Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-06-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-206/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-06-06
Bylos Nr.
1S-206/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Svajūnas Knizleris
Byla Nr. 1S-206/2014
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.1.16.1.2.2.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 6 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Svajūnas Knizleris,Sekretoriaujant Jovitai Rožankevičienei,dalyvaujant prokurorei Editai Ignatavičiūtei,

teismo posėdyje išnagrinėjo suimto įtariamojo R. Š. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 17 d. nutarties, kuria įtariamajam R. Š. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant jį nuo 2014 m. balandžio 19 d.

Teisėjas, susipažinęs su pateikta bylos medžiaga ir išnagrinėjęs skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Š. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį įtariamas tuo, kad turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė didelį kiekį narkotinės medžiagos bei pardavė narkotinę medžiagą, o būtent: 2013 m. spalio mėn. 11-12 dienomis Vilniuje, prie Dainavos g. 5 namo, A. Š., kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas, perdavė 5 000 Lt 40 gramų narkotinės medžiagos – kokaino įgijimui, po ko A. Š. jam nurodė vietą, esančią Vilniuje, Vingio parko teritorijoje, ties Geležinio Vilko g. namu, kur buvo padėta minėta narkotine medžiaga. R. Š. iš minėtos A. Š. nurodytos vietos paėmė ir tokiu būdu įgijo 47,859 g miltelių, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis - 30,506 g narkotinės medžiagos – kokaino, kurią atsinešė į butą, esantį Vilniuje, Geležinio Vilko g. (duomenys neskelbtini) kur dalį – 0,248 g minėtos narkotinės medžiagos laikė tame pačiame bute, o kitą dalį – 30,258 g narkotinės medžiagos – kokaino laikė namo, esančio Vilniuje, Geležinio Vilko g. rūsyje iki 2013 m. spalio 19 d., kai tą pačią dieną apie 20 val. jam paskambino V. S., kuris paprašė parduoti už 250 Lt 1 g kokaino, taip pat 1 g kokaino duoti V. S. į skolą už 250 Lt, su kuo jis, R. Š., sutiko ir nurodė susitikimo vietą Vilniuje, prie Gerosios Vilties g.. Vykdant susitarimą dėl narkotinės medžiagos pardavimo, tą pačią dieną apie 20.30 val. jam paskambino V. S. ir pranešė, kad į susitikimo vietą atvyko asmuo, kuris iš jo paims narkotinę medžiagą – kokainą. Po minėto skambučio R. Š. nuėjo į susitikimo vietą, esančią prie Gerosios Vilties g. , Vilniuje, kur A. U., neturėjusiam tyčios disponuoti narkotine medžiaga, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas, už 250 Lt pardavė du polietileninius maišelius, susuktus į popierių, kuriuose buvo 0,926 g ir 0,872 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 1,147 g narkotinės medžiagos – kokaino, kurių vienas maišelis su narkotine medžiaga – kokainu buvo skirtas A. B., o kitas maišelis buvo skirtas V. S., po ko 2013 m. spalio 19 d. apie 20.40 val. Vilniuje, prie Geležinio Vilko g. namo jis buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie atliktos kratos metu, jo bute, esančiame Vilniuje, Geležinio Vilko g. (duomenys neskelbtini) rado ir paėmė dalį – 0,248 g narkotinės medžiagos – kokaino, o 2013-10-21 apie 13.30 val. parodymų patikrinimo vietoje metu jis (R. Š.) Vilniuje, Geležinio Vilko g. namo rūsyje slėptuvėje savanoriškai nurodė vietą ir tokiu būdu policijos pareigūnams pateikė likusią dalį – 29,111 g narkotinės medžiagos – kokaino.

Įtariamasis R. Š., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, laikinai sulaikytas 2013 m. spalio 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas vėliau buvo tęsiamas to paties teismo nutartimis.

Žemesnės instancijos teismas

Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 17 d. nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas R. Š. pratęstas dar trims mėnesiams, teismui nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo taikymo pagrindą bei konstatavus, kad byla yra sudėtinga, o švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebus pasiekti.

Šalies argumentai

Įtariamasis R. Š. skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 17 d. nutartį, kuria jam pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas ir paskirti švelnesnes kardomąsias priemones.

Įtariamojo teigimu, griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo terminas nepagrįstai pratęstas deklaratyviai nurodžius suėmimo pagrindus, nesilaikant nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų reikalavimų. Pasak R. Š., skundžiamoje nutartyje nenurodyti nustatytų suėmimo termino pratęsimo pagrindų, numatytų BPK 122 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose, motyvai. Teismo argumentacija labai glausta, tinkamai neįvertintos visos BPK 121 straipsnio 4 dalyje numatytos aplinkybės, turinčios reikšmės parenkant kardomąją priemonę. Įtariamasis tvirtina, kad pratęsdamas suėmimo terminą, teismas neatsižvelgė į tai, kad jis pilnai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo ir tokiu būdu padėjo tyrimui, turi mažametį vaiką. R. Š. teigimu, teismo išvada, kad būdamas laisvėje jis darys naujus nusikaltimus, grindžiama tik inkriminuojamo nusikaltimo sunkumu, organizuotumu, tačiau tai savaime nereiškia, kad egzistuoja BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo pagrindas. Byloje nėra jokių duomenų, kad jis būtų vykdęs sistemingas nusikalstamas veikas ir/ar pelnęsis iš jų.

Teismo posėdyje prokurorė prašė įtariamojo R. Š. skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Įtariamojo R. Š. skundas atmetamas.

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 17 d. nutartis, kuria įtariamajam pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas, teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio nuostatų, BPK 44 straipsnio 6 dalies, 119, 121, 122, 125, 127 straipsnių reikalavimų.

Suėmimas gali būti skiriamas tik esant BPK 122 straipsnio 7 dalyje ir 8 dalyje numatytoms sąlygoms ir bent vienam BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui. Tokios sąlygos pratęsti R. Š. suėmimą šioje byloje yra, nes jis įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, už kurią baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, o švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis padarė nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Skundo nagrinėjimui pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje pakanka teisėtais būdais gautų duomenų, kurie leidžia manyti, jog R. Š. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tokie duomenys yra: paties suimtojo parodymai, kito įtariamojo (V. S.), liudytojų parodymai, kratų, parodymų patikrinimo vietoje, daiktų apžiūrų protokolai, specialistų išvados bei kiti duomenys. Svarstant dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami, vertinami tik faktiniai duomenys, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad įtariamasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį.

Vilniaus apygardos teismas įtariamajam suėmimo terminą pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, t. y. esant pagrįstam manymui, kad R. Š. darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Apeliacinio teismo teisėjo nuomone, šį suėmimo taikymo bei jo termino pratęsimo pagrindą apygardos teismas nustatė teisingai, jis nėra išnykęs.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jei yra duomenų, kad asmuo, įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Vadovaujantis teismų praktika, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. R. Š. inkriminuojamas sunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 5 dalis), susijęs su itin pavojinga visuomenei nusikalstama veika – didelio kiekio narkotinių medžiagų platinimu, kuris patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Nusikalstamos veikos pobūdis bei bylos duomenys apie tai, kad R. Š. iki sulaikymo nedirbo, anksčiau teistas aštuonis kartus, taip pat ir už nusikaltimus nuosavybei, leidžia pagrįstai manyti, kad lėšas pragyvenimui jis galimai gaudavo iš nusikalstamos veikos. Be to, naują nusikalstamą veiką suimtasis galimai padarė esant neišnykus ankstesniam teistumui, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Šios aplinkybės suteikia pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje R. Š. gali daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus naujus nusikaltimus. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto suėmimo taikymo pagrindo nešalina įtariamojo skunde nurodomos aplinkybės, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir turi mažametį vaiką.

Priešingai, negu teigiama skunde, skundžiama nutartimi pratęsdamas suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, teismas išsamiai motyvavo savo išvadas. Tuo tarpu skunde minimų BPK 122 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose numatytų suėmimo taikymo pagrindų skundžiamoje nutartyje nenurodyta, todėl skundą nagrinėjantis teismas dėl jų nepasisako.

BPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pratęsiant suėmimo terminą virš šešių mėnesių būtini ir specialūs suėmimo skyrimo pagrindai – tai ypatingas bylos sudėtingumas ar didelė apimtis. Vadovaujantis teismų praktika, ypatingą bylos sudėtingumą ar didelę apimtį lemia padarytų nusikalstamų veikų, įtariamųjų ar nukentėjusiųjų bei liudytojų didelis skaičius, dalies proceso dalyvių (nukentėjusiųjų arba liudytojų) gyvenimas užsienio valstybėse, reikalingų duomenų gavimas iš užsienio valstybių įstaigų ir gautų dokumentų vertimas iš užsienio kalbų, daug laiko reikalaujančių ekspertizių atlikimas ir jų sudėtingumas, proceso veiksmų ar kitų dokumentų gausumas ir panašiai. Iš skundo nagrinėjimui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad byla yra sudėtinga, kadangi joje yra trys įtariamieji, tirta su narkotinių medžiagų platinimu susijusi nusikalstama veika, siekta nustatyti su ja susijusius asmenis, buvo paskirti specialių žinių reikalaujantys tyrimai, gautos keturios specialistų išvados. Ikiteisminis tyrimas vyko intensyviai, buvo atlikta daug proceso veiksmų, po paskutinio suėmimo termino pratęsimo buvo surašytas kaltinamasis aktas, atlikti kiti baigiamieji ikiteisminio tyrimo veiksmai ir 2014 m. gegužės 22 d. byla perduota nagrinėti teisme. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad BPK 127 straipsnyje numatyti suėmimo taikymo terminai – nepažeisti.

Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas R. Š. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nepažeidė. Pusiausvyra tarp galimai padarytos nusikalstamos veikos sunkumo ir griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymo išlaikyta. R. Š. teisės suvaržytos nepažeidžiant nei proporcingumo, nei nekaltumo prezumpcijos principų, be šių teisių suvaržymo nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, Apeliacinis teismas daro išvadą, kad apygardos teismas, pratęsdamas įtariamajam R. Š. kardomosios priemonės – suėmimo terminą nepažeidė nei nacionalinių, nei tarptautinių teisės aktų nuostatų, todėl naikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 17 d. nutartį skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į R. Š. pareikštų įtarimų sunkumą ir gresiančios laisvės atėmimo bausmės dydį, nėra pagrindo keisti suimtajam taikomą suėmimą švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

nutaria:

Įtariamojo R. Š. skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Svajūnas Knizleris