- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-14
- Bylos Nr.
- T-5-919/2025
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelijus Rauckis, Judita Sungailaitė, Laima Šeputienė
- Nuteistasis
- A. B.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Juditos Sungailaitės ir Laimos Šeputienės,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo (toliau – Institucija) saugumo valdymo skyriaus viršininko, atliekančio kalėjimo viršininko funkcijas, D. K. teikimą dėl nuteistajam A. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. A. B. Kauno apygardos teismo 1995 m. birželio 27 d. nuosprendžiu, pripažintas kaltu ir nuteistas pagal 1961 metų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – 1961 m. BK) 272 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu devyneriems metams, konfiskuojant visą jo turtą; pagal 1961 m. BK 206 straipsnį – laisvės atėmimu vieneriems metams; pagal 1961 m. BK 234 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu ketveriems metams; pagal 1961 m. BK 232¹ straipsnio 4 dalį – laisvės atėmimu dešimčiai metų; pagal 1961 m. BK 16 straipsnį, 105 straipsnio 8 ir 12 punktus – laisvės atėmimu keturiolikai metų; pagal 1961 m. BK 105 straipsnio 8 punktą – mirties bausme. Vadovaujantis 1961 m. BK 42 straipsniu, bausmės subendrintos griežtesne apimant švelnesnę, galutinę bausmę paskiriant mirties bausmę, konfiskuojant visą nuteistojo turtą. Vadovaujantis 1961 m. BK 24 straipsnio 4 dalimi, mirties bausmė pakeista į laisvės atėmimą iki gyvos galvos.
2. Lietuvos apeliacinis teismas 1995 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu pakeitė Kauno apygardos teismo 1995 m. birželio 27 d. nuosprendį ir A. B. nuteisė: pagal 1961 m. BK 272 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu devyneriems metams, konfiskuojant visą jo turtą; pagal 1961 m. BK 206 straipsnį – laisvės atėmimu vieneriems metams; pagal 1961 m. BK 234 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu ketveriems metams; pagal 1961 m. BK 232¹ straipsnio 4 dalį – laisvės atėmimu dešimčiai metų; pagal 1961 m. BK 16 straipsnį, 105 straipsnio 8 ir 12 punktus – laisvės atėmimu keturiolikai metų; pagal 1961 m. BK 105 straipsnio 8 punktą – mirties bausme. Vadovaujantis 1961 m. BK 24 straipsnio 4 dalimi, mirties bausmė pakeista į laisvės atėmimą iki gyvos galvos, konfiskuojant nuteistojo turtą. Vadovaujantis 1961 m. BK 42 straipsniu, bausmės subendrintos griežtesne apimant švelnesnę, galutinę bausmę paskiriant laisvės atėmimą iki gyvos galvos, bausmę atliekant kalėjime, konfiskuojant visą nuteistojo turtą.
3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 1996 m. vasario 15 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 1995 m. lapkričio 10 d. nuosprendį pakeitė: panaikino nuosprendžio dalį, kuria A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal 1961 m. BK 272 straipsnio 2 dalį, pagal 1961 m. BK 206 straipsnį, pagal 1961 m. BK 234 straipsnio 1 dalį, 1961 m. BK 16, 105 straipsnio 8 ir 12 punktus, šioje dalyje palikdamas galioti Kauno apygardos teismo 1995 m. birželio 27 d. nuosprendį; panaikino apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria A. B. pagal 1961 m. BK 105 straipsnio 8 dalį paskirta papildoma bausmė – turto konfiskavimas ir kuria jis pripažintas kaltu bei nuteistas pagal 1961 m. BK 232¹ straipsnio 4 dalį; pakeitė Kauno apygardos teismo 1995 m. birželio 27 d. nuosprendžio dalį, kuria A. B. nuteistas pagal 1961 m. BK 232¹ straipsnio 4 dalį, jo veiksmus perkvalifikavo pagal to paties straipsnio 1 dalį, paskirdamas laisvės atėmimą trejiems metams. Vadovaudamasis 1961 m. BK 42 straipsniu, šia nutartimi paskirtą bausmę subendrino su Kauno apygardos teismo 1995 m. birželio 27 d. nuosprendžiu ir Lietuvos apeliacinio teismo 1995 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, galutinę bausmę A. B. nustatant laisvės atėmimą iki gyvos galvos, konfiskuojant visą nuteistojo turtą.
4. Kauno apygardos teismo 2004 m. gegužės 26 d. nutartimi A. B. padarytos nusikalstamos veikos perkvalifikuotos iš 1961 m. BK 272 straipsnio 2 dalies į 2000 m. BK 180 straipsnio 2 dalį paskiriant laisvės atėmimą trejiems metams šešiems mėnesiams, iš 1961 m. BK 234 straipsnio 1 dalies į 2000 m. BK 253 straipsnio 1 dalį paskiriant laisvės atėmimą dvejiems metams, iš 1961 m. BK 232¹ straipsnio 1 dalies į 2000 m. BK 259 straipsnio 1 dalį paskiriant laisvės atėmimą vieneriems metams. Nusikaltimai numatyti 1961 m. BK 105 straipsnio 8 punkte, 16 straipsnio 2 dalyje, 105 straipsnio 8 punkte, 206 straipsnyje neperkvalifikuoti ir bausmės nekeistos. Remiantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 3 punktu, bausmės subendrintos griežtesne apimant švelnesnes ir paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Likusi nuosprendžio dalis nekeista. Ši nutartis Lietuvos apeliacinio teismo 2004 m. liepos 8 d. nutartimi palikta nepakeista.
5. Kauno apygardos teisme gautas Institucijos teikimas dėl nuteistajam A. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.
Žemesnės instancijos teismas
5.1. Nurodoma, kad nuteistasis A. B. į Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą atvyko 2004 m. gegužės 5 d. iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo. Atvykęs į įstaigą nuteistasis adaptacijos laikotarpiu sugebėjo tinkamai prisitaikyti prie naujos socialinės aplinkos ir nustatytų elgesio bei bendravimo ypatumų. Bausmę atlieka lengvosios grupės, pusiau atviro režimo sąlygomis.
5.2. Nurodoma, kad nuteistasis A. B. yra baigęs 9 klases, po pirmos bausmės atlikimo įgijo specialų vidurinį išsilavinimą, šaltkalvio, suvirintojo specialybę. Nuteistasis nurodo, kad iki bausmės atlikimo darbinės patirties turėjo, ilgą laiką dirbo UAB "(duomenys neskelbtini)". Taip pat neoficialiai prekiavo automobiliais perpardavinėdamas juos Lietuvoje, o kartais ir duomenys neskelbtini). Perkeltas į Pravieniškių 2-ajį kalėjimą 2006 m. rugsėjo 5 d. nuteistasis įsidarbino į Valstybės įmonę darbininko pareigose, kuriose dirbo apie du mėnesius. 2018 m. vasario 22 d. nuteistajam buvo pasiūlytas mokamas darbas Ūkio ir komunalinių paslaugų skyriuje valytojo pareigose, tačiau nuteistasis nepareiškė noro dirbti. Nuo 2021 m. rugsėjo 29 d. nuteistasis kalėjime dirba valytoju - valo ir prižiūri savo gyvenamąjį būrį. Nuteistasis teigia, kad iki bausmės atlikimo dirbo, turėjo pajamų pragyvenimui. Šiuo metu gyvena iš laisvėje esančių artimųjų siunčiamų pinigų (draugų, žmonos) ir iš savo gaunamo atlyginimo. Teigia, jog gaunamų lėšų pragyvenimui pakanka. Turi pakankamai pinigų kasdienėms išlaidoms apmokėti, tačiau permažai santaupų bet kokioms didesnėms išlaidoms apmokėti.
5.3. Nurodoma, kad teismo sprendimu nuteistasis turi solidariai priteistą civilinį ieškinį, kuris nuteistojo teigimu yra padengtas. Anksčiau Turto valdymo skyrius nurodė, kad nuteistojo vardu yra gauti penki vykdomieji patvarkymai dėl skolos išieškojimo (7 820,05 Eur.). Vykdomuosiuose raštuose nurodyti išieškotojų adresai, tačiau duomenys seni. Daugiau duomenų apie nukentėjusiuosius įstaiga neturi. Duomenų, kad solidariai priteistą žalą padengė kiti asmenys, įstaigoje nėra. Šiuo metu įstaigoje vykdomųjų raštų nuteistojo vardu nėra gauta.
5.4. Nurodoma, kad nuteistasis A. B. palaiko glaudžius socialinius ryšius su artimaisiais. Bausmės atlikimo metu tris kartus sudarė santuokas. Su trečiąja žmona 2013 metais sukūrė šeimą, oficialių vaikų neturi. Jaunas būdamas lankė savo sūnų kuriam buvo devyneri, tačiau berniukas neturi jo pavardės, dėl išlaikymo vaiko mama niekuomet į teismą nesikreipė. Nuteistojo A. B. tėvai bei brolis mirę. Pasimatymų metu kartais aplanko draugai. Asmuo planuoja ilgalaikius santykius su žmona, nurodo jaučiantis jos palaikymą.
5.5. Teikime nurodoma, kad šiuo metu nuteistasis įstaigoje stengiasi vengti destruktyvių grupių, nurodo, kad su bendrininkais ryšių nepalaiko, atpažįsta socialinius veiksnius, kurių reikėtų vengti, kad gyvenimo tikslai būtų pasiekti teisėtais būdais. Įstaigoje nuteistasis tinkamai bendrauja su administracija, nuteistaisiais. Aktyviai naudojasi galimybėmis dalyvauti veiklose, kurios nėra susijusios su nusikalstamumu.
5.6. Teikime nurodoma, kad įkalinimo metu narkotinių medžiagų vartojimo faktų fiksuota nebuvo, tačiau pats nuteistasis pokalbio metu atskleidžia psichiką veikiančias medžiagas bausmės atlikimo metu vartojęs ne kartą, iš smalsumo. Alkoholiu niekada nepiktnaudžiavo, vartodavo retai ir saikingai. Nėra duomenų apie smurtinį elgesį apsvaigus nuo alkoholio. Visi plėšimai ir nužudymas buvo įvykdyti būnant blaiviam. Tačiau teikime pažymima, kad bausmės atlikimo metu, nuteistasis buvo baustas dukart nuobaudomis už alkoholio vartojimą (2018 m. spalio 31 d. ir 2022 m. liepos 13 d.). Šiuo metu nuobaudos nebegalioja, o nuo paskutiniojo alkoholio vartojimo yra praėjęs ilgesnis nei dviejų metų terminas. Nusikaltimai nėra siejami su priklausomybėmis.
5.7. Teikime nurodoma, kad nuteistasis bendrauja ramiai, gali nesunkiai pradėti ir palaikyti pokalbį, akių kontaktą, mintis dėsto nuosekliai, logiškai. Stebimi nuotaikų svyravimai pagal besikeičiančią pokalbio temą. Nuteistasis pripažįsta, jog praeityje įvykdė nusižengimus, nes nepasimokė iš ankstesnio patyrimo, tačiau asmuo šiuo metu sprendimus stengiasi priimti atsakingai, gerai apgalvodamas, nors ne kartą yra pasielgęs impulsyviai, kai siekė tiesioginio atlygio, kuris privedė jį prie teisės pažeidimų. Gyvenimo stiliuje nėra nuolatinės agresijos naudojimo pavyzdžių, tačiau nuteistasis yra naudojęs smurtą, siekdamas kito žmogaus paklusnumo. Šiuo metu atpažįsta jį erzinančias situacijas ir su jomis efektyviai susitvarko. Nuteistasis supranta, kad turi problemų, tačiau tarp to, ką jis vertina kaip problemą, ir to, kaip supranta, kaip jis pats prisidėjo prie tos problemos atsiradimo, yra prieštaravimų. Nuteistasis praeityje yra taikęs netinkamas problemų sprendimo strategijas. Nuteistasis neįvertindavo savo elgesio pasekmių, tačiau nėra duomenų, kad atliekant bausmę tai tęstųsi. Suvokia, kad kiekvienas elgesys turi pasekmes nebūtinai tik jam, bet ir kitiems. Nuteistasis yra suformavęs ilgalaikius tikslus ir žino žingsnius, kaip tuos tikslus įgyvendins. Socialines situacijas vertina teisingai, atrodo dėmesingas ir atidus, priima naujas idėjas ir siekia praplėsti savo požiūrį.
5.8. Nuteistasis aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse: įvairiuose turnyruose, maratonuose, viktorinose, inicijuoja (teikis siūlymus) dėl užimtumo veiklų ir pats, daugiausiai sporto tematika, suvaidino M. R. pastatytame spektaklyje vieną pagrindinių rolių, įsitraukia į pozityvaus užimtumo veiklas savanoriškai.
5.9. Nuteistasis savo gyvenimo istorijoje yra ne kartą pažeidęs nustatytus teisės aktus bei įstatymus (pirmas teistumas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas nuo 15-os metų, šiuo metu atlieka 3-čią su laisvės atėmimu susijusią bausmę). Pokalbio metu neišryškėja diskriminacinių nuostatų, nusikaltimas taip pat nėra įvykdytas remiantis diskriminacinėmis nuostatomis. Asmuo sutinka su priežiūra. Drausmės komisijoje svarstytas 12 kartų, baustas 10 kartų, nuobaudos šiuo metu negalioja, paskutinė gauta nuobauda 2022 m. liepos 13 d., skatintas 44 kartus, paskutinį kartą 2024 m. liepos 24 d.
5.10. Nusikaltimas už kurį nuteistasis A. B. įkalintas iki gyvos galvos įvykdytas veikiant su bendrininkų grupe, siekiant užvaldyti svetimą turtą. Kalbėdamas apie savo nusikaltimus kaltę pripažįsta, kaltės jausmas negilus, pokalbio metu stebimos asmens nuostatos dalinai palaikančios bei pateisinančios tokį tuometinį jo elgesį, tačiau teigia, kad dabar viską darytų kitaip. Nuteistasis suvokia, jog norėdamas prisitaikyti visuomenėje privalo laikytis nustatytų taisyklių bei įstatymų, pastaruoju metu geba suvaržyti savo elgesį atsižvelgdamas į juos. Pažymima jog, nuteistojo ankstesnė negatyvi patirtis suponuoja prielaidas apie nuteistojo nepakankamą gebėjimą gerbti visuomenėje nustatytas taisykles bei moralines normas. Be to, nuteistojo ankstesni teistumai - plėšimai, vagystės, įvykdyti taip pat dėl finansinių sumetimų.
5.11. 2016 m. spalio 12 d. nuteistajam buvo atliktas pirminis nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, taikant OASys metodiką, ir nustatyta vidutinė rizika. Pakartotinių įvertinimų metu 2020 m. liepos 7-31 d., 2021 m. rugsėjo 13 d., 2022 m. balandžio 6 d. ir 2023 m. liepos 14 d. buvo atlikti nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimai, kurių metu, atsižvelgus į objektyvius su nuteistojo kriminaliniu elgesiu siejamus duomenis bei elgesio ypatumus įkalinimo įstaigose buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika.
5.12. Pažymima, kad po atlikto pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pagal OASys metodiką, nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išryškėjo kriminogeniniai veiksniai. Nustatyti statiniai kriminogeniniai veiksniai: kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumai); pirmas teistumas jauname amžiuje (iki 18 m.); smurtinio elgesio istorija; atsakomybės nepriėmimas arba kraštutinis jos neutralizavimas; būdingas teisės pažeidimų modelis; nusikaltimų sunkėjimas. Dinaminiai veiksniai: neturi arba turi mažą/nestabilią darbo patirtį; turi nestabilią darbo patirtį; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; būdingas rizikingas/pavojingas elgesys; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus / kontroliuojantis elgesys; savitvardos problemos; negeba atpažinti problemų; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; kriminalinių nuostatų palaikymas; išreiškia neigiamas nuostatas pataisos įstaigos/probacijos tarnybos personalo atžvilgiu; priežiūros/apribojimų pažeidimai; išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės/bendruomenės atžvilgiu. Apsauginiai veiksniai: ryšiai su žmona. 2024 m. spalio 17 d. nustatyta vidutinė didelės žalos rizika visuomenei laisvėje, nes nuteistas įkalinimo bausme atlieka už pasikėsinimą nužudyti, nužudymą neteisėtą ginklų laikymą, plėšimus, siekiant užvaldyti svetimą turtą veikiant su bendrininku arba grupėje.
6. Teismo posėdyje Institucijos atstovė teikimą palaikė. Nuteistasis ir jo gynėja prašė teikimą tenkinti. Prokuroras prašė teikimo netenkinti.
Teikimas netenkinamas
Šalies argumentai
7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 88 straipsnio 1 dalis numato, kad ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti bausmę vykdančiai institucijai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bausmę vykdanti institucija atlieka nuteistojo socialinį tyrimą ir kreipiasi į bausmės atlikimo vietos apygardos teismą su teikimu nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, kai yra pagrindas, pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.
8. Nuteistasis A. B. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytą formalųjį kriterijų, t. y. yra atlikęs daugiau nei dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, pateikė bausmę vykdančiai institucijai prašymą kreiptis į teismą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme, bet vien šios aplinkybės nepakanka, kad būtų pagrindas nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Atitinkamo dydžio laisvės atėmimo bausmės atlikimas savaime nepatvirtina, kad konkrečiu atveju bausmės tikslai buvo pasiekti ir kad nuteistasis padarė tinkamas išvadas dėl savo elgesio, iš esmės pakeitė savo ankstesnes antivisuomenines nuostatas ir nebėra pavojingas visuomenei.
9. Teisėjų kolegija sutinka, kad nuteistojo elgesyje stebimi teigiami pokyčiai – A. B. šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės, pusiau atviro tipo režimo sąlygomis, buvo 44 kartus skatintas, palaiko glaudžius socialinius ryšius su šeima (žmona), pataisos įstaigoje sudarė santuoką, jaučia žmonos palaikymą, kuris yra didelė motyvacija išeiti į laisvę. Be to, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones – dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, seminaruose, paskaitose, sporto turnyruose, teikia pasiūlymus dėl užimtumo veiklų ir pats (daugiausia sporto srityje), suvaidino M. R. spektaklyje, į pozityvaus užimtumo veiklas įsitraukia savanoriškai, dirba valytoju būryje kuriame gyvena, stebima teigiama nuteistojo elgesio dinamika, nustatytų taisyklių laikymasis, turi stabilią finansinę padėtį, vykdomųjų raštų nuteistojo vardu įkalinimo įstaigoje negauta, solidariai priteistas civilinis ieškinys, nuteistojo teigimu, pilnai padengtas. Šie faktai rodo A. B. elgesio pokyčius teigiama linkme, tačiau sprendžiant dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, vertinamas ne vien tinkamas nuteistojo elgesys Institucijos teikimo nagrinėjimo metu.
10. Kaip minėta, privaloma įvertinti nuteistojo asmens nusikalstamo elgesio riziką, duomenis, atskleidžiančius nuteistojo asmenybės pavojingumą, požiūrį į padarytus nusikaltimus, taip pat ir kitų reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo asmenybę, visumą. Būtina įsitikinti, jog nuteistasis yra padaręs pozityvias išvadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, dėl savo elgesio ir sukeltų negatyvių padarinių, taip pat, jog yra motyvuotas pasitaisyti, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Teisėjų kolegija sutinka, kad nuteistojo A. B. mąstymas ir elgesys kinta teigiama linkme, tačiau įvertinus visą teikimo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, nėra pagrindo išvadai, kad nuteistojo teigiami elgesio pokyčiai jau yra pakankami jo teisinės padėties švelninimui. Šiame kontekste pažymėtina, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę.
11. Sprendžiant dėl nuteistajam A. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, reikia atsižvelgti ir į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką. Iš byloje esančios 2024 m. spalio 17 d. Socialinio tyrimo išvados Nr. duomenys neskelbtini) (toliau - Socialinio tyrimo išvada) matyti, kad atlikto vertinimo metu A. B. nustatyta mažėjanti nusikalstamo elgesio rizikos dinamika, tačiau nustatyta rizika išlieka vidutinė. Pažymėtina, kad iš viso nuteistajam nusikalstamo elgesio rizikos vertinimai atlikti šešis kartus, vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuteistajam buvo nustatyta ir pirminio bei pakartotinių įvertinimų metu. Vien tik rizikos dydis nesudaro pagrindo netenkinti bausmę vykdančios institucijos teikimo, tačiau svarstant jį būtina įvertinti, ar nuteistojo pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi ir įtikinanti, kad leistų teismui spręsti, jog bausmės tikslai konkrečiu atveju jau yra pasiekti ir tolimesnė asmens elgesio korekcija gali būti stebima skyrus jam terminuotą laisvės atėmimo bausmę.
12. Šiame kontekste pažymėtina, kad nors nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka jau 30 metų, tačiau teikime nurodoma, kad jam vis dar nustatomas gana didelis skaičius kriminogeninių veiksnių, iš kurių statiniai – kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumai); pirmas teistumas jauname amžiuje (iki 18 m.); smurtinio elgesio istorija; atsakomybės nepriėmimas arba kraštutinis jos neutralizavimas; būdingas teisės pažeidimų modelis; nusikaltimų sunkėjimas bei dinaminiai – neturi arba turi mažą/nestabilią darbo patirtį; turi nestabilią darbo patirtį; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; būdingas rizikingas/pavojingas elgesys; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus / kontroliuojantis elgesys; savitvardos problemos; negeba atpažinti problemų; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; kriminalinių nuostatų palaikymas; išreiškia neigiamas nuostatas pataisos įstaigos/probacijos tarnybos personalo atžvilgiu; priežiūros/apribojimų pažeidimai; išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės/bendruomenės atžvilgiu.
13. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Nagrinėjamu atveju, įvertinus teismui pateiktą medžiagą, teigti, kad nuteistasis deda maksimalias pastangas ir jų pakanka jam paskirtos bausmės švelninimui, teisinio pagrindo nėra. Juo labiau, kad pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką sudaro ir dinaminiai balai. Šių balų pokytis priklauso išimtinai vien tik nuo paties nuteistojo pastangų keisti savo elgesį teigiama linkme, todėl šiuo atveju itin svarbi būtent nuteistojo motyvacija dalyvauti vykdomose programose, keičiančiose nuteistųjų elgesį. Nors vien tik ši aplinkybė nesudaro pagrindo netenkinti bausmę vykdančios institucijos teikimo, tačiau svarstant jį, būtina įvertinti ir A. B. pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, jog leistų teismui spręsti, kad bausmės tikslai šiuo konkrečiu atveju jau yra pasiekti ir tolesnė asmens elgesio korekcija gali būti stebima skyrus jam terminuotą laisvės atėmimo bausmę.
14. Įvertinti, ar nuteistojo pataisos progresas yra pakankamas, atsižvelgiama ir į tai, už kokio pobūdžio ir pavojingumo nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytas nusikalstamas veikas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. B. praeityje jau buvo teistas du kartus ir abu kartus jam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė. Nuteistasis A. B. laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos atlieka už ne vienos tyčinės nusikalstamos veikos, tame tarpe ir labai sunkaus nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį, padarymą, nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą, nusikalto veikdamas su bendrininkais, be to, nusikaltimai įvykdyti nepraėjus nė 1 metams po laisvės atėmimo bausmės atlikimo už ankstesnius nuosprendžius. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nusikaltimai, už kuriuos jis nuteistas laisvės atėmimu iki gyvos galvos, yra teisės pažeidėjui būdingo nusikaltimų modelio dalis, ir šį modelį sudaro tai, kad A. B. nusikalstamas veikas padarė siekdamas finansinės naudos. Be to, Socialinio tyrimo išvadoje informacija apie teisės pažeidimus (anksčiau teistas) yra išskirta kaip nuteistojo riziką nusikalsti pakartotinai didinantis kriminogeninis veiksnys, o tai suponuoja griežtesnį su nuteistojo elgesiu viso bausmės atlikimo metu, jo mąstymo, požiūrio pokyčiais susijusių aplinkybių vertinimą. Nuteistojo padarytų nusikaltimų pobūdis ir sunkumas, jo požiūris į padarytus nusikaltimus ne tik atskleidžia nuteistojo asmenybę, jo elgesio pokyčius, bausmės poveikį, bet neabejotinai rodo ir didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, netinkamą požiūrį į visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas.
15. Vertinant nuteistojo darbinę patirtį iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis iki nuteisimo buvo įgijęs specialųjį vidurinį išsilavinimą, šaltkalvio, suvirintojo specialybes, iki suėmimo turėjo nuolatinę darbo vietą UAB „duomenys neskelbtini)“. Nuteistasis 2004 m. gegužės 5 d. atvykęs į Pravieniškių pataisos namus – atvirąją koloniją nepareiškė noro dirbti administracijos siūlomo darbo. Pataisos įstaigoje įsidarbino tik 2006 m. rugsėjo 5 d., tačiau išdirbo tik du mėnesius. 2018 m. vasario 22 d. pataisos namų administracijos buvo siūlomas apmokamas darbas Ūkio ir komunalinių paslaugų skyriuje valytojo pareigose, tačiau noro dirbti nepareiškė. Tik 2020 m. balandžio 2 d. nuteistasis kreipėsi į VĮ „duomenys neskelbtini)“ Pravieniškių filialą dėl įsidarbinimo, tačiau priimtas nebuvo. Nuo 2021 m. rugsėjo 29 d. nuteistasis A. B. dirba Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos turto valdymo skyriuje valytojo pareigose. Teisėjų kolegija pažymi, jog nuteistojo teigiama darbinė motyvacija atsirado tik tuomet, kai įstatyme atsirado galimybė asmenims, nuteistiems iki gyvos galvos, skirtą bausmę pakeisti terminuota laisvės atėmimo bausme (BK 51 straipsnio redakcija įsigalioja nuo 2019 m. balandžio 3 d.). Taigi, per visą bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis nedirbo, buvo atsisakęs pataisos įstaigos administracijos siūlomo darbo arba dirbo trumpai. Akivaizdu, jog darbui nuteistasis buvo išrankus, jis selektyviai renkasi, ką pataisos įstaigoje galėtų veikti, o tai rodo jo atsainų požiūrį į darbinį užimtumą.
16. Sutiktina, jog teikimo nagrinėjimo metu A. B. nuobaudų neturi, tačiau nuteistajam atliekant laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos ir esant apribotoms galimybėms daryti nusikalstamas veikas, didelę reikšmę turi nuteistojo elgesys visu bausmės atlikimo laikotarpiu. Kaip matyti iš pateiktos asmens bylos, per visą bausmės atlikimo laiką jis 12 kartų pažeidė vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, 10 kartų baustas drausmine tvarka. Bausmę nuteistasis atlieka nuo 1994 m., pirmieji vidaus tvarkos pažeidimai padaryti 1994 m., vėliau vidaus tvarkos taisykles A. B. pažeidinėjo per keletą metų, paskutinis padarytas 2022 m. Tačiau kaip matyti nuteistasis nuosekliai eilę metų pažeidinėjo vidaus tvarkos taisykles. Aukštesniojo teismo vertinimu, toks nuteistojo elgesys rodo nesugebėjimą paklusti pataisos įstaigoje nustatytiems ribojimams, laikytis nustatytų reikalavimų, nenorą taisytis, net ir esant griežtai bausmės atlikimo vietos kontrolei. Ir nors be nuobaudų, nuteistasis bausmės atlikimo metu yra 44 kartus skatintas už gerą elgesį, aptartos aplinkybės patvirtina, kad nuteistojo elgesys teigiama linkme nebuvo koreguojamas nuosekliai ir tendencingai. Pabrėžtina, kad pataisos namuose nustatytų režimo reikalavimų ir taisyklių nesilaikymas, kai nuteistajam neabejotinai žinomi reikalavimai asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, patvirtina, kad A. B. nevykdė vienos iš pagrindinių jo, kaip nuteistojo, pareigų – bausmės atlikimo metu elgtis tinkamai ir nepažeidinėti nustatytos tvarkos. Tai atskleidžia nuteistojo netinkamą požiūrį į nustatytas bei priimtinas elgesio taisykles ar jų laikymąsi, o tuo pačiu neigiamai charakterizuoja nuteistąjį.
17. Nuteistajam nustatytas vienas apsauginis veiksnys: ryšiai su žmona. Pažymėtina, kad nors egzistuoja ir nuteistojo A. B. nusikalstamo elgesio riziką mažinantis veiksnys, pakartotinio įvertinimo metu tam tikrose srityse stebima teigiama nuteistojo elgesio dinamika, tačiau, kaip jau buvo aptarta, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką šiuo metu vis dar sudaro pakankamai reikšmingas dinaminių veiksnių skaičius, kuriuos nuteistasis savo pavyzdingu elgesiu turi galimybę sumažinti. Taigi, atsižvelgus į dinaminių veiksnių kiekį ir pobūdį, negalima pagrįstai manyti, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimui švelnesne.
18. Bausmės tikslai realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, į šias aplinkybes, privalu atsižvelgti. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka 30 metų, tačiau atitinkamo dydžio laisvės atėmimo bausmės atlikimas savaime nepatvirtina to, kad nuteistasis padarė tinkamas išvadas dėl savo elgesio, iš esmės pakeitė savo ankstesnes antivisuomenines nuostatas. EŽTT jurisprudencijoje taip pat nurodyta, kad vien tik faktas, jog asmuo kali ilgą laiką, nesusilpnina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę. Valstybė turi vykdyti šią pareigą ir riboti laisvę nuteistiesiems iki gyvos galvos tol, kol jie kelia grėsmę visuomenei (EŽTT 2013 m. liepos 9 d. sprendimas byloje Vinter ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 66069/09, 130/10 ir 3896/10). Taigi, nors padarytos nusikalstamos veikos, jų pobūdis bei sunkumas, taip pat atliktos bausmės dydis, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu.
19. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimas į terminuotą laisvės atėmimo bausmę yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, reikšmingai besikeičiantis teigiama linkme, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad trumpesnis (šiuo atveju terminuotas) bausmės atlikimo laikas leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Nagrinėjamu atveju, esant nuteistajam A. B. nustatytai vidutinei pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, esant daug kriminogeninių dinaminių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos veiksnių, kuriuos nuteistasis savo elgesio pokyčiu gali mažinti, negalima daryti išvados, jog nuteistajam sutrumpinus paskirtos bausmės laiką, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsniu,
nutaria:
netenkinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo saugumo valdymo skyriaus viršininko, atliekančio kalėjimo viršininko funkcijas, D. K. teikimo dėl nuteistajam A. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.
Ši nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.