- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-11-12
- Bylos Nr.
- 2A-957-485/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Remeika (pirm.), Rūta Palubinskaitė, Gintautas Koriaginas
- Atsakovas
- R. J.
- Ieškovas
- E. Ž.
- Advokatai
- Tomas Bukelis, Dalius Mecelica
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Remeikos, kolegijos teisėjų Gintauto Koriagino ir Rūtos Palubinskaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo E. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-91-615/2009 pagal ieškovo E. Ž. ieškinį atsakovei R. J. dėl baudos, palūkanų priteisimo bei pagal atsakovės R. J. priešieškinį ieškovui E. Ž. dėl sutarties sąlygų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas patikslintu ieškiniu (t. 1, b. l. 63-65) prašė priteisti iš atsakovės 81 200 Lt baudą, 5 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio priėmimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad 2006-12-05 šalys sudarė preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį dėl žemės sklypo, kurio bendras plotas 19,005 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo. Pagal preliminariąją sutartį atsakovė įsipareigojo joje nustatytomis sąlygomis ir tvarka parduoti ieškovui žemės sklypą, o ieškovas įsipareigojo nupirkti šį žemės sklypą už preliminariojoje sutartyje numatytą kainą. Tačiau atsakovė netinkamai įvykdė savo įsipareigojimus, dėl jos kaltės pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta joje numatytu terminu. Preliminariąja sutartimi šalys susitarė dėl visų esminių pagrindinės nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų bei nustatė pagrindinės sutarties sudarymo terminą - ne vėliau kaip iki 2007 m. gegužės 15 d. 2007-05-21 ieškovas gavo atsakovės pareiškimą, kuriame buvo nurodyta kad neva dėl to, jog ieškovas nereagavo į daugkartinius atsakovės raginimus sudaryti pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartį, atsakovė grąžina ieškovui pagal preliminariąją sutartį gautus 20 000 Lt. Nesutikdamas su atsakovės pretenzijomis ir vadovaudamasis preliminariosios sutarties 4 punktu, 2007-06-20 ieškovas raštu kreipėsi į atsakovę, reikalaudamas per 30 dienų grąžinti pagal preliminariąją sutartį perduotus 20 000 Lt ir sumokėti 81 200 Lt baudą, pervedant šias sumas į ieškovo nurodytą sąskaitą banke. Tačiau atsakovė į ieškovo siųstą pretenziją dėl netesybų neatsakė bei ieškovo reikalavimų neįvykdė.
Atsakovė priešieškiniu (t. 1 b. l. 70-71) prašė panaikinti 2006-12-05 preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutarties 4 punktą toje dalyje, kurioje numatyta pirkėjo teisė reikalauti iš pardavėjo 40 procentų dydžio baudą, skaičiuojant nuo pardavimo kainos, sumokėjimo, priteisti iš ieškovo atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovė nurodė, kad preliminariosios sutarties 4 punkte numatyta sankcija yra neteisėta, nes nustatė esminę šalių nelygybę: 81 200 Lt bauda buvo numatyta tik vienai sutarties šaliai, t. y. atsakovei, tuo tarpu ieškovui sutartyje nebuvo numatyta jokių sankcijų. Ši situacija leido pirkėjui niekuo nerizikuojant, vilkinti sutarties pasirašymo laiką. Apie 40 procentų piniginę baudą, numatytą preliminariosios sutarties 4 punkte ieškovas atsakovei nieko nesakė ir šio teksto ranka neįrašė. Atsakovės nuomone, ši preliminarios sutarties sąlyga atitinka CK 6.186 str. įtvirtintos siurprizinės sąlygos požymius, t.y. pagal sąlygos turinį - neįmanoma numatyti, kad bauda bus vienašalė ir tokio masto, pagal išraiškos būdą - sąlyga įrašyta smulkiu šriftu, pagal sąlygos atsiradimo aplinkybes - 4 punktą ieškovas suformulavo iš anksto, nedalyvaujant atsakovei ir, kai kurias sąlygas į preliminarią sutartį įrašydamas ranka, sudarė vaizdą, kad 4 punkto sąlyga yra standartinė, t. y. įprasta ir nereikalaujanti atskiro šalių aptarimo ar diskusijos. Be to, sudarydama preliminariąją sutartį atsakovė esminiai suklydo dėl subjekto, t.y. manė, kad sudaro sutartį su pirkėju, kuris turi tikrą ketinimą pirkti žemę savo reikmėms, o paaiškėjo, kad šis asmuo neturėjo tokio ketinimo, bet norėjo tik tarpininkauti tarp atsakovės ir tikrojo pirkėjo. Žinodama šią aplinkybę, atsakovė nebūtų sudariusi preliminariosios sutarties aplamai.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. kovo 16 d. sprendimu (t. 2, b. l. 134-142) ieškovo ieškinį atmetė, atsakovės priešieškinį tenkino: panaikino šalių sudarytos 2006-12-05 Preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutarties 4 punktą dalyje, kurioje numatyta pirkėjo teisė reikalauti iš pardavėjo 40 procentų dydžio baudos, skaičiuojant nuo pardavimo kainos, sumokėjimo; priteisė atsakovei iš ieškovo 2 436,00 Lt žyminį mokestį, 2 360,00 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti; priteisė iš ieškovo valstybei 25,00 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
1. bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovas neįrodė, kad baigiantis preliminaria sutartimi nustatytam terminui ieškovas turėjo lėšų pagrindinio sandorio sudarymui, todėl teismas negali pripažinti, kad pagrindinio pirkimo- pardavimo sandorio sudarymas neįvyko vien tiktai dėl atsakovės kaltės. Šią išvadą teismas padarė dėl to, kad ieškovas įrodinėjo, kad žemės pirkimui UAB „Baltic Realty Investments“ paskolino jam 170 800 litų, tačiau teismas nustatė, kad šie pinigai buvo išmokėti ne ieškovui, o L. D., kuris nebuvo ieškovo ir atsakovės pasirašytos preliminarios pirkimo - pardavimo sutarties šalimi. Teismas rėmėsi ir J. K. parodymais, iš kurių matyti kad šis su ieškovu iš esmės tuo pačiu laikotarpiu buvo sudaręs analogišką tiktai liudytojo vieno žemės pirkimo- pardavimo preliminarią sutartį. Tačiau pagrindinis pirkimo - pardavimo sandoris neįvyko išimtinai dėl ieškovo kaltės - ieškovas nesurinko pagrindiniam sandoriui reikiamų lėšų ir sandorio nesudarė,
2. teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad preliminarios sutarties 4 punktą ieškovas buvo suformulavęs iš anksto, nedalyvaujant atsakovei, kai kurias sąlygas į preliminarią sutartį įrašydamas ranka tiktai sudarė vaizdą, kad 4 punkto sąlyga yra standartinė, t. y. įprasta ir nereikalaujanti atskiro šalių aptarimo ar diskusijos, pati 4 punkto sąlyga buvo įrašyta smulkiu šriftu, pagal sąlygos turinį atsakovė negalėjo numatyti, kad bauda bus vienašalė ir tokio masto (net keturiasdešimties procentų viso parduodamos žemės vertės dydžio. Be to, ieškovas pats pripažino, kad jis atsakovei pateikė iš anksto parengtą tipinį sutarties tekstą. Ieškovas teismui nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų kad dėl šios sutarties sąlygos buvo atskirai derėtasi,
3. teismas pritarė atsakovės argumentams, kad preliminariosios sutarties 4 punkte numatyta sankcija yra neteisėta, nes nustatė esminę šalių nelygybę: 81 200 Lt bauda buvo numatyta tik vienai sutarties šaliai, t. y. atsakovei, tuo tarpu ieškovui sutartyje nebuvo numatyta jokių sankcijų. Tuo ieškovas įtvirtino savo perdėtą pranašumą, t.y. preliminariąją sutartį paruošė su aiškia esmine šalių nelygybės sąlyga. Teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovė yra pripažinta neįgalia, kaip netekusi 40 procentų darbingumo. Pagal gydytojų komisijos išvadą atsakovė negali dirbti materialiai atsakingo darbo bei darbo su padidintu psichoemociniu krūviu. Atsakovė niekada nesivertė nekilnojamojo turto pardavimu ir šioje srityje yra neinformuota ir nepatyrusi,
4. preliminarios sutarties 4 punkte buvo numatytos nepagrįstai didelės ir akivaizdžiai ne kompensuojamojo, o baudinio pobūdžio netesybos,
5. ieškovas yra fizinis asmuo, kuris nuolat, savarankiškai ir atlygintinai užsiima nekilnojamojo turto verslu ir nagrinėjamu atveju sudarydamas sutartį veikė šio savo verslo tikslu. Atsakovė yra fizinis asmuo ir nagrinėjamu atveju sudarydama sutartį veikė su jokiu savo verslu, prekybine veikla ar profesija nesusijusiu tikslu. Teismas rėmėsi 2004 m. gegužės 1 d. Europos Bendrijų Tarybos Direktyva 93/13/EEB „Dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais“ (toliau - Direktyva) ir laikė, kad nuolat, savarankiškai ir atlygintinai nekilnojamojo turto verslu užsiimantis ieškovas šalių sudaryta sutartimi su jokiu savo verslu, prekybine veikla ar profesija nesusijusiu tikslu veikiančiai atsakovei įsipareigojo teikti nekilnojamojo turto pirkimo paslaugą, o sudaryta sutartis patenka į Direktyvos taikymo sferą. Ginčijama šalių sutarties sąlyga (sutarties 4 punktas) ieškovo buvo suformuluota ir atspausdinta iš anksto kaip tipinė, ir atsakovė (vartotojas) dėl to negalėjo padaryti įtakos sąlygos esmei, todėl teismas laikė, kad dėl šios sutarties sąlygos atskirai derėtasi nebuvo (Direktyvos 3 straipsnio 2 dalies 1 punktas.). Be to, ieškovas teismui nepateikė ir jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad dėl šios sutarties sąlygos buvo atskirai derėtasi, todėl tai taip pat yra savarankiškas pagrindas pripažinti, kad dėl šios sutarties sąlygos atskirai derėtasi nebuvo (Direktyvos 3 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Ginčijamos sutarties sąlygos (sutarties 4 punktas) akivaizdus tikslas yra reikalauti iš atsakovės (vartotojo) savo įsipareigojimo neįvykdymo atveju kaip kompensaciją už tai sumokėti ieškovui neproporcingai didelę sumą, kuri sudaro net 40 procentų sutartos pačios nekilnojamojo daikto pardavimo kainos. Atsižvelgdamas į tai, teismas laikė, kad ši sutarties sąlyga yra laikytina nesąžininga, juo labiau, kad jokių analogiškų sankcijų pačiam ieškovui sutartimi numatyta nebuvo ir pats ieškovas teismo posėdžio metu pripažino, kad šiuo aspektu šalių sudaryta sutartis nebuvo lygiavertė.
Šalies argumentai
Ieškovas apeliaciniu skundu (t. 2, b. l. 145-149) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti, priteisti ieškovui iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nesutinka su teismo sprendimu dėl šių motyvų:
1. teismas neatskleidė ginčo esmės ir šališkai išnagrinėjo bylą. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad ieškovas neturėjo lėšų žemės sklypui pirkti. Atsakovas nurodo, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme jis nurodė, kad jis neturėjo nuosavų lėšų tiek, kiek buvo reikalinga sandoriui, tačiau su paskolintomis lėšomis, ieškovas turėjau visą reikalingą sumą,
2. ieškovo manymu, atsakovė atsisakė sudaryti žemės pirkimo pardavimo sutartį dėl pasikeitusios žemės kainos, todėl ši aplinkybė turėjo būti vertinama kaip atsakovės prievolių nevykdymas, dėl ko jai taikytina civilinė atsakomybė,
3. teismas nepagrįstai netesybų dydį laikė baudinėmis netesybomis, kadangi ieškovas tikėjosi, kad tai yra tinkamas susitarimas dėl nuostolių dydžio, kurį atlygins atsakovė, o ieškovui neteks įrodinėti patirtų nuostolių dydžio. Be to, kartu su apeliaciniu skundu ieškovas pateikė kitą preliminariąją sutartį, iš kurios matyti, kad ginčo žemės sklypą ieškovas turėjo parduoti UAB „Baltic Realty Investments“ už 280 000 Lt.
4. pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas prekiauja nekilnojamuoju turtu. Pateikti duomenys iš VĮ „Registrų centras“ patvirtina, kad ieškovas neprekiauja nekilnojamuoju turtu, o sandoris su atsakove buvo pirmasis, iš kurio ieškovas tikėjosi gauti pelną,
5. teismas netinkamai taikė CK 6.186 str. 1 ir 3 dalies ir 6.228 str. nuostatas, kadangi teismas turėjo aiškintis kokių tikslų siekė šalys, surašant sutartį, ir ar realiai sutartis ar jos nuostatos suteikė kuriai nors sutarties šaliai esminį pranašumą kitos sutarties šalies atžvilgiu,
6. nors teismas rėmėsi CK 6.186 str. 3 dalies nuostatomis, ieškovo nuomone, šias nuostatas teismas privalėjo aiškinti sistemingai su CK 6.223 str. 3 d. nuostatomis, o tokiu atveju teismas privalėjo vertinti atsakovės veiksmus iki ji kreipėsi į teismą. Atsakovei nepateikus duomenų apie siekimą pakeisti sutartį ne teismine tvarka, teismas privalėjo atsakovės priešieškinį palikti nenagrinėtu,
7. teismas netinkamai taikė ir aiškino Europos Bendrijų tarybos Direktyvos 93/13/EEB „Dėl sąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais“ nuostatas, ieškovo nuomone, šios nuostatos nagrinėjamoje byloje aplamai negalėjo būti taikomos.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 174-175) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Atsakovė nesutinka su apeliaciniu skundu dėl šių motyvų:
Šalies argumentai
1. ieškovas nepagrįstai teigia, kad iš byloje surinktų įrodymų galima buvo spręsti, jog jis buvo pasiruošęs įvykdyti pirkimo-pardavimo sandorį, t. y. turėjo reikiamą pinigų sumą sandoriui sudaryti. Iš byloje surinktų įrodymų yra matyti, kad ieškovas nebuvo pasiruošęs pirkimo-pardavimo sutarties sudarymui,
2. ieškovas neneigia, kad preliminarios sutarties 3 punkte numatytas terminas nustatytas ieškovo iniciatyva. Atsakovė siekė sudaryti pagrindinę sutartį kuo greičiau, ji neturėjo jokių kliūčių sudaryti sutartį, tačiau ieškovas delsė pasirašyti sutartį, kadangi neturėjo tam pinigų,
3. ieškovas savo argumentų pirmosios instancijos teisme negrindė jo pateikta nauja preliminariąja sutartimi su UAB „Baltic Realty Investments“ dėl ginčo žemės sklypo pirkimo, todėl toks naujai atsiradęs įrodymas kelia pagrįstų abejonių,
4. ieškovo teiginius, kad jis neužsiėmė nekilnojamojo turto verslu paneigia 2005-10-14 laikraštyje „Druskonis“ išspausdintas skelbimas apie perkamą žemę, kuriame yra nurodytas ieškovo telefono numeris. Ieškovo veiklą nekilnojamojo turto prekybos srityje patvirtina ir ieškovo pakviesto liudytojo B. parodymai,
Atsiliepimas
5. atsakovė nesutinka su ieškovo pateiktu CK 6.186 str. normos aiškinimu, kadangi šis straipsnis nenustato ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos. Be to, šiame straipsnyje imperatyviai nurodoma, jog „negalioja netikėtos (siurprizinės) sutarčių standartinės sąlygos...“. Tokiu būdu, CK 6.186 str. nenustato siurprizinių sąlygų pakeitimo tvarkos, todėl laikytina, kad tokios sąlygos negalioja be išlygų,
Šalies argumentai
6. ieškovas nepagrįstai teigia, kad šalys buvo susitarusios dėl preliminariosios sutarties 4 p. nustatytų netesybų. Atsakovė teigia, kad šis punktas sudarant sutartį aptartas nebuvo ir jo nebuvo galima tikėtis,
7. pirmos instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog ieškovas buvo verslininkas ir dėl to labiau patyręs sutartiniuose santykiuose dalyvis, negu atsakovė; ieškovas pateikė ginčijamą 2006-12-05 preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties 4 punkto sąlygą kaip tipinę ir tai leidžia spręsti, kad dėl jos atskirai derėtasi nebuvo; ginčijama sąlyga padarė sutartį nelygiaverte. Šios reikšmingos aplinkybės leido teismui priimti pagrįstą ir teisėtą sprendimą, nepriklausomai nuo to, ar buvo sąlygos pritaikyti Europos Bendrijų Tarybos Direktyvą 93/13/EEB.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d., apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka nustatyta, kad 2009-03-16 Kauno miesto apylinkės teisme buvo išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovo E. Ž. patikslintą ieškinį atsakovei R. J. dėl baudos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei atsakovės R. J. priešieškinį ieškovui E. Ž. dėl sutarties sąlygos panaikinimo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Minėtos dienos teismo sprendimu ieškovo ieškinys buvo atmestas, o atsakovės priešieškinys tenkintas. Buvo panaikinta tarp šalių sudarytos 2006-12-05 preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutarties 4 punktas dalyje, kurioje numatyta pirkėjo teisė reikalauti iš pardavėjo 40 procentų dydžio baudos, skaičiuojant nuo pardavimo kainos, sumokėjimas. Iš ieškovo E. Ž. buvo priteista 2463 Lt. žyminio mokesčio, 2360 Lt. išlaidų advokato pagalbai apmokėti atsakovės R. J. naudai. Iš ieškovo E. Ž. taip pat buvo priteista 25 Lt. teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei ( t. 2, b. l. 134-142).
Įstatymas apibrėžia preliminariosios sutarties sampratą ,t. y. preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja sutartyje sudaryti kitą – pagrindinę - sutartį. Jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius ( LR CK 6.165 str. 1, 4 d. ).
Kaip matyti iš bylos medžiagos, tarp šalių 2006-12-05 buvo sudaryta preliminarioji nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis dėl įsipareigojimo sudaryti nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį, skirtą žemės sklypo, kurio bendras plotas 19,005 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) pirkimui – pardavimui. Pagal preliminariąją sutart atsakovas įsipareigojo joje nustatytomis sąlygomis ir tvarka parduoti ieškovui žemės sklypą, o ieškovas įsipareigojo nupirkti šį žemės sklypą už preliminariojoje sutartyje nustatytą kainą, t. y. už 203000 Lt. Minėtoje sutartyje taip pat numatyta, kad nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis bus sudaryta ne vėliau kaip iki 2007-05-15 ( t. 1, b. l. 9-10 ). Kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, minėtą dieną pagrindinė nekilnojamojo turto ( minėto žemės sklypo ) pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškovo ieškinį rėmėsi tuo, kad teisminio nagrinėjimo metu ieškovas neįrodė, jog baigiantis preliminarią sutartimi nustatytam terminui ieškovas turėjo pakankamai lėšų pagrindinio sandorio sudarymui, todėl nebuvo pagrindui pripažinti , kad pagrindinio pirkimo – pardavimo sandorio sudarymas neįvyko vien dėl atsakovės kaltės. Su šiuo pirmosios instancijos teismo argumentu teisėjų kolegija nesutinka, nes apeliantas pirmosios instancijos teismui pateikė 2007-04-30 paskolos sutartį , sudarytą tarp jo ir UAB „ Baltic Reality Investments“ buvo sudaryta paskolos sutartis , pagal kurią minėta bendrovė ieškovui E. Ž. paskolino 170800 Lt. ( t. 1, b. l. 179 - 180). Minėta paskolos sutartis iki šiol nėra nei panaikinta, nei nuginčyta. Tokiu būdu nebuvo pagrindo pripažinti, kad ieškovas iki preliminarios sutarties sudarymo pasibaigimo termino neturėjo jai sudaryti pakankamai pinigų ( pirmosios instancijos teisme jis aiškino, kad jam neužteko tik savo turimų pinigų, tačiau su paskolintais pinigais jis galėjo sumokėti sutartą sumą ). Kaip jau minėta, pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta ne vėliau kaip iki 2007-05-15. Nustatyta, kad atsakovė į notarų kontorą su dokumentais atvyko 2007-05-14. Tačiau ji notarų biurui nepateikė visų reikiamų dokumentų, todėl pagrindinės sutarties sudarymo terminas buvo atidėtas 2007-05-19. Vėliau sandorio sudarymo diena buvo perkelta 2007-05-24d. 12 val. Minėtas aplinkybes patvirtina Kauno m. 4-ojo biuro notarės V. J. ir jos darbuotojų paaiškinimai ( t. 1, b. l. 159-165) .
Kaip matyti , pirmosios instancijos teismas savo sprendime konstatavo, kad pats preliminariosios sutarties 4 punktas yra įrašytas smulkiu šriftu ir pati atsakovė negalėjo numatyti. Kad bauda bus vienašalė ir tokio didelio masto ( net keturiasdešimt procentų ).Tačiau kai matyti iš pačios preliminarios sutarties, atsakovė su ja susipažino, ją pasirašė, jau bendraujant su notarinės kontoros darbuotojais klausė ar tikrai gali būti tokia didelė bauda už pagrindinės sutarties nesudarymą. Iš viso to darytina išvada, kad atsakovė buvo gerai susipažinusi su preliminariąja sutartimi, jos sąlygomis bei sankcijomis už pagrindinės sutarties nesudarymą. Taip pat atsižvelgtina, kad atsakovė kalbėdama su notarų kontoros darbuotojais jau aiškino, kad sudarant sutartį „ jai mažai kas lieka“, darbuotojos suprato, kad ji pagrindinės sutarties sudaryti nebenori. Po to atsakovė sudaryti pagrindinę žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį atsisakė.
Iš viso to teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta būtent dėl atsakovės kaltės. Tuo pačiu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino surinktus įrodymus ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą.
Kartu pažymėtina, kad 2006-12-05 preliminariosios nekilnojamojo turo pirkimo – pardavimo sutarties 4 p. numatyta, kad jeigu pardavėjas iki nustatyto termino nesudaro su pirkėju nekilnojamojo turto pardavimo – pirkimo sutarties, pirkėjas įgyja teisę reikalauti grąžinti visus pardavėjui pagal šią sutartį perduotus pinigus ( 5.1 punktas) ir sumokėti 40 procentų nuo pardavimo kainos dydžio baudą bei reikalauti atlyginti pirkėjui padarytus nuostolius ( t.1, b. l. 9-10).
Apeliacinės instancijos teismas kaip jau minėta daro išvadą ,kad pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta būtent dėl atsakovės kaltės. Tačiau kartu atsižvelgtina, į tai kad sudarant tarp šalių preliminarią sutartį atsakovei už jos nepasirašymą buvo numatyta 40 procentų bauda nuo pardavimo kainos , o ieškovui jokios sankcijos nenustatytos, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad tokia sąlyga sudarė esminę šalių nelygybę. Pripažįstant, kad pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės kaltės, tačiau atsižvelgiant į tai, numatytos baudos dydis mažintinas pusiau , t. y. 20 procentų.( kas sudaro 40600 Lt. ). Šiuo konkrečiu atveju teisėjų kolegija vadovaujasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principu ( LR CK 5.1 str. ).
Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino surinktus įrodymus, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Atsižvelgiant į virš išdėstytas aplinkybes pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies, o atsakovės priešieškinys atmestinas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies, todėl jam proporcingai pagal patenkintos ieškinio dalies dydį priteistinas ir žyminis mokestis.
Rezoliucinė dalis
nutari a:
apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 16 d. sprendimą. panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies, atsakovės priešieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovės R. J. 40600 ( keturiasdešimt tūkstančių šešis šimtus Lt ) baudą, 5 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos ( nuo 2007-10-23 ) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 1218 ( vieną tūkstantį du šimtus aštuoniolika Lt. ) žyminio mokesčio ieškovo E. Ž. naudai.