- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-19
- Bylos Nr.
- N-575-249-12
- Teisminio proceso Nr.
- 4-50-3-01348-2010-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Stasys Gagys
- Kategorijos
- 47.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. S. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 30 d. nutarimo A. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Utenos rajono apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 30 d. nutarimu pripažino A. S. kalta padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 164 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą ir skyrė jai 50 litų baudą su 2 litrų talpos alaus butelio „Tornado stiprusis“, 8 procentų tūrinės alkoholio koncentracijos, konfiskavimu. Nuobauda skirta už tai, kad A. S. 2010 m. lapkričio 12 d., apie 17.15 val., dirbdama pardavėja UAB „Jodema“ parduotuvėje, esančioje Aušros g. 80, Utena, pardavė girtam asmeniui E. Č. (1,96 promilių girtumas), vieną 2 litrų talpos butelį alaus „Tornado stiprusis“ 8 % tūrinės alkoholio koncentracijos. Tuo A. S. pažeidė Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu A. S. prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo nutarimą ir bylą jos atžvilgiu nutraukti. Nurodo, jog nepastebėjo, kad pirkėjas buvo neblaivus – jis priėjo nesvirduliuodamas, kalbėjo rišliai, alkoholio kvapo nesijautė, elgėsi mandagiai, už pirkinį susimokėjo. Po keleto minučių grįžęs su pareigūnais, asmuo pradėjo akyse girtėti. Paaiškina, kad pardavėja dirbo apie mėnesį, su pareigūnų patikrinimu susidūrė pirmą kartą, todėl pasimetė, tačiau iš UAB „Jodema“ darbuotojų buvo girdėjusi apie pareigūnų provokuojančius ir neteisėtus veiksmus. Akcentuoja, kad teisės aktai nenumato, jog pardavėjas galėtų tikrinti pirkėjo blaivumą. Tuo tarpu ji, įvertinusi išoriškai, pirkėjo girtumo požymių nepastebėjo, todėl jos veikoje nėra tyčios. Nurodo, jog teismas neatsižvelgė į jos paaiškinimus, vaizdo įrašą, darytą prie kavinės įėjimo, neapklausė pirkėjo E. Č.. Atkreipia dėmesį, kad pateiktas įrašas visiškai paneigia pareigūnų teiginius, jog jie pamatė, kaip neblaivus asmuo išėjo iš parduotuvės, lipo laiptais ir svirduliavo. Taip pat atkreipia dėmesį, kad dėl pareigūnų veiksmų, 30 minučių buvo sutrikdytas parduotuvės darbas, todėl, remiantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 5-V-549 patvirtintų Ūkio subjektų tikrinimo taisyklių 9, 18, 19 punktais, jie turėjo turėti policijos įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens pasirašytą ir užregistruotą pavedimą atlikti ūkio subjekto veiklos patikrinimą. Tuo atveju, jei pareigūnai neturėjo pavedimo, jie privalėjo surašyti patikrinimo aktą, tačiau tai taip pat nebuvo padaryta. Be to, pareigūnai neprisistatė, nepateikė tarnybinių pažymėjimų, nesupažindino su pavedimu. Dėl šių priežasčių apeliantė mano, jog patikrinimo metu surinkti duomenys yra neteisėti ir negali būti vertinami kaip įrodymai. Taip pat apeliantė atkreipia dėmesį, kad E. Č., kuris pasak pareigūnų buvo neblaivus, nebuvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už girto pasirodymą viešoje vietoje. Mano, kad tariamas pažeidimas buvo pareigūnų neleistinai išprovokuotas – pareigūnai pasiuntė E. Č. į kavinę, kad šis nupirktų alkoholinių gėrimų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
A. S. administracinėn atsakomybėn patraukta už ATPK 164 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, t. y. už tai, kad pardavė alkoholinį gėrimą neblaiviam asmeniui. ATPK 164 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prekybos ir viešojo maitinimo įmonių darbuotojų padarytas kitų prekybos alkoholiniais gėrimais (įskaitant alų) taisyklių pažeidimas užtraukia baudą nuo 50 iki 100 litų su alkoholinių gėrimų (įskaitant alų) konfiskavimu ar be konfiskavimo. Lietuvos Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punktas, kurio pažeidimu kaltinama A. S., nustato, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama parduoti alkoholinius gėrimus neblaiviems asmenims.
Byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad A. S. pardavė E. Č. alaus butelį, tačiau apeliantė neigia savo kaltę, motyvuodama tuo, jog asmuo neatrodė neblaivus. Byloje surinkti įrodymai – pareigūno M. N. tarnybinis pranešimas (b. l. 4), E. Č. rašytinis paaiškinimas (b. l. 5), patikrinimo alkotesteriu duomenys (b. l. 6), pačios A. S. pirminis paaiškinimas pareigūnams (b. l. 9), pareigūnų R. Z. ir M. N. parodymai teismo posėdžio metu (b. l. 21-22) – neabejotinai patvirtina, kad 2010 m. lapkričio 12 d. apie 17.15 val., A. S. pardavė neblaiviam E. Č. (jam buvo nustatytas 1,96 promilių girtumas) vieną butelį alaus „Tornado Stiprusis“. Pažymėtina, kad tiek pareigūnų parodymuose, tiek tarnybiniame pranešime, tiek pačios apeliantės priminiame paaiškinime užfiksuota, jog buvo matyti, kad asmuo yra neblaivus, tačiau A. S. jam alų pardavė pamaniusi, kad jis dar nelabai girtas. Tačiau tokia jos pozicija, teisėjų kolegijos vertinimu, neatleidžia nuo atsakomybės, kadangi teisės aktai numato absoliutų draudimą pardavinėti alkoholį neblaiviems asmenims. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 2 ir 3 punktais, neblaiviu asmuo laikomas, kai alkoholio koncentracija biologinėse organizmo terpėse viršija 0,4 promilės. Nors apeliantė nurodo, kad ji neturi tokių galimybių, kaip pareigūnai, patikrinti neblaivumui, tačiau nagrinėjamuoju atveju E. Č. nustatytas neblaivumo laipsnis, t. y. 1,96 promilės, buvo toks, kad vidutiniškai rūpestingam asmeniui turėjo būti akivaizdu, jog tokios būklės pirkėjui alkoholio parduoti nebegalima. Pažymėtina, kad apeliantės pateiktas vaizdo įrašas nei patvirtina, nei paneigia jos poziciją. Vien tai, kad į kavinę ir iš jos asmuo ėjo pakankamai stabiliai, neleidžia jo būklės vertinti kaip blaivaus. Asmens neblaivumą paprastai apsprendžia požymių visuma – kalba, kvapas, išvaizda ir pan. Apeliantės teismo posėdyje išdėstyti teiginiai, jog nuo pirkėjo, kuriam nustatytas 1,96 promilių neblaivumas, nesklido joks kvapas atmestini kaip nepagrįsti ir pagrįstai laikyti pasirinkta gynybos strategija. A. S. teiginiai, jog E. Č. pradėjo girtėti tik sugrįžęs su pareigūnais, taip pat atmestini – iš paties pirkėjo paaiškinimo matyti, jog jis jau ateidamas į kavinę jautėsi neblaivus. Šią aplinkybę patvirtina ir kiti jau minėti įrodymai. Apeliantės teiginiai, kad pirminį paaiškinimą surašė dėl pareigūnų daromo spaudimo, atmestini, kadangi jų nepatvirtina jokie objektyvūs įrodymai. Apeliantė nenurodė ir teismas nenustatė jokių aplinkybių, kad pareigūnai būtų suinteresuoti bylos baigtimi ir siektų jai pakenkti.
Taip pat atmestini apeliantės argumentai dėl Ūkio subjektų tikrinimo taisyklių nuostatų pažeidimo. Pareigūnai netikrino kavinės veiklos teisėtumo, jie tiesiog sulaikė neblaivų asmenį, išėjusį iš kavinės ir nešiną buteliu alaus, todėl, remdamiesi Policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio nuostatomis, privalėjo imtis priemonių galimam pažeidimui užfiksuoti.
Dėl A. S. apeliaciniame skunde nurodyto argumento, kad nebuvo apklaustas E. Č., pažymėtina, kad jis buvo šaukiamas į Utenos rajono apylinkės teismo posėdį, šaukimas jam nebuvo įteiktas (b. l. 18), nurodant, kad asmuo tokiu adresu negyvena. Tačiau byloje yra išsamus rašytinis jo paaiškinimas. Be to, kaip jau buvo minėta, tą aplinkybę, kad pirkdamas alaus butelį E. Č. buvo akivaizdžiai neblaivus, patvirtina kiti anksčiau aptarti įrodymai. Tad vien ta aplinkybė, kad asmuo neatvyko į teismo posėdį ir nebuvo jame apklaustas, nėra pagrindas skundžiamam teismo nutarimui panaikinti.
A. S. apeliaciniame skunde keliama versija, kad E. Č. atėjo į kavinę pirkti alkoholio pareigūnų nurodymu, atmestina – to nepatvirtina jokie byloje surinkti įrodymai, priešingai – pareigūnai minėtą asmenį pamatė ir sulaikė atsitiktinai. Todėl jokiais objektyviais įrodymais nepagrįsta apeliantės pozicija laikytina subjektyviais samprotavimais.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus rodymus ir pagrįstai padarė išvadą, kad A. S. trauktina administracinėn atsakomybėn už ATPK 164 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą. Administracinė nuobauda jai skirta nepažeidžiant administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių. Utenos rajono apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
A. S. apeliacinio skundo netenkinti.
Utenos rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 30d. nutarimą A. S. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.