Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-07-03 · Administracinė byla Nr. I-3520-764/2013

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-07-03Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-02-06Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-07-03
Bylos Nr.
I-3520-764/2013
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01541-2013-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Egidija Puzinskaitė
Pareiškėjas
I. Ž.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai
Advokatai
Julius Jasaitis
Kategorijos
  • 16.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-3520-764/2013Proceso Nr. 3-61-3-01541-2013-0Procesinio sprendimo kategorija 16.8; 59; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. liepos 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė, dalyvaujant pareiškėjai I. Ž., jos atstovui adv. Juliui Jasaičiui, atsakovės įgaliotoms atstovėms Julijai Dainytei ir Laimutei Silickienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos I. Ž. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į tarnybą ir vidutinio darbo užmokesčio priteisimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja I. Ž. padavė teismui skundą (b. l. 1–7), kuriame prašė: 1) panaikinti generalinio prokuroro 2013-04-09 įsakymo Nr. P-212 1 p., kuriuo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorė jaunesnioji justicijos patarėja I. Ž. nuo 2013-04-09 atleista iš tarnybos prokuratūroje pagal Prokuratūros įstatymo 44 str. 4 d. 1 p.; 2) grąžinti pareiškėją į ankstesnes pareigas prokuratūroje; 3) priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo dienos iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo ir įvykdymo dienos. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pagrįsdama savo reikalavimus pareiškėja nurodė, kad iš Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės pareigų ji atleista neteisėtai, todėl generalinio prokuroro 2013-04-09 įsakymas Nr. P-212 naikintinas. Pareiškėja dėl didelio darbo krūvio bei kitų asmeninių priežasčių 2013-04-09 pateikė prašymą būti atleista iš tarnybos prokuratūroje savo noru, kuris nedelsiant buvo persiųstas generaliniam prokurorui ir patenkintas, t. y. atsisakius įspėjimo termino pareiškėja iš pareigų buvo atleista 2013-04-09. Skunde pažymėjo, kad pareiškėja, pagal Prokuratūros įstatymo 46 str. įtvirtintą teisinį reguliavimą, turėjo teisę savo prašymą dėl atleidimo iš tarnybos prokuratūroje atšaukti per tris kalendorines dienas nuo jo pateikimo dienos. Kitą dieną, pareiškėja pateikė prašymą dėl 2013-04-09 prašymo atšaukimo, tačiau tokia galimybė jai nebuvo sudaryta. Tokiais savo veiksmais generalinis prokuroras pažeidė imperatyvias teisės aktų nuostatas, garantuojančias darbuotojo teisę pakeisti savo valią. Iš esmės analogiškos nuostatos yra įtvirtintos ir kituose, tarnybos teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose – Valstybės tarnybos įstatymo 44 str., Vidaus tarnybos statuto 55 str., Diplomatinės tarnybos įstatymo 58 str., Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 12 str., Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 50 str. Nagrinėjamai byla aktualus nurodytų teisės aktų nuostatų aiškinimas pateikiamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, t. y. administracinėse bylose Nr. A2-699/2001, Nr. A444-644/2004, Nr. A11-315/2004, Nr. A442-27/2009.

Teismo posėdyje pareiškėja skundą palaikė ir prašė jį tenkinti, papildomai paaiškino, kad prokuratūroje šiuo metu darbo krūviai yra nepakeliami, prokurorai verčiami atlikti funkcijas, neįeinančias į jų pareigas, be to, sunkiai susirgo jos tėtis, todėl susidarė nepakeliamai sunki psichologinė būklė, kuri ir lėmė jos neapgalvotą ir impulsyvų elgesį, t. y. ji parašė prašymą atleisti ją iš prokuratūros, tokiu būdu tikėdamasi atkreipti dėmesį į didelius darbo krūvius ir savo psichologinę būklę, tačiau generalinis prokuroras tą pačią dieną jos prašymą tenkino.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atsiliepime į pareiškėjos skundą (b. l. 19–22) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime paaiškino, kad priimdama ginčijamą įsakymą ir atleisdama pareiškėją iš prokurorės pareigų, atsakovė imperatyvių teisės aktų reikalavimų nepažeidė ir atvirkščiai patenkino pareiškėjos valią būti atliestai nuo 2013-04-09. Atsakovės teigimu, Prokuratūros įstatymo 46 str. 2 d. nustatytas 3 dienų įspėjimo terminas yra nustatytas tam, kad būtų surastas atsistatydinančio prokuroro pareigas galintis užimti prokuroras ir užtikrintas prokuratūros funkcijų įgyvendinimas. Teisės aktai nedraudžia generaliniam prokurorui prokurorą iš pareigų atleisti nepraėjus įspėjimo terminui. Pareiškėja pageidavo būti atleista nuo 2013-04-09, o generalinis prokuroras turėjo teisę tokį jos prašymą tenkinti.

Teismo posėdyje paaiškino, jog prokuratūra jokių teisės aktų nepažeidė, atstovių manymu, priešingai tenkino pareiškėjos valią ir nedelsiant jos prašymą įvykdė, parengė įsakymą bei atleido iš užimamų pareigų.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Šis administracinis ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2013-04-09 įsakymo Nr. P-212 „Dėl I. Ž.atleidimo iš tarnybos prokuratūroje“ 1 punkto - teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2013-04-09 pareiškėja I. Ž., - Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3 skyriaus prokurorė, pateikė prašymą generaliniam prokurorui nuo 2013-04-09 atleisti ją iš tarnybos (b. l. 25).

Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras 2013-04-09 įsakymu Nr. P-212, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 2 str. 3 d., 44 str. 1 d. 1 p., 45 str. 7 d. ir atsižvelgdamas į I. Ž. 2013-04-09 prašymą, atleido I. Ž., Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorę jaunesniąją justicijos patarėją, 2013-04-09 iš tarnybos prokuratūroje pagal Prokuratūros įstatymo 44 str. 1 d. 1 p. (b. l. 8).

Pareiškėja I. Ž. 2013-04-10 Generalinei prokuratūrai pateikė prašymą (reg. Nr. 17.13-779) „Dėl 2013-04-09 prašymo atleisti iš tarnybos atšaukimo“, kurį išnagrinėjusi, atsakovė 2013-04-11 raštu Nr. 17.2-7592 I. Ž. informavo, kad pareiškėja 2013-04-09 prašyme atsisakė darbdavio naudai nustatyto įspėjimo termino ir darbdavys sutiko su pareiškėjos prašymu atleisti ją iš tarnybos nepraėjus Prokuratūros įstatyme nustatytam įspėjimo terminui. Pareiškėja įgyvendino savo teisę ir valią atsistatydinti iš tarnybos prokuratūroje savo prašymu konkrečią dieną, o Generalinė prokuratūra įvykdė savo pareigą – įformino atleidimą iš tarnybos prokuratūroje ir atsiskaitė su pareiškėja, todėl pareiškėjos 2013-04-10 prašymas „Dėl 2013-04-09 prašymo atleisti iš tarnybos atšaukimo“ nebus tenkinamas (b. l. 27).

Pagal Prokuratūros įstatymo 44 str. 1 d. 1 p., prokuroras atleidžiamas iš tarnybos, kai atsistatydina savo prašymu. Pagal to paties įstatymo 45 str. 1 d. ir 7 d., prokuroras atleidžiamas iš tarnybos generalinio prokuroro įsakymu Prokuratūros įstatymo nustatyta tvarka. Prokurorą atleidžiant iš tarnybos arba išbraukiant iš Prokurorų pareigybių sąrašo, paimami jo tarnybinis ginklas, šaudmenys, asmens apsaugos priemonės, prokuroro pažymėjimas, prokuroro ženklas, proceso dokumentai ir jam patikėtas prokuratūros turtas. Prokuroro atleidimo iš tarnybos atsistatydinimo atveju tvarka nustatyta Prokuratūros įstatymo 46 str., kurio 1 dalyje numatyta, kad prokuroras turi teisę atsistatydinti prieš 14 kalendorinių dienų paduodamas generaliniam prokurorui prašymą atleisti iš tarnybos. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad generaliniam prokurorui sutikus, prokuroras iš tarnybos gali būti atleistas nuo prašymo atleisti iš tarnybos padavimo dienos praėjus 3 kalendorinėms dienoms. Prokuratūros įstatymo 46 str. 3 d. nustatyta, kad prokuroras turi teisę atšaukti atsistatydinimą ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas nuo prašymo atleisti iš tarnybos padavimo dienos.

Sisteminis nurodytų Prokuratūros įstatymo nuostatų aiškinimas suponuoja išvadą, kad prokuroras atsistatydinimo atveju iš užimamų pareigų anksčiausiai gali būti atleistas praėjus trims kalendorinėms dienoms nuo prašymo atleisti iš prokuroro pareigų padavimo dienos. Priešingas Prokuratūros įstatymo 46 str. 1 ir 2 d. nuostatų aiškinimas, paneigtų įstatyme imperatyviai įtvirtintą valią dėl atleidimo iš pareigų išreiškusio prokuroro garantiją, per tris kalendorines dienas atšaukti atsistatydinimo prašymą. Teismo vertinimu, minėta garantija yra absoliuti, todėl nepaisant prokuroro valios dėl ankstesnės atleidimo datos negali būti paneigta. Šiuo aspektu teismas pažymi, kad aiškindamas iš esmės analogiškas Valstybės tarnybos įstatymo 44 str. nuostatas, reglamentuojančias valstybės tarnautojo atleidimą iš pareigų savo noru, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad 44 str. nustatyta tarnautojo atsistatydinimo savo noro tvarka turi dvejopo pobūdžio paskirtį: subalansuoti tarnybinių santykių šalių interesus dėl atsistatydinimo pasekmių bei nustatyti norinčiam atsistatydinti valstybės tarnautojui tam tikras garantijas, kurios pasireiškia valstybės tarnautojo teise atšaukti savo prašymą dėl atsistatydinimo savo noru ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo pateikimo dienos. Šios garantijos yra skirtos apsaugoti norintį atsistatydinti asmenį nuo laikino pobūdžio išorinio poveikio aplinkybių, kurios galėtų daryti lemiamą įtaką jo apsisprendimui atsistatydinti (suteikti jam laiko įvertinti savo padėtį ir priimti kitokį sprendimą) (2011-02-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A143 – 424/2011). Minėtoje nutartyje teismas taip pat išaiškino, kad Valstybės tarnybos įstatymo 44 str. numatyta galimybė atleisti norintį atsistatydinti asmenį anksčiau (negu po 14 kalendorinių dienų) ir atitinkamą kitos tarnybinių santykių šalies teisę suponuoja šios teisės normos leistiną situaciją, kad tarnybiniai santykiai šalių susitarimu gali būti nutraukti ir dar nesuėjus paminėtam 3 darbo dienų galimo prašymo atšaukimo terminui, tokios situacijos atsiradimą iš esmė nulemia valstybės tarnautojo apsisprendimas nurodyti (prašyti), kad jis būtų atleistas anksčiau negu sueis paminėtos 3 darbo dienos. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje pateiktas atleidimo iš tarnybos nesuėjus prašymo dėl atleidimo atšaukimo terminui negali būti taikomas, nes, skirtingai nei Valstybės tarnybos įstatyme, Prokuratūros įstatymo 46 str. 2 d. imperatyviai nustatyta, kad nepraėjus keturiolikos dienų įspėjimo terminui, prokuroras iš pareigų gali būti atleistas tik generalinio prokuroro sutikimu ir tik praėjus trims kalendorinėms dienoms nuo prašymo padavimo. Išimtinis atvejis kuomet prokūrotas iš pareigų atleidžiamas nuo prašyme nurodytos dienos, t. y. anksčiau nei prieš tris ar keturiolika dienų, įtvirtintas Prokuratūros įstatymo 46 str. 4 d., nustatančioje, kad prokuroras, kuris iš pareigų atsistatydina dėl sveikatos sutrikdymo, trukdančio tinkamai atlikti prokuroro pareigas, iš tarnybos atleidžiamas nuo prašyme nurodytos dienos.

Teismas, vertindamas bylos rašytinius įrodymus anksčiau išdėstyto Prokuratūros įstatymo nuostatų kontekste, daro vienareikšmišką išvadą, jog generalinio prokuroro 2013-04-09 įsakymo Nr. P-212 „Dėl I. Ž. atleidimo iš tarnybos prokuratūroje“ 1 punktas yra neteisėtas, todėl naikintinas.

Iš pareiškėjos pateikto prašymo Generalinei prokuratūrai, - atleisti ją iš tarnybos, aiškiai matyti, kad pareiškėja išreiškė valią būti atleista iš tarnybos nuo 2013-04-09 (b. l. 25). Sekančią dieną, t. y. 2013-04-10, I. Ž. Generalinei prokuratūrai pateikė prašymą dėl jos 2013-04-09 prašymo, - atleisti iš tarnybos, atšaukimo, tačiau kaip tvirtina 2013-04-11 raštas Nr. 17.2-7592, šis prašymas tenkintas nebuvo (b. l. 27). Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nurodytas teisės normas ir jų aiškinimą, teismas sprendžia, kad generalinis prokuroras, atleisdamas pareiškėją iš tarnybos prokuratūroje nepraėjus Prokuratūros įstatymo 46 str. 2 d. įtvirtintam trijų dienų terminui ir neužtikrinęs pareiškėjos garantijos atšaukti savo prašymą, pažeidė imperatyvias Prokuratūros įstatymo nuostatas, numatančias, jog prokuroras iš tarnybos gali būti atleistas nuo prašymo atleisti iš tarnybos padavimo dienos praėjus 3 kalendorinėms dienoms. Šiuo atveju buvo pažeistas trijų dienų terminas, suteikiantis pareiškėjai teisę atšaukti savo atsistatydinimą prokuratūroje, nes jau tą pačią dieną, kai gautas pareiškėjos prašymas atleisti ją iš tarnybos, generalinis prokuroras priėmė įsakymą dėl I. Ž. atleidimo, tokiu būdu užkirsdamas kelią realizuoti Prokuratūros įstatyme numatytą prokuroro teisę, - atšaukti savo prašymą dėl atleidimo. Teismas taip pat pažymi, kad pareiškėjos I. Ž. prašyme nėra nurodyta, kad iš tarnybos prokuratūroje ji atsistatydina dėl sveikatos sutrikdymo, trukdančio tinkamai atlikti prokuroro pareigas, todėl Prokuratūros įstatymo 46 str. 4 d. nustatyta išimtis šiuo atveju negali būti taikoma.

Nors valstybės tarnybos teisiniai santykiai nėra tapatūs darbo santykiams, tačiau valstybės tarnyboje taip pat negalima paneigti Darbo kodekso 35 straipsnyje nustatytų principų.

Šiame straipsnyje įtvirtinta, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise. Darbo teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Valstybės tarnautojas privalo gerbti žmogų ir pagrindines jo teises bei laisves, Konstituciją, valstybę, jos institucijas ir įstaigas, įstatymus ir kitus teisės aktus bei teismų sprendimus (...) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-10-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1268/2010).

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pareiškėja I. Ž. iš tarnybos prokuratūroje atleista pažeidžiant imperatyvias Prokuratūros įstatymo 46 str. nuostatas, todėl jos atleidimas yra neteisėtas, ginčijamo generalinio prokuroro 2013-04-09 įsakymo Nr. P-212 „Dėl I. Ž. atleidimo iš tarnybos prokuratūroje“ 1 punktas naikintinas, pareiškėja grąžintina į iki atleidimo eitas - Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės jaunesniosios justicijos patarėjos, pareigas.

Prokuratūros įstatymo 48 str. 2 d. nustatyta, kad teismui prokuroro atleidimą iš tarnybos pripažinus neteisėtu ir prokurorą grąžinus į eitas pareigas, prokurorui sumokamas jo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo neteisėto atleidimo iš tarnybos dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Generalinės prokuratūros 2013-05-24 pažyma Nr. 17.2-10586 tvirtina, kad pareiškėjos vidutinis vieno mėnesio darbo užmokestis 2013-04-04 buvo – 4783,38 Lt, o vienos dienos vidutinis darbo užmokestis – 228,87 Lt. Atsižvelgiant į tai pareiškėjai priteistinas 13686,42 Lt dydžio vidutinis darbo užmokestis už priverstinę pravaikštą nuo 2013-04-10 iki 2013-07-03 (už 15 darbo dienų balandžio mėn. – 3433,05 Lt, už 2013 metų gegužės ir birželio mėnesius – 9566,76 Lt, už 3 darbo dienas liepos mėnesį – 686,61 Lt; sumos nurodytos neatskaičius gyventojų pajamų ir socialinio draudimo mokesčių). Pareiškėjai taip pat priteistinas vidutinis darbo užmokestis už priverstinę pravaikštą nuo 2013-07-04 iki teismo sprendimo dėl jos grąžinimo į pareigas įvykdymo dienos, kuris skaičiuojamas taikant vienos dienos vidutinį darbo užmokestį – 228,87 Lt ir vieno mėnesio vidutinį darbo užmokestį - 4783,38 Lt.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu pareiškėjos atstovas pateikė prašymą atlyginti pareiškėjai jos patirtas atstovavimo išlaidas.

Teismui pateiktoje 2013-06-19 ataskaitoje dėl laiko sąnaudų atstovaujant pareiškėją I. Ž., advokatas Julius Jasaitis nurodė, kad už skundo teismui surašymą ir pasiruošimą bylos nagrinėjimui mokėtina – 800 Lt suma, už vieną atstovavimo valandą teisme – 200 Lt suma. Advokatų kontoros SPES 2013-06-19 išrašytas Pinigų priėmimo kvitas Nr. 693034 tvirtina, kad pareiškėja I. Ž. advokatui Juliui Jasaičiui sumokėjo 1000 Lt (b. l. 35).

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 44 str. 1 d. nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. ABTĮ 44 str. 6 d. nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 str. 2 d. nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra numatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Pagal teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamas paslaugas maksimalaus dydžio (toliau - Rekomendacijos) 2 punktą, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgtina į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes.

Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (7 p.). Vyriausybės 2012-06-20 nutarimu Nr. 718 nuo 2013-01-01 yra patvirtinta 1000 Lt minimali mėnesinė alga. Rekomendacijų 8.2 punkte nustatyta, kad už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis yra – 3. Vadinasi, už skundo parengimą priteistinas maksimalus užmokesčio dydis yra – 3000 Lt. Už skundo teismui parengimą pareiškėja I. Ž. sumokėjo 800 Lt sumą, kuri neviršija pagal Rekomendacijų 8.2 punktą apskaičiuoto priteistino užmokesčio maksimalaus dydžio, yra adekvati atsižvelgiant į bylos sudėtingumą bei ginčo pobūdį, todėl pagrindo ją mažinti nėra.

Rekomendacijų 8.18 punkte nustatyta, kad už vieną atstovavimo valandą teisme taikomas koeficientas - 0.15. Atstovavimo laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas. Jeigu teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama su minutėmis, ji apvalinama: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda (9 p.). Atsižvelgdamas į nurodytas Rekomendacijų nuostatas ir tai, kad 2013-06-19 teismo posėdis šioje administracinėje byloje truko 26 minutes (b. l. 36), teismas atmeta prašymą dėl išlaidų už advokato atstovavimą teismo posėdyje priteisimo.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, teismas pareiškėjos prašymą dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo tenkina iš dalies ir priteisia I. Ž. iš atsakovės Generalinės prokuratūros 800 Lt atstovavimo išlaidų atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str., 85-87 str., 88 str. 2 p., 127 str. ir 129 str. teisėja

nusprendžia:

pareiškėjos I. Ž. skundą tenkinti.

Pripažinti, kad I. Ž. iš Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės jaunesniosios justicijos patarėjos pareigų generalinio prokuroro 2013-04-09 įsakymu Nr. P-212 „Dėl I. Ž.atleidimo iš tarnybos prokuratūroje“ atleista neteisėtai.

Panaikinti generalinio prokuroro 2013-04-09 įsakymo Nr. P-212 „Dėl I. Ž. atleidimo iš tarnybos prokuratūroje“ 1 punktą.

Grąžinti pareiškėją I. Ž. į iki atleidimo eitas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės jaunesniosios justicijos patarėjos pareigas.

Priteisti I. Ž. iš Generalinės prokuratūros 13686,42 Lt (trylikos tūkstančių šešių šimtų aštuoniasdešimt šešių litų ir 42 ct) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2013-04-10 iki 2013-07-03, taip pat vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2013-07-04 iki teismo sprendimo grąžinti pareiškėją į pareigas įvykdymo dienos, kuris skaičiuojamas taikant vienos dienos vidutinį darbo užmokestį – 228,87 Lt ir vieno mėnesio vidutinį darbo užmokestį - 4783,38 Lt (sumos nurodytos neatskaičius gyventojų pajamų ir socialinio draudimo mokesčių).

Iš dalies tenkinti pareiškėjos prašymą ir priteisti I. Ž. iš Generalinės prokuratūros 800 Lt (aštuonių šimtų litų) atstovavimo išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Egidija Puzinskaitė