- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-03-10
- Bylos Nr.
- e2-1362-340/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01148-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Atviri duomenys“
- Atsakovas
- savivaldybės įmonei „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Atviri duomenys“ ieškinį atsakovei savivaldybės įmonei „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ dėl viešojo pirkimo „Įmonės integruotos informacinės sistemos priežiūros ir vystymo paslaugos“ sąlygų panaikinimo (pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini)). Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Manufacturing Process Optimisation“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Atviri duomenys“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) pripažinti neteisėtomis viešojo pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Įmonės integruotos informacinės sistemos priežiūros ir vystymo paslaugos“ sąlygas, išdėstytas Techninės specifikacijos 2.1.4 ir 3.7.4 punktuose bei Sistemos vystymo paslaugų apibrėžimą tiek, kiek nesudaromos galimybės įvertinti paslaugų apimčių bei apskaičiuoti paslaugos teikimo įkainio bei pripažinti neteisėtu galimybių susipažinti su Sistema nesudarymą; 2) priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant 893 Eur žyminį mokestį.
1.1. Ieškovė paaiškino, kad Perkančioji organizacija savivaldybės įmonė (toliau – SĮ) „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (toliau – VASA) CVP IS priemonėmis 2021 m. lapkričio 30 d. paskelbė apie atviro konkurso būdu vykdomą supaprastintą pirkimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Įmonės integruotos informacinės sistemos priežiūros ir vystymo paslaugos“ (toliau – Pirkimas). UAB „Atviri duomenys“ (toliau – Tiekėjas) dėl šio pirkimo sąlygų CVP IS priemonėmis 2021 m. gruodžio 7 d. pateikė pretenziją Nr. P-028 „Dėl viešojo pirkimo „Įmonės integruotos informacinės sistemos priežiūros ir vystymo paslaugos“ sąlygų“ (toliau – Pretenzija), o VASA, atsakydama į pretenziją, 2021 m. gruodžio 10 d. pateikė atsakymą raštu „Dėl UAB „Atviri duomenys“ rašto“, kuriame atmetė pretenzijoje išdėstytus reikalavimus (toliau – Atsakymas). Ieškovės nuomone, VASA nepagrįstai atmetė Tiekėjo pretenziją.
1.2. Ieškovė taip pat paaiškino, jog pretenzijoje nurodė išsamius argumentus dėl eilės pirkimo sąlygų punktų neteisėtumo, nes atsakovės paskelbtose pirkimo sąlygose pirkimo objektas apibrėžtas netinkamai, o pirkimo dokumentai, pažeidžiant VPĮ 35 straipsnio 4 dalyje nustatytą reikalavimą, yra netikslūs, neaiškūs ir dviprasmiški ir dėl to negalima įvertinti paslaugų apimties bei pateikti konkurencingo pasiūlymo, poreikių neapibrėžtumas Pirkimo dokumentuose neleidžia įvertinti paslaugų apimties.
1.3. Nurodė, kad į Sistemos palaikymo paslaugas įtraukiami netęstinio pobūdžio (konkretūs) darbai, tokie kaip „laikotarpio uždarymo procedūros“ (TS 2.1.4.1 p.), duomenų importas (TS 2.1.4.2 p.), rinkliavos perskaičiavimas ir grąžinimas (TS 2.1.4.3 p.), mokėjimo pranešimų parengimas išsiuntimui (TS 2.1.4.4. p.), net neapibrėžiant šių darbų atlikimo periodiškumo, nurodant, kad jie turi būti atlikti pagal PO poreikius, nors toliau reikalavimuose nurodyti griežti minėtų darbų atlikimo terminai. TS neapibrėžia pagrindinių paslaugos atlikimo parametrų: ar duomenų importas yra vienkartinis veiksmas ar periodinis, rinkliavos perskaičiavimas – vienkartinis ar periodinis veiksmas, mokėjimų pranešimų paruošimas išsiuntimui – neaišku, ar paslauga atliekama kas mėnesį, kas dieną ar kas savaitę. Atsakovės poreikių neapibrėžtumas Pirkimo dokumentuose neleidžia įvertinti paslaugų apimties.
1.4. Taip pat nurodė, jog TS 2.1.4.2 punkte nurodyta paslauga aprašoma prieštaringai, nes tame pačiame punkte nurodoma, kad ji atliekama pagal užsakovo poreikius ar tuo pačiu metu nurodomas konkretus terminas – sausio 17 diena. Iš TS net nėra aišku, ar egzistuoja realus poreikis šiai paslaugai, ar užsakovas gali jos iš viso neužsakyti, motyvuojant poreikio nebuvimu, kas lemia, jog vieni tiekėjai gali įvertinti paslaugos suteikimo sąnaudas, o kiti tiekėjai, žinodami tikruosius atsakovės „poreikius“ gali jų neįverti, o tai gali lemti, kad tiekėjų pasiūlymai tampa nepalyginami ir jais negalima realiai konkuruoti. TS nėra aiškiai nurodyta, ar rinkliavos perskaičiavimo ir grąžinimo funkcionalumas yra sukurtas, ar Sistemoje yra įdiegtas visas pranešimų paruošimo išsiuntimui funkcionalumas, ar tiekėjas turės atlikti funkcionalumo praplėtimą, ar turės būti atliekami duomenų paruošimo veiksmai ir jei taip, tai kokie. Tokie esminiai reikalavimai paslaugų atlikimui turi būti apibrėžti pirkimo sąlygose, kad būtų galima įvertinti paslaugos atlikimo pobūdį.
1.5. Ieškovė paaiškino, kad atsakydama į pretenziją, perkančioji organizacija tik dar labiau paryškino pirkimo sąlygų neaiškumą ir prieštaringumą, o pateiktas atsakymas patvirtina pretenzijos motyvų pagrįstumą. Tai, ar paslaugas visgi atlieka Tiekėjas ar pati Sistema turi didelės reikšmės teikiamų paslaugų apimties ir kainos įvertinimui bei tiekėjų galimybei parengti pasiūlymus, kurie gali būti tarpusavyje palyginami. Pažymėjo, jog paslaugų teikimo terminų skaičiavimo taisyklės pakeitimas nėra ir negali būti laikomas pirkimo sąlygos paaiškinimu ir patikslinimu, o yra pirkimų sąlygų pakeitimas. Akcentavo, kad jeigu pagal TS Tiekėjas turi daryti duomenų importą (TS 2.1.4.2 p.), tai jį ir daro Tiekėjas, o ne Sistema.
1.6. Pažymėjo, jog neįmanoma įvertinti vystymo paslaugų turinio ir apimčių, paslaugų sudėtingumo ir kitų svarbių parametrų, pagal kuriuos galima būtų paskaičiuoti pasiūlymo kainą. Taip pat, perkančioji organizacija negeba tinkamai apibrėžti Sistemos vystymo paslaugų, kad būtų galima šias paslaugas įsigyti taikant įkainį, kaip to reikalauja Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1S-95 patvirtintų Kainodaros taisyklių nustatymo metodikos 15 punktas.
1.7. Taip pat pažymėjo, jog atsakovės TS 1.1 punktas plačiai apibrėžia Sistemą, tačiau nenumato jokių galimybių susipažinti su Sistemos aprašymu, o tai neužtikrina sąžiningos Tiekėjų konkurencijos ir pažeidžia jų lygias galimybes parengti ir pateikti pasiūlymus. Nurodė, kad Perkančiosios organizacijos pateiktos internetinės nuorodos kaip tik patvirtina būtinybę susipažinti su Sistemos aprašymu, kadangi atsakovės atsakyme nurodyti pirkimai yra ženkliai siauresni ir apima tik vieną Sistemos elementą, o kiti Sistemos elementai net nėra aptarti, neskaitant to, kad ir minėtuose nuorodose nėra pateiktų jokių Sistemos ar jos dalių aprašymų, kas reiškia, jog savo veiksmais Perkančioji organizacija iš esmės paneigė galimybė ieškovei susipažinti su Sistemos aprašymu.
1.8. Ieškovė paaiškino, kad iš TS 3.7.4 punkto nuostatų yra neaišku, ar įgyjamos teisės apima visą Sistemą, ar tik atskirus modulius, ar perduodamos tik autorinės teisės ar ir sistemos valdymo ir nuosavybės teisės. Šios nuostatos turėjo būti aiškiai ir nedviprasmiškai išdėstytos tam, kad būtų galima parengti pasiūlymą, o to nepadarius pažeidžiama teikėjo teisė pateikti pasiūlymą. Be kita ko, Perkančiosios organizacijos atsakymas, kad „PO nereikalauja autorinių teisių perdavimo“ tiesiogiai prieštarauja TS 3.7.3 punktui, numatančiam, kad „Paslaugų teikėjas, nepažeidžiant autoriaus teisių turėtojo ar trečiųjų šalių intelektinės nuosavybės teisių, sutartimi perduoda Užsakovui autorių turtines teises“.
1.9. Akcentavo, jog remiantis teismų praktika, Perkančioji organizacija turėjo nutraukti Pirkimą ir, pataisytas pirkimo sąlygas, išdėstyti naujai paskelbtame pirkime, taip pat, Perkančiosios organizacijos teisė aiškinti ir tikslinti pirkimo dokumentus yra ribota. Perkančioji organizacija, ignoruodama ginčo klausimu suformuotą teismų praktiką, ėmėsi teisės aktuose nenumatytų ir neproporcingų priemonių: neturėdama nei teisinio, nei faktinio pagrindo Pretenziją kvalifikavo kaip „prašymą paaiškinti jame nurodytas Pirkimo dokumentų nuostatas“, tačiau jos pacituotas VPT paaiškinimas nagrinėjamu atveju visiškai netinka, kadangi jis apima tuos atvejus, kai Perkančiosios organizacijos pateiktame dokumente nenurodytas jos pavadinimas „pretenzija“ ar „prašymas“.
Atsiliepimas
2. Atsakovė SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo: 1) vadovaujantis CPK 293 straipsnio 2 punktu bylą nutraukti, nes ieškovė nesilaikė privalomos išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos; 2) jeigu nebūtų tenkinamas prašymas bylą nutraukti – ieškovės ieškinį atmesti, nes ji neturi teisinio suinteresuotumo šioje byloje; 3) atmesti ieškovė ieškinį visa apimti kaip nepagrįstą; 4) priteisti iš ieškovės atsakovės naudai pastarosios patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2.1. Atsakovė nurodė, kad ieškovės pateiktas Raštas savo turiniu buvo prašymas paaiškinti ieškovei neaiškias Pirkimo dokumentų sąlygas, tačiau jau vietoje tokio aiškaus prašymo tiesioginio suformulavimo, ji Rašte iš karto reikalavo Pirkimo nutraukimo.
2.2. Paaiškino, kad ieškovė nepasinaudojo privaloma ikiteismine ginčų nagrinėjimo stadija, todėl, vadovaujantis CPK 293 straipsnio 2 punktu, byla yra nutrauktina. 2021 m. gruodžio 7 d. ieškovė pateikė Raštą, t. y. dokumentą, kurį tik pavadino „pretenzija“, tačiau savo turiniu šiame dokumente pateikta informacija neatitiko pretenzijai keliamų reikalavimų, ieškovė faktiškai pateikė klausimus, kuriais prašė paaiškinti Pirkimo sąlygas. Tą 2021 m. gruodžio 10 d. Paaiškinimuose aiškiai nurodė atsakovė ir pateikė atsakymus į ieškovės pateiktus klausimus, atsakymai buvo išviešinti visiems Pirkimo dalyviams. Be kita ko, ieškinyje ieškovė ginčija, kad Paaiškinimai tariamai keičia Pirkimo sąlygų esmę, tačiau dėl šių Paaiškinimų ir jų turinio ieškovė nepateikė ne tik pretenzijos, bet išvis jokio rašto, kas reiškia, jog ji nesilaikė imperatyvių VPĮ ir CPK reikalavimų dėl būtinos išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos. Ieškovės Rašte pateikti klausimai savo turiniu negali būti laikomi pretenzija.
2.3. Atsakovė nurodė, kad ieškinys turi būti atmestas, kadangi ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo šioje byloje, ji abstrakčiai ir subjektyviais teiginiais piktinasi tam tikromis Pirkimo sąlygų nuostatomis, atsakovės pateiktais Paaiškinimais – tačiau ne tik kad neįrodinėja, bet net išvis nenurodo, kaip ieškovei nepatinkančios Pirkimo dokumentų nuostatos konkrečiai pažeidžia būtent jos subjektines teises. Akcentavo, kad Tiekėjui nėra pripažįstamas teisinis suinteresuotumas ginčyti viešojo pirkimo sąlygas, kuris grindžiamas ne savo subjektinių teisių pažeidimu, o „viešojo intereso gynimu“, t. y. bendru siekiu užtikrinti sąžiningą ir konkurencijos sąlygas atitinkančių pirkimo procedūrų vykdymą, perkančiosios organizacijos sprendimų priėmimą.
2.4. Ieškovė kelia tuos pačius klausimus dėl Pirkimo dokumentų nuostatų turinio, į kuriuos išsamūs ir konkretūs atsakymai, nekeičiantys Pirkimo dokumentų esmės, buvo pateikti dar atsakovės Paaiškinimuose, ignoruodama aiškius ir nedviprasmiškus atsakovės Paaiškinimus, ieškovė iš konteksto ištraukia atskirus žodžius ar jų junginius ir bando įrodinėti savo „teisybę“, t. y. išimtinai visiškai subjektyvias savo pačios interpretacijas, nepagrindžiamas visiškai jokiais įrodymais. Nurodė, jog atsakovės pateikti argumentai ir faktas, kad Pirkime kitiems tiekėjams dėl Pirkimo dokumentų klausimų nekilo ir Pirkime buvo gauti dviejų tiekėjų pasiūlymai, aiškiai paneigia tokias ieškovės subjektyvias interpretacijas.
2.5. Nurodė, kad perkamų paslaugų teikėjas neturės sukurti atitinkamų funkcionalumų – juos jau turi pati Sistema, paslaugų teikėjas turės teikti tik jų palaikymo paslaugas pagal TS 2.1 skyriaus reikalavimus. Pažymėjo, jog TS 2.1.4 p. išskirtiems Sistemos funkcionalumams turės būti teikiamos tęstinės, t. y. Sistemos palaikymo, paslaugos. Atsakovė Atsakyme aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtino, jog TS 2.1.4 p. išskirtiems Sistemos funkcionalumams teikiamos tęstinės Sistemos palaikymo paslaugos, o ne konkretūs netęstinio pobūdžio darbai. Pabrėžė, jog TS 2.1.4 p. nurodytų funkcionalumų palaikymas yra Sistemos palaikymo paslaugų dalis, teikdamas šias Sistemos palaikymo paslaugas būsimas paslaugų teikėjas turės užtikrinti nuolatinį šių funkcionalumų palaikymą (ne šių funkcionalumų įgyvendinimą, kaip iš esmės suponuoja savo ieškinyje ieškovė) – kaip tai yra aiškiai nurodyta TS ir papildomai buvo patvirtina teikiant Atsakymą.
2.6. Akcentavo, jog kitiems dalyvavimu Pirkime potencialiai suinteresuotiems tiekėjams klausimų dėl TS turinio nekilo: pirkime dalyvavo ir Pirkimo dokumentų reikalavimus atitinkančius pasiūlymus pateikė 2 tiekėjai, kurie pasiūlė labai artimas kainas, kas patvirtina, kad jie iš esmės vienodai suprato TS reikalavimus ir pagal jas perkamų paslaugų reikalavimus bei apimtis.
2.7. Taip pat paaiškino, jog TS 2.1.4 p. numatytų funkcionalumų (įskaitant ir 2.1.4.1 p.) veikimo užtikrinimo paslaugos yra Sistemos palaikymo paslaugų dalis ir privalo būti teikiamos nuolat. „Uždarymo procedūras“ atliekamos kalendorinių metų pradžioje, atliekantis funkcionalumas jau yra sukurtas, paslaugų teikėjas jo nekurs, tik turės užtikrinti jau esančio Sistemos funkcionalumo tinkamą veikimą. Atitinkamai, atsižvelgdamas į esamo funkcionalumo palaikymo paslaugų pobūdį ir atsakovės poreikius užtikrinti stabilų (nenutrūkstamą) ir patikimą Sistemos darbą, atsakovė TS 2.1.4.1 p. nustatė konkretų terminą, iki kada turi būti pradėtos teikti Sistemos palaikymo paslaugos būtent šio funkcionalumo atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai ir siekdama, jog „uždarymo procedūra” būtų tinkamai atlikta 2022 metų pradžioje, TS apsibrėžė konkretų terminą nuo kada paslaugų teikėjas privalo užtikrinti TS 2.1.4 p. nurodyto funkcionalumo sklandų ir nepertraukiamą veikimą.
2.8. Nurodė, jog Perkančioji organizacija negali iš anksto identifikuoti konkrečių vystymo paslaugų (užsakymų), kadangi poreikis konkretiems užsakymams jai gali paaiškėti eksploatuojant Sistemą Sutarties vykdymo metu, todėl vystymo paslaugų apimtis yra apibrėžta maksimalia galimų užsakyti tokių paslaugų apimtimi, nustatyta Pirkimo sąlygų 2 priedo 3 dalyje. Iš anksto atsakovė negali žinoti tikslios faktiškai nupirktų vystymo paslaugų apimties, būtent todėl Pirkimo sąlygose yra numatyta, kad už šias paslaugas Perkančioji organizacija mokės pagal paslaugų teikėjo pasiūlyme pasiūlytą valandinį įkainį.
2.9. Pabrėžė, kad ieškovė net ir ieškinyje nenurodė ir nepagrindė, kokios konkrečios informacijos apie Sistemą ir dėl kokių priežasčių jai neva trūko tam, kad galėtų pateikti pasiūlymą, o tokie ieškovės veiksmai tik dar kartą patvirtina, kad teikdama ieškinį ji siekia ne ginti kokias nors realias savo subjektines teises, bet siekia kitų, tik jai pačiai žinomų, tikslų.
2.10. Nurodė, jog remiantis TS 3.7.4 p., atsakovė nereikalauja perleisti visų autorinių teisių, t. y. neriboja šias teises perdavusio paslaugų teikėjo teisės be atskiro užsakovo sutikimo toliau vystyti, tobulinti, platinti ir atlikti kitus reikiamus veiksmus su sukurta programine įranga ar parengtais projektiniais dokumentais.
Šalies argumentai
3. Ieškovė pateikė dubliką, kuriame palaiko ieškinyje nurodytus argumentus ir prašo ieškinį tenkinti.
3.1. Papildomai nurodė, jog Techninės specifikacijos 2.1.4 punkte atskirai išvardinti netęstinio pobūdžio (konkretūs) darbai, kuriuos atsakovė formaliai priskiria sistemos palaikymo paslaugoms, pagal savo pobūdį net neatitinka sistemos palaikymo apibrėžimo, jų įtraukimas į Sistemos palaikymo paslaugų apimtį lemia, kad Pirkimo sąlygose lieka neapibrėžtos tokių paslaugų teikimo sąlygos, o būtent tokių poreikių neapibrėžtumas Pirkimo dokumentuose neleidžia ieškovei įvertinti paslaugų apimties.
3.2. Taip pat nurodė, kad paslaugų teikimo terminų skaičiavimo taisyklės pakeitimas nėra ir negali būti laikomas pirkimo sąlygų paaiškinimu ir patikslinimu, nes tai yra akivaizdus pirkimų sąlygų pakeitimas. Be kita ko, atsakovė, ginčo pirkime formuodama savo poreikius bei apibrėždama pirkimo objektą, nurodė neproporcingai trumpus paslaugų teikimo terminus, kurių taikymo vėliau pati atsisakė jau veikiančio tiekėjo atžvilgiu, o tai pagrindžia, kad tokiais apsunkintais, griežtais, tačiau nebūtinais reikalavimais buvo siekiama apsunkinti ieškovės dalyvavimą pirkime.
3.3. Pažymėjo, jog pasiūlymus pirkime pateikė tik esamas ir buvęs paslaugų teikėjas, todėl tai neleidžia daryti išvados, kad pirkimo sąlygos yra aiškios, o atsakovė pateikė informaciją apie bendrus pasiūlymų dydžius, tačiau pačių pasiūlymų nepateikė.
3.4. Paaiškino, jog atsakovės atsakyme nurodyti pirkimai yra ženkliai siauresni ir apima tik vieną Sistemos elementą, o kiti Sistemos elementai net nėra aptarti, jau nekalbant apie tai, kad ir minėtuose nuorodose nėra pateiktų jokių Sistemos ar jos dalių aprašymų, kas rodo, jog savo veiksmais atsakovė iš esmės paneigė galimybę ieškovei susipažinti su Sistemos aprašymu.
3.5. Papildomai pažymėjo, jog ieškovė aiškiai nurodė teikiamo dokumento pavadinimą „pretenzija“, todėl Perkančiajai organizacijai kilo VPĮ 103 straipsnyje nustatyta pareiga išnagrinėti pretenziją, o tokios teisės perkvalifikuoti atsakovės teiktą pretenziją į prašymą paaiškinti nesuteikia nei VPĮ ar kitas teisės aktas, nei atsakovės nurodoma teismų praktika. Ieškovės nuomone, atsakovė turi teisę pretenziją tenkinti arba jos netenkinti, tačiau ji negali ignoruoti pretenzijos pateikimo fakto.
3.6. Akcentavo, kad reikalavimas pateikti pasiūlymą, kai ginčijamos viešojo pirkimo sąlygos, nekvalifikuotinas kaip teisinio suinteresuotumo turėjimo sąlyga. Be kita ko, tai, kad šalia ieškovės ginamų subjektinių teisių egzistuoja ir visuomenės suinteresuotumas bendru viešųjų pirkimų teisėtumu niekaip nepaneigia ir nepašalina ieškovės suinteresuotumo nagrinėjamoje byloje, kadangi ji gina savo subjektines teises ir teisėtus interesus.
Atsiliepimas
4. Atsakovė pateikė tripliką, kuriame palaikė atsiliepime į ieškinį keliamus reikalavimus.
4.1. Papildomai nurodė, jog ieškovės keliamos abejonės bei deklaratyvus teigimas priešingai nei nurodo atsakovė yra ne teisėtas savo teisių bei teisėtų interesų gynimas, o elementarus piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis bei nepagrįstas Pirkimo vilkinimas siekiant apsunkinti atsakovės veiklą.
4.2. Paaiškino, jog funkcionalumai yra sukurti, sistema funkcionalumų pagalba pati atliks Techninės specifikacijos 2.1.4 p. nurodytas paslaugas ir tiekėjui reikės atlikti tik palaikymo paslaugas. Tai reiškia, jog ieškovė galėjo remtis šia informacija, priimti sprendimą dėl dalyvavimo Pirkime ir konkuruoti dėl Pirkimo sutarties sudarymo, o Pirkimo laimėjimo ir Pirkimo sutarties sudarymo atveju ji būtų galėjusi teikti paslaugas būtent tokia apimtimi, kaip buvo nurodyta tiek Techninėje specifikacijoje, tiek ir atsakovės paaiškinimuose.
4.3. Papildomai paaiškino, kad nesusiję ir byloje nagrinėjamiems klausimams reikšmės neturi dublike ieškovės pateikti teiginiai dėl atsakovės sudarytos laikinos sutarties, kurioje „laikotarpio uždarymo“ terminas yra nustatytas iki sausio 10 d., nes laikinojoje sutartyje terminas buvo pasirinktas atsižvelgiant į tai, kad derybos dėl šios sutarties buvo pradėtos tik 2021 m. gruodžio 27 d., kas reiškia, jog buvo gana didelė tikimybė, kad iki 2022 m. sausio 5 d. apskritai gali būti per mažai laiko deryboms ir sutarties sudarymui. Pažymėjo, jog siekiant išvengti vėlesnio poreikio koreguoti sutarties nuostatas, atsakovė iš karto nurodė vėlesnę „laikotarpio uždarymo“ datą ir tai nereiškia, kad Pirkime nustatytą sausio 5 d. terminą atsakovė laiko per trumpu ir (ar) neproporcingu. Be kita ko, faktiškai „laikotarpio uždarymas“ buvo atliktas dar 2022 m. sausio 4 d.
4.4. Pabrėžė, jog būtent valandinio įkainio kainodara užtikrina tai, kad atsakovė galėtų įsigyti paslaugas, kurių konkrečios apimties šiam momentui ji nežino. Nagrinėjamu atveju būtent tiekėjo sugaištas laikas nulems bendrą tiekėjui mokamą atlygį, kuris apskaičiuojamas pagal tiekėjo pasiūlytą įkainį ir sugaištų valandų skaičių.
4.5. Nurodė, kad ieškovės vadovė yra buvusi atsakovės viešųjų pirkimų komisijos pirmininkė, pati dalyvavo atsakovei įsigyjant Sistemos palaikymo ir vystymo paslaugas, todėl akivaizdu, jog ji puikiai žino tiek administracinio pobūdžio informaciją apie tai, kas sukūrė Sistemą, kas vėliau teikė paslaugas ir pan., tiek ir techninio pobūdžio informaciją, tačiau turimas žinias naudoja absoliučiai manipuliacijai.
4.6. Pažymėjo, jog būtent atsakovės pateiktas Paaiškinimas yra tas sprendimas, kurį ieškovė turėjo ginčyti, vadovaudamasi VPĮ 101 straipsnyje nustatyta tvarka, jai nebuvo užkirstas kelias pasinaudoti gynybos priemonėmis, tačiau ji to nepadarė (padarė netinkamai) iš karto, inicijuodama bylą ir pažeisdama išankstinę ginčo ne teisme tvarką.
Šalies argumentai
5. Ieškovė taip pat pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriais iš esmės palaikė ieškinyje ir dublike nurodytus argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Teismo nustatytos faktinės aplinkybės.
6. Byloje nustatyta, kad atsakovė SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ CVP IS priemonėmis 2021 m. lapkričio 30 d. paskelbė atviro konkurso būdu vykdomą supaprastintą pirkimą „Įmonės integruotos informacinės sistemos priežiūros ir vystymo paslaugos“ (pirkimo Nr. Nr. (duomenys neskelbtini)).
7. Ieškovė UAB „Atviri duomenys“ dėl šio pirkimo sąlygų CVP IS priemonėmis 2021 m. gruodžio 7 d. pateikė pretenziją Nr. P-028 „Dėl viešojo pirkimo „Įmonės integruotos informacinės sistemos priežiūros ir vystymo paslaugos“ sąlygų“.
8. Atsakovė 2021 m. gruodžio 10 d. raštu „Dėl UAB „Atviri duomenys“ rašto“ atmetė ieškovės pretenziją.
9. 2021 m. gruodžio 15 d. ieškovė kreipėsi į teismą prašydama: pripažinti neteisėtomis viešojo pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Įmonės integruotos informacinės sistemos priežiūros ir vystymo paslaugos“ sąlygas, išdėstytas Techninės specifikacijos 2.1.4 ir 3.7.4 punktuose bei Sistemos vystymo paslaugų apibrėžimą tiek, kiek nesudaromos galimybės įvertinti paslaugų apimčių bei apskaičiuoti paslaugos teikimo įkainio bei pripažinti neteisėtu galimybių susipažinti su Sistema nesudarymą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Dėl privalomos išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.
10. Perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumo peržiūros procedūra apima privalomą ikiteisminę stadiją (VPĮ 101 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 423² straipsnio 1 dalis). Tiekėjas, prieš kreipdamasis į teismą, turi laikytis Viešųjų pirkimo įstatyme nustatytos privalomos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Ieškinyje negali būti reiškiami reikalavimai, kurie nebuvo keliami tiekėjo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka (CPK 423³ straipsnio 2 dalis). Ieškinio pagrindas turi sutapti su tiekėjo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis buvo grindžiamas tas kreipimasis (CPK 423³ straipsnio 3 dalis).
11. Tarp šalių kilo ginčas, ar ieškovė tinkamai pasinaudojo privaloma ginčų sprendimo ne teisme tvarka. Ieškovė savo 2022 m. gruodžio 7 d. rašte (pretenzijoje) pateikė atsakovei du reikalavimus: 1) ištaisyti Techninės specifikacijos 2.1.4-2.1.6 ir 3.7.4 punktuose esančius netikslumus bei dviprasmybes ir aiškiai apibrėžti TS 1.3.3 pateikto sistemos vystymo paslaugų turinį, kad būtų galima įvertinti paslaugų apimtis bei pateikti tinkamai apskaičiuotą bei konkurencingą pasiūlymą, 2) ištaisius šioje pretenzijoje nurodytas neteisėtas, prieštaringas pirkimo sąlygas, Pirkimą nutraukti ir skelbti Pirkimą iš naujo (ieškinio priedas Nr. 3).
12. Atsakovė 2021 m. gruodžio 10 d. raštu „Dėl UAB „Atviri duomenys“ rašto“ nurodė, kad įvertinus ieškovės pateikto dokumento turinį, tiekėjos pateiktas raštas (2022 m. gruodžio 7 d. pretenzija) negali būti laikomas pretenzija. Atsakovės vertinimu, tai prašymas paaiškinti Pirkimo sąlygas. Atsakovė pateikė paaiškinimus/atsakymus dėl ieškovės keliamų Techninės specifikacijos sąlygų nurodytų punktų netikslumų bei dviprasmybių, nutarė netenkinti ieškovės reikalavimų, išdėstytų Rašte, nurodė pateikti anksčiau nurodytus paaiškinimus tiekėjui, atitinkamus paaiškinimus, užtikrinant klausimus pateikusio tiekėjo neatskleidimą, paskelbti CVP IS sistemoje (ieškinio priedas Nr. 4).
13. Paaiškinimai dėl ieškovės 2021 m. gruodžio 7 d. rašte iškeltų Techninės specifikacijos kai kurių punktų galimo netikslumo, dviprasmiškumo 2021 m. gruodžio 10 d. buvo paskelbtos CVP IS priemonėmis visiems tiekėjams (atsiliepimo priedas Nr. 1 ). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad Perkančiosios organizacijos paaiškinimai kvalifikuotini sudėtine pirkimo dokumentų dalimi (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2009; 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2011). Atsakymai į ieškovės pretenzijoje iškeltas problemas buvo paskelbti CVP IS priemonėmis visiems tiekėjams, tokiu būdu tapo Pirkimo dokumentų dalimi.
14. Teismas nesutinka su atsakovės pozicija dėl ieškovės 2021 m. gruodžio 7 d. rašto vertinimo. Vertinant ieškovės 2021 m. gruodžio 7 d. pateikto dokumento (pretenzijos) turinį sutiktina su atsakovės pastebėjimais, kad ieškovės rašte pateikti argumentai dėl Pirkimų sąlygų galimo netikslumo, neaiškumo, yra subjektyvaus ir abstraktaus pobūdžio, ką patvirtina tokie pretenzijoje vartojami teiginiai kaip „nėra aišku”, „kelia abejonių dėl teisėtumo”, „nėra aiškiai nurodyta” ir pan. Pretenzijos reikalavimas taip pat nekonkretus – ieškovė pareikalavo “ištaisyti Techninės specifikacijos 2.1.4-2.1.6 ir 3.7.4 punktuose esančius netikslumus bei dviprasmybes ir aiškiai apibrėžti TS 1.3.3 pateikto sistemos vystymo paslaugų turinį, kad būtų galima įvertinti paslaugų apimtis bei pateikti tinkamai apskaičiuotą bei konkurencingą pasiūlymą“.
15. Pažymėtina, kad įprastinėje praktikoje tiekėjai konkrečiai nurodo, kokią konkrečią Pirkimo sąlygą (ar jos dalį) ginčija, kodėl ir kaip prašo ją pakeisti. Ieškovės pateiktas reikalavimas - „pakeisti taip, kad tiekėjai galėtų pateikti tinkamai apskaičiuotą ir konkurencingą pasiūlymą“ dėl netikslumo užprogramuotų naujus ginčus. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovė bando įrodinėti Pirkimo sąlygų, apibrėžiančių Pirkimo objekto netikslumą ir reikalauja nutraukti Pirkimą, galima suprasti, kad ieškovės tikslas buvo pareikšti pretenziją dėl netinkamai suformuluotų Pirkimo sąlygų, pažeidžiančių VPĮ principus, t. y. dėl Pirkimo sąlygų neteisėtumo. Pažymėtina, kad atsakovė, nors įvertino ieškovės 2021 m. gruodžio 7 d. raštą kaip prašymą paaiškinti Pirkimo sąlygas ir pateikė ieškovės jos nurodytų Pirkimo sąlygų paaiškinimus, kartu atmetė prašymą dėl Pirkimo nutraukimo, t. y. atmetė reikalavimą, būdingą tiekėjų pretenzijoms.
16. Remiantis tuo, kad išdėstyta, teismas, įvertinęs ieškovės 2021 m. gruodžio 7 d. rašto ir atsakovės 2021 m. gruodžio 10 d. atsakymo turinį, sprendžia, kad iš esmės tai yra pretenzija dėl rašte įvardintų Techninės specifikacijose reikalavimų galimo neaiškumo, netikslumo, dviprasmiškumo ir Pirkimo nutraukimo. Pretenzijos argumentai buvo nekonkretūs, netikslūs, todėl atsakovė paaiškino ieškovės nurodytus techninės specifikacijos punktus, paaiškinimus išviešino visiems pirkimu suinteresuotiems asmenims, t. y. iš dalies sutiko su ieškovės pretenzija, paaiškindama ieškovės nurodytus Techninės specifikacijos punktus. Atsakovė atmetė ieškovės pretenzijos reikalavimą dėl Pirkimo nutraukimo ir naujo Pirkimo paskelbimo pakeistomis sąlygomis.
17. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad atsakovės prašymas dėl bylos nutraukimo ieškovei netinkamai pasinaudojus privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, atmetamas, sprendžiama, kad 2021 m. gruodžio 7 d. ieškovė pateikė atsakovei pretenziją dėl pirkimo sąlygų, t. y. pasinaudojo išankstine neteismine ginčo sprendimo tvarka.
Dėl bylos nagrinėjimo ribų.
18. Kaip jau buvo minėta, ieškinio pagrindas turi sutapti su tiekėjo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis buvo grindžiamas tas kreipimasis (CPK 423³ straipsnio 3 dalis). Bylos duomenimis, ieškovė dėl patikslintų Prikimo sąlygų (su 2021 m. gruodžio 10 d. paaiškinimais) pretenzijos nepateikė. Vertinant ieškovės 2021 m. gruodžio 7 d. faktinį pagrindą ir pareikšto ieškinio faktinį pagrindą, teismas pažymi, kad ieškovė prašo pripažinti neteisėtomis viešojo pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Įmonės integruotos informacinės sistemos priežiūros ir vystymo paslaugos“ sąlygas, išdėstytas Techninės specifikacijos 2.1.4 ir 3.7.4 punktuose bei Sistemos vystymo paslaugų apibrėžimą tiek, kiek nesudaromos galimybės įvertinti paslaugų apimčių bei apskaičiuoti paslaugos teikimo įkainio bei pripažinti neteisėtu galimybių susipažinti su Sistema nesudarymą, kartu teikia argumentus dėl atsakovės 2021 m. gruodžio 10 d. pateiktų šių punktų paaiškinimų netikslumo.
19. Tačiau, kaip minėta, atsakovės paaiškinimai kvalifikuotini kaip Pirkimo sąlygų dalis. CPK 423³ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieškinyje negali būti reiškiami reikalavimai, kurie nebuvo keliami tiekėjo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, išskyrus atvejus, kai šių reikalavimų ieškovas negalėjo kelti kreipimosi padavimo metu. Patikslintų Pirkimo sąlygų (su 2021 m gruodžio 10 d. paaiškinimais) atžvilgiu, ieškovė nepasinaudojo privaloma išankstine ginčų sprendimo ne teisme tvarka, todėl jie negali būti nagrinėjamos bylos dalyku, teismas neturi teisinio pagrindo juos vertinti ir pasisakyti dėl jų teisėtumo. Civilinės bylos dalis dėl ieškovės argumentų dėl atsakovės 2021 m. gruodžio 10 d. Pirkimo sąlygų paaiškinimų nutrauktina (CPK 293 straipsnio 2 punktas).
20. Byla nagrinėtina ieškovės 2021 m. gruodžio 7 d. pretenzijos ir atsakovės 2021 m. gruodžio 10 d. atsakymo bei ieškinio (nenutrauktoje dalyje) ir kitų šalių procesinių dokumentų ribose.
Ieškinys atmetamas.
21. VPĮ 35 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nusipirkti tai, ko reikia. Ši nuostata įpareigoja perkančiąją organizaciją pirkimo dokumentus parengti taip, kad tiek pirkimu susidomėję tiekėjai, tiek pati perkančioji organizacija vienodai suprastų keliamus reikalavimus, kad tiekėjai tiksliai suprastų, kokius reikalavimus turi atitikti, kokių tiksliai produktų / paslaugų / darbų reikia perkančiajai organizacijai ir kokios bus sutarties sąlygos. Perkančioji organizacija kiekvienu konkrečiu atveju turi atsakingai pasirinkti tiekėjams keliamus kvalifikacijos reikalavimus, įvertinti jų tikslingumą, proporcingumą, nenustatyti pernelyg aukštų arba specifinių, pirkimo pobūdžiui neadekvačių reikalavimų, kurie atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti pirkimo sutartį gebantiems įvykdyti tiekėjams.
22. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje dėl pirkimo sąlygų turinio nuosekliai pabrėžiama, kad šios privalo būti aiškios tiek tiekėjams, tiek perkančiosioms organizacijoms, kad pirmieji galėtų tinkamai suformuluoti ir pateikti pirkėjų poreikius atitinkančius pasiūlymus, o antrosios – juos vienodai įvertinti pagal pirkimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-369-916/2017).
23. VPĮ 37 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti viešojo pirkimo objektų techninių specifikacijų, kurias pateikti yra perkančiųjų organizacijų pareiga, parengimo būdai bei būdų deriniai, į kuriuos būtina atsižvelgti tiek nustatant reikalavimus pirkimo objektui, tiek vertinant tiekėjų pasiūlymų atitiktį šiems reikalavimams. Dėl šio straipsnio nuostatų aiškinimo ir taikymo kasacinis teismas yra pasisakęs, kad nors perkančiajai organizacijai paliekama teisė nuspręsti, kokius reikalavimus pirkimo objektui nustatyti pirkimo dokumentuose, tačiau tai ji turi daryti, nepažeisdama VPĮ įtvirtintų viešųjų pirkimų principų, VPĮ nustatyto draudimo dirbtinai riboti konkurenciją ir laikytis įstatyme nurodytų pirkimo objekto apibūdinimo taisyklių. Perkančioji organizacija turi teisę pasirinkti perkamų prekių ar teikiamų paslaugų savybes, tačiau, nustatydama perkamas prekes ar teikiamas paslaugas apibūdinančius kriterijus, perkančioji organizacija turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų (VPĮ 37 straipsnio 3 dalis), nepažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų.
24. Nagrinėjamu atveju ieškovės argumentai, jog atsakovė netinkamai, neaiškiai parengė Pirkimo sąlygų Techninę specifikaciją, dėl ko tiekėjai negali tinkamai suformuluoti savo pasiūlymų, atmestini kaip nepagrįsti.
25. Ieškovė pateikė argumentus dėl Techninės specifikacijos (TS) 2.1.4 punkto neteisėtumo. Ieškovė teigia, jog į Sistemos palaikymo paslaugas įtraukiami netęstinio pobūdžio (konkretūs) darbai, tokie kaip „laikotarpio uždarymo procedūros“ (TS 2.1.4.1 p.), duomenų importas (TS 2.1.4.2 p.), rinkliavos perskaičiavimas ir grąžinimas (TS 2.1.4.3 p.), mokėjimo pranešimų parengimas išsiuntimui (TS 2.1.4.4 p.). Anot ieškovės, tokio pobūdžio darbai paprastai įtraukiami kaip papildomai neplečiantys sistemos funkcionalumo, t. y. prie sistemų palaikymo paslaugų papildomai reikalingi atlikti vienkartiniai ar periodiniai konkretūs darbai, kurių atlikimo kaštai skaičiuojami individualiai, atsižvelgiant į Pirkimo sąlygose apibrėžtus konkrečius perkančiosios organizacijos poreikius. Anot ieškovės, Atsakovės poreikių neapibrėžtumas Pirkimo dokumentuose neleidžia įvertinti paslaugų apimties.
26. Atsikirsdama atsakovė atsakyme į ieškovės raštą (pretenziją), procesinėse dokumentuose nurodė, kad TS reikalavimai turi būti vertinami sistemiškai. TS 1.1 punktas nurodo, kas sudaro Sistemą – jau sukurtą ir veikiantį produktą. TS 1.3.1 punktas aiškiai ir tiesiogiai nurodo, kad Sistemos palaikymas, kurį siekiama įsigyti šiuo Pirkimu, yra tęstinė paslauga, teikiama visam 12 mėn. laikotarpiui pagal TS 2.1 skyriuje pateiktus reikalavimus ir užtikrinančią stabilų (nenutrūkstamą) ir patikimą Sistemos darbą 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę (24x7).
27. TS 2.1 punkte esantys TS 2.1.4.1-2.1.4.4 punktai detalizuoja Sistemos palaikymo paslaugų teikimą konkrečių Sistemos funkcionalumų atžvilgiu. Šių funkcionalumų stabilaus (nenutrūkstamo) ir patikimo darbo užtikrinimas yra tęstinė paslauga, kurią privalės teikti Paslaugų teikėjas. Tiekėjo nurodomus veiksmus („laikotarpio uždarymo procedūras“, duomenų importas, rinkliavos perskaičiavimas ir grąžinimas) atlieka Sistema ir joje įdiegti funkcionalumai, ne Paslaugų teikėjas. Todėl nurodytų funkcionalumų atžvilgiu perkami ne vienkartiniai ar periodiniai veiksmai, kaip interpretuoja ieškovė, bet visos Sistemos palaikymo paslaugas sudarančios tęstinės tų funkcionalumų palaikymo paslaugos, kaip tai ir nustatyta TS 1.3.1,2.1.4.1-2.1.4.4 punktuose.
28. Kaip minėta, šis perkančiosios organizacijose paaiškinimas buvo Pirkimo sąlygų dalimi, ieškovė ir kiti tiekėjai jų, kaip Pirkimo sąlygų dalies neteismine tvarka neginčijo, nepateikė apgrumentų, kad paaiškinimais įtvirtintos Pirkimo sąlygos yra neaiškios, jų pagrindu tiekėjai neturi galimybės suformuluoti konkurencingo pasiūlymo.
29. Atsakovė papildomai nurodė, kad tai, jog TS 2.1.4 punkte išskirtiems Sistemos funkcionalumams turės būti teikiamos tęstinės, t. y. Sistemos palaikymo, paslaugos, tiesiogiai ir nedviprasmiškai pagrindžia faktai, jog TS 2.1.4 punkte nurodyti Sistemos funkcionalumai yra išdėstyti TS 2 skirsnyje, t. y. skirsnyje, kuriame išimtinai aprašomos Sistemos palaikymo paslaugos. TS 2.1.4 punkte yra tiesiogiai nurodyta, jog Sistemos palaikymo paslaugos privalo apimti toliau išskiriamus Sistemos funkcionalumus. Atsakovės pozicija patvirtina, kad TS 2.1.4 punkte išskirtiems Sistemos funkcionalumams teikiamos tęstinės Sistemos palaikymo paslaugos, o ne konkretūs netęstinio pobūdžio darbai, kurie, ieškovės teigimu, turėtų būti perkami kaip atskiri darbai.
30. Teismas sutinka su atsakovės pozicija, kad perkamų paslaugų tyrinys yra pakankamai atskleistas Pirkimo sąlygose, ieškovės argumentai dėl Techninės specifikacijos (TS) 2.1.4 punkto neteisėtumo (netikslumo) atmetami.
31. Ieškovė nurodė, kad TS 2.1.4.2 punkto nuostata yra tiesiogiai susijusi su Vilniaus miesto atliekų tvarkymo taisyklių 51 punkto taikymu, o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 11 d. sprendime, priimtoje administracinėje. byloje Nr. e2A-1705-492/2021, pripažinta, kad Vilniaus miesto savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių 51 punkto nuostata prieštarauja Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnyje įtvirtintam principui „teršėjas moka“. Ieškovė mano, kad nėra teisinio pagrindo vykdyti prie konteinerių surinktų DGA surinkimo išlaidų paskirstymo mokėtojams ir įtraukimo į mokėjimo pranešimus už 2021 m. mokestinę laikotarpį. TS į paslaugų apimtį neturėtų būti įtraukiamos paslaugos, kurių teikimas neturi teisinio pagrindo, todėl iškyla neaiškumas dėl pasiūlymo rengimo: ar tiekėjas turi vadovautis su minėtu LVAT sprendimu nesuderintomis TS nuostatomis ir įvertinti tokių paslaugų teikimo sąnaudas ar galima šių sąnaudų neįtraukti, tiesiogiai vadovaujantis minėtu LVAT sprendimu.
32. Atsakovė savo paaiškinimuose (Pirkimo sąlygose) įtvirtino, kad TS 2.1.4.2 punkte nurodytas Sistemos funkcionalumas jau yra sukurtas, todėl Paslaugų tiekėjas šio funkcionalumo nekurs, jis teiks jau sukurto funkcionalumo palaikymo paslaugas. Tiekėjo nurodyta teismų praktika nėra šių palaikymo paslaugų teikimo teisinis pagrindas. Tačiau Tiekėjo minimo teismo sprendimo įgyvendinimo būdai šiuo metu yra sprendžiami ir būtent dėl to TS 2.1.4.2 punkte yra nurodyta „pagal užsakovo poreikius“.
33. Teismo vertinimu, kadangi prie konteinerių surinktų DGA surinkimo išlaidų paskirstymo mokėtojams ir įtraukimo į mokėjimo pranešimus už 2021 m. mokestinę laikotarpį paslauga jau įtraukta į Sistemą, atsakovė perka ne Sistemos sukūrimo, bet jau sukurtos Sistemos palaikymo paslaugas, ieškovės argumentas dėl nepagrįsto tokios paslaugos įtraukimo į pirkimo objektą yra nepagrįstas ir atmestinas.
34. Ieškovė teigia, kad paaiškinimuose atsakovė iš esmės pakeitė Pirkimo sąlygas, pakeisdama Pirkimo terminų skaičiavimo taisykles (ieškinio 13-14 punktai). Kaip minėta, atsakovės paaiškinimai, kaip Pirkimo sąlygų dalis, nebuvo ginčijami privaloma neteismine tvarka, argumentai dėl jų (ne)teisėtumo nenagrinėtini (CPK 293 straipsnio 2 punktas).
35. Ieškovė nurodė, kad 2.1.4.1 punkte nustatyta, kad „laikotarpio uždarymas“ turi būti atliktas ne vėliau kaip iki 2022 m. sausio 5 d. Atsižvelgiant į tai, kad pasiūlymų pateikimas numatomas 2021 m. gruodžio 15 d., o paslaugas pagal sudarytą sutartį esamas tiekėjas teikia iki 2021 m. gruodžio 31 d., todėl akivaizdu, kad nuo sutarties įsigaliojimo iki numatyto laikotarpio uždarymo 2022 m. sausio 5 d. yra nustatytas neproporcingai trumpas laikas. Toks laikas yra visiškai nepriimtinas ir per trumpas, ypač įvertinus tai, kad TS 2.1.1 punkte numato net vieno mėnesio terminą, per kurį turi būti parengtas Sistemos palaikymo ir konsultavimo paslaugų teikimo reglamentas (tvarka). Itin trumpi laikotarpio uždarymo terminai yra naudingi išskirtinai tik esamam paslaugų teikėjui, todėl pažeidžia sąžiningos konkurencijos principą.
36. Atsakovė paaiškinimuose nurodė, kad palaikymo paslaugos bus teikiamos jau sukurtos Sistemos atžvilgiu. Esamas tiekėjas atliks tik funkcionalumo testavimą. Pagal Pirkimo sąlygų 4 priedo „Sutarties projektas“ (toliau – Sutartis) 3.1 punktą, šį Pirkimą laimėjęs Paslaugos teikėjas turės pradėti teikti Paslaugas nuo Sutarties įsigaliojimo. Sutartis neatleidžia Paslaugų teikėjo nuo pareigos teikti Paslaugas, įskaitant Sistemos palaikymo paslaugas, per laikotarpį iki Sistemos palaikymo ir konsultavimo paslaugų teikimo reglamento (TS 2.1.1, 2.1.3.12 punktai) parengimo. TS 2.1.4.1 punkte tik detalizuoja, kuriai datai vėliausiai Sistemos palaikymo paslaugos turėtų būti pradėtos atlikti „laikotarpio uždarymo“ funkcionalumo atžvilgiu.
37. Atsakovė nurodė, kad siekdama jog „uždarymo procedūra” būtų tinkamai atlikta 2022 metų pradžioje, TS apsibrėžė konkretų terminą nuo kada (t. y. ne vėliau kaip 2022 m. sausio 5 d.) paslaugų teikėjas privalo užtikrinti TS 2.1.4 punkte nurodyto funkcionalumo sklandų ir nepertraukiamą veikimą. Teismas sutinka su atsakovės pozicija, be to pažymėtina, kad ieškovė nepagrindė savo teiginio, jog šis terminas yra neproporcingai trumpas, naudingas tik esamam tiekėjui ir tuo pažeidžia tiekėjų lygiateisiškumo bei sąžiningos konkurencijos principus. Šis ieškovės argumentas atmestinas kaip neįrodytas.
38. Ieškovė ginčija TS 1.3.3 punkto teisėtumą, nurodo, kad TS 1.3.3 punktu apibrėžtos sistemos vystymo paslaugos, numatant tam iki 2000 val. pagal valandinį įkainį. Ieškovė savo poziciją grindžia teiginiais, kad Sistemos vystymo paslaugos tariamai yra ne vienarūšės, nes Sistema yra sudėtinė kategorija ir užsakomos vystymo paslaugos gali būti skirtingos tiek apimtimi, tiek sudėtingumu, todėl net teoriškai nėra įmanoma įvertinti paslaugų apimties ir pasiūlymų pateikimo metu tiekėjai neturi net minimalios būtinos informacijos, pagal kurią gali būti įvertintos teikiamos paslaugos ypatybės bei pateiktas įkainis, o tokiu būdu parengti tiekėjų pasiūlymai yra nepalyginami. Tokie ieškovės teiginiai yra visiškai deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais konkrečiais argumentais ar įrodymais ir neatitinka realios situacijos.
39. Kaip atsakovė nurodė paaiškinimuose ir procesiniuose dokumentuose, reikalavimai Sistemos vystymo paslaugoms yra nurodyti aprašyti TS 3 skyriuje. Dėl perkamų paslaugų specifikos perkančioji organizacija negali iš anksto identifikuoti konkrečių vystymo paslaugų (užsakymų), kadangi poreikis konkretiems užsakymams jai gali paaiškėti eksploatuojant Sistemą Sutarties vykdymo metu. Todėl vystymo paslaugų apimtis yra apibrėžta maksimalia galimų užsakyti tokių paslaugų apimtimi, nustatyta Pirkimo sąlygų 2 priedo „Pasiūlymas dėl įmonės integruotos informacinės sistemos palaikymo ir vystymo paslaugų pirkimo“ 3 dalyje, kuri aiškiai nurodo, kad Perkančioji organizacija pagal Sutartį pirks iki 2000 val. Sistemos vystymo paslaugų, už šias paslaugas numatyta mokėti pagal paslaugų teikėjo pasiūlyme pasiūlytą valandinį įkainį (Pirkimo sąlygų 4 priedo 2.2-2.5 p.).
40. Teismas sutinka su atsakovės pozicija, kad Sistemos vystymo paslaugos yra pakankamai apibrėžtos Pirkimo sąlygose tam, kad profesionalus tiekėjas galėtų įsivertinti Sistemos vystymo paslaugų pobūdį ir sudėtingumą bei tinkamai suformuluoti pasiūlymą.
41. Ieškovė pretenzijoje ir ieškinyje pateikė argumentą, kad susipažinimo su Sistema ribojimas neužtikrina sąžiningos tiekėjų konkurencijos ir pažeidžia jų lygias galimybes parengti ir pateikti pasiūlymus. Teismas sutinka su atsakovės pozicija, kad šis ieškovės atgrumentas yra ypač abstraktus, deklaratyvus, dėl to negali būti tenkinamas. Ieškovė nenurodė ir neįrodinėjo, kokiu būdu buvo ribojama jos teisė susipažinti su Sistema, kokiomis priemonėmis turi būti užtikrinta jos ir kitų tiekėjų teisė susipažinti su Sistema ir pan.
42. Ieškovės pateiktos pretenzijos ir ieškinio reikalavimas – pripažinti neteisėtomis viešojo pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Įmonės integruotos informacinės sistemos priežiūros ir vystymo paslaugos“ sąlygas, išdėstytas Techninės specifikacijos 2.1.4 ir 3.7.4 punktuose bei Sistemos vystymo paslaugų apibrėžimą tiek, kiek nesudaromos galimybės įvertinti paslaugų apimčių bei apskaičiuoti paslaugos teikimo įkainio bei pripažinti neteisėtu galimybių susipažinti su Sistema nesudarymą yra netinkamai suformuluotas.
43. Ieškinyje, be kitų reikalavimų ieškinio turiniui, turi būti nurodomas ieškinio reikalavimas (ieškinio dalykas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ieškovas ieškinyje privalo aiškiai nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), o formuluodamas materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimą – ieškinio dalyką, jį turi išdėstyti aiškų ir konkretų. Ieškinio dalykas – ieškovo reikalavimas atsakovui – gali būti neaiškus, jeigu jis neatitinka konkretumo ir tikslumo reikalavimų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad procesiniame dokumente ieškinio pagrindas ir dalykas negali būti formuluojami taip, kad jie būtų abstraktūs, netikslūs ir prieštarautų vienas kitam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2013; 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2013; 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-710/2013). Ieškovė pateikdama abstraktaus pobūdžio pretenzijos ir ieškinio reikalavimus, šių būtinųjų sąlygų neįgyvendino.
44. Įvertinęs ieškinio reikalavimus, teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė ginčijamų Techninės specifikacijos ir kitų Pirkimo sąlygų netikslumo, neaiškumo, prieštaravimo VPĮ 17 straipsnio 1 dalies principams, todėl ieškovės reikalavimas atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
45. Atmetus ieškovės ieškinį visa apimtimi, bylinėjimosi išlaidos ieškovei iš atsakovės nepriteistinos (CPK 93, 98 straipsniai).
46. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).
47. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas (toliau – Rekomendacijos) dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas atstovavimo išlaidas. Rekomendacijų 7 punktas numato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
48. Atsakovė nurodė, jog patyrė 9 096 Eur (be PVM) bylinėjimosi išlaidas ir prašo priteisti jas iš ieškovės. Nurodė, kad nagrinėjamoje byloje advokatė parengė atsakymą į pretenziją, atsiliepimą į ieškinį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, prašymą dėl atsakovės nuostolių užtikrinimo, tripliką, prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, viso advokato darbo laiko sąnaudos nagrinėjamoje byloje – 56,85 val. Nors atsakovės nurodyta atstovavimo išlaidų suma neviršija Rekomendacijomis įtvirtinto maksimalaus civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą dydžio už suteiktas paslaugas, teismas, atsižvelgdamas į bylos nedidelę apimtį, sąlyginai nedidelį byloje keliamų teisinių problemų sudėtingumą, ginčo sumos dydį, specialių žinių reikalingumą, teiktų procesinių dokumentų kiekį ir apimtis, sprendžia, jog byloje nėra teisinio pagrindo priteisti maksimalias ieškovės nurodomas bylinėjimosi išlaidas, dėl to jas mažina iki 3 000 Eur. Bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės.
49. Byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pagal Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 23 d. nutartį panaikinamos po teismo sprendimo įsigaliojimo (CPK 150 straipsnio 2 dalis).
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270, 4231 - 423⁸ straipsniais, 293 straipsnio 2 punktu,
nutraukti civilinės bylos dalį dėl UAB „Atviri duomenys“ ieškinio reikalavimo dėl atsakovės 2021 m. gruodžio 10 d. Pirkimo sąlygų paaiškinimo, kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti atsakovei SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ iš ieškovės UAB „Atviri duomenys“ 3 000 Eur (tris tūkstančius eurų) atstovavimo išlaidų.
Po sprendimo įsiteisėjimo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones pagal Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 23 d. nutartį.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.