Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Alytaus rajono apylinkės teismo 1994 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 90 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 3 metams, bausmės vykdymą atidedant 2 metams;

2) Kauno apygardos teismo 1996 m. vasario 21 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 272 straipsnio 3 dalį, 43 straipsnį bausmę subendrinus su 1994 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme, nuteistas laisvės atėmimu 4 metams 6 mėnesiams;

3) Lazdijų rajono apylinkės teismo 1999 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 271 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 3 dalį, 43 straipsnį subendrinus su neatliktąja bausmės dalimi pagal 1996 m. vasario 21 d. nuosprendį, nuteistas laisvės atėmimu 3 metams;

4) Alytaus rajono apylinkės teismo 2004 m. sausio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 294 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 metams;

5) Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams;

6) Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 13 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 1 metams 2 mėnesiams;

7) Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės atėmimo bausme, 2016 m. lapkričio 18 d. paleistas iš laisvės atėmimo vietos atlikus bausmę;

8) Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. rugsėjo 1 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 310 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas, 60 parų arešto bausme, atliekantis arešto bausmę Alytaus pataisos namuose, turintis teistumą, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kad kaltinamasis A. T. 2020 m. vasario 22 d. apie 17.40 val. (duomenys neskelbtini) bendrabučio trečio aukšto bendro naudojimo koridoriuje, asmeninio konflikto metu, A. T. tyčia smurtavo prieš A. M., kuriai ne mažiau vieną kartą su rankos delnu sudavė į veido sritį, taip nukentėjusiajai A. M. sukėlė fizinį skausmą ir dėl muštinės žaizdos kairiojo antakio srityje, poodinės kraujosruvos kaktos kairėje, pereinant link smilkinio, kairės akies vokuose, dešinėje blauzdoje, dešinės plaštakos IV piršto srityje, II ir III dantų viršutiniame žandikaulyje iš kairės nuskėlimo padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis A. T. savo kaltę pripažino pilnai. Parodė, kad įvykio dieną buvo bendrabutyje, esančiame (duomenys neskelbtini), pas draugą. Išeidamas, matė, kaip A. M. kalbėjosi su kaimyne. Jis vedėsi šuniuką. Buvo išgėręs. Jam pasigirdo, kad A. M. kažką pasakė jam. Tuomet jis pasakė, kad dėl A. M. elgesio negalėjo gyventi jo motina. Motina jam buvo minėjusi, kad per nukentėjusiąją negali gyventi, mama buvo gavusi butą tame pačiame aukšte, kaip ir nukentėjusioji. A. M. kažką pasakė, kad kuičiasi po konteinerius, dėl to visokio šlamšto prineš. Jis prisiminė šiuos žodžius. Padavė draugui šunį, priėjo prie nukentėjusiosios, kuriai rankos delnu sudavė smūgį į veido sritį. Pataikė į veido kairę pusę. Sudavęs smūgį, apsisukęs išėjo. Matė, kad po jo suduoto smūgio nukentėjusioji nukrito. Pripažįsta, kad dėl jo suduoto smūgio nukentėjusiajai galėjo atsirasti padaryti sužalojimai. Konfliktas vyko koridoriuje, bendro naudojimo patalpose. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi. Prieš posėdį nukentėjusiajai atlygino 250 eurų turtinės žalos. Sutinka atlyginti 1000 eurų neturtinės žalos ir likusią turtinės žalos dalį. Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį pripažįsta.

Panašius parodymus kaltinamasis A. T. davė ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b.l. 100 – 101).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė pilnai įrodyta ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Iš Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad apklausoje A. M. nurodė, kad ji gyvena kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini). Pas ją užsuko kaimynė iš (duomenys neskelbtini) kambario O. S.. Ji išėjo į bendro naudojimo koridorių. Ji jai pasakė, kad vėl pas J. iš (duomenys neskelbtini) kambario vėl triukšmas. Joms kalbantis iš (duomenys neskelbtini) kambario išėjo vyriškis maždaug 1,60 m. ūgio, amžiaus virš 40 m., lieso kūno sudėjimo, tamsaus gymio, apsirengęs tamsiai, kartu su savimi vedėsi baltą nedidelį šunį. Su juo išėjo dar vienas vyriškis ir moteris, kurių nepažįsta. Jie visi buvo akivaizdžiai neblaivūs. Jie išėjo į laiptinę. A. M. liko su O. S. kalbėtis prie savo kambario 326 durų, kai iš laiptinės grįžo vyriškis su šuniu ir priėjęs prie jų ir pradėjo žodžiais kabinėtis. A. M. liepė jam išeiti. Tuomet jis, vartodamas necenzūrinius žodžius, sakydamas, kad čia turėjo gyventi mano motina, kumščiu trenkė kartą jai į veidą. Pataikė į kairį smilkinį. Nuo smūgio ji nugriuvo ant grindų. Vyriškis išėjo, o ji liko gulėti. O. S. jai pasakė, kad bėga kraujas. Ji pajuto, kai virš kairio antakio bėga kraujas, burnoje nuskelti, kairėje pusėje viršutiniai du dantys. Ji atsistojo, O. S. nuėjo namo, o ji pas save į kambarį ir išsikvietė policiją. Atvykę policijos pareigūnai iškvietė jai medikus. Atvykę medikai ją išsivežė į Alytaus ligoninės priėmimą, kur jai susiuvo trimis siūlėmis prakirstą kairį antakį. Po apžiūros medikai A. M. išleido nenustatę sunkių sužalojimų. Vyriškio, kuris ją sumušė, ji nepažįsta, bet yra jį nekartą mačiusi ateinantį pas J. į 324 kambarį. Su juo ankščiau nėra turėjusi jokių konfliktų, dėl kokių priežasčių jis jai sudavė, nežino, nes ji su juo nekonfliktavo. Šio konflikto metu kaimynė O. S. nenukentėjo, ji stovėjo netoliese ir viską matė. Daugiau pašalinių asmenų, kaimynų tuo meta koridoriuje nebuvo, pati pagalbos nesišaukė (1 t., b.l. 2).

Nukentėjusioji A. M., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad A. T. jai kartą trenkė dešinės rankos kumščiu į jos kairį antakį, dėl ko jai jį prakirto, po smūgio ji nukrito ant žemės, kaip krito nepamena, jokių pašalinių daiktų kritimo metu nebuvo, todėl į nieką neatsitrenkė, krito ant žemės. Nukritusi pajuto burnoje dantį, jis buvo sugedęs ir jau ruošėsi jį taisyti, tačiau nespėjo, nes po smūgio jis nulūžo. Prieš įvykį ant jos dešinės blauzdos ir plaštakos IV piršto kraujosruvų nebuvo, kadangi A. T. jai trenkė kartą, turbūt susimušė krisdama po smūgio ant žemės. Šių sužalojimų iškart po įvykio nepastebėjo, pamatė kad pirštas patinęs ligoninės priimamajame, į kurį A. M. išvežė greitoji medicinos pagalba. Priimamajame jai susiuvo antakį ir padarė kompiuterinę galvos tomogramą, pakitimų nerado. A. T. buvo atėjęs ir siūlėsi susitaikyti, tačiau ji pasakė, kad neatleis. Po įvykio vartoja vaistus nuo nerimo ir skausmui malšinti, nes dažnai traukia antakį, kurį jai prakirto A. T. (1 t., b.l. 35–38).

Liudytoja O. S., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad su savo kaimyne A. M., gyvenančia (duomenys neskelbtini), stovėjo ir kalbėjosi trečio aukšto bendro naudojimo koridoriuje Vilties g. 32 bendrabutyje. Joms bekalbant koridoriuje apie 20.00 val., į 324 kambarį atėjo joms nepažįstamas vyriškis, kartu su savimi jis vedėsi baltą šuniuką. Nepažįstamas vyriškis buvo 1,80 ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, apie 40 metų amžiaus, veido bruožų neįsidėmėjo, žino kad buvo su šviesiais treningais. Ji dar kartu su kaimyne A. M. pagyrė minėto vyriškio šuniuką, kad jis labai gražus. Vyriškis nuėjo į minėtą kambarį, o jos liko toliau su kaimyne kalbėtis. Netrukus kaimynė J. iš 324 kambario išvijo minėtą vyriškį, o kartu su juo dar išėjo viena moteris ir vyriškis, jie visi išėjo į kiemą. Maždaug po kokių dviejų minučių nepažįstamas vyriškis, sugrįžo iš kiemo ir sugniaužęs dešinės rankos kumštį pribėgo prie kaimynės A. M. ir pasakė, kad "tu dabar tai jau gausi". Bet smūgio nesudavė ir vėl išėjo. Maždaug praėjus vėl kokiai pora minučių pastarasis vyriškis sugrįžo ir priėjęs prie kaimynės A. M., nieko nesakęs, sudavė vieną smūgį, su dešinės rankos kumščiu į kairės pusės smilkinį. Po suduoto smūgio kaimynė nukrito ant žemės, matė, kad jai pradėjo bėgti kraujas virš kairio antakio. A. M. ji padėjo atsistoti, ji tik pasakė, kad eina į kambarį apsivalyti, o ji nuėjo pas save į kambarį (duomenys neskelbtini). Po kurio laiko ji norėjo nueiti pas kaimynę pasidomėti, kaip ji jaučiasi. Tuo metu atvyko policijos pareigūnai (1 t., b.l. 83 – 86, 87 – 90).

Iš 2020 m. vasario 22 d. Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad A. M. kreipėsi į policijos komisariatą, nurodydama, kad 2020 m. vasario 22 d. apie 17:40 val. adresu (duomenys neskelbtini), bendrabučio trečio aukšto bendro naudojimo koridoriuje ją sumušė nepažįstamas asmuo, suduodamas vieną kartą kumščiu jai į veido sritį. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b.l 1 – 9).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vietą, esanti (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 10 – 14).

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad 2020 m. vasario 22 d. iš Alytaus apskrities VPK buvo gautas nurodymas nuvykti adresu (duomenys neskelbtini), kadangi pranešėjai kalbantis bendrojo naudojimo koridoriuje su kaimyne, priėjo nepažįstamas vyriškis vedinas dideliu baltu šunimi ir trenkė pareiškėjai su kumščiu į veidą. Atvykus minėtu adresu pasitiko pranešėja A. M. , kuri paaiškino, kad ją adresu (duomenys neskelbtini) namo trečiame aukšte sumušė nepažįstamas vyras, Moteris paaiškino, kad vyriškis buvo apie 30-40 metų amžiaus vedinas baltu šuniuku. vyriškis, pasak pranešėjos, buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Daugiau informacijos moteris nepateikė. Ant A. M. galvos, prie kairės akies, matėsi sukrešėjęs kraujas, ant nukentėjusiosios kaktos buvo patinusi mėlynė ir išmuštas dantis. Moteriai buvo iškviesta greitoji medicininė pagalba, kuri atvykusi moterį pristatė į Alytaus ligoninę. Nurodyta, kad įvykį galėjo matyti kaimynė O. S. (1 t., b.l. 27).

Iš Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusioji A. M. atpažįsta vyriškį nuotraukoje Nr. 4, tai yra A. T., kaip asmenį, kuris 2020 m. vasario 22 d. adresu (duomenys neskelbtini) bendrabučio trečiojo aukšto bendrojo naudojimo koridoriuje sudavė jai smūgį į veido sritį (1 t., b.l. 39 – 45).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvados matyti, kad A. M. dėl muštinės žaizdos kairiojo antakio srityje, poodinės kraujosruvos kaktos kairėje, pereinat link smilkinio, kairės akies vokuose, dešinėje blauzdoje, dešinės plaštakos IV piršto srityje, II ir III dantų viršutiniame žandikaulyje iš kairės nuskėlimo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b.l. 57).

Iš Specialisto paaiškinimo protokolo matyti, kad neatmetama galimybė, kad nukentėjusiajai krentant, galėjo nuskilti II ir III dantų kraštai viršutiniame žandikaulyje iš kairės, be to turėjo įtakos ir tai, kad minėti dantys buvo paveikti dantų karieso (1 t., b.l. 60 – 62).

Visi aukščiau aptarti duomenys gauti teisėtu būdu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, jie pripažintini įrodymais. Aptartų įrodymų visetas teismui leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis A. T. 2020 m. vasario 22 d. apie 17.40 val. (duomenys neskelbtini), bendrabučio trečio aukšto bendro naudojimo koridoriuje, asmeninio konflikto metu tyčia smurtavo prieš A. M., kuriai ne mažiau vieną kartą rankos delnu sudavė į veido sritį, taip nukentėjusiajai A. M. sukėlė fizinį skausmą ir dėl muštinės žaizdos kairiojo antakio srityje, poodinės kraujosruvos kaktos kairėje, pereinant link smilkinio, kairės akies vokuose, dešinėje blauzdoje, dešinės plaštakos IV piršto srityje, II ir III dantų viršutiniame žandikaulyje iš kairės nuskėlimo padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Padarytas kūno sužalojimas ir sveikatos sutrikdymo mastas patvirtintas specialisto išvada ir kvalifikuotas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Tarp kaltinamo tyčinių veiksmų ir atsiradusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamasis, tyčia suduodamas smūgį nukentėjusiajai, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad gali būti padaryta žala nukentėjusiosios sveikatai ir sąmoningai leido tai žalai atsirasti. Kaltinime keičiama aplinkybė, nurodant, kad smūgį A. T. nukentėjusiajai į veido sritį sudavė rankos delnu. Toks faktinių aplinkybių keitimas neprieštarauja BPK 256 straipsniui, dėl to papildomas įrodymų tyrimas nereikalingas, kaltinamojo teisių nepažeidžia. Kaltinamojo A. T. veiksmuose yra visi BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai.

Byloje pareikštas Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys (1 t., b. l. 72–73) dėl 114,02 Eur už nukentėjusiosios A. M. gydymo išlaidas yra pagrįstas ir visiškai tenkintinas. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsniu, 6.283 straipsniu, reikalavimais žalą, padarytą asmeniui, kurio sužalota sveikata, privalo atlyginti ją padaręs asmuo. Dėl kaltinamojo tyčinių nusikalstamų veiksmų nukentėjusiajai VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninėje 2020 m. vasario 22 d. buvo suteikta medicinos pagalba, gydymo išlaidos sudaro 114,02 Eur sumą, jos apmokėtos iš Valstybinės ligonių kasos PSDF biudžeto, todėl kaltinamasis privalo jas atlyginti.

Nukentėjusioji A. M. teisme pareiškė ieškinį (2 t., b.l. 19–22), kuriuo prašo priteisti 246,13 eur turtinės žalos ir 5000 eurų neturtinės žalos. Teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad turtinę žalą pagal pateiktus dokumentus sudaro 319,13 eur, o neturtinę žalą mažina ir prašo priteisti 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Iš pateikto pakvitavimo (2 t., b.l. 36) matyti, kad 2020 m. spalio 23 d. kaltinamasis A. T. sumokėjo nukentėjusiajai A. M. 250 eurų turtinės žalos, todėl neatlygintos turtinės žalos suma sudaro 69,13 eur, kuri priteistina iš kaltinamojo.

Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, teismas vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais dėl nusikaltimo. Neturtinė žala - tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai - asmeniui nenaudingas poveikis. Vertindamas neturtinę žalą, teismas privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalies nustatytus kriterijus: pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Turi būti atsižvelgta į nurodytų kriterijų visumą, taip pat į kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, nes kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Žala turi būti atlyginama teisingai, protingai nustatant jos dydį, siekiant nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens interesų pusiausvyros, taip pat pusiausvyros tarp padarytos veikos ir jos sukeltų padarinių. Šiuo atveju atsižvelgtina į tai, kad kaltinamojo A. T. veiksmais nukentėjusiajai A. M. buvo sukeltas fizinis skausmas, taip pat nukentėjusioji patyrė nepatogumus. Teismas pripažįsta, jog dėl kaltinamojo A. T. nusikalstamos veikos nukentėjusiajai buvo padaryta neturtinė žala – ji patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, rūpestį, tenka lankytis pas gydytojus, kas nukentėjusiajai sukėlia papildomų fizinių, materialinių ir organizacinių rūpesčių. Apsprendžiant žalos dydį būtina vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Nukentėjusioji A. M. teisiamojo posėdžio metu neturtinę žalą sumažino iki 1000 eurų sumos, su tokiu neturtinės žalos dydžiu sutinka ir kaltinamasis A. T.. Teismas nukentėjusiosios dėl kaltinamojo veiksmų patirtus išgyvenimus įvertina pinigine išraiška - 1000 eurų suma, kuri priteistina iš kaltinamojo (CPK 109 straipsnis, CK 6.263 straipsnis). Įvertinus paminėtų aplinkybių visumą, teismo vertinimu, 1000 Eur suma yra pakankama piniginė kompensacija nukentėjusiosios patirtai neturtinei žalai atlyginti, šis žalos dydis yra proporcingas padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jo kilusioms pasekmėms.

Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, ir kad atlygino nukentėjusiajai padarytos turtinės žalos dalį. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Praeityje yra aštuonis kartus teistas, tačiau šios nusikalstamos veikos padarymo metu laikomas neteistu. Nuosprendžio priėmimo metu yra teistas, atlieka arešto bausmę pagal 2020 m. rugsėjo 1 d. Alytaus apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą. Baustas administracine tvarka, baudų nemoka. A. T. nedirba, tačiau registruotas Užimtumo tarnyboje. Įvertinęs visas nustatytas ir ištirtas bylos aplinkybes bei kaltinamojo asmenybę, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bus įgyvendinta tik paskyrus kaltinamajam nusikaltimo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, kadangi ši bausmės rūšis atitiks bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus. Sprendžiant bausmės trukmės klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad yra jo atsakomybę dvi lengvinančios aplinkybės – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, taip pat atlygino nukentėjusiajai nusikaltimu padarytos turtinės žalos dalį, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kritiškai vertina savo elgesį, atsiprašė nukentėjusiosios, todėl bausmės dydis nustatytinas artimas bausmės vidurkiui. Kaltinamasis savo kaltę pripažino pilnai, buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl jo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Ši nusikalstama veika padaryta iki 2020 m. rugsėjo 1 d. Alytaus apylinkės teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo, todėl bausmės pagal nuosprendžius bendrintinos taikant BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių nuostatas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 303-308 straipsniais,

nusprendžia:

A. T. pripažintu kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, ir paskirti jam 60 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. T. paskirti 40 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmes subendrinti, prie 2020 m. rugsėjo 1 d. Alytauis apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos 60 parų arešto bausmės pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį ir A. T. paskirti galutinę subendrintą 80 parų arešto bausmę. Į bausmės laiką įskaityti bausmės dalį, atliktą pagal 2020 m. rugsėjo 1 d. Alytaus apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo A. T. sulaikymo dienos, vykdant įsiteisėjusiu nuosprendžiu jam paskirtą bausmę.

Išaiškinti A. T., jog jis ne vėliau kaip per 7 dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos darbo dienomis, įstaigos darbo metu privalo nuvykti į pataisos įstaigą – Alytaus pataisos namus atlikti jam paskirtą arešto bausmę.

Išaiškinti A. T., jog jei jis dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negali nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą – Alytaus pataisos namus, jis privalo iki pirmiau nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti Alytaus pataisos namų administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki faktinio nuosprendžio vykdymo pradžios.

Priteisti iš A. T. civiliniam ieškovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai 114,02 eur už asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas.

Priteisti iš A. T. nukentėjusiajai A. M. 69,13 eur turtinės žalos ir 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o A. T. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus ir nurodant savo poziciją dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarka.