- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-15
- Bylos Nr.
- 2S-917-260/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis (pirm.), Izolda Nėnienė, Arūnas Rudzinskas
- Ieškovas
- A. M.
- Atsakovas
- H.
- Advokatai
- Kęstutis Jonaitis
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo A. M. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2-3086-192/2011 pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovei H. K. dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui pakeitimo, kuria atmestas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
2010 m. sausio 27 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu iš atsakovo A. M. priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai E. K., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 650 Lt kas mėnesį nuo 2009-01-21 iki dukters pilnametystės. Ieškovas A. M. 2011-01-06 kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą prašydamas pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2010-01-27 sprendimu priteistą išlaikymą, priteisiant iš A. M. nepilnametės dukters E. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą periodinėmis išmokomis po 350 Lt per mėnesį. Ieškovas prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti ieškovą A. M., kol bus išnagrinėta byla, mokėti dukters E. K. išlaikymui po 350 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis.
2011 m. sausio 7 d. Kauno miesto apylinkės teismas nutartimi ieškovo A. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas nurodė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, vaiko interesai nebus pažeisti, dėl išlaikymo dydžio pagrįstumo bus pasisakyta išnagrinėjus civilinę bylą iš esmės.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu (b.l. 28-32, civilinės bylos Nr.2-3086-192/2011 dalis) ieškovas A. M. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 7 d. nutartį, taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigoti ieškovą A. M., kol bus išnagrinėta byla, mokėti dukters E. K. išlaikymą po 350 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, neteisingai įvertino byloje esančius duomenis ir padarė nepagrįstas išvadas. Ieškovas pateikė teismui ieškinį ir rašytinius įrodymus, jog negali teikti 2010-01-27 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu nustatyto dydžio išlaikymo, nes pasikeitė ieškovo A. M. turtinė padėtis. 2010-08-24 po bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme, prieš paskelbiant sprendimą, ieškovui gimė sūnus D. M.. Ieškovas dėl vėluojančio atlyginimo 2010-09-27 buvo priverstas išeiti iš darbo. Šiuo metu ieškovas dirba 0,5 etato advokato Kęstučio Jonaičio kontoroje teisininko pareigose, jam pagal darbo sutartį yra mokamas 400 Lt atlyginimas. Laisvo nuo darbo metu ieškovas ruošiasi advokatūros egzaminui ir prižiūri 4 mėnesių sūnų. Per laikotarpį nuo 2010 m. rugsėjo mėn. iki 2010 m. gruodžio mėn. ieškovui buvo išmokėtas 1.065,09 Lt darbo užmokestis, t.y. vidutiniškai 355,03 Lt per mėnesį. Už 2010 m. gruodžio mėn. E. K. išlaikymui 650 Lt periodinę įmoką sumokėjo ieškovo sutuoktinė R. M.. Ieškovui gaunat vidutiniškai 355 Lt pajamas per mėnesį yra neįmanoma skirti teismo nustatytą išlaikymą dukrai E., kadangi gaunamų pajamų neužtenka nei dviejų vaikų, nei paties ieškovo išlaikymui. Ieškovas mano, kad skundžiamoje nutartyje teismas netinkami aiškino laikinųjų apsaugos priemonių institutą ir jų taikymą šioje byloje. Teismas nepagrįstai išskyrė ir gina vien tik vieno vaiko - E. K. interesus, kai tuo tarpu laikinosios apsaugos priemonės taikomos ne tik siekiant apginti nepilnamečių vaikų, bet ir vieno sutuoktinio interesus, siekiant apsaugoti turtines ir asmenines neturtines vieno sutuoktinio teises. Teismas taip pat pažeidė proporcingumo principą, neatsižvelgė į tai, kad vienam vaikui - E. K. yra skiriama neproporcingai didelė lėšų dalis, ir tokiu būdu pažeidžiami kito mažamečio ieškovo sūnaus D. M. turiniai ir asmeniniai neturtiniai interesai, nes ieškovas negalės teikti tokio pat dydžio išlaikymo savo sūnui D. M.. Proporcingumo principas turi būti išlaikytas ne tik tėvų turtinės padėties ir vaiko poreikių santykyje, tačiau ir santykyje tarp kelių vaikų poreikių. Skundžiamoje nutartyje teismas konstatavo, kad priteisto išlaikymo dydis vaiko poreikius atitinka, o jau kitoje eilutėje pasisako, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje išlaikymo dydžio pagrįstumo klausimas nėra sprendžiamas. Teismas, konstatuodamas E. K. išlaikymo dydžio atitikimą, pažeidė procesines teises normas, išnagrinėjo ir įvertino bylos įrodymus bei aplinkybes iš esmės, nustatė, kad skundžiamos nutarties priėmimo dienai vaiko poreikiai atitinka priteisto išlaikymo dydį, neatsižvelgė į ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus, pagrindžiančius iš esmės pasikeitusią ieškovo turtinę padėtį - dar vieno vaiko gimimą, darbo santykių pasikeitimą. Teismas nutarties motyvuose iš anksto išreiškęs nuomonę ir pasisakęs apie E. K. reikalingą išlaikymo dydį, išimtinai gina tik vieno vaiko - E. K. interesus, kai tuo tarpu įstatymas gina ne tik vaiko ar visų vaikų, bet lygiai tiek pat ir vieno sutuoktinio (ieškovo) turtines ar asmenines neturtines teises.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą (b.l. 36-39, civilinės bylos Nr.2-3086-192/2011 dalis) atsakovė H. K. prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad apelianto reikalavimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra reikalavimas išspręsti ginčą iš esmės, todėl teismas pagrįstai jo netenkino. Prašydamas byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones, apeliantas jas grindžia aplinkybėmis, kurios yra fakto klausimai ir yra reikšmingos sprendžiant pareikštą ieškinio reikalavimą, tačiau jokiu būdu negali būti pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Visi apelianto nurodomi argumentai apie apelianto turtinės padėties pasikeitimą po priimto teismo sprendimo, yra reikšmingi nagrinėjant ginčą iš esmės ir taikant CK 3.201 straipsnio nuostatas. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio klausimą, o tik tais atvejais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį. Apeliantas netinkamai aiškina ir taiko šioje byloje laikinųjų apsaugos priemonių institutą, numatytą CK 3.65 str. 1 d. 4 punkte dėl laikino išlaikymo priteisimo, nes jis pats byloje nebuvo pareiškęs reikalavimo priteisti laikiną išlaikymą vaikui pagal CK 3.65 str., o vadovaujantis CKP 145 str. nuostatomis, prašė įpareigoti ieškovą A. M. kol bus išnagrinėta byla mokėti dukters E. K. išlaikymui po 350 Lt kas mėnesį periodinių išmokų. Šis reikalavimas nėra tapatus CK 3.65 str. numatytam laikino išlaikymo priteisimui, apeliantas byloje neprašė priteisti laikiną išlaikymą vaikui, todėl visi apelianto argumentai dėl laikino išlaikymo priteisimo, jo paskirties, tikslo užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikas gautų jo poreikius atitinkantį išlaikymą, yra nepagrįsti ir atmestini.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 7 d. nutarties atmestinas.
Kolegija išnagrinėjo atskirąjį skundą neperžengdama atskirajame skunde nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija sprendžia, jog Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 7 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra pagrįsta ir teisėta, todėl naikinti atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.
Apeliantas teigia, jog Kauno miesto apylinkės teismas, netenkinęs jo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sumažinti priteisto išlaikymo dydį, pažeidė proporcingumo principą, taip pat pažeidė ieškovo ir kito mažamečio ieškovo sūnaus D. M. turinius ir asmeninius neturtinius interesus.
Tiesėjų kolegija laiko nepagrįstais šiuos atskirojo skundo argumentus.
Nagrinėjamuoju atveju ieškovas kreipėsi su ieškiniu ne dėl išlaikymo dydžio priteisimo, o dėl išlaikymo, priteisto Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 27 d. sprendimu, dydžio pakeitimo, t.y. sumažinimo. Šiuo atveju išlaikymo dydžio sumažinimas galioja tik ateityje, t.y. mažesnis išlaikymas pradedamas išieškoti įsiteisėjus teismo sprendimui jį sumažinti. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas sumažinant įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteistą išlaikymą, kuomet nėra išspręstas ginčas iš esmės dėl išlaikymo sumažinimo, pažeistų nepilnametės E. K. interesus. Priešingai, jei būtų pareikštas reikalavimas padidinti priteisto išlaikymo dydį, teismas turėtų pagrindą tokią laikinąją apsaugos priemonę taikyti, nes pareiga mokėti išlaikymą atsirastų nuo kreipimosi į teismą dėl išlaikymo priteisimo dienos. Todėl apeliantas netinkamai aiškina laikinųjų apsaugos priemonių institutą, numatytą CK 3.65 straipsnio 1 dalies 4 punkte, nagrinėjamuoju atveju.
Apelianto argumentai apie pasikeitusią jo turtinę padėtį yra reikšmingi tiktai nagrinėjant ginčą dėl išlaikymo dydžio sumažinimo iš esmės, todėl teisėjų kolegija jų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.