- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2007-04-02
- Bylos Nr.
- I-2590-121/2007
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Šidagienė
- Pareiškėjas
- A. M.
- Atsakovas
- Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- VSAT prie VRM
- Kategorijos
- 16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Šidagienė, sekretoriaujant Renatai Janovičiūtei, dalyvaujant pareiškėjo atstovei Rūtai Žukaitei, atsakovės atstovui Antanui Bučinskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovei Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (VSAT prie VRM) Varėnos rinktinei, tretysis suinteresuotas asmuo- VSAT prie VRM, dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti VSAT prie VRM Varėnos rinktinės vado 2006-11-17 įsakymą Nr.TE-325 „Dėl A. M. tarnybinio nubaudimo“ kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Paaiškina, jog juo jam skirta pastaba už tai, kad nevykdė Varėnos rinktinės vado įsakymo reikalavimų neturėti su savimi didesnės, nei 0,5 MGL litų sumos, tačiau toks draudimas, įtvirtintas VSAT prie VRM vado 2002-09-23 įsakymu Nr.382 „Dėl pareigūnų tarnybos drausmės stiprinimo“ ir jo pagrindu priimtame Varėnos rinktinės vado 2004-11-29 įsakyme Nr.4-461 „Dėl pareigūnų tarnybos drausmės stiprinimo“, pažeidžia jo teises. Konstitucijos 23 str. 1 dalis garantuoja nuosavybės neliečiamumą, o pinigai yra jo nuosavybė. Konstitucinis Teismas 1993-12-13 nutarime konstatavo, kad nuosavybės neliečiamumas reiškia savininko, kaip subjektinių teisių į turtą turėtojo, teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo teisių, taip pat valstybės pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją. Remdamasis Konstitucijos ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, jos pirmojo protokolo nuostatomis mano, jog draudimas su savimi turėti didesnę, nei 0,5 MGL litų sumą, yra neteisėtas ir turėtų būti panaikintas. Atsižvelgęs į tai, jog VSAT prie VRM vado 2002-09-23 įsakymas Nr.382 ir Varėnos rinktinės vado 2004-11-29 įsakymas Nr.4-461 „Dėl pareigūnų tarnybos drausmės stiprinimo“ yra norminiai teisės aktai, prašo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą (LVAT) prašant ištirti, ar minėti įsakymai neprieštarauja Konstitucijos 23, 28 straipsniams bei Vidaus tarnybos statuto 3 str. 8 dalyje įtvirtintam teisėtų lūkesčių ir pagarbos įgytoms teisėms principams. Taip pat ir LVAT 2005-09-07 nutartyje yra konstatavęs, jog esant mažareikšmiam, vienkartinio pobūdžio tarnybiniam nusižengimui, nesukėlusiam neigiamų padarinių, pareigūno veikoje negalima įžvelgti priešingų teisei veiksmų, koks yra jo padarytas tarnybinis nusižengimas (b.l.2-5).
Atsiliepimas
Atsakovė, atsikirsdama į skundą, prašo jį atmesti ir paaiškina, kad pareiškėjas su Varėnos rinktinės vado 2004-11-29 įsakymu pasirašytinai supažindintas 2004-11-29 ir pakartotinai - 2005-12-23. Šiuo įsakymu nebuvo pažeista nei viena Varėnos rinktinės pareigūno, tarp jų- ir pareiškėjo, teisė. A. M. tarnauja statutinėje valstybės įstaigoje, kurios pareigūnams nustatomi papildomi reikalavimai. Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo 18 str. 3 dalyje nurodoma, kad pareigūnas privalo vykdyti aukštesniojo pagal pareigas pareigūno reikalavimus ar nurodymus, jeigu jie nėra žinomai neteisėti, o apie gautą žinomai neteisėtą įsakymą, reikalavimą arba nurodymą būtina nedelsiant pranešti tarnybos vadui, jį pavaduojančiam pareigūnui ar prokurorui. Nuo minėto įsakymo įsigaliojimo nusistovėjo praktika, kad pareigūnas, atvykęs į tarnybą ir su savimi turintis didesnę pinigų sumą, ją deklaruodavo ir tai buvo pažymima užkardos budėtojo darbo žurnale. 2006-10-12 ryte, pareiškėjui atvykus į tarnybos vietą, jo buvo paklausta, ar neturi deklaruojamų pinigų, į ką pareiškėjas atsakė, jog neturi, kas užfiksuota užkardos budėtojo žurnale. Mano, jog draudimas tarnyboje su savimi turėti didesnę, nei 0,5 MGL sumą, nėra neteisėtas ir būtinas kaip prevencinė priemonė pasienio kontrolės punktuose. Pabrėžia, jog pareiškėjas pažeidimo pats neneigia, tačiau jo teiginiai dėl mažareikšmiškumo atmestini, nes tarnybinė nuobauda paskirta atsižvelgus į visas aplinkybes bei į tai, jog pareiškėjas turėjo galiojančią nuobaudą (b.l.16-17).
VSAT prie LR VRM atsiliepimu nesutinka su skundu, paaiškina, kad pareiškėjo veiklą reglamentuoja ir Vidaus tarnybos statutas, pagal kurio 3 str. 7 dalį tokiems pareigūnams, kaip pareiškėjas, yra sugriežtinta atsakomybė ir taikomi kai kurie apribojimai. Skunde minimais įsakymais, siekiant kovoti su kyšininkavimu, nėra ribojama teisė turėti pinigų, tačiau, vykdant tarnybą, jie turi būti saugojami pas užkardos budėtoją (b.l.66-67).
Pareiškėjo atstovė, bylą nagrinėjant teisme, skundą palaikė, naujų aplinkybių nenurodė.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas skundą prašė atmesti, papildomai paaiškino, kad panašios nuostatos taikomos ir muitinės pareigūnams ir analogiški draudimai yra įtvirtinti Tarnybos LR muitinėje statute, dėl draudimų teisėtumo yra pasisakęs LVAT byloje Nr.A-127/05.
Teisėja, išnagrinėjusi skundo bei atsiliepimo motyvus, įvertinusi rašytinius bylos įrodymus, išanalizavusi ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus, konstatuoja, jog skundas atmestinas.
Dėl prašymo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau-ABTĮ) 110 str. 1 dalyje numatyta, jog su pareiškimu į administracinį teismą prašant ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, turi teisę kreiptis Seimo nariai, Seimo kontrolieriai, Valstybės kontrolės pareigūnai, apskričių viršininkai, bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai, taip pat prokurorai. Prašyti administracinio teismo ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, turi teisę šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo (111 str. 1 d.).
Pirma, pasakytina, jog LVAT yra vienintelė ir galutinė instancija tik byloms dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė centriniai valstybinio administravimo subjektai, teisėtumo (20 str. 1 d. 3 p.), taigi, dėl Varėnos rinktinės vado 2004-11-29 įsakymo Nr.4-461 „Dėl pareigūnų tarnybos drausmės stiprinimo“ teisėtumo kreiptis į LVAT pagrindo nėra. Antra, norminio teisės akto sąvoka pateikta ABTĮ 2 str. 13 dalyje, kuri skelbia, jog norminis teisės aktas - įstatymas, administracinis ar kitas teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei. Tuo tarpu individualus teisės aktas suprantamas kaip vienkartis teisės taikymo aktas skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei (2 str. 14 d.). Taigi matyti, jog norminiai teisės aktai skiriasi nuo individualių teisės taikymo aktų, nes: pirma, individualūs teisės taikymo aktai turi konkrečiai įvardintą adresatą; antra, norminių teisės aktų suformuoti nurodymai išreiškia valstybės valią, o individualūs teisės taikymo aktai – ir atskirų piliečių valią; trečia, norminiai teisės aktai skirti reguliuoti tipiškiausius, visuotinius santykius, tuo tarpu individualūs teisės aktai reguliuoja konkrečius gyvenimo atvejus, skirti konkrečiam asmeniui, nustatančiam konkrečiam asmeniui santykius su konkrečia institucija, t.y., labiau lokalaus pobūdžio. Atsižvelgus į tai konstatuotina, jog tiek VSAT prie VRM vado 2002-09-23 įsakymas (ir vėlesni jo pakeitimai) Nr.382 „Dėl pareigūnų tarnybos drausmės stiprinimo“ ir jo pagrindu priimtas Varėnos rinktinės vado 2004-11-29 įsakymas Nr.4-461 „Dėl pareigūnų tarnybos drausmės stiprinimo“ nėra norminiai teisės aktai, todėl prašymas kreiptis į LVAT su prašymu ištirti, ar minėti įsakymai neprieštarauja Konstitucijos 23, 28 straipsniams, Vidaus tarnybos statuto 3 str. 8 dalyje įtvirtintam teisėtų lūkesčių ir pagarbos įgytoms teisėms principams netenkintinas. Be to, LVAT nėra kompetentingas spręsti teisės aktų atitiktį su Konstitucija. Pažymėtina, jog minėti įsakymai gali būti skundžiami teismui įprasta ABTĮ 23-24, 33 ir 39 straipsniuose įtvirtinta tvarka.
Faktinės bylos aplinkybės.
Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, jog Varėnos rinktinės Imuniteto poskyrio ir Operatyvinės veiklos ir Ikiteisminio tyrimo skyriaus specialistai, patikrinę Raigardo pasienio kontrolės punktą (PKP) nustatė, jog vyr. pasienietis A. M. 2006-10-12, apie 19 val., tarnybos metu turėjo su savimi 102 litus, dėl ko buvo atliktas tarnybinis patikrinimas ir 2006-10-30 surašyta tarnybinio patikrinimo išvada Nr.20-87 „Dėl pinigų turėjimo tarnyboje“. Išvadoje konstatuota, jog pareiškėjas pažeidė Varėnos rinktinės vado 2004-11-29 įsakymo Nr.4-461 „Dėl pareigūnų tarnybos drausmės stiprinimo“ 1.1 punkto reikalavimą (b.l.19-20). Tos pačios dienos raštu Varėnos rinktinė kreipėsi į Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinę sąjungą dėl sutikimo skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą gavimo (b.l.44). Profesinei sąjungai neprieštaraujant, 2006-11-17 Varėnos rinktinės vado įsakymu Nr.TE-325 pareiškėjui skirta pastaba (b.l.46).
Teisės aktų, reglamentuojančių ginčo teisinius santykius, analizė.
Santykius, susijusius su vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybine atsakomybe, paskatinimais ir kitais jų statusą liečiančiais klausimais reglamentuoja Vidaus tarnybos statutas, kurio 26 str. 1 d. 1 punkte numatyta, jog už tarnybinius nusižengimus, atsižvelgiant į jų pobūdį, padarymo priežastis, nusižengusiojo kaltės laipsnį, asmenybę, sukeltus padarinius ir kitas aplinkybes, pareigūnui gali būti skiriama tarnybinė nuobauda.
Motyvuojamoji dalis
Byloje nustatyta, jog Druskininkų užkardos SB vyresnysis pasienietis A. M., 2006-10-12 nuo 8 val. būdamas paskirtas į pasienio sargybą, tarnyboje Raigardo PKP su savimi turėjo didesnę, kaip 0,5 MGL litų sumą, t.y. 102 litus. Pareiškėjas nustatyto tarnybinio nusižengimo iš esmės neneigia, tačiau mano, jog jo pažeistas draudimas neteisėtas, o veika – mažareikšmė.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo 18 str. 3 dalyje numatyta, jog pareigūnas privalo vykdyti kito aukštesniojo pagal pareigas pareigūno reikalavimus ar nurodymus, jeigu jie nėra žinomai neteisėti. Apie gautą žinomai neteisėtą įsakymą, reikalavimą arba nurodymą būtina nedelsiant pranešti Tarnybos vadui, jį pavaduojančiam pareigūnui arba prokurorui. Varėnos rinktinės vado 2004-11-29 įsakymo Nr.4-461 „Dėl pareigūnų tarnybos drausmės stiprinimo“ 1.1 punkte įtvirtina, jog pareigūnams, paskirtiems į pasienio sargybas, tarnyboje su savimi draudžiama turėti užsienio valiutos, alkoholinių gėrimų ir kitų, nesusijusių su tarnybos vykdymu, daiktų bei didesnės kaip 0,5 MGL litų sumos (b.l.38). Su šiuo įsakymu pareiškėjas tą pačią dieną pasirašytinai supažindintas (b.l.39) bei pakartotinai – 2005-12-23 (b.l.40). Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas dėl, jo manymu neteisėto draudimo, į Tarnybos vadą ar kitą įgaliotą asmenį nesikreipė, tokį draudimą įtvirtinusius įsakymus teismine tvarka neskundė. Taigi, 2004-11-29 įsakymas Nr.4-461 pažeidimo padarymo bei šiuo metu laikytinas teisėtu, todėl jo nurodymai pareiškėjui privalomi, o pagrindų naikinti skundžiamą įsakymą, numatytų ABTĮ 89 str., nenustatyta.
Dėl veikos mažareikšmiškumo pasakytina, jog teisės aktai, reglamentuojantys VSAT statutinių pareigūnų statusą, nenumato galimybės padarius tarnybinį nusižengimą dėl jo mažareikšmiškumo atleisti nuo tarnybinės atsakomybės, juolab, kai šiuo atveju sąlygos deklaruoti su savimi turimus pinigus pareiškėjui buvo sudarytos, tačiau jomis nepasinaudota (b.l.32), o į veikos pobūdį, sukeltus padarinius ir kitas aplinkybes atsižvelgiama tik parenkant konkrečią nuobaudą. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatyta, jog pareiškėjo padarytas pažeidimas padarinių nesukėlė, todėl jam pagrįstai skirta švelniausia tarnybinė nuobauda – pastaba, kurią naikinti skundo argumentais pagrindų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str. str., 88 str. 1 p., 127 str.,
nusprendė:
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės vado 2006-11-17 įsakymą Nr.TE-325 „Dėl A. M. tarnybinio nubaudimo“ palikti nepakeistą, o skundą- atmesti.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.