- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-04
- Bylos Nr.
- TS-30-946/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-97-1-00352-2014-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Purvainis
- Nuteistasis
- P. N.
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo P. N. (P. N.) skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos Pirmajame sektoriuje 2020 m. gruodžio 18 d. nutarimo Nr. 91-248 netaikyti nuteistajam P. N. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Nuteistasis P. N. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos Pirmajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. gruodžio 18 d. nutarimą Nr. 91-248 ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodė, jog Komisijos nutarimas prieštarauja lyginei mąstysenai bei žmogiškumo principui, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos yra teismo prerogatyva, o ne Komisijos. Komisijos nutarime rašoma klaidinga informacija, kad atlikus nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namuose, buvo nustatytas 26 balų nusikalstamo elgesio rizika. Jis 2020 m. vasario 27 d. ir 2020 m. balandžio 2 d. gavo po nuobaudą, bet nuobaudos skyrimas jokiu būdu negali būti traktuojamas kaip jį neigiamai charakterizuojanti aplinkybė – tai yra socialinės reabilitacijos forma ir vertinami turi būti taikytinos socialinės reabilitacijos priemonės rezultatai. Vien tai, kad 2020 m. vasario 27 d. sugrįžęs iš darbo krepšyje nešė spiritinį gėrimą „Bajorų“ ir jį patikrinus alkotesteriu nustatyta 0,14 promilės alkoholio koncentracija, neleidžia daryti išvados, kad jis vis dar turi problemų su alkoholiu. Per beveik penkerius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metus jis turi tik šias dvi nuobaudas, kurios gautos iš nevilties, labai gailisi kad taip pasielgė, bet už tai buvo nubaustas 15 parų baudos izoliatoriaus. Iki šio nusikaltimo teistas nebuvo, visą gyvenimą dirbo, laikėsi įstatymų, turėjo šeimą, šiuo metu yra atlikęs daugiau nei pusę jam skirtos bausmės. Turi nuolatinę gyvenamąją vietą, darbdavį, kuris sutinka iš karto po lygtinio paleidimo suteikti jam darbą, taip pat jo laukiančius artimuosius.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Komisijos 2020 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 91-248 nutarta netaikyti nuteistajam P. N. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą, motyvuojant tuo, jog atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ melodiką, vertinimo rezultatas yra 30, iš jų – 4 statiniai, vertinant nuteistojo pakartotinę nusikalstamą riziką bausmės atlikimo laikotarpiu, rizika išliko žema, tačiau pakilo 4 balais. Stebimas pokytis piktnaudžiavimo alkoholiu ir nuostatų srityje – alkoholio vartojimas ir neigiamas požiūris į apribojimus bausmės atlikimo metu irgi pakėlė vertinimo rezultatus. Nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jo sugebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams, yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas neišvengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatytu lygtiniai paleidžiamam asmeniui. Šiuo atveju, nors nuteistasis ne kartą buvo skatintas, tačiau paskutinis skatinimas yra tik 2018 m. gegužės 7 d. Nuteistasis yra pažeidęs nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, paskutinė nuobauda – 2020 m. balandžio 2 d., viena iš nuobaudų yra itin sunki, t. y. alkoholio vartojimas. Pažeidimai rodo nuteistojo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi – net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos įstaigos taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi. Padaryti pažeidimai atspindi nuteistojo požiūrį į privalomus reikalavimus, draudimus, su kuriais neišvengiamai susijęs lygtinis paleidimas ir leidžia pagrįstai abejoti tuo, kad būdamas lygtinai paleista nuteistasis sugebės laikytis nustatytų draudimų ir įstatymų.
Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lyginio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinimai tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes privalu atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingas visuomenei veikas ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti.
Nusikalstamo elgesio rizikos balų skaičių sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai balai, kuriuos nuteistasis, nepriekaištingai elgdamasis ir aktyviai dalyvaudamas pataisos procese, ne tik gali, bet ir privalo mažinti. Nustatomi kriminogeniniai veiksniai – gyvenimo stilius ir draugai bei mąstymas ir elgesys, kas rodo, kad atitinkamos probleminės sritys, galinčios nulemti pakartotinį nusikalstamumą, bausmės atlikimo metu nėra efektyviai sprendžiamos ir tai gali turėti įtakos tinkamų, įstatymų reikalavimus atitinkančių elgesio modelių jį paleidus lygtinai pasirinkimui, paskatinti jį vėl nusikalsti ir kas suponuoja išvadą, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.
P. N., gimęs (duomenys neskelbtini)., nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą 8 m. laisvės atėmimo.
Nuteistasis atliko Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą numatytą būtinąją dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 3 m. 21 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio dieną, t. y. 2020 m. gruodžio 17 d.).
Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį – pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo (Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad P. N. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas bei kitos aplinkybės, kaip pagrįstai konstatavo Komisija, nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti lygtinai paleistas.
Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, atlikusiam minimalią Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka įstatyme nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.
Susipažinus su visa Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pateikta teismui medžiaga: Komisijos 2020 m. gruodžio 18 d. nutarimu netaikyti nuteistajam P. N. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, Komisijos 2020 m. gruodžio 17 d. posėdžio protokolu, Socialinio tyrimo išvada, pažyma apie gautas nuobaudas ir paskatinimus, Išvada apie nuteistojo lygtinio paleidimo komisijos numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus, nuteistojo asmens byla, darytina išvada, jog Komisijos 2020 m. gruodžio 18 d. priimtas nutarimas netaikyti nuteistajam P. N. yra pagrįstas ir motyvuotas – Komisija analizavo nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus bei aptarė nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką.
Kaip jau minėta, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo vertinamas ne tik formalus, bet ir materialus šio instituto taikymo pagrindas. Šiuo aspektu pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, neatliktos bausmės dydį, ankstesnius teistumus, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.
Nagrinėjamu atveju, nors nuteistasis P. N. laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, tačiau už labai sunkų nusikaltimą, sukėlusį negrįžtamas pasekmes (nužudymas), kas didina nuteistojo pavojingumą visuomenei ir sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų..
Kaip jau minėta anksčiau, lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek Komisiją, tiek ir pastarosios nutarimo pagrįstumo klausimą sprendžiantį teismą, svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytą Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai.
Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti duomenys patvirtina, jog nuteistasis už stropų darbą paskatintas, dirba, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, noriai dalyvauja būrio ir įstaigos renginiuose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, dengia civilinį ieškinį, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo elgesyje kriminalinį elgesį palaikančių ar diskriminacinių nuostatų nestebima. Šios aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistojo elgesį pataisos proceso metu, sudaro pagrindą spręsti apie nuteistojo siekį pasitaisyti, tačiau, įvertinus tai, kad nuteistojo elgesys ne visą bausmės atlikimo laikotarpį buvo koreguojamas išimtinai teigiama linkme, šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis.
Asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Surinkti duomenys neleidžia teigti, jog nuteistasis nuosekliai stengėsi koreguoti savo elgesį vien teigiama linkme. Priešingai, nuteistasis per bausmės atlikimo laiką du kartus pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus, paskutinį kartą – 2020 m. balandžio 2 d. pažeidė dienotvarkę, taip pat nuteistajam 2020 m. vasario 27 d. už alkoholio vartojimą buvo paskirta itin griežta nuobauda – 15 parų kalėjimo tipo patalpose ir šios aplinkybės, kaip visiškai pagrįstai konstatavo Komisija nutarime, neigiamai apibūdina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu. Pažymėtina, kad nepaklusimas pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklėmis rodo, jog nuteistasis, net ir gerai žinodamas tvarkos taisykles bei galimas neigiamas pasekmes už jų pažeidimą, nesugebėjo paklusti pataisos įstaigoje nustatytiems ribojimams, laikytis nustatytų reikalavimų. Nuteistieji pataisos įstaigoje privalo elgtis nepriekaištingai, o net ir vienas nustatytų taisyklių pažeidimas rodo, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas ir neigiamai jį charakterizuoja. Nesugebėjimas paklusti nustatytoms taisyklėms bausmės atlikimo metu esant griežtai bausmės atlikimo vietos kontrolei, o ypač alkoholio vartojimas, vėl gi neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad nuteistasis jau šiuo metu gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas, juo labiau turint omenyje, jog nuteistasis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir, kaip nurodoma Socialinio tyrimo išvadoje, piktnaudžiavimas alkoholiu yra vienas iš kriminogeninių veiksnių, galinčių paskatinti nuteistojo pakartotinį nusikalstamumą.
Nuteistųjų pažangą pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems „OASys“ metodika nustatomos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų mažėjimas. Nuteistajam atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“, nustatytas 30 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų skaičius, kuris nuo paskutinio atlikto vertinimo padidėjo nuo 26 balų, taip pat nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką sudaro ženklus dinaminių balų skaičius - 26 balai, kuris gali mažėti priklausomai nuo nuteistojo teigiamo elgesio pataisos namuose, jo pastangų eliminuoti nustatytus kriminogeninius veiksnius. Pažymėtina, kad Socialinio tyrimo išvadoje taip pat išskiriami ir P. N. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai: gyvenimo stilius ir draugai; mąstymas ir elgesys bei jau anksčiau minėtas piktnaudžiavimas alkoholiu, kurie nustatyti vertinant nuteistojo praeitį, tai pat ir jo elgesį bei mąstymą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu ir kas anksčiau aptartų duomenų kontekste, taip pat suponuoja teismo išvadą, jog nuteistojo pastangos integruotis į visuomenę nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Pastebėtina, kad Komisijos nutarime netaikyti nuteistajam P. N. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pateikti argumentai yra pagrįsti nuteistojo asmens byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kompetentingų specialistų išvadomis ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rezultatais, parengtais pagal teisės aktų patvirtintas metodikas.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys dar nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad jis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Komisija, atsisakydama taikyti nuteistajam P. N. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.
Dėl išdėstyto nuteistojo P. N. skundas dėl Komisijos 2020 m. gruodžio 18 d. nutarimo Nr. 91-248 netaikyti nuteistajam P. N. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 3 dalimis, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi, teismas
nutaria:
Atmesti nuteistojo P. N. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos Pirmajame sektoriuje 2020 m. gruodžio 18 d. nutarimo Nr. 91-248 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.