Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje P. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Rusijoje, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 270 straipsnio 3 dalį, 273 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. Š. buvo kaltinamas neteisėtai iškirtęs mišką.

Tai yra tuo, kad P. Š. laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio 4 d. iki 2010 m. lapkričio 5 d., turėdamas Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos išduotą leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) kirsti mišką atvejiniu kirtimu, Plungės r., Platelių sen., Stirbaičių k., savo miško valdoje Nr. (duomenys neskelbtini), savavališkai 17 kv. 34 a sklype ir 16 kv. 1 c sklype, neturėdamas leidimo neplynai iškirto 1,1 ha savo miško tuo padarydamas 2764,32 litų žalą aplinkai.

P. Š. dar buvo kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio 4 d. iki 2010 m. lapkričio 5 d., Stirbaičių k. Platelių sen. Plungės r. (duomenys neskelbtini) kvartale 27 sklype ir (duomenys neskelbtini) kvartale 1 sklype, neteisėtai, neturėdamas leidimo, savavališkai nupjaudamas 76,3 kubinius metrus medienos, pažeidė 1994 m. lapkričio 22 d. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. 1-671 9 straipsnio 6 dalį, kuri draudžia atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo ir 1992 m. sausio 2 d. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. 1-2223 9 straipsnį, kuriame numatyta, kad piliečiai, suinteresuota visuomenė, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų ir tokiais savo veiksmais padarė 1984,84 litų turtinę žalą augmenijai. Tai yra padaręs baudžiamąjį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 270 str. 3 d.

Kaltinamasis kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2010 m. rugpjūčio mėn. jis gavo leidimą kirsti miškui atvejiniu kirtimu ir vykdė kirtimą tų pačių metų rugpjūčio bei rugsėjo mėnesiais. Po to buvo pakviestas į aplinkos apsaugos agentūrą, kur jam buvo pasakyta, kad iškirto daugiau miško, negu buvo nurodyta leidime. Jis pripažįsta, kad iškirto miško 8 kubiniais metrais daugiau negu nurodyta leidime, tačiau ne plynu kirtimu ir ne tokį kiekį kaip nurodyta kaltinime. Kas neteisėtai iškirto didesnį kiekį miško jis nežino. Ieškinio nepripažįsta, 300 Lt žalos aplinkai už savavališkai iškirstus 8 kubinius metrus medienos atlygino.

Civilinio ieškovo atstovas V. K. parodė, kad reido metu Stirbaičių k. nustatė savavališką plyną miško kirtimą kaltinamojo miške. Paskaičiavo iškirstų medžių plotą ir padarytą žalą.

Išduodant leidimą miškui kirsti turėjo būti vadovaujamasi savininko turimu miškotvarkos projektu. Matuodamas iškirstą mišką jis vadovavosi naujesne miškotvarka.

Kelmų pajuodavimas rodo, kad visi medžiai yra kirsti vienu metu. Dar kirtimo metu savininkas buvo informuotas, kad yra jo miške kertami medžiai ir vengė susitikimo su aplinkos apsaugos agentūros darbuotojais.

Civilinio ieškovo atstovas E. S. parodė, kad jis sutinka su papildomos įvykio vietos apžiūros metu atliktais paskaičiavimais. Nustačius, kad savavališkas miško kirtimas yra atliktas neplynas, keičiasi ir žalos dydis, kuris sudaro 4749,16 Lt. Šią sumą ir prašo priteisti iš kaltinamojo.

Liudytojas G. B. parodė, kad P. Š. prašymu Plungės r., Pletelių sen, Stirbaičių k. 2011-06-03 ir 2011-07-04 buvo atlikti iškirsto miško ploto kelmų ir likusių medžių matavimai. Tai buvo (duomenys neskelbtini) kvartalo 34a sklypas, (duomenys neskelbtini) kvartalo 1c sklypas, (duomenys neskelbtini) kvartalo 27 sklypas ir (duomenys neskelbtini) kvartalo 1 sklypas. Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) kvartalo 34a sklypo 1-oje dalyje iškirstas plotas yra 0,25 ha, iškirstos medienos tūris yra 79,6 m³, likęs medyno skalsumas yra 0,18. (duomenys neskelbtini) kvartalo 34a sklypo 2 dalyje, iškirstas plotas sudaro 0,72 ha, iškirstos medienos tūris - 211,98 m³, likęs medyno skalsumas - 0,27. (duomenys neskelbtini) kvartalo 34a sklypo pirmos ir antros dalies bendras skalsumas yra 0,25. 16 kvartalo 1c sklypo 0,06 ha plote iškirsta 9,01 m³ medienos, likęs šios sklypo dalies skalsumas-0,28. (duomenys neskelbtini) kvartalo 34a sklypo antroje dalyje ir (duomenys neskelbtini) kvartalo 1c sklype buvo atliktas neplynas kirtimas. (duomenys neskelbtini) kvartalo 27 sklype ir (duomenys neskelbtini) kvartalo 1 sklype iškirstas medienos tūris-93,5 m³.

Atliekant matavimus nesivadovavo brėžinių plotais, buvo matuojama natūroje.

LR Aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Plungės rajono agentūros pareiškime prokuratūrai nurodyta, kad 2010 m. lapkričio 5 d. aplinkosauginio reido metu patikrinta P. Š. miško valda Stirbaičių k., Platelių sen., Plungės r., valdos kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Telšių miškų urėdijos Platelių girininkijoje. Valdoje nustatytas neteisėtas miško kirtimas. Miško savininkas P. Š. neteisėtai, vietoje atvejinio kirtimo (duomenys neskelbtini) kv. 34 a. sklype ir (duomenys neskelbtini) kv. 1 c sklype, plynais kirtimais iškirto 1,1 ha miško. Nustatyti savavališki kirtimai (duomenys neskelbtini) kv. 27 sk. ir (duomenys neskelbtini) kv. 1 sk. Savavališkai iškirsta 307,9 m³. Pagal nustatytus fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veikla miškuose padarytos žalos dydžio skaičiavimo įkainius žalą miškui sudaro 16010,80 Lt. (b. l. 3,4)

Iš LR Aplinkos ministerijos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2010-08-04 P. Š. buvo išduotas leidimas kirsti medžius atvejiniais kirtimais (duomenys neskelbtini) sklype 0,1 ha, (duomenys neskelbtini) 1,0 ha. Viso 1,1 ha plote 120 medžių, numatomos iškirsti apytikris likvidinis medienos tūris 131 ktm. (b.l. 6)

Teismo pavedimu 2011-10-25 buvo apžiūrėta papildomai įvykio vieta ir nustatyta, kad kertant atvejinius kirtimus (duomenys neskelbtini) kv. 34a iš viso sklype iškirsta 227,27 m³ iš jų savavališkai 105,27 m3, biržės plotas 1,02 ha. Likęs medyno skalsumas pagal skerspločio sumą ir vyraujančių medžių rūšį 0,241, pagal vyraujančios medžio rūšies (eglės) stiebų tūrį 0,23. (duomenys neskelbtini) kv. 1c iš viso sklype iškirsta 7,94 m³ iš jų savavališkai 1,054 m³, biržės plotas 0,1 ha, likęs skalsumas 0,25.

Neturint leidimo miškui kirsti (duomenys neskelbtini) kv. 27 sklype savavališkai iškirsta 25,56 m³, plotas 0,6 ha ir (duomenys neskelbtini) kv. 1 sklype savavališkai iškirsta 50,78 m³, plotas 0,2 ha (plotas pateiktas pagal miškotvarkos inventorizacinę medžiagą). Šiuose sklypuose atlikti neplyni kirtimai.

Iš viso P. Š. miško valdoje savavališkai iškirsta 182,66 m³. (b.l. 117-119)

Pagal LR BK 273 str. 1 d. baudžiamojon atsakomybėn traukiamas tas, kas neturėdamas leidimo iškirto ar kitaip išnaikino didesnį negu vieno hektaro savo miško plotą arba nusausino pelkę.

Iš papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad P. Š. valdoje vykdyti neplyni kirtimai, o atvejiniai, atvejiniams kirtimamams vykdyti 1,1 ha savo miško plote P. Š. leidimą turėjo, jo veikoje nėra nusikaltimo sudėties, todėl pagal LR BK 273 str. 1 d. P. Š. išteisintinas LR BPK 3 str. 1 d. 1) p pagrindu, kai nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

2011 m. gruodžio 22 d. įstatymu Nr. XI-1901, įsigaliojusiu nuo 2012 m. sausio 1 d., veika, numatyta BK 270 straipsnio 3 dalyje dekriminalizuota, todėl kaltinamasis dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 270 straipsnio 3 dalyje taip pat išteisintinas LR BPK 3 str. 1 d. 1) p pagrindu, kai nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas (BK 3 straipsnio 1 dalis). Tačiau veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t.y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims (BK 3 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamąjį išteisinus, LR Aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtas (LR BPK 115 str. 3 d. 2) p.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 270 straipsnio 3 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių LR BPK 3 str. 1 d. 1) p pagrindu;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 273 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių LR BPK 3 str. 1 d. 1) p pagrindu.

Civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.