- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-24
- Bylos Nr.
- e2-636-241/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Gasiūnienė
- Ieškovas
- K. E.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos Vyriausybei
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo K. E. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 11 d. nutarties, kuria ieškovo K. E. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl turtinės ir neturinės žalos atlyginimo atsisakyta priimti ir ieškinys grąžintas jį padavusiam asmeniui.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės 170 252,85 Eur turtinės žalos atlyginimui ir 4 829 747,15 Eur neturtinės žalos atlyginimui. Ieškovas nurodė, kad žala jam buvo padaryta nagrinėjant Kauno miesto apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-1588-748/2013 pagal ieškovės A. E. ieškinį atsakovui K. E. dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo; byloje 2013 m. birželio 11 d. buvo priimtas sprendimas, kuris abiejų šalių buvo apskųstas apeliacine tvarka, ir kuris Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-86-555/2014, buvo pakeistas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015m. balandžio 10 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015, Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutarties dalis, kuria pakeista Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 11 d. sprendimo dalis dėl sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe valdomo turto padalijimo, panaikinta ir pakeista Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 11 d. sprendimo dalis dėl sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe valdomo turto. Atsakovo neteisėtus veiksmus ieškovas grindžia teismų šališkumu, tinkamo proceso neužtikrinimu, nurodo, kad neteisėtais teismų sprendimais buvo sužlugdytas jo verslas, jis negali naudotis jam priklausančiu turtu, negali įeiti į savo namus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2016 m. sausio 11 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo ieškinį. Teismas nurodė, kad ieškovas prašo taikyti valstybės civilinę atsakomybę už, jo nuomone, neteisėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo procesinį sprendimą ieškovo ir jo buvusios sutuoktinės santuokinio turto padalijimo byloje; nagrinėjant bylą pagal ieškovo ieškinyje suformuluotus reikalavimus ir nurodytą pagrindą, teismui reikėtų iš naujo vertinti įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų teisėtumą bei pagrįstumą, o būtent turto padalijimo dalyje – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo procesinį sprendimą, kuriuo buvo užbaigtas bylos nagrinėjimas. Teismas pabrėžė, kad teismo veiksmų ir jo priimtų procesinių dokumentų teisėtumas tikrinamas specialia instancine tvarka, t. y. skundžiant priimtą teismo sprendimą ar nutartį aukštesnės instancijos teismui apeliacine ar kasacine tvarka, tam tikrais atvejais ( išskyrus Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis) numatytas proceso atnaujinimo institutas ( CPK XVIII skyrius). Tik apeliacinės ar kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine ar kasacine tvarka, gali konstatuoti, jog skundžiamas žemesnės instancijos teismo sprendimas ar nutartis yra neteisėti, tačiau žemesnysis teismas neturi teisės vertinti įsiteisėjusios Aukščiausiojo Teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, padaryti priešingas išvadas, nei padarytos byloje, teisių gynimas tokia tvarka neleistinas. Galiojantys įstatymai nenumato kasacinės instancijos teismo veiksmų teisėtumo kontrolės formos nacionaliniuose teismuose. Teismo sprendimų ir nutarčių teisėtumo vertinimas kitokia, nei instancinė, tvarka pažeistų Konstitucijos 109 straipsnyje įtvirtintą teismų nepriklausomumo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-926/2000). Teismas nurodė, kad siekdamas pradėti naują civilinę bylą, o ne teikdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, ieškovas siekia iš naujo revizuoti įsiteisėjusį procesinį sprendimą išnagrinėtoje civilinėje byloje, todėl padarė išvadą, kad toks ieškinys yra nenagrinėtinas teisme ir jį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.
III. Atskirojo skundo argumentai
Ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 11 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti teismui spręsti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas netinkamai taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kadangi jame numatytas atvejis, kada ginčas negali būti nagrinėjamas teisme ir teismas negali imtis spręsti ginčo, nes ginčo išsprendimas nesukeltų teisinių pasekmių ir dėl šios priežasties nebūtų apgintos konkrečios asmenų teisės. Ginčas dėl žalos atlyginimo gali būti nagrinėjamas teisme. Ieškiniu siekia, kad būtų apgintos ieškovo pažeistos subjektinės teisės, jam būtų atlyginta padaryta žala, todėl teismas privalėjo ieškinį priimti ir ginčą nagrinėti.
2. Nagrinėjamu atveju teismas sprendė ne ieškinio priėmimo klausimą, bet nagrinėjo ginčą, nors toks ginčas gali būti nagrinėjamas tik teismui iškėlus civilinę bylą. Sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą ieškinio pagrįstumas nėra vertinamas. Ieškinys suformuluotas tinkamai, nurodytas ieškinio faktinis pagrindas, pateikti rašytiniai įrodymai, todėl nuspręsti ar ieškinio reikalavimai pagrįsti, bus galima tik atsakovui pateikus atsiliepimą ir išnagrinėjus visus byloje esančius rašytinius įrodymus. Pasisakyti dėl byloje esančių rašytinių įrodymų reikšmės ir jų svarbos teismas gali tik iškėlęs civilinę bylą, atlikęs visus teismui privalomus atlikti, iškėlus civilinę bylą, veiksmus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
Pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas asmuo, kurio teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeidžiami, turi teisę įstatymuose nustatyta tvarka kreiptis į teismą. Tokiu būdu užtikrinama asmens teisė savo interesus ginti teisme tiek nuo kitų asmenų, tiek nuo neteisėtų valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmų. Ieškovo pareikštą ieškinį teismas atsisakė priimti vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kuriame numatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Ieškovas pareiškė ieškinį dėl žalos, padarytos neteisėtais teismų veiksmais nagrinėjant civilinę bylą, atlyginimo. Taigi ieškinyje ieškovas kelia valstybės deliktinės civilinės atsakomybės klausimą. Tokio pobūdžio ginčai yra nagrinėjami teisme civilinio proceso tvarka. CK 6.272 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Šio straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad be turtinės žalos, atlyginama ir neturtinė žala.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, kad pateikiant naują ieškinį nėra galima revizuoti įsiteisėjusių procesinių sprendimų, tačiau pažymėtina, kad ieškovas ieškiniu įrodinėja valstybės civilinės atsakomybės sąlygas, atsiradusią žalą siedamas su teismų tinkamai neužtikrintu procesu, pareigos išspręsti tarp šalių kilusius ginčus neįvykdymu, ieškovo verslo sužlugdymu. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas bylos iškėlimo stadijoje neturi teisės tikrinti ieškinio pagrįstumo klausimo. Teismas šioje stadijoje patikrina, ar ieškinio tenkinimas objektyviai gali sukurti teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2015). Taigi dėl ieškovo ieškinio pagrįstumo bus galima spręsti tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Manydamas, kad ieškinys neatitinka procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų, teismas turi taikyti trūkumų šalinimo institutą, o ne atsisakyti priimti ieškinį.
Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, jog teismas netinkamai taikė ir aiškino CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą, todėl yra pagrindas teismo nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 3 p, 338 str.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 11 d. nutartį panaikinti ir ieškovo K. E. ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.