Kauno apylinkės teismo nutartis

Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Jūratė Petraškienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos Jonavos rajono savivaldybės administracijos skundą dėl antstolio Nikolajaus Alenino veiksmų, suinteresuotiems asmenims - antstoliui Nikolajui Aleninui ir skolininkei V. R.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolis Nikolajus Aleninas 2012-11-05 patvarkymu pareiškėjo skundą atsisakė tenkinti, ir jį su vykdomąja byla persiuntė Jonavos rajono apylinkės teismui. Patvarkyme nurodė, kad įstatymai nesuteikia antstoliui teisės keisti vykdomųjų dokumentų turinį bei užeiti už su vykdymo veiksmų atlikimu susijusios rezoliucinės sprendimo dalies ribų, o teismo priimtas sprendimas iškeldinti skolininkę su nepilnamečiais vaikais suteikiant jiems konkrečią gyvenamąją patalpą - (duomenys neskelbtini), yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas (LR CPK 18 str.), todėl nei išieškotojui, nei antstoliui nėra suteikta teisė keisti teismo sprendimą ar jo vykdymo tvarką (LR CPK 585 str. 4 d., 640 str. 3 p.). Vykdymo procese antstolis nebuvo gavęs jokių duomenų, kad vykdomajame dokumente nurodyta teismo sprendimo rezoliucinė dalis būtų pakeista, todėl išieškotojo sprendimas suteikti skolininkei su nepilnamečiais vaikais kitą gyvenamąją patalpą nei nurodyta teismo sprendime, sudarė kliūtis antstoliui laikytis teismo sprendimo privalomumo principo (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d., LR CPK 18 str.) ir dėl tokių išieškotojo veiksmų vykdomojo dokumento priverstinis vykdymas pasidarė neįmanomas. Išieškotojas, turėdamas pareigą aktyviai domėtis vykdymo eiga, iki antstolio skundžiamų veiksmų atlikimo nebuvo reiškęs jokių priekaištų dėl vykdymo eigos, todėl jo argumentai dėl iškeldinimo proceso vilkinimo yra nepagrįsti (v.b.l.44).

Suinteresuotas asmuo (skolininkė) V. R. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Vykdomosios bylos Nr.0165/11/00464 medžiaga nustatyta, kad Jonavos rajono savivaldybės administracija 2011-04-08 pateikė antstoliui N.Aleninui vykdyti vykdomąjį raštą Nr,2-2958-217/2010, išduotą 2011-03-31 Jonavos r. apylinkės teismo, dėl V. R. ir jos nepilnamečių vaikų (E. R., D. R., M. R., T. R. ir M. R.) iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos esančios adresu (duomenys neskelbtini), suteikiant jiems kitą gyvenamąją patalpą adresu (duomenys neskelbtini) (v.b.l.1-3). Šį vykdomąjį raštą antstolis 2011-04-18 patvarkymu priėmė vykdyti (v.b.l.4) ir 2011-04-19 priėmė raginimus skolininkei sprendimą įvykdyti geruoju, t.y. iki 2011-05-16 išsikelti iš buto su visu priklausančiu turtu (v.b.l.7). Informatikos iš Ryšių departamentas prie LR VRM informavo antstolį, jog skolininkė V. R. nuo 2011-04-16 atlieka bausmę Panevėžio pataisos namuose (v.b.l. 13), todėl raginimą įvykdyti sprendimą antstolis išsiuntė V. R. į bausmės atlikimo vietą (v.b.l.14-17). Tačiau Panevėžio pataisos namai informavo antstolį, jog 2011-05-12 V. R. paleista ir išvyko gyventi į Marijampolę (v.b.l.18). Skolininkei jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu antstolis siuntė raginimus 2011-06-14, 2011-07-08 ir 2011-08-29 (v.b.l.19-21, 22-24, 25-28). 2012-03-07 antstolis raginimą V. R. įteikė specialiame interneto tinklalapyje (v.b.l.30). Jonavos rajono savivaldybės administracija 2012-01-13 raštu Nr.6B-06-212 informavo antstolį, jog (duomenys neskelbtini) gyvenamosios patalpos bus rekonstruojamos ir V. R. skirta gyvenamoji patalpa Nr.32 po rekonstrukcijos neišliks, todėl V. R. suteikiamas kitas socialinis būstas adresu (duomenys neskelbtini) (v.b.l.29). Antstolis 2012-10-04 nustatęs, kad išieškotojas nesuteikęs skolininkui su nepilnamečiais vaikais vykdomajame dokumente nurodytos gyvenamosios patalpos, savo veiksmais sprendimo įvykdymą padarė neįmanomu, priėmė išieškojimo negalimumo aktą Nr.0165/11/00464/AKT-1, tą pačią dieną vykdomąją bylą patvarkymu užbaigė bei grąžino vykdomąjį dokumentą išieškotojui (v.b.l.31-32).

Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų įpareigoja antstolį savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad jam pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 str. 2 d., Antstolių įstatymo 3 str.1 d.). Pareiškėjas nurodo, jog antstolis skolininkės iškeldinimo procesą vilkino, kol nebeliko skolininkei skirtų gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini). Vykdomosios bylos medžiaga nustatyta, kad vykdomasis dokumentas dėl V. R. ir jos nepilnamečių vaikų iškeldinimo iš buto, adresu (duomenys neskelbtini), antstolio N.Alenino kontoroje priimtas vykdyti 2011-04-18. Antstoliui išsiuntus 2011-04-19 raginimą skolininkei sprendimą įvykdyti geruoju paaiškėjo, jog skolininkės nurodytu adresu nėra. Iš antstolio atžymų (2011-04-22, 2011-09-23) vykdomajame rašte matyti, kad skolininkei įteikti raginimo jos gyvenamosios vietos adresu nepavyko (v.b.l.3). Nustatyta, jog skolininkė laikotarpiu 2011-04-16 – 2011-05-12 atliko bausmę įkalinimo įstaigoje, o vėlesniais duomenimis – išvyko gyventi į Marijampolę (v.b.l.13,18). Antstolis, siekdamas įteikti skolininkei procesinius dokumentus, surašė penkis raginimus - 2011-04-19, 2011-05-12, 2011-06-14, 2011-07-08 ir 2011-08-29 įvykdyti sprendimą geruoju, tačiau jų įteikti negalėjo, nenustačius skolininkės buvimo vietos. Tęsdamas vykdymą, raginimą įvykdyti sprendimą geruoju, antstolis 2012-03-07 paskelbė specialiame interneto tinklalapyje (CPK 660 str.), nustatant 35 dienų terminą išsikelti iš buto adresu (duomenys neskelbtini) į suteiktą gyvenamąją patalpą – (duomenys neskelbtini) (v.b.l.30). Tačiau pasibaigus sprendimo įvykdymo terminui, priverstinio iškeldinimo nevykdė, remdamasis 2012-01-13 išieškotojo pateiktu raštu, jog į teismo sprendimu skolininkei skirtas patalpas iškeldinimo vykdyti nebegali, kadangi gyvenamoji patalpa po rekonstrukcijos nebeišliks. Surinkti įrodymai patvirtina, kad antstolis negalėjo operatyviai įvykdyti teismo sprendimo dėl objektyvių priežasčių: skolininkė atlikinėjo bausmę, vėliau – nebuvo žinoma jos gyvenamoji vieta, bute, iš kurio turėjo būti iškeldinta ji negyveno. Vykdomosios bylos medžiaga patvirtina, kad antstolis ėmėsi būtinų priemonių skolininkės gyvenamajai vietai nustatyti, o ją nustatęs – siuntė procesinius dokumentus nustatytu skolininkės gyvenamosios vietos adresu, tačiau pastarieji buvo neįteikti. Nepavykus įteikti raginimo skolininkei paštu, antstolis raginimą įvykdyti sprendimą geruoju paskelbė viešai. Iš vykdomosios bylos matyti, kad teismo sprendimą pagal pateiktą vykdomąjį raštą antstolis vykdė beveik 9 mėnesius, iki išieškotojas pranešė (2012-01-13), jog skolininkei skirtų patalpų nebeliks ir nurodė kitas išieškotojo skirtas gyvenamąsias patalpas. Vadovaujantis CPK 640 str., išieškotojas turi pareigą bendradarbiauti su antstoliu vykdymo procese, aktyviai domėtis vykdymo eiga. Pareiškėjas nepateikė duomenų, jog domėjosi vykdymo eiga ir pats buvo aktyvus vykdymo procese, ėmėsi priemonių skolininkės buvimo vietai nustatyti bei bendradarbiavo su antstoliu dėl greitesnio teismo sprendimo įvykdymo. Įvertinus aptartas aplinkybes, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad antstolis vykdymo procesą vilkino.

Vykdydamas teismo sprendimus, antstolis vadovaujasi vykdomuoju dokumentu (CPK 586 str.). Į vykdomąjį raštą pažodžiui įrašomos teismo sprendimo rezoliucinės dalies nuostatos (CPK 648 str. 1 d. 4 p.). Taip sprendime išreikšta teismo valia įgauna praktinį vykdomąjį pobūdį. 2010-12-27 teismo sprendimu buvo nuspręsta iškeldinti skolininkę su nepilnamečiais vaikais iš gyvenamųjų patalpų, suteikiant jiems kitą gyvenamąją patalpą – 45.55 kv.m. bendro ploto patalpą adresu (duomenys neskelbtini). 2012-01-13 išieškotojas pranešė antstoliui, jog skolininkei V. R. suteikiamas kitas socialinis būstas, adresu (duomenys neskelbtini) Nurodė, kad teismo sprendimu skolininkei skirtos patalpos nebeišliks ir iškeldinimas į šias patalpas nebegalimas. Antstolis tokią išieškotojo poziciją ginčija ir nurodo, jog įstatymas nei išieškotojui, nei antstoliui nesuteikia teisės keisti teismo sprendimą ar jo vykdymo tvarką. (LR CPK 585 str.4 d., 640 str.3 p.).

Jeigu vykdymo tvarka tampa neaiški dėl to, kad po teismo sprendimo priėmimo ir iki vykdymo įvyko pakeitimų, dėl kurių nebegali būti įvykdytas teismo sprendimas, tai dėl naujų aplinkybių faktinio konstatavimo ir teisinio įvertinimo galimi dvejopi padariniai. Pirma, šį klausimą teismas turi išspręsti toje pačioje byloje (CPK 7 str.), savo ar byloje dalyvaujančių asmenų iniciatyva, išaiškindamas teismo sprendimo vykdymo tvarką ar spręsdamas dėl įvykdymo tvarkos pakeitimo. Sprendimo vykdymo tvarka ir būdas pagal CPK 589 ir 593 straipsnius gali būti keičiami tol, kol nepakeičiama sprendimo esmė. Antra, jei iškilusių vykdymo problemų toje pačioje byloje išspręsti nepakeičiant sprendimo esmės neįmanoma, turi būti iškeliama nauja civilinė byla (CPK 279 str. 4 d.). Keliant naują bylą, jos sprendimas bus kur kas operatyvesnis nei įprastiniu atveju, nes teismas galės remtis prejudiciniais faktais ir bylos įrodinėjimo dalykas susiaurės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio mėn. 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2009). Šioje byloje antstolis vykdė teismo sprendimą dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, suteikiant kitas gyvenamąsias patalpas, kurios teismo buvo vertintos atsižvelgiant į iškeldinamos šeimos poreikius. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, kad tarp šalių susiklostė faktiniai socialinio būsto nuomos santykiai. Nuomos sutartis nuomininkui sukuria prievolinės prigimties valdymo ir naudojimosi teises. Šios teisės praktine prasme gali būti įgyvendintos tik į konkretų, individualizuotą objektą (CK 6.477 str. 3 d.). Jei sutarties dalykas keičiasi, vadinasi, keičiasi ir sutartis. Todėl pagal savo sukuriamus teisinius padarinius CK 6.616 straipsnio taikymas civiliniame procese teisiniu požiūriu reiškia nuomos sutarties pakeitimą teismo tvarka (CK 6.223 str. 2 d. 2 p.). Nagrinėjamu atveju skolininkė su nepilnamečiais vaikais turėjo būti iškeldinta į 45,55 kv.m. bendro ploto gyvenamąsias patalpas. Išieškotojas nurodė, jog skolininkei suteikia kitą socialinį būstą adresu (duomenys neskelbtini), tačiau nurodyta vietovė netiksli, neaiškus skiriamų patalpų plotas, stovis bei jų tinkamumas gyventi skolininkei su nepilnamečiais vaikais. Atsižvelgiant į tai teismas konstatuoja, kad antstolis neturi teisės atlikti tokių procesinių vykdymo veiksmų, kurie pakeistų materialinio civilinio santykio turinį, nustatytų ar pabaigtų ginčo šalių materialines teises ir pareigas. Todėl antstolis pagrįstai, vadovaudamasis CPK 631 str. 1d. 5p. konstatavo, kad išieškotojas savo veiksmais sprendimo įvykdymą padarė neįmanomą, ir užbaigęs vykdomąją bylą vykdomąjį dokumentą grąžino išieškotojui.

Antstolis nurodo, jog išieškotojas iš dalies pats trukdė vykdyti vykdomąjį dokumentą, kadangi neapsiėmė skolininko turto saugojimo. Nagrinėjant pareiškėjo skundą antstolis prašo remtis kitose vykdomosiose bylose pateiktais dokumentais dėl išieškotojo pozicijos, kuris nesutinka saugoti iškeldinamų asmenų turto ir prašo pateikti informaciją ar antstolis tikrai išnaudojo visas galimybes dėl iškeldinamo turto apsaugos kitiems asmenims, ar skolininkams buvo siunčiami raginimai, užklausimai dėl turto pasiėmimo ir apsaugos (b.l.14-15). Kadangi antstolio pateikti dokumentai pagrindžia kitų asmenų (V. A. ir V. Ž.) iškeldinimą pagal kitas vykdomąsias bylas, todėl pateiktų dokumentų šiuo atveju teismas nelaiko įrodymais ir sprendžiant šalių ginčą jais nesivadovauja.

Įvertinus aukščiau išdėstytą, konstatuotina, kad antstolio 2012-10-04 patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo jo neįvykdžius bei 2012-10-04 išieškojimo negalimumo aktas yra pagrįsti ir teisėti, jų naikinti pareiškėjo nurodytais motyvais teismas neturi pagrindo. Taip pat remiantis aukščiau nurodytoms aplinkybėmis, laikytinas teisiškai nepagrįstu reikalavimas įpareigoti antstolį užbaigti vykdomąją bylą visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą LR CPK 659 str. 2 d. nustatytais terminais. Todėl nurodytas reikalavimas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Skundą atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.