- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-09-19
- Bylos Nr.
- eI-1210-243/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00064-2016-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Vida Stonkuvienė, Dalia Gumuliauskienė, Eglė Kiaurakytė
- Pareiškėjas
- UAB „Inkomsta“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vidos Stonkuvienės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Dalios Gumuliauskienės, Eglės Kiaurakytės, dalyvaujant posėdžių sekretorei Vaidai Damašienei, pareiškėjos UAB „Inkomsta“ atstovui Linui Mažoniui, atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento atstovei Laurai Vitosienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Inkomsta“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl 2015-12-21 sprendimo Nr. (11.7)-LV10-373 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja UAB „Inkomsta“ skundu prašo panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2015-12-21 sprendimą Nr. (11.7)-LV10-373 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, kuriuo patvirtintas 2015-10-30 patikrinimo aktas Nr. (10)-LT1-185 ir nurodyta sumokėti 41 615 Eur mokestį padidintu tarifu už valstybinius gamtos išteklius už nedeklaruotus 9290 m³ žvyro išteklius. Nurodo, jog ginčijamas sprendimas pateiktas ir Valstybinei mokesčių inspekcijai, todėl per 20 dienų nesumokėjus mokesčio, pradėtas jo priverstinis išieškojimas. 2015-10-30 patikrinimo akte Nr. (10)-LT1-185 nurodyta, kad 2014 metais UAB „Inkomsta“ karjere išgavo 15 512 m³ žvyro ir 3487 m³ smėlio. Bendras deklaruotas išteklių kiekis yra 12 700 m³ smėlio, 6 223 m³ žvyro, t.y. nedeklaruota 9 290 m³ žvyro. Patikrinimo akte nurodyta, jog pažeistas Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 7 straipsnio 2 punktas. Teigia, jog deklaravimo klaida įvyko dėl apsirikimo, vietoje išgauto 3 487 m³ smėlio jo buvo deklaruota 12 700 m³, o vietoje išgauto 15 513 m³ žvyro jo buvo deklaruota 6 223 m³, t.y. buvo deklaruota 9 213 m³ smėlio per daug ir 9 290 m³ žvyro per mažai. Argumentuoja, jog naujai į darbą priimta specialistė R. M., deklaruodama išvežamus iš karjero žvyro ir smėlio išteklius, neatskyrė sunkvežimiuose supilto žvyro nuo smėlio, nes toje vietoje išgaunamas labai smulkios frakcijos žvyras. Pareiškėjos teigimu, nesiekė nuslėpti mokesčių už gamtos išteklius, tik apskaičiuojant mokestį už deklaruotą smėlį pritaikytas 0,28 Lt, o ne 0,32 Lt tarifas, dėl to sumokėta 2181 Lt mažiau mokesčių. Nurodo, jog pagal Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6 straipsnio 2 dalį už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas, tačiau pagal Mokesčių administravimo įstatymo 67 straipsnio 1 dalį mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Argumentuoja, jog pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004-05-05 įsakymu Nr. VA-87 patvirtintų Mokestinių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir patvirtinimo taisyklių 80 punktą pažeidimo nustatymo faktas turi būti pagrindžiamas įrodymais. Pareiškėjos teigimu, šiuo atveju pažeidimo faktas nėra įrodytas, nes priimant ginčijamą sprendimą neatsižvelgta į tai, kad bendras išgautų ir deklaruotų išteklių kiekis atitiko patikrinimo rezultatus, o per klaidą deklaruota daugiau iškasto smėlio nei žvyro, todėl turėtų būti sudaryta galimybė tikslinti deklaraciją. Nurodo, jog markšreiderinius matavimus UAB „Almontus“ atliko netiksliai, todėl naujus matavimus atliko kita įmonė.
Pareiškėjos atstovas prašo skundą patenkinti jame išdėstytų motyvų pagrindu. Teigia, jog pritaikyta sankcija neproporcingai ir nepagrįstai didelė, nes įvyko žmogiškoji klaida ir bendrovė nesiekė nuslėpti iškasenų kiekio. Pažymėjo, jog bendras deklaruotas naudingųjų iškasenų kiekis 2014 metais yra teisingas, tačiau netiksliai nurodyti žvyro ir smėlio kiekiai, smėlio deklaruota daugiau nei išgauta ir už jį sumokėtas mokestis, tačiau Departamentas šios aplinkybės nevertino.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepimu su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog 2015-10-30 patikrinimo metu pagal 2015-01-20 atliktus markšeiderinius matavimus nustatyta, kad Agluonėnų telkinio dalies karjere UAB „Inkomsta“ 2014 metais išgavo 15 513 m³ žvyro ir 3 487 m³ smėlio išteklių. Pareiškėja 2014 metais deklaravo smėlio 12 700 m³, žvyro 6 223 m³, t.y. 9 290 m³ žvyro išteklių mažiau nei išgauta, tuo pažeisdama Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 7 straipsnio 2 punktą. Vadovaujantis Įstatymo 6 straipsnio 2 punktu už deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas, kuris apskaičiuojamas šio įstatymo 1 priede nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10. Nurodo, jog pati pareiškėja pripažįsta neteisingai deklaravusi išgautą naudingųjų iškasenų kiekį ir neteisingai apskaičiavusi mokestį už išgautus valstybinius gamtos išteklius. Argumentuoja, jog teisingai deklaruoti mokesčius už valstybinius gamtos išteklius yra mokesčio mokėtojo pareiga, jo kaltės forma nėra detalizuota, o Departamentui nesuteikta teisė vertinti pareiškėjo veiksmus remiantis protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Teigia, jog Departamentas teisingai nustatė, kad UAB „Inkomsta“, deklaruodama mokestį už valstybinius gamtos išteklius už 2014 metus, deklaravo mažesnį kiekį žvyro nei išgavo, todėl ginčijamas 2015-12-21 sprendimas Nr. (11.7)-LV10-373 yra pagrįstas ir teisėtas, naikinti jį nėra teisinio pagrindo.
Atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento atstovė pareiškėjos skundo reikalavimų pagrįstumo vertinimą palieka teismui. Argumentuoja, jog pagal įstatymą privalėjo taikyti sankciją pareiškėjai ir kad Departamentui nesuteikta teisė ją mažinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – Departamentas) 2015-12-21 sprendimo Nr. (11.7)-LV10-373 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Nagrinėjamam ginčui aktualus Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme įtvirtintas teisinis reguliavimas. Pagal Įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatas, mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, išgaunantys šiuo įstatymu apmokestinamus valstybinius gamtos išteklius, kuriems išgauti reikalingas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduotas leidimas. Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir/ar be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas, kuris apskaičiuojamas Įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10. Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokestinis laikotarpis yra kalendorinis ketvirtis. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokėtojai, mokestinio laikotarpio mokesčio deklaracijoje taikydami indeksuotą šio įstatymo 1 ar 2 prieduose nustatytą tarifą, apskaičiuoja ir moka mokestį už visą per tą mokestinį laikotarpį išgautą gamtos išteklių kiekį. Pagal šio straipsnio 4 dalies nuostatas, mokesčio mokėtojai, mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, privalo užpildyti mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaracijas ir jas pateikti tai teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, kurios veiklos teritorijoje jie yra arba privalo būti įregistruoti mokesčio mokėtojais, ir sumokėti mokestį už valstybinius gamtos išteklius per kalendorinį mėnesį, einantį po mokestinio laikotarpio, kurio mokestis deklaruojamas, pabaigos. Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaracijos formą, jos pildymo ir pateikimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija kartu su Valstybine mokesčių inspekcija (7 straipsnio 5 dalis). Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos pagal mokesčio mokėtojų pateiktas deklaracijas bei Aplinkos ministerijos ar jų įgaliotų institucijų tikrinimo dokumentus kontroliuoja, ar laiku sumokamas mokestis, išieško nesumokėtą mokestį ir su juo susijusias sumas. Pagal Įstatymo 8 straipsnio 2 ir 3 dalis Aplinkos ministerija ar jos įgaliotos institucijos kontroliuoja, ar teisingai apskaičiuojamas ir deklaruojamas mokestis už valstybinius gamtos išteklius, Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos pagal kompetenciją mokestinio patikrinimo rezultatus įformina bei juos patvirtina Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos rajono agentūros vyresnioji specialistė 2015-10-30 surašė patikrinimo aktą Nr. (10)-LT1-185, kuriame nurodė, jog 2014 metais UAB „Inkomsta“ Agluonėnų telkinio dalies karjere išgavo 15 512 m3 žvyro ir 3487 m³ smėlio. Bendrovė deklaravo išgavusi 12 700 m³ smėlio, 6 223 m³ žvyro, t.y. nedeklaravo 9 290 m³ žvyro. Patikrinimo aktu konstatuota, jog pažeistas Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 7 straipsnio 2 punktas, todėl vadovaujantis Įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi už nedeklaruotą išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnio mokesčio tarifas (koeficientas 10), kuris yra 41 615 Eur (143 690 Lt). Ginčijamu sprendimu patvirtintas patikrinimo aktas ir juo apskaičiuota mokesčio didesniu tarifu suma. Pareiškėja pripažįsta faktinę aplinkybę, jog neteisingai deklaravo išgauto žvyro kiekį ir dėl to neteisingai apskaičiavo mokėtiną mokestį. Jos argumentas, kad markšreiderinius matavimus po patikrinimo jos užsakymu 2015 m. atliko UAB „GJ Magma“ ir jos duomenys skiriasi nuo UAB „Almontus“ nustatytų duomenų, nagrinėjamu atveju nėra reikšmingas, nes pareiškėjos užsakymu licenciją turinti UAB“ Almontus“ atliko matavimus, kurių pagrindu atliktas patikrinimas, todėl nėra pagrindo vertinti kitus matavimų duomenis. UAB „Almontus“ buvo sertifikuota įmonė, turinti teisę atlikti tokius matavimus, jie nėra nuginčyti ir teismui nėra pagrindo jais netikėti. Pareiškėja argumentuoja, jog pažeidimas nėra tyčinis, jis padarytas dėl žmogiškosios klaidos, pasikeitus įmonės darbuotojams ir dėl to, jog išgaunamas labai smulkios frakcijos žvyras, kurį nepatyrusiam darbuotojui sunku vizualiai atskirti nuo smėlio.
Įvertinus aukščiau išdėstytas teisės normas, darytina išvada, kad pareiga teisingai registruoti, deklaruoti ir mokėti mokesčius už išgaunamus gamtos išteklius yra nustatyta mokesčio mokėtojui. Įstatyme nedetalizuota mokesčio mokėtojo kaltės forma dėl neteisingai deklaruoto mokesčio. Aplinkos ministerija ar jos įgaliotos institucijos kontroliuoja, ar teisingai apskaičiuojamas ir deklaruojamas mokestis už valstybinius gamtos išteklius, o atsakovo pareiga taikyti didesnį mokesčio tarifą už nedeklaruotą arba deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį įtvirtinta Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje. Teisėjų kolegija, įvertinusi surinktų įrodymų visumą bei atsižvelgusi į šio ginčo teisinį reglamentavimą, konstatuoja, kad ginčijamas Departamento 2015-12-21 sprendimas Nr. (11.7)-LV10-373 priimtas laikantis teisės aktų reikalavimų ir nėra teisinio pagrindo jį naikinti skunde nurodytais argumentais. Tačiau nagrinėjamu atveju vertintinos ir kitos bylai reikšmingos aplinkybės, t.y. ar yra sąlygų visuma, suteikianti teismui teisę visiškai netaikyti ar sumažinti pareiškėjai Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatytą didesnį mokesčio tarifą už nedeklaruotą gamtos išteklių kiekį už 2014 metus.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad įstatyme nustatytų institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečią sankciją < ... > pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas. Jis, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija < ... > asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008-01-21, 2008-09-17 nutarimai). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003-03-04 nutarime taip pat yra pažymėjęs, kad teisingumas yra vienas pagrindinių teisės, kaip socialinio gyvenimo reguliavimo priemonės tikslų; jis yra viena svarbiausių moralinių vertybių ir teisinės valstybės pagrindas; teisingumo negalima pasiekti tenkinant tik vienos grupės interesus ir kartu paneigiant kitų interesus.
Iš pareiškėjos atstovo paaiškinimų teismo posėdžio metu ir ginčijamo Departamento 2015-12-21 sprendimo duomenų matyti, jog pareiškėja 2014 metais išgavo 3487 m³ smėlio ir 15513 m³ žvyro, t.y. iš viso išgavo 19 000 m³ naudingųjų iškasenų. Tuo tarpu pareiškėja deklaravo 2014 metais išgavusi 12 700 m³ smėlio ir 6223 m³ žvyro, t.y. iš viso 18 923 m³ iškasenų. Iš šių duomenų matyti, jog pareiškėjos deklaruotas išgautų iškasenų kiekis 2014 metais iš esmės sutampa, tačiau neteisingai nurodyta išgauto smėlio ir žvyro proporcija. Šios aplinkybės atsakovas neginčija. Iš atsakovo atstovės paaiškinimų taip pat matyti, jog Departamentas nevertino aplinkybės, kad bendras pareiškėjos deklaruotas išgautų iškasenų (smėlio ir žvyro) kiekis iš esmės atitinka ir už jį yra sumokėtas mokestis pagal deklaruotus iškasenų kiekius. Departamento atstovė nurodė, jog ginčijamu sprendimu vertintas tik nedeklaruoto žvyro kiekis. Teismo vertinimu, pagrįstas pareiškėjos teiginys, jog deklaruojant iškasto žvyro ir smėlio kiekius įvyko klaida, deklaruota bei sumokėta mokesčio už smėlį daugiau, o už žvyrą mažiau nei turėjo būti apskaičiuota. Nurodyta aplinkybė pagrindžia pareiškėjos teiginius, jog ji neturėjo tikslo nuslėpti išgautų naudingųjų iškasenų kiekį ir nesumokėti mokesčių. Departamento atstovė neginčija ir pareiškėjos teiginių, jog skirtumas tarp deklaruoto ir sumokėto mokesčio, įvertinus deklaruotą išgauto žvyro ir smėlio kiekį, ir mokesčio, kuris turėjo būti sumokėtas ir deklaruotas, sudaro 2181 Lt arba 631,66 Eur. Teismo vertinimu, pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl darbuotojų kaitos, nekompetencijos, klaidų ir pan., nekeičia pareiškėjos padarytų veiksmų kvalifikavimo kaip priešingų teisei, todėl pareiškėjai už padarytą pažeidimą turėjo būti paskirtas didesnio mokesčio tarifas. Pareiškėja yra ūkio subjektas, kuris turi pareigą organizuoti savo veiklą taip, kad būtų užtikrintas jam taikomų teisės aktų reikalavimų laikymasis, todėl aplinkybė, jog pažeidimas buvo padarytas dėl asmens, teikiančio deklaracijas, pasikeitimo, negali būti laikoma šalinančia pareiškėjo atsakomybę. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo nedidelį mastą, ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, laikytina, kad paskirtas mokestis padidintu tarifu akivaizdžiai neproporcingas padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisingas. Įvertinus nurodytas aplinkybes, ginčo santykį reglamentuojančius teisės aktus, teismų praktiką (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-07-01 nutartis administracinėje byloje Nr. A-621-858/2016 ir kt.), skundžiamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2015-12-21 sprendimas Nr. (11.7)-LV10-373 dėl patikrinimo akto tvirtinimo keistinas, pareiškėjai taikytinas mažesnis koeficientas nei Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatytas koeficientas 10, t. y. taikytinas koeficientas 1 ir apskaičiuotinas mokestis už gamtos išteklius padidintu tarifu 14369,06 Lt ((15513-6223)x1,12x1,381x1) arba 4161,56 Eur. Pareiškėjos skundas tenkintinas iš dalies, vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio 4 dalimi (ABTĮ redakcija, galiojusi iki 2016-07-01).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
pakeisti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2015-12-21 sprendimą Nr. (11.7)-LV10-373 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ ir UAB „Inkomsta“ taikyti mažesnį koeficientą nei nustatytas Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje, t. y. koeficientą 1, patvirtinti mokestį didesniu tarifu už išgautą ir nedeklaruotą gamtos išteklių (žvyro) kiekį už 2014 metus 4161,56 Eur.
Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.