Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-03-21 · Civilinė byla Nr. 2S-766-619/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-03-21
Bylos Nr.
2S-766-619/2014
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-41251-2013-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Andrutė Kalinauskienė
Atsakovas
T. D.
Ieškovas
A. D.
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-766-619/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-41251-2013-8Procesinio sprendimo kategorijos: 78.2.1; 110.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. kovo 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo T. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. D. ieškinį atsakovui T. D. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų su tuo susijusių klausimų išsprendimo, išvadą duodanti institucija Vilniaus miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ginčas byloje kilo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Šalies argumentai

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama nutraukti santuoką, sudarytą tarp jos ir atsakovo dėl atsakovo kaltės, padalinti santuokos metu įgytą kilnojamą turtą, nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškovei, bendravimo su jais tvarką ir kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus. Ieškovė prašė byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti nepilnamečių vaikų D. D. ir G. D. gyvenamąją vietą su ieškove bei paskirti ieškovę laikina nepilnamečių vaikų turto tvarkytoja uzufrukto teisėmis, iki teismo sprendimo civilinėje byloje priėmimo priteisti iš atsakovo laikiną materialinį išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams po 500 Lt periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis kiekvienam vaikui. Nurodė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas dėl ko būtų pažeistos nepilnamečių vaikų teisės. Prašyme nurodė, kad atsakovo elgesys yra nepageidautinas, vaikams reikalingas sistemingas ir nuolatinis išlaikymas.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 23 d. nutartimi ieškovės A. D. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino, nustatė nepilnamečių vaikų D. D. ir G. D. laikiną gyvenamąją vietą su motina A. D.. Priteisė iš atsakovo T. D. nepilnamečiams vaikams D. D. a/k (duomenys neskelbtini) ir G. D. a/k (duomenys neskelbtini) laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis, po 500 Lt nuo 2013 m. gruodžio 23 d. iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo, priteistą išlaikymą uzufrukto teise pavedant tvarkyti ieškovei A. D.. Nurodė, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas smurtavo ieškovės atžvilgiu, todėl yra tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove. Nurodė, kad pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi abu tėvai, atsižvelgiant į prioritetinius nepilnamečių vaikų interesus, orientaciniu kriterijumi laikė minimalią mėnesinę algą. Tiksli suma bus nustatyta išnagrinėjus bylą iš esmės, nustačius vaikų poreikius bei tėvų turtinę padėtį.

Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas T. D. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartį dalyje dėl išlaikymo išieškojimo, o ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių laikymo tenkinti iš dalies, sumažinti išlaikymą iki 200 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį (b.l. 9). Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad jo turtinė padėtis yra prasta. Apeliantas sutinka ir neprieštarauja, kad vaikų gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo priėmimo būtų nustatyta su motina, tačiau priteistas laikinas išlaikymo dydis yra nepagrįstas. Apeliantas yra bedarbis, registruotas darbo biržoje, pajamų neturi, todėl neturi jokių galimybių mokėti teismo priteistą išlaikymą.

Atsiliepimas

Ieškovė pateikė teismui atsiliepimą į atskirąjį skundą (b.l.16-17), kuriame prašo teismo nutartį palikti nepakeistą, skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad vaikų interesams turi būti teikiamas prioritetas, išlaikymas turi būti teikiamas vaikams abiejų tėvų proporcingai savo turtinei padėčiai, turi būti užtikrinti vaikų poreikiai. Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (CK 6.461 str. 2 d.). Nurodo, kad atsakovas iki 2013 m. pradžios dirbęs UAB „Balticsofa“ staliumi-baldininku buvo priverstas palikti darbovietę galimai dėl neteisėtų savo veiksmų, netinkamo elgesio (galimai piktnaudžiavimo alkoholiu ir pravaikštų). Atsakovo sunki turtinė padėtis atsirado tik dėl jo netinkamo elgesio, dėl to išlaikymo dydis negali būti mažinamas. Priešingu atveju būtų pažeisti vaikų interesai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Laikinųjų apsaugos priemonių institutas yra procesinė prevencinė priemonė, kurią teismas taiko savo žinioje esančioje byloje ir kuria siekiama užtikrinti, kad byloje priėmus teismo sprendimą jo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų neįmanomas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be tikslų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktu teismas, atsižvelgdamas į tai, kad vaikams turi būti užtikrintas nuolatinis ir pakankamas išlaikymas, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tarp jų ir laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimą, kol byloje bus priimtas teismo sprendimas. Teikti vaikams išlaikymą privalo abu tėvai, o laikinas išlaikymas priteisiamas tam iš tėvų, su kuriuo faktiškai bylos nagrinėjimo metu gyvena vaikas. Siekiant užtikrinti CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatytas būtinas vaiko vystymosi sąlygas turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Išlaikymas vaikui yra susijęs su kasdienių vaiko poreikių tenkinimu ir turi būti teikiamas nuolat. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į šalių teismui pateiktus duomenis ir prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytus argumentus.

Apeliantas nesutinka su nepilnamečiams vaikams priteistu laikinu išlaikymu, argumentuodamas tuo, kad jo turtinė padėtis yra prasta, jis neišgali mokėti vaikams teismo priteisto išlaikymo dydžio – galėtų skirti į mėnesį po 200 Lt kiekvienam vaikui, šias lėšas skolintųsi iš savo tėvų.

Atsižvelgdamas į vaikų teisę gauti nepertraukiamą išlaikymą visą bylos nagrinėjimo laikotarpį, kuris negali būti prognozuojamas, bei prioritetinius nepilnamečių vaikų interesus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apelianto nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, jog teismas laikinąsias apsaugos priemones pritaikė neteisėtai ar nepagrįstai. Taip pat pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, iš esmės netyrė ieškovės ir atsakovo finansinių galimybių teikti tam tikro dydžio išlaikymą vaikams, taip pat reikalavimo pagrįstumo tuo aspektu, kiek jame nurodyti vaikų poreikiai, nes taikant laikinąsias apsaugos priemones ieškinio/priešieškinio pagrįstumas iš esmės nėra vertinamas. Teismas laikinąsias apsaugos priemones taiko, nenagrinėjęs byloje esančių įrodymų, nes įrodymų pateikimo procesas tik prasidėjęs. Kiekvieno iš tėvų dalis, kuria jie turi prisidėti prie vaikų išlaikymo, atsižvelgiant į kiekvieno jų turtinę padėtį, bus teismo nustatyti išnagrinėjus bylą iš esmės. Vadovaujantis CK 3.200 straipsniu, išlaikymas teismo sprendimu priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovo teisės ginčijama nutartimi yra iš esmės pažeidžiamos.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas – vieno mėnesio vaiko išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-259/2004; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, ar kitomis aplinkybėmis. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taikomo orientacinio kriterijaus dėl priteisto išlaikymo dydžio. Atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo stadiją, kurioje taikytos laikinosios apsaugos priemonės, toks teismo procesinis sprendimas negali būti pripažintas nepagrįstu, kadangi priteisiant išlaikymą turi būti laikomasi ir tėvų turtinės padėties bei vaikų poreikių proporcingumo principo.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis priimta nepažeidžiant procesinės ir materialinės teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, nepažeidžia šalių interesų pusiausvyros bei vaikų teisėtų interesų, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų, todėl atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu, teismas

nutaria

atsakovo T. D. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Andrutė Kalinauskienė