Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi suinteresuotų asmenų J. K. ir A. K. atskirąjį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos E. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. K., J. K., institucija, teikianti išvadą byloje – Tauragės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius, dėl V. J. pripažinimo neveiksniu,

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama pripažinti V. J. neveiksniu.

Tauragės rajono apylinkės teismo 2015-10-02 nutartimi V. J. paskirta ambulatorinė teismo psichiatrinė ekspertizė, pavedant ją atlikti VšĮ Nepriklausomos teismo psichiatrijos tarnybos ekspertams ir pavedant ekspertams atsakyti į klausimus: 1. Ar V. J. serga kokia nors psichine liga, jei serga, tai kokia? 2. Ar dėl ligos V. J. sugeba suprasti savo veiksmų esmę, ar sugeba valdyti savo veiksmus? 3. Ar V. J. gali dalyvauti teismo posėdyje, ar gali būti apklausiamas? Byla ekspertizės laikui sustabdyta.

Atskirajame skunde suinteresuoti asmenys J. K. ir A. K. prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2015-10-02 nutarties dalį dėl bylos sustabdymo ir perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti bylos proceso teisėtumo klausimą. Nurodo, jog iki šios dienos nėra gavę pareiškimo, apie bylos nagrinėjimą jiems nepranešta, taigi jiems nebuvo suteikta galimybė pasisakyti dėl pareiškime keliamų reikalavimų. Tauragės rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-8-367/2015 jau buvo skirta analogiška teismo psichiatrinė ekspertizė, o įstatyme numatyta, kad asmens psichinei būsenai nustatyti ekspertizė gali būti skirta tik tuo atveju, jeigu tokia ekspertizė nebuvo atlikta anksčiau. Tai pat pažymėtina, kad civilinė byla dėl V. J. pripažinimo neveiksniu pagal E. P. pareiškimą apskritai negalėjo būti iškelta. Tauragės rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-8-367/2015 dėl V. J. pripažinimo neveiksniu. Pareiškimą buvo pareiškusi prokurorė, ginanti viešąjį interesą, kuri vėliau pareiškimo atsisakė ir byla buvo nutraukta, išaiškinus bylos nutraukimo pasekmes. Tai patvirtina, kad civilinė byla dėl V. J. pripažinimo neveiksniu pakartotinai iškelta nepagrįstai.

Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėja prašo skundą atmesti. Nurodo, jog tai, kad Tauragės rajono apylinkės teisme jau buvo nagrinėjama civilinė byla dėl V. J. pripažinimo neveiksniu, iškelta pagal prokurorės pareiškimą, kuri vėliau buvo nutraukta, neatima iš pareiškėjos teisės pačiai kreiptis į teismą dėl tėvo pripažinimo neveiksniu. Pareiškėja taip pat pažymėjo, jog teismo nutartis paskirti ekspertizę negali būti apeliacijos objektas, taigi atskirajame skunde nepagrįstai kvestionuojamas ekspertizės paskyrimo teisėtumas.

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 338 str., 320 str. 1 d.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 d., 338 str.).

Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama pripažinti V. J. neveiksniu. Tauragės rajono apylinkės teismo 2015-10-02 nutartimi V. J. paskirta ambulatorinė teismo psichiatrinė ekspertizė, pavedant ją atlikti VšĮ Nepriklausomos teismo psichiatrijos tarnybos ekspertams ir pavedant ekspertams atsakyti į klausimus: 1. Ar V. J. serga kokia nors psichine liga, jei serga, tai kokia? 2. Ar dėl ligos V. J. sugeba suprasti savo veiksmų esmę, ar sugeba valdyti savo veiksmus? 3. Ar V. J. gali dalyvauti teismo posėdyje, ar gali būti apklausiamas? Byla ekspertizės laikui sustabdyta. Suinteresuoti asmenys A. ir J. K. skundžia pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl bylos sustabdymo, motyvuodami tuo, jog byla apskritai negalėjo būti iškelta, nes Tauragės rajono apylinkės teisme jau buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-8-367/2015 dėl V. J. pripažinimo neveiksniu. Pareiškimą buvo pareiškusi prokurorė, ginanti viešąjį interesą, kuri vėliau pareiškimo atsisakė ir byla buvo nutraukta, išaiškinus bylos nutraukimo pasekmes. Be to, išnagrinėtoje byloje buvo paskirta ekspertizė, o įstatyme numatyta, kad asmens psichinei būsenai nustatyti ekspertizė gali būti skirta tik tuo atveju, jeigu tokia ekspertizė nebuvo atlikta anksčiau.

Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, jog Tauragės rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-8-367/2015, iškelta pagal prokurorės E. R., ginančios viešąjį interesą, ieškinį dėl V. J. pripažinimo neveiksniu. Byla nutraukta 2015-01-26 nutartimi, prokurorei atsisakius pareiškimo. Suinteresuotų asmenų nuomone, šiuo atveju byla pagal pareiškėjos E. P. pareiškimą dėl to paties asmens V. J. pripažinimo apskritai negalėjo būti iškelta, nes nutraukus bylą vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu negalima (CPK 294 str. 2 d.). Teismas atmeta šį suinteresuotų asmenų argumentą kaip nepagrįstą. Civilinio proceso kodekso 463 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje gali paduoti: 1) asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, sutuoktinis; 2) asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, tėvai, pilnamečiai vaikai; 3) globos (rūpybos) institucija; 4) prokuroras. Taigi šiame straipsnyje numatytas konkretus subjektų, galinčių kreiptis į teismą dėl asmens pripažinimo neveiksniu, sąrašas. Civilinė byla Nr. 2-8-367/2015 buvo iškelta pagal prokurorės pareiškimą, šioje byloje pareiškimą pateikė E. P. – prašomo pripažinti neveiksniu asmens dukra. Įstatymas jai, kaip prašomo pripažinti neveiksniu asmens vaikui, suteikia teisę kreiptis į teismą su tokio pobūdžio pareiškimu. Svarbu ir tai, jog pareiškėja pareiškime kvestionuoja prieš tai nagrinėtoje byloje paskirtos ambulatorinės psichiatrinės ekspertizės išvadų teisingumą bei objektyvumą, nurodo mananti, jog ekspertizė neišsami ir nevisapusiška, prašo paskirti naują ekspertizę. Be to, civilinio proceso kodekse nėra numatyta jokio termino, ribojančio galimybę kitam asmeniui kreiptis į teismą tam tikrą laiką po to, kai jau buvo kreiptasi į teismą dėl to paties asmens pripažinimo neveiksniu. Taigi nors byla iškelta dėl to paties asmens pripažinimo neveiksniu, tačiau ji inicijuota kito tokią teisę turinčio asmens, todėl bylos šalys nėra tapačios ir CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas, kuriame numatyta, jog teismas atsisako priimti ieškinį, jei yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą nuo ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį, šiuo atveju netaikytina.

Suinteresuoti asmenys atskirajame skunde taip pat kvestionuoja ekspertizės paskyrimo būtinybę. Nurodo, jog civilinėje byloje Nr. 2-8-367/2015 jau buvo paskirta ekspertizė. Civilinio proceso kodeksas nenumato galimybės skųsti nutartį paskirti ekspertizę, tokia nutartis negali būti apeliacijos objektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2010). Taigi šiuo atveju iš esmės kvestionuotina tik teismo nutarties dalis dėl bylos sustabdymo, o suinteresuotų asmenų argumentai, susiję su ekspertizės paskyrimu, vertinant teismo nutarties dalies dėl bylos sustabdymo teisėtumą nėra teisiškai reikšmingi. CPK 164 str. 2 punkte numatyta, jog teismas gali savo iniciatyva sustabdyti bylą, kai paskiria ekspertizę. Taigi teismui suteikta diskrecijos teisė spręsti, ar stabdyti bylą. Akivaizdu, jog šiuo atveju, atsižvelgiant į bylos specifiką, nagrinėti bylos, iki kol bus atlikta ekspertizė, galimybės nėra, todėl teismas pagrįstai sustabdė bylos nagrinėjimą, o suinteresuotų asmenų skundo argumentai nepaneigia to fakto, jog buvo būtina sustabdyti bylą ekspertizės atlikimo laikui.

Įvertinus ankščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismo priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Pareiškėja E. P. pateikė prašymą priteisti iš suinteresuotų asmenų 300 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą. Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio numatyta, jog maksimali priteistina suma šiuo atveju sudarytų 280 Eur (700 Eur x 0,4), tačiau įvertinus bylos pobūdį, jos stadiją, sudėtingumą, darytina išvada, jog maksimalios sumos priteisimas neatitiktų teisingumo ir protingumo kriterijų, todėl pareiškėjai iš suinteresuotų asmenų priteistina bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iki 200 Eur (CPK 443 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Pareiškėjai E. P. iš suinteresuotų asmenų A. K. ir J. K. priteisti po 100 Eur bylinėjimosi išlaidų.