- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-02-07
- Bylos Nr.
- 1A-27-557-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Stasys Valužis (pirm.), Linas Pauliukėnas, Remigijus Preikšaitis
- Nuteistasis
- K. J.
- Nukentėjusysis
- Č. D.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Valužio, teisėjų Remigijaus Preikšaičio ir Lino Pauliukėno,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. J. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2007-11-12 nuosprendžio, kuriuo K. J. nuteistas pagal BK 284 str. 1 d. 50 MGL (6250 litų) dydžio bauda.
Nuosprendžiu iš dalies patenkintas nukentėjusiojo Č. D. civilinis ieškinys, ir iš K. J. priteista Č. D. 1000 litų nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. J. nuteistas už tai, kad jis 2006 m. rugpjūčio 22 d. apie 17 val. 30 min. viešoje vietoje - (duomenys neskelbtini) kieme, matant pašaliniams asmenims įžūliais veiksmais, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sumušė Č. D., smogė jam kumščiu į veidą, nugriuvusiam ant žemės spyrė į dešinį šoną, pakėlęs Č. D. nuo žemės du kartus ranka sudavė jam į galvos sritį, padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą ir taip sutrikdydamas visuomenės rimtį bei tvarką.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis K. J. prašo nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti. Nurodo, kad teismas, priimdamas nuosprendį, rėmėsi melagingais nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, suinteresuotų ikiteisminio tyrimo pareigūnų surinkta rašytine bylos medžiaga.
Nukentėjusysis Č. D. parodė, kad 2006 m. rugpjūčio 22 d. apie 17 val. 30 min. jis kartu su A. G., R. M., A. M., T. V., A. K. buvo savo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, visi šnekėjosi, į kiemą atvažiavo K. J., kuris paklausė, ar jis yra Č. D.. Tuo tarpu liudytojas A. K. parodė, kad 2006-08-22 apie 17 val. 30 min. jis kartu su R. M., Č. D. sėdėjo automobilyje, (duomenys neskelbtini) namo kieme, atėjo A. G. ir pasakė, kad kažkoks vyriškis kviečia Č. D.. Akivaizdu, kad nukentėjusiojo Č. D. ir liudytojo A. K. parodymai prieštarauja vieni kitiems. Ikiteisminio tyrimo protokoluose atsirado dar keli nukentėjusiojo liudininkai - A. K. ir A. M.. Liudytoja nepilnametė A. K. parodė, kad 2006-08-22 kartu su draugu T. V. grįžo namo, kieme pamatė, kad kaltinamasis, kurį matė pirmą kartą, prie sienos yra prispaudęs Č. D.. Tačiau nukentėjusysis Č. D. parodė, kad jis kartu stovėjo kieme su A. K. ir T. V.. Taigi ir jų parodymai skiriasi.
Nukentėjusiojo ir liudininkų parodymai yra nenuoseklūs, prieštaringi ir dėl Č. D. sumušimo. Nukentėjusysis Č. D. parodė, kad K. J. išlipo iš automobilio ir smogė jam vieną kartą kumščiu į veido sritį. Nuo smūgio jis nukrito ant žemės, tuomet K. J. spyrė jam į dešinės pusės šoną, po to už kaklo pakėlė nuo žemės ir du kartus ranka sudavė į galvos sritį. Liudytojas R. M. matė, kaip K. J. sudavė Č. D. į veidą, metė jį ant žemės, sugriebęs už gerklės buvo jį prirėmęs prie sienos. Liudytoja A. K. parodė, kad K. J. prie sienos buvo prispaudęs Č. D., kuris buvo bejėgis prieš daug už save didesnį žmogų, ant jo veido matėsi įdrėskimai.
Ikiteisminio tyrimo pareigūnų protokole pareiškime užfiksuoti sumušimai prieštarauja 2006-08-23 specialisto išvadai Nr. G1645/06(03). Protokole pareiškime nurodyta, kad K. J. smogė nukentėjusiajam vieną kartą kumščiu į veido sritį, nukritus ant žemės, spyrė į dešinės pusės šoną, o specialisto išvadoje nustatyta, kad Č. D. įvykio metu buvo padarytas dešinės veido pusės odos nubrozdinimas ir kraujosruvos kairės kaklo pusės odoje, šie sužalojimai tikėtina padaryti spaudžiant ar mušant, galimai byloje nurodytu laiku.
Protokole pareiškime nurodoma, kad incidentas vyko 2006-08-22 apie 17 val. 30 min., o nukentėjusysis į policiją kreipėsi 2006-08-22 17 val. 50 min., t. y. 20 min. po įvykio. Tačiau protokole pareiškime ir liudininkės V. P. parodymuose teigiama, kad nukentėjusysis Č. D. ir kaltinamasis K. J. iš karto po įvykio (užfiksuoto 17 val. 30 min.) nuvyko pas liudininkę V. P., kuri gyvena kitame Pagėgių gale, ten dar vyko pokalbis, nukentėjusysis tenai pasiliko.
Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme visi nukentėjusiojo liudininkai skirtingai nurodo kaltinamojo K. J. automobilio markę ir spalvą, tai rodo, kad jie nematė šio įvykio.
Nukentėjusysis Č. D. pripažino, kad jis yra piktas ant kaltinamojo K. J., S. J. bei A. J., kuris dėl Č. D. sukčiavimo buvo parašęs pareiškimą policijai, ir byla buvo nagrinėjama Šilutės teisme. Liudininkės V. P. sūnus, pravarde „banzajus“, taip pat nuteistas dėl šio sukčiavimo, todėl ši liudininkė yra suinteresuota nagrinėjamoje byloje. Č. D. ir T. P. su savo bendrais ne kartą grasino susidorojimu S. J. bei A. J. ir jo žmonai, kuri yra nukentėjusiojo Č. D. sesuo. Be to, nukentėjusysis Č. D., liudininkai A. K., A. M., R. M., A. M., A. G., T. V., A. K. yra giminaičiai, artimi draugai arba kaimynai, visi gyvena (duomenys neskelbtini), ir yra tampriai susiję su liudytojų M. šeimos verslu - nelegaliu akcizinių prekių (cigarečių) gabenimu iš Kaliningrado srities. Nukentėjusysis ir dauguma jo liudininkų vartoja alkoholį ir svaiginasi kvaišalais, kas taip pat gali įtakoti jų parodymus. Liudininkams A. M., A. M. ir R. M. yra iškelta baudžiamoji byla dėl stambaus masto kontrabandos, šių asmenų glaudus ryšys su Pagėgių policijos pareigūnais galėjo įtakoti ikiteisminį tyrimą bei šios bylos baigtį. Vykstant tyrimui, šie policijos pareigūnai suteikė žinių nukentėjusiojo liudininkams M., nurodydami jo asmeninį kontaktinį telefono numerį, kurį buvo palikęs policijos pareigūnams. Iš kai kurių nukentėjusiojo liudininkų buvo sulaukęs nemalonių ir grasinančių skambučių. Dėl M. šeimos veiklos ir Pagėgių policijos glaudžių santykių su šiais asmenimis jis kreipėsi į atitinkamas tarnybas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nepagrįstai jo veiksmus kvalifikavo kaip viešosios tvarkos pažeidimą. Veiksmas vyko vasarą, dienos metu. Namas, prie kurio vyko veiksmas, ne daugiabutis, randasi prie pat kelio važiuojamosios dalies, teritorija neaptverta tvora, nepažymėta namų valda. Jokių viešosios tvarkos pažeidimų ir nepagarbos aplinkiniams šioje vietoje iš jo pusės nebuvo padaryta.
Priimdamas sprendimą, teismas neatsižvelgė į tai, kad kaltinamasis K. J. į teismo posėdį rugpjūčio 16 d. atvyko, nors teismo šaukimo negavo. K. J. iš darbovietės charakterizuojamas teigiamai.
Priteisdamas žalos atlyginimą, teismas rėmėsi melagingais nukentėjusiojo ir jo liudininkų parodymais, kitų įrodymų dėl nukentėjusiojo patirtos neturtinės žalos pasekmių nenustatyta (pirktų vaistų čekių, gydytojų išrašų apie jo būseną byloje nėra).
Tauragės rajono apylinkės teismas K. J. atsisakė duoti susipažinti su šios bylos protokolais, motyvuodamas dėl neparuoštų (nesurištų) protokolų, nesilaikydamas BPK 313 str. 6 d. nuorodų. Teismo metu nebuvo nustatyta A. M. ir V. P. asmenybės tapatybė, kadangi jie neturėjo savo asmens dokumentų (rugpjūčio 16 d. ir spalio 31 d. teismo protokolai). Teismas nuosprendį priėmė vienašališkai.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Apelianto argumentas, jog teismas, priimdamas nuosprendį, rėmėsi melagingais nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, suinteresuotų ikiteisminio tyrimo pareigūnų surinkta rašytine bylos medžiaga, yra deklaratyvus ir niekuo nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas įvykio aplinkybes, pagrįstai pasirėmė nuosekliais ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotais nukentėjusiojo Č. D. parodymais, kuriais netikėti nėra pagrindo, ir kuriuos visiškai patvirtina kiti byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai.
Nuteistasis neneigia nuosprendyje nustatytu laiku ir vietoje paprašęs Č. D. palydėti iki T. P. namų, o nukentėjusiajam atsisakius, „įsakmiai pareikalavęs“ tai daryti. Nukentėjusysis Č. D. parodė, kad 2006 m. rugpjūčio 22 d. apie 17 val. 30 min. jis kartu su A. G., R. ir A. M., T. V., A. K. buvo savo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, visi šnekėjosi. Į kiemą atvažiavo kaltinamasis K. J., kuris paklausė, ar jis yra Č. D., ir ar jis dalyvavo parduodant cigarečių dėžes su pjuvenomis. Atsakius, kad tai jis, K. J. išlipo iš automobilio ir smogė jam vieną kartą kumščiu į veido sritį. Nuo smūgio jis nukrito ant žemės, tuomet K. J. spyrė jam į dešinės pusės šoną, po to už kaklo pakėlė nuo žemės ir du kartus ranka sudavė jam į galvos sritį. A. K., kuris buvo po operacijos, liepė K. J. jo nemušti. Tuomet kaltinamasis paklausė jo, kur yra „banzajus“, tai yra T. P.. Jis atsakė, kad nežino. K. J. nusitempė jį į automobilį, tempdamas suplėšė marškinėlius. Nusivežė jį prie T. P. namų, liepė eiti kartu. T. P. namuose nebuvo, K. J. kalbėjosi su jo mama apie įvykdytą sukčiavimą jo brolio atžvilgiu. Po to nuteistasis išvažiavo, o jis iš karto, tą patį vakarą, parašė pareiškimą policijai. Niekas daugiau tą vakarą jo nesumušė. Kitą dieną nuvyko į Klaipėdą pas ekspertą, kuris jam nustatė sužalojimus.
Priešingai, nei teigia nuteistasis, 2006-08-23 teismo medicinos specialisto išvada Nr. G1645/06(03) iš esmės patvirtina nukentėjusiojo parodymus dėl jo atžvilgiu pavartoto fizinio smurto pobūdžio. Specialisto išvadoje konstatuota, kad Č. D. įvykio metu buvo padarytas dešinės veido pusės odos nubrozdinimas ir kraujosruvos kairės kaklo pusės odoje. Sužalojimai padaryti bukais daiktais, galimai dviem trauminiais kontaktais: veido odos nubrozdinimai gavosi nuo sumušimo, atsitrenkimo ar dinaminio kontakto, kraujosruvos kaklo odoje, tikėtina padarytos spaudžiant. Sužalojimų padarymo metu Č. D. galėjo būti įvairiose padėtyse. Iš to seka, kad Č. D. dešinės veido pusės odos nubrozdinimas galėjo gautis tiek nuo pirmo smūgio kumščiu, tiek jam po šio smūgio nukritus ant žemės, tiek nuo smūgių delnu po to, kai buvo pakeltas K. J. (pažymėtina, kad ne kiekvienas fizinis poveikis į nukentėjusiojo kūną būtinai turi sukelti kūno sužalojimą), todėl teigti, jog aptarti įrodymai prieštarauja vienas kitam, nėra pagrindo.
Liudytojai R. M., A. K. teisiamajame posėdyje iš esmės patvirtino nukentėjusiojo parodymus dėl jo atžvilgiu pavartoto smurto mechanizmo, išskyrus vienintelę aplinkybę, jog, liudytojų nuomone, K. J. fizinio smurto panaudojimo metu buvo prirėmęs Č. D. prie sienos. Iš tiesų, nukentėjusysis nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje šios aplinkybės nepaminėjo, tačiau toks parodymų neatitikimas yra gyvenimiškai paaiškinamas. R. M., A. K. tik stebėjo konfliktą iš šalies, tuo tarpu nukentėjusysis įvykio metu buvo šokiruotas netikėto brutualaus užpuolimo, betarpiškai mušamas namo kieme tarp namo ir automobilio, kuriuo atvažiavo nuteistasis, todėl savo sąmonėje galėjo ir neužfiksuoti, jog mušimo metu dar buvo ir priremtas prie sienos. Kita vertus, siekdamas pašalinti bet kokias abejones dėl nuteistojo pavartoto fizinio smurto apimties, liudytojo R. M. parodymais, jog nukentėjusysis buvo priremtas prie sienos, teismas nesivadovavo, pripažindamas įrodytomis tik tas nukentėjusiojo nurodytas įvykio aplinkybes, kurias akivaizdžiai patvirtino kiti liudytojai ar rašytinė bylos medžiaga. Lygiai taip pat apylinkės teismas nesirėmė ir nukentėjusiojo nepatvirtintais liudytojos A. K. parodymais, jog K. J. ir prieš įsėdant į automobilį dar buvo prirėmęs Č. D. prie sienos, tačiau visiškai pagrįstai rėmėsi šios liudytojos parodymais, patvirtinančiais nukentėjusiojo parodymus ir atitinkančius specialisto išvadoje nustatytus Č. D. sužalojimus, jog atvažiavusi į namo kiemą matė konlikto tarp K. J. ir Č. D. pabaigą, ir pastebėjo įdrėskimus ant Č. D. veido bei žymes ant kaklo.
Be minėtų liudytojų, nukentėjusiojo parodymus apie jo sužalojimo aplinkybes patvirtino ir kiti įvykį matę liudytojai A. K., A. M., A. G., kokių nors šių asmenų parodymų prieštaravimų nukentėjusiojo parodymams apeliaciniame skunde neįžvelgia ir pats nuteistasis. Kolegijai nekyla abejonių, jog liudytojai A. K., R. M., A. M., A. G., A. K. ir T. V. buvo įvykio vietoje (vieni jį matė nuo pat jo pradžios, kiti praktiškai jau besibaigiantį), kadangi jie iš esmės patvirtino visus nuteistojo kaltės ir jo veikos kvalifikavimo klausimais reikšmingus nukentėjusiojo parodymus. Nuteistasis, apeliaciniame skunde bandydamas įtikinti teismą, jog nukentėjusiojo ir kai kurių liudytojų parodymai yra tarpusavyje prieštaringi, akcentuoja šių asmenų parodymų neatitikimus, susijusius su jų išsidėstymu prieš įvykį bei automobilio, kuriuo atvyko K. J., markės ir spalvos įvertinimu, kurie, kolegijos nuomone, nėra tokie reikšmingi bylai, kaip aukščiau aptarti tų pačių liudytojų parodymai apie esmines bylos aplinkybes. Kita vertus, liudytojo A. K. parodymai apie asmenų išsidėstymą įvykio vietoje iš esmės ir nesiskiria nuo nukentėjusiojo parodymų dėl šio fakto, kadangi abu parodė, jog tuo metu, kai į kiemą įvažiavo K. J., jie buvo tame kieme. Tame pačiame kieme, tik jau pasibaigus fizinio smurto panaudojimui, buvo ir A. K., šią liudytoją nukentėjusysis matė dar prieš išvažiuodamas iš kiemo su K. J.. Įvertinus labai trumpą fizinio smurto prieš nukentėjusįjį naudojimo laiką (liudytojo A. K. teigimu, tai truko 2-3 minutes), nėra nieko stebėtina, jog nukentėjusysis nurodė, kad ši liudytoja buvo kieme kartu su kitais asmenimis konflikto pradžioje. Kaip matyti iš bylos, nukentėjusysis Č. D., liudytojai A. K., A. G., R. M. bei A. M. ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme parodė vienodai, jog į kiemą įvažiavo tamsios spalvos automobilis, A. K. ir A. G. taip pat nurodė, jog jis buvo žalsvos spalvos, o A. G. ir R. M. nurodė, jog tai buvo Mitsubishi Galant automobilis, tuo tarpu liudytojai A. K. ir T. V. neįvardijo nei automobilio markės, nei jo spalvos. Iš minėtų asmenų parodymų apie įvykio aplinkybes aišku, jog jie buvo šokiruoti brutalių K. J. veiksmų Č. D. atžvilgiu ir visas jų dėmesys buvo nukreiptas būtent į šiuos veiksmus, o įvertinant trumpą fizinio smurto panaudojimo laiką akivaizdu, jog minėti asmenys praktiškai ir neturėjo laiko visapusiškai įvertinti į kiemą įvažiavusio automobilio markės ir spalvos. Kita vertus, gyvenimiška praktika rodo, jog BMW (nuteistasis nurodė, jog jis buvo atvažiavęs tokiu žalios spalvos automobiliu) ir Mitsubishi Galant markės automobiliai, ypač iš priekio, nėra tokie skirtingi, jog vien užmetus akį galima būtų juos atskirti. Taigi minėti nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų dėl automobilio markės ir spalvos, neabejotinai įtakotų subjektyvaus skirtingų asmenų vertinimo, neatitikimai nėra tokie esminiai, jog galima būtų daryti apelianto siūlomą išvadą, jog šie liudytojai nematė įvykio.
Kolegija atkreipia dėmesį, jog vien ta apelianto nurodyta aplinkybė, jog Č. D., A. K., A. M., R. M., A. G., T. V., A. K. yra giminaičiai, artimi draugai arba kaimynai, visi gyvena (duomenys neskelbtini), ir, nuteistojo teigimu, yra tampriai susiję su liudytojų M. šeimos nelegaliu akcizinių prekių (cigarečių) gabenimu iš Kaliningrado srities, neduoda pagrindo pripažinti šių asmenų parodymus melagingais ir juos atmesti. Nuteistasis jokių konkrečių duomenų, kad šie asmenys būtų siunteresuoti jo nuteisimu, teismui nepateikė, priešingai, teisiamajame posėdyje patvirtino, jog prieš minėtus asmenis jokių piktumų neturi. Aiškiai deklaratyvus ir apelianto argumentas, jog nukentėjusysis ir dauguma liudytojų vartoja alkoholį bei svaiginasi kvaišalais, kas, nuteistojo teigimu, taip pat gali įtakoti jų parodymus. Duomenų, patvirtinančių nuteistojo minimų asmenų priklausomybę nuo alkoholio ar kvaišalų, taip pat jų poveikyje galimai turimų psichikos sutrikimų, byloje nėra, nuteistasis tokių duomenų irgi nepateikė.
Kaip išimtinai deklaratyvų ir aiškiai nepagrįstą, kolegija atmeta apelianto argumentą, neva šios bylos tyrimui ir jos baigčiai turėjo įtakos policijos pareigūnų suinteresuotumas. Kaip matyti iš bylos, nukentėjusiojo Č. D. protokolas pareiškimas yra priimtas 2006-08-22 17.50 val., nuo 18.15 val. iki 18.55 val. apklaustas Č. D., nuo 19.00 val. iki 19.30 val. apklaustas liudytojas A. K., nuo 19.39 val. iki 20.00 val. apklaustas liudytojas A. G., nuo 20.05 val. iki 20.50 val. apžiūrėta įvykio vieta, apie pradėtą ikiteisminį tyrimą tą pačią dieną pranešta Šilutės rajono apylinkės vyr. prokurorui, kuris pavedė šį tyrimą atlikti Pagėgių policijos komisariatui, toliau 2006-08-24 apklaustas liudytojas R. M., 2006-08-28 liudytojas A. M., 2006-09-05 liudytojai A. K. ir T. V., 2006-10-31 pareikšti įtarimai K. J., jis apklausiamas, 2006-12-20 apklausta liudytoja V. P., 2007-01-29 akistata tarp K. J. ir Č. D., tyrimas baigtas 2007-02-07, kaltinamasis aktas surašytas 2007-04-04, teisme byla gauta 2007-04-11. Iš nurodytų aplinkybių darytina išvada, jog visi bylos duomenys buvo renkami įprastine logine seka, laikantis baudžiamojo proceso įstatymo nustatytų taisyklių. Nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiu, jog policijos pareigūnų šališkumą patvirtina aplinkybė, kad nukentėjusysis Č. D. pagal nustatytas bylos aplinkybes fiziškai negalėjo kreiptis į policiją po incidento praėjus vos 20 min., t. y. 2006-08-22 17.50 val. Aplinkybę, jog incidentas (duomenys neskelbtini) kieme įvyko apie 17.30 val., nurodė nukentėjusysis ir kai kurie liudytojai, tuo tarpu duomenų, kuriuose būtų užfiksuotas preciziškai tikslus šio įvykio laikas, byloje nėra. Taigi įvykio laikas apytiksliai nustatytas tik subjektyviu apie tai liudijusių asmenų vertinimu. Kita vertus, kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose protokoluose užfiksuotų atitinkamų veiksmų atlikimo laiko, kuriuo abejoti teismas neturi pagrindo, policijos pareigūnai nuo liudytojo A. K. apklausos pabaigos į įvykio vietą atvyko per 5 min., todėl kategoriškai teigti, jog nukentėjusysis nuo incidento namo kieme per 20 min., netgi nuvežtas į kitą miestelio galą, negalėjo atsidurti policijos komisariate, taip pat nėra teisinga. Byloje nėra jokių duomenų, kurie galėtų patvirtinti nuteistojo teiginius apie neva nusikalstamus policijos pareigūnų ryšius su liudytojais M. ir galima šių ryšių įtaka nagrinėjamos bylos tyrimui, todėl prie šio apeliacinio skundo argumento kolegija plačiau neapsistoja. Tačiau kolegija atkreipia dėmesį, jog apeliaciniame skunde bandydamas šios baudžiamosios bylos procesą pavaizduoti kaip nusikalstama veikla besiverčiančių asmenų grupuotės ir su ja susijusių korumpuotų policijos pareigūnų bandymą su juo susidoroti, melagingai apkaltinant nebūto nusikaltimo padarymu, nuteistasis sąmoningai nutyli kitas situacijos vertinimui reikšmingas, tačiau apeliantui nenaudingas aplinkybes. Nuteistasis teigia, jog konfliktas tarp jo ir Č. D. kilo, jam atvykus aiškintis dėl nusikaltėlių grasinimų jo broliui A. J. baudžiamojoje byloje, kurioje pastarasis buvo nukentėjusiuoju. Kaip nustatyta įsiteisėjusiu Šilutės rajono apylinkės teismo 2006-09-15 nuosprendžiu (b. l. 85-86), D. G., T. P. ir Č. D. apgaulės būdu užvaldė A. J. priklausančius pinigus 11000 litų, pastarajam siekiant neteisėtai pasipelnyti – įsigyti iš minėtų asmenų 20 dėžių kontrabandinių cigarečių. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, nuteistasis K. J. pripažino, kad dalis pinigų, kuriuos D. G., T. P. ir Č. D. apgaulės būdu užvaldė iš A. J., priklausė jam. Tuo būdu negalima atmesti prielaidos, jog su Lietuvos Respublikos pasienyje su Rusijos Federacija vis dar plačiai išsikerojusia kontrabandinių prekių gabenimo veikla yra susiję ne tik nuteistojo apeliaciniame skunde minimi asmenys, bet ir nuteistasis K. J. bei jo brolis A. J.. Minėtų prielaidų patvirtinimas ar paneigimas išeina už šios bylos nagrinėjimo ribų, vienok, kolegijos nuomone, šios aplinkybės yra reikšmingos, nešališkai iš objektyviai vertinant apelianto itin viepusiškai vaizduojamas šioje byloje nagrinėjamo konflikto ištakas. Reziumuodama išdėstytą kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, BPK 20 str. nuostatų nepažeidė, o faktines įvykio aplinkybes išsiaiškino ir nustatė teisingai.
Nepagrįstas ir apelianto argumentas, jog apylinkės teismas neteisingai jo veiksmus kvalifikavo kaip viešosios tvarkos pažeidimą. Teismų praktikoje smūgio sudavimas nepatikusiam žmogui viešai net ir ne žmonių minioje reiškia įžūlius veiksmus ir nepagarbą aplinkiniams, o tai yra būtinieji nusikaltimo, numatyto BK 284 str. 1 d. sudėties požymiai (kasacinė baudžiamoji byla Nr. 2K-652/2007). Apylinkės teismas nustatė, kad nuteistasis kitų žmonių akivaizdoje užpuolė nukentėjusįjį, sudavė jam kumščiu į veidą, nugriuvusiam ant žemės spyrė į dešinį šoną, pakėlęs Č. D. nuo žemės du kartus ranka sudavė jam į galvos sritį. Akivaizdu, kad K. J. suprato, kad tokiais įžūliais veiksmais - neleistinu, akivaizdžiai agresyviu ir moralės požiūriu nepriimtinu, aplinkinius šokiruojančiu elgesiu jis trikdo visuomenės rimtį bei tvarką, ir to siekė. Nuteistojo išpuolis prieš nukentėjusįjį įvyko viešoje vietoje, daugiabučio namo kieme, kuris, kaip teigia pats nuteistasis, yra prie pat kelio važiuojamosios dalies, neptvertas nuo aplinkinių žmonių tvora. Nuteistasis neteisus teigdamas, jog namas, prie kurio vyko veiksmas, yra ne daugiabutis. Nors įvykio vietos apžiūros protokole nėra užfiksuota namo paskirtis, tačiau iš byloje A. K. ir A. K. užfiksuotos gyvenamosios vietos ((duomenys neskelbtini)) matyti, jog namas, esantis (duomenys neskelbtini), nėra individualus Č. D. gyvenamasis namas, jame gyvena ir kitos šeimos. Todėl kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad smurtaudamas tokioje vietoje, sumušdamas ir sužalodamas nukentėjusįjį, savo veiksmais šiurkščiai pažemindamas nukentėjusįjį, šokiruodamas tiek jį, tiek įvykį stebėjusius asmenis, ko pasekoje kilo aplinkinių nustebimas, emocijos, kilo sujudimas, nuteistasis pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, sukėlė visuomenei realius neigiamus padarinius. Taigi K. J. veikoje yra visi viešosios tvarkos pažeidimo požymiai, ir pagal BK 284 str. 1 d. K. J. veika kvalifikuota teisingai. Apylinkės teismo išvados nuteistojo kaltės ir veikos kvalifikavimo klausimu yra pakankamai argumentuotai išdėstytos skundžiamame nuosprendyje, detaliai aptariant ir tuos momentus, kurie ginčijami nuteistojo apeliaciniame skunde, kolegija su šiomis išvadomis sutinka ir jų papildomai nebeatkartoja.
Paskirdamas nuteistajam už tyčinį nesunkų nusikaltimą vieną švelnesnių BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatytų bausmės rūšių baudą, ir nustatydamas sankcijos vidurkį atitinkantį jos dydį, apylinkės teismas pakankamai atsižvelgė į tai, kad K. J. nusikalto pirmą kartą, jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, kitas BK 54 str. 2 d. numatytas reikšmingas, tame tarpe ir nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytas jo padėties lengvinimui galinčias turėti įtakos bylos aplinkybes. Skirdamas K. J. bausmę, teismas tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti teismo išvadų dėl bausmės rūšies bei trukmės parinkimo pagrįstumu. Laikyti paskirtą bausmę aiškiai per griežta ir ją švelninti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Aukščiau išsamiai aptarus nukentėjusiojo ir jo liudytojų parodymų patikimumą, kolegija detaliau neapsistoja ties nuteistojo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš jo žalos atlyginimą, vėlgi rėmėsi melagingais nukentėjusiojo ir jo liudininkų parodymais. Iš byloje patikimai nustatytų aplinkybių akivaizdu, jog nukentėjusysis Č. D. dėl jo atžvilgiu pavartoto fizinio smurto patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinį sukrėtimą, emocinį diskomfortą, buvo pažemintas kitų įvykį stebėjusių asmenų akivaizdoje. Apylinkės teismas, priteisdamas iš nuteistojo K. J. palyginti nedidelį 1000 litų neturtinės žalos atlyginimą Č. D., tinkamai įvertino neturtinės žalos klausimo išsprendimui reikšmingas bylos aplinkybes. Apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo teigti, jog priteisdamas nurodyto dydžio neturtinės žalos atlyginimą, teismas būtų pažeidęs įstatymo nuostatas ar nukrypęs nuo sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų.
Aiškiai deklaratyvus yra ir apelianto teiginys, jog apylinkės teismas pažeidė BPK 313 str. 6 d. nuostatas. Iš bylos matyti, kad K. J. skundžiamo nuosprendžio nuorašą gavo nuosprendžio paskelbimo dieną, 2007-11-12, o apeliacinį skundą apylinkės teismui pateikė 2007-11-19, vos prasidėjus nuosprendžio apskundimo terminui, apylinkės teismas bylą apeliacinės instancijos teismui išsiuntė 2007-12-06, nepažeisdamas BPK 313 str. 6 d. nuostatų. Taigi nuteistojo teisė susipažinti su byla apylinkės teisme nebuvo pažeista, susipažinti su byla nuteistasis galėjo per visą apeliacinio skundo padavimo terminą, iki pat bylos išsiuntimo apeliacinės instancijos teismui, tačiau šia savo teise nepasinaudojo savo valia, nuspręsdamas, jog turimų duomenų jam pakanka apeliacinio skundo surašymui. Kolegija atkreipia dėmesį, jog apylinkės teismo nuosprendyje, matyt dėl techninės klaidos, kaip apklaustas liudytojas nurodytas A. M., nors iš ikiteisminio tyrimo medžiagos (apklausos protokolo, prokuroro pateikto kviečiamų liudyti asmenų sąrašo) bei teisiamojo protokolo matyti, jog kaip liudytojas teisme dalyvavo A. M.. Tuo tarpu nuteistojo teiginys, jog teismo metu nebuvo nustatyta A. M. ir V. P. asmenybės tapatybė, kadangi jie neturėjo savo asmens dokumentų, vėlgi yra aiškiai deklaratyvus - byloje esančiame teisiamojo posėdžio protokole minimų asmenų duomenys yra užfiksuoti, gi aplinkybės, jog teisme buvo apklausti būtent šie, nuteistajam žinomi, o ne kokie nors kiti asmenys, apeliantas ir neginčija. Taigi aptartų aplinkybių kontekste išsakytas apelianto teiginys dėl bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos šališkumo yra visiškai nepagrįstas.
Remiantis išdėstytu, nuosprendis apeliacinio skundo ribose laikytinas teisėtu ir pagrįstu, jį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
nuteistojo K. J. apeliacinį skundą atmesti.