užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Kadangi 2019 m. trečiame ketvirtyje (liepa, rugpjūtis, rugsėjis) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 1 317,6 Eur, 2019 m. ketvirtame ketvirtyje (spalis, lapkritis, gruodis) – 1 358,6 Eur, 2020 m. pirmame ketvirtyje (sausis, vasaris, kovas) 1 381 Eur ir 2020 m. antrame ketvirtyje (balandis, gegužės, birželis) – 1 398,50 Eur, vadinasi, rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis nei už dvi valandas teismo posėdžio, nei už 1 val. konsultaciją pagal 2020 m. sausio 23 d. sąskaitą faktūrą neviršytas.

Rekomendacijų 3 punkte nustatyta, kad advokato dėl atvykimo teikti teisines paslaugas į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turėtos išlaidos, taip pat gyvenamosios patalpos nuomos ir kelionės išlaidos atlyginamos papildomai pagal teisės aktus, reglamentuojančius tarnybines komandiruotes Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šiuo atveju ieškovės atstovas už kelionės išlaidas prašė atlyginti 121 Eur, tačiau nepateikė kelionės išlaidas patvirtinančių dokumentų, atitinkančių teisės aktus, reglamentuojančius tarnybines komandiruotes Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pagal šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, nepateikus šių dokumentų, kelionės išlaidos apmokamos atsižvelgiant į nuotolį ir patvirtintus važiavimo paprastu autobusu arba bendrajame vagone tarifinius įkainius (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-798/2019, 2018 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-38-186/2018).

Iš viešai skelbiamų duomenų nustatyta, jog darbo valandomis vienos kelionės autobusu maršrutu Kaunas–Jonava bilieto kainos svyruoja nuo 2,50 Eur iki 3,00 Eur, t. y. vidutiniškai 2,75 Eur (www.autobusubilietai.lt). Iš pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškovės atstovas vyko iš Kauno į Jonavą ir atgal, todėl pagrįstomis ieškovės atstovo kelionės išlaidomis pripažintina 5,50 Eur (2,75 Eur x 2) suma.

1 918,7 Eur sumos ieškinį patenkinus tik 927,68 Eur dalyje, t. y. 48,35 procentais (927,68 x 100 / 1 918,7), ieškovei iš atsakovo priteistina 20,87 Eur (927,68 x 0,03 x 0,75) žyminio mokesčio, 48,35 Eur (100 Eur x 0,4835) išlaidų už konsultaciją dalis pagal sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 3-6/2020, 2,66 Eur (5,50 Eur x 0,4835) kelionės dalis į teismo posėdį Kaunas–Jonava–Kaunas 2020 m. rugsėjo 9 d., 241,75 Eur (500 Eur x 0,4835) išlaidų dalis už ieškinio parengimą ir pateikimą ir 117,01 Eur (242 Eur x 0,4835) išlaidų dalis už atstovavimą 2020 m. rugsėjo 9 d. teismo posėdyje, iš viso 430,64 Eur (CPK 79 straipsnio 1 dalis ir 93 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Po teismo posėdžio, kuriame byla buvo išnagrinėta iš esmės, 2020 m. lapkričio 16 d. ieškovės atstovas pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriame nurodė, jog papildomai turėtos šios išlaidos: 100 Eur kelionei į 2020 m. lapkričio 11 d. teismo posėdį Kaunas–Jonava–Kaunas (sąskaita už teisines paslaugas Nr. 36-1/2020 ir apmokėjimą patvirtinantis dokumentas), 150 Eur už atstovavimą 2020 m. lapkričio 11 d. teismo posėdyje (sąskaita už teisines paslaugas Nr. 36-1/2020 ir apmokėjimą patvirtinantis dokumentas) bei 52,5 Eur PVM už teisines paslaugas (sąskaita už teisines paslaugas Nr. 36-1/2020 ir apmokėjimą patvirtinantis dokumentas). Atsižvelgiant į tai, jog prašymas dėl šių išlaidų priteisimo ir šių išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nebuvo pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, šių 202,5 Eur išlaidų proporcinga dalis ieškovei iš atsakovo nepriteistina (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 232, 290 ir 291 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei L. J., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 927,68 Eur skolos atlyginimo ir 430,64 Eur bylinėjimosi išlaidų dalį bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovei L. J., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 430,64 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Kitus reikalavimus atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.