Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2016-07-28 · Civilinė byla Nr. e2-33964-155/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-07-28
Bylos Nr.
e2-33964-155/2016
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-27239-2016-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rima Krušnienė
Ieškovas
V. Z., A. Ž.
Atsakovas
R. J., UAB „G.s“, O. B., S. M., B. L.
Kategorijos
  • 2.1.28Ieškinys
Civilinė byla Nr. e2-33964-155/2016Proceso Nr. 2-68-3-27239-2016-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.28.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2016 m. liepos 28 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Krušnienė, rašytinio proceso tvarka susipažinusi su ieškovų V. Z. ir A. Ž. ieškiniu dėl uždraudimo atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo ateityje grėsmę, pareikštu atsakovams R. J., UAB „G.s“, O. B., S. M., B. L., ir spręsdama ieškinio priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovai V. Z. ir A. Ž. kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydami: 1) uždrausti atsakovui UAB „G.“ ir atsakovo organams – akcininkų susirinkimui ir vadovui – priimti sprendimus dėl UAB „G.“ nuosavybės teise priklausančių vagonų perleidimo UAB „L.“ ir/ar kitiems tretiesiems asmenims 2) uždrausti atsakovams O. B., S. M., B. L. ir/ar jų vardu veikiantiems tretiesiems asmenims balsuoti UAB „G.“ visuotiniuose akcininkų susirinkimuose klausimu dėl UAB „G.“ nuosavybės teise priklausančių vagonų perleidimo UAB „L.“ naudai ir/ar kitiems tretiesiems asmenims bei balsuoti bet kokiais su minėtu klausimu susijusiais klausimais 3) uždrausti UAB „G.“ nuosavybės teise priklausančius vagonus perleisti UAB „L.“ ir/ar kitiems asmenims už mažesnę nei šioje nagrinėjamoje byloje Teismo nustatytą vagonų rinkos kainą 4) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinys negali būti priimtas, nes yra neteismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba, tačiau ši teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Teisės kreiptis į teismą prielaidas ir tinkamo įgyvendinimo sąlygas priimdamas ieškinį teismas privalo aiškintis ex officio. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribas apibrėžia ieškinio ribos, kurios nustatomos pagal ieškinio dalyką ir faktinį ieškinio pagrindą (CPK 135 str. 1 d. 3, 4 p.). Taigi ieškinio ribas apibrėžia teisme pareikštų materialinių teisinių reikalavimų visuma (ieškinio dalykas) ir aplinkybės, kuriomis šie reikalavimai yra grindžiami, bei jas patvirtinantys įrodymai (faktinis ieškinio pagrindas). Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, nesprendžia šalies pareikšto reikalavimo iš esmės, o tik patikrina, ar ieškinys atitinka procesiniams dokumentams keliamus formos ir turinio reikalavimus, numatytus CPK 111 ir 135 str., taip pat ar nėra įstatyme nurodytų pagrindų atsisakyti priimti ieškinį, ar ieškinys pateiktas teismingam teismui. Vienas iš pagrindų teismui atsisakyti priimti ieškinį yra tai, kad jis neteismingas tam teismui kuriam yra paduodamas (CPK 137 str. 2 d. 2 p.). Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. CPK yra numatytos taisyklės, pagal kurias nustatoma konkretaus teismo jurisdikcinė kompetencija.

Pažymėtina ir tai, kad civilinis procesas grindžiamas dvišališkumu. Tai reiškia, kad kiekviename procese yra dvi šalys – ieškovas - asmuo, kuris pareiškia reikalavimą savo pažeistoms teisėms ar įstatymo saugomiems interesams apginti ir atsakovas - asmuo, kuriam yra pareiškiamas reikalavimas. Tik esant tinkamiems ieškovui ir atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektams, teismas gali priimti sprendimą, kuris turėtų tiesioginę įtaką šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms, t.y. išspręsti kilusį šalių ginčą. Netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialiojo teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas), arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. N. v. M. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-56/2007).

Šiuo nagrinėjamu atveju iš pateikto ieškinio turinio (pagrindo) nustatyta, kad realiai prevencinis ieškinys yra pareikštas UAB „G.“ akcininkams, t.y. ieškovai, taip pat būdami UAB „G.“ akcininkai, siekia uždrausti kitiems UAB „G.“ akcininkams 2016 m. liepos 29 d. visuotiniame akcininkų susirinkime balsuoti-priimti sprendimą už UAB „G.“ priklausančių vagonų perleidimą nepagrįstai žema kaina. Ieškovai ieškinyje nurodo prielaidas, jog kiti akcininkai UAB „G.“ akcininkai O. B., S. M. ir B. L. planuoja šiuos bendrovės vagonus parduoti-perleisti UAB „L.“ nuosavybėn už bendrovės pradelstą įsiskolinimą pagal 2013 m. vasario 19 d. paskolos sutartį už mažesnę kainą nei jie verti, su tuo nesutinka, o taip pat ieškinyje nurodo, kad ieškovai buvo netinkamai informuoti-šaukiami į bendrovės akcininkų susirinkimą, todėl ieškovai prevenciniu ieškiniu siekia uždrausti priimti UAB „G.“ sprendimus dėl šio bendrovės turto (vagonų) perleidimo. Taigi, iš šio ieškinio pagrindo, iš ieškinyje nurodytų aplinkybių, akivaizdžiai matyti, jog šiuo atveju materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas subjektai yra ieškovai bei kiti UAB „G.“ akcininkai, o ne R. J., kuris būdamas tik bendrovės vadovu veikia bendrovės visuotinio akcininkų paskyrimu ir kompetencijos ribose, veikdamas bendrovės įstatų ir pačių akcininkų nurodymais-sprendimais, vienvaldiškai vadovas veikia bendrovės vardu tik bendrovės santykiuose su kitais asmenimis, vadovas veikia bendrovės ir akcininkų naudai (tai ir akcentuojama akcinių bendrovių įstatyme), įgyvendina akcininkų sprendimus, tuo tarpu šiuo atveju pagal ieškovų daromas ieškinyje prielaidas yra ginčas tarp pačių akcininkų dėl vagonų vertės ir perleidimo už netinkamą kainą, todėl laikoma, kad R. J. pagal pateiktą ieškovų kaip akcininkų prevencinį ieškinį nėra ginčijamo materialiojo teisinio santykio šalimi ir jam reikšti prevencinį ieškinį (LR CK 6.255 str.) nėra pagrindo, tuo labiau laikyti jį atsakovu, taip varžant valdymo organo teises-neleidžiant vykdyti akcininkų sprendimus, taikant jo atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones, priteisiant iš jo bylinėjimosi išlaidas ieškinio patenkinimo atveju. LAT 2008-02-11 nutartyje Nr. 3K-3-73/2008 (analizavęs būtent panašią situaciją, kai akcininkai siekė uždrausti vadovui vykdyti tam tikras įmonės valdymo organo funkcijas) yra nurodęs konkrečias prevencinio ieškinio pateikimo sąlygas konkrečiam atsakovui. Šiuo atveju, ieškiniu pasirinktas atsakovu R. J. lemia ieškovo pasirinktą teisę kreiptis į Vilniaus apylinkės teismą. Kitų atsakovų buveinės sąlygoja kitokį teismingumą. Ieškinys, kuriuo yra siekiama varžyti bendrovės vadovo teises, negali būti kvalifikuotas prevenciniu ieškiniu, o ir reikalavimas dėl įmonės vadovą netinkamos veiklos bendrovės atžvilgiu vykdymo, t.y. ekonominio neefektyvumo ar žalingumo ginami teisine priemone taikoma procedūra kuria reiškiamas reikalavimas patikrinti juridinio asmens dalyvių valdymas yra tinkamas, o šiuo atveju tinkama gynimo priemonė galėtų būti juridinio asmens veiklos tyrimas. Tačiau kaip minėta, šiuo atveju ieškovai realiai pateikė prevencinį ieškinį UAB „G.“ kitiems akcininkams, nesutikdami su jų norais perleisti bendrovės turtą už mažesnę nei jų reali vertė, nesutikdami su galimu ieškovui nepalankiu bendrovės sprendimu, kurio įtakoti pasirinktas atsakovas R. J. nebūdamas akcininku negali. Įvertinus nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju R. J. yra laikytinas netinkamu atsakovu, todėl teikti ieškinį teismui remiantis jo gyvenamąja vieta nėra pagrindo. Priėmus ieškinį pagal nurodytą R. J. gyvenamąją vietą iš esmės būtų pažeisti kitų UAB „G.“ akcininkų teises-kurių gyvenamosios vietos nėra Vilniuje. Atsižvelgiant į tai, kad pagal ieškovų ieškinyje nurodytas aplinkybes ginčas yra kilęs tarp akcininkų, dėl to, kad akcininkai būsiančiame bendrovės susirinkime gali priimti kitokį sprendimas nei pageidauja ieškovai, kad ginčas nėra kilęs tarp vadovo ir akcininkų, kad kaip patys ieškovai ieškinyje nurodė jog bendrovės vadovas (šiuo atveju R. J.) tik įgyvendina akcininkų priimtą sprendimą, todėl šiuo atveju ieškovų pasirinktas atsakovu R. J. neturi sąlygoti bylos teismingumo.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, pareikštas ieškinys yra neteismingas Vilniaus m. apylinkės teismui, nes R. J. nėra ginčijamo materialiojo teisinio santykio dalyvis, jis sprendimų dėl tokio turto perleidimo nepriima, o tik įgyvendina akcininkų sprendimus, todėl nėra pagrindo ieškinį priimti Vilniaus m. apylinkės teismui pagal LR CPK 33 str. 1 d. (kai tik R. J. gyvenamoji vieta yra Vilniuje), o turėtų reiškiamas pagal patikslintą ieškinį, nurodžius realius prevencinio ieškinio atsakovus ir teikiant kompetentingam teismui pagal tinkamus atsakovus (LR CPK 137 str. 2 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 137 str. 2 d. 2 p., 290-292 str.,

nutaria:

atsisakyti priimti ieškovų V. Z. ir A. Ž. ieškinį atsakovams R. J., UAB „G.“, O. B., S. M., B. L. kaip neteismingą Vilniaus m. apylinkės teismui.

Išaiškinti ieškovams, kad su ieškiniu jie gali kreiptis pagal pasirinktų atsakovų gyvenamas vietas, kad atsisakymas priimti ieškinį neužkerta kelio įstatymų nustatyta tvarka pateikti patikslintą ieškinį teisme pagal teismingumą kompetetingam teismui.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rima Krušnienė