Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. J. Č. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini) išsiskyrusi, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, deklaruota ir gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 ¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. J. Č.

, 2025 m. balandžio 5 d. apie 15.44 val. pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviam asmeniui, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „SEAT”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, o ties (duomenys neskelbtini) kur policijos pareigūnai alkoholio kiekio matuokliu 15.46 val. nustatė 1,97 promilių jos neblaivumą, o 16.03 val. 1,96 promilių jos neblaivumą, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę, kai jai buvo nustatytas daugiau negu 1,51 neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamoji L. J. Č. savo kaltę pripažino visiškai, jos neblaivumo laipsnis nustatytas alkotesteriu ,,Alcotest 7510 Nr. ARRK-0053, patikros sertifikato Nr. 2216042“, kuriame nurodyta, jog antruoju tikrinimu kaltinamajai L. J. Č. nustatytas 1,96 promilių neblaivumas. Tai patvirtina 2025 m. balandžio 5 d. neblaivumo nustatymo aktas, kuriame kaltinamoji pasirašė dėl neblaivumo (b. l. 10). Kaltinamoji L. J. Č. veikė tiesiogine tyčia – žinodama, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviai, neabejotinai suvokė savo veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis: žinodama, jog tą pačią dieną vartojo alkoholį ir nepaisant to, vis tiek vairavo automobilį judriomis Kauno gatvėmis. Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko esant visiškai įrodyta, kad kaltinamoji L. J. Č., 2025 m. balandžio 5 d. apie 15.44 val. pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviam asmeniui, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „SEAT”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, o ties (duomenys neskelbtini) kur policijos pareigūnai alkoholio kiekio matuokliu 15.46 val. nustatė 1,97 promilių jos neblaivumą, o 16.03 val. 1,96 promilių jos neblaivumą, tokiais veiksmais kaltinamoji L. J. Č. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Dėl laidavimo

BK 40 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra vertas teismo pasitikėjimo: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

B. M. nėra teista, administracine tvarka vieną kartą bausta, teigiamai charakterizuojama (duomenys neskelbtini) Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, į laiduotoją charakterizuojančius duomenis, taip pat laiduotojos požiūrį į kaltinamosios padarytą nusikalstamą veiką ir glaudų ryšį tarp jos ir kaltinamosios, teismas sprendžia, kad B. M. yra verta teismo pasitikėjimo ir savo asmeninėmis savybėmis, nepriekaištinga reputacija darys teigiamą įtaką kaltinamosios pasitaisymui.

E. L. J. Č. prašymui perduoti ją B. M. atsakomybei pagal laidavimą, teismas vertina tai, kad kaltinamoji L. J. Č. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, ji praeityje neteista, du kartus bausta administracine tvarka. Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo Ambulatoriniame skyriuje neregistruota. VšĮ LSMU Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė. Kaltinamoji L. J. Č. registruota Užimtumo tarnyboje.

Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi padariusi nusikalstamą veiką. Teismas kaltinamosios L. J. Č. veiką vertina kaip atsitiktinę, sąlygotą susiklosčiusių asmeninio gyvenimo aplinkybių, o ne kaip tendencingą neteisėto elgesio rezultatą. Tai leidžia manyti, kad kaltinamoji ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl teismo vertinimu yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos L. J. Č. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Esant visoms privalomoms sąlygoms, numatytoms BK 40 straipsnio 1 – 3 dalyse, įvertinus kaltinamąją charakterizuojančius duomenis, nusikaltimo padarymo aplinkybes, įvertinus kaltinamosios ir laiduotojos gaunamas pajamas, teismas sprendžia, kad kaltinamoji L. J. Č. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant vienų metų laidavimo terminą.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Atleidus kaltinamąją L. J. Č. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį, taikymo.

Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, į tai, kad kaltinamoji L. J. Č. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai buvo nustatytas – 1,96 promilių neblaivumas, į valstybės šiuo straipsniu siekiamus tikslus – padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajai skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Kadangi L. J. Č. kaltinama nesunkaus nusikaltimo padarymu, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailisi, neteista, du kartus bausta administracine tvarka ne už KET pažeidimus, todėl skirtinas mažesnis nei vidurkis uždraudimo naudotis specialia teise terminas. Savo veiksmais kaltinamoji sukėlė realų pavojų ne tik savo, bet ir kitų asmenų sveikatai bei gyvybei. Įvertinus visas šias aplinkybes, nustatytinas 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių terminas, per kurį L. J. Č. uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių eismo transporto priemones. Uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones terminas skaičiuotinas nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2025 m. balandžio 11 d., apie tai pranešant AB ,,Regitra“.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018) yra išaiškinta, kad nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai atleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų – ir turto konfiskavimas. Taigi šio baudžiamojo įstatymo nurodytais atvejais baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijai, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018). Kartu pažymėtina, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).

Kaltinamoji J. L. Č. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodama automobilį „SEAT”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis). BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn, o konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 3 dalis numato, jog kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad L. J. Č. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė vairuodama automobilį „SEAT”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Transporto priemonė – automobilis „SEAT”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Teismas pažymi, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui turto (transporto priemonės) konfiskavimas įprastai taikomas siekiant užkirsti kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad minėtas registruotas kaltinamosios vardu, todėl minėtas automobilis turi būti konfiskuojamas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė pažymą apie tai, kad teikiant antrinę teisinę pagalbą kaltinamajai L. J. Č., už gynėjo advokato D. K. susidarė 118,75 Eur teisinės pagalbos išlaidos.

BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas nagrinėjant bylą teisme pagreitinto proceso tvarka.

Baudžiamojo proceso įstatyme yra numatyta galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš kaltinamojo valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Kita vertus, šios nuostatos nėra imperatyvios: teisė nuspręsti ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamosios, priskiriama teismo diskrecijai. Esant teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamųjų, nesuderinamas su šio teise į gynybą bei valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančių gynėjų dalyvavimu. Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamųjų valios, laikosi ir teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014), todėl iš kaltinamosios tarnybai gynybos išlaidos nepriteistinos.

Kaltinamajai L. J. Č. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas bei dokumento – (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimas, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas L. J. Č. turtui – automobiliui ,,SEAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paliktinas galioti iki automobilio konfiskacijos vykdymo pradžios, o pradėjus automobilio konfiskaciją panaikintinas.

Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilis ,,SEAT“, valst. Nr., (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliais, Technikos g. 18A, Kaunas, kuris saugomas policijos daiktų saugykloje (aikštelėje) bei automobilio SEAT valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas, privalomosios transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų ataskaita, kurie saugomi policijos įstaigoje, daiktų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotini automobilio konfiskaciją vykdysiančiai institucijai.

Kaltinamosios vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) esantis ikiteisminio tyrimo įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas AB ,,Regitra“.

Kompaktinės plokštelės, esančios baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 41, 45, 49), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinos baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 290 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

L. J. Č. padariusią nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą Liepos J. Č. atžvilgiu nutraukti.

Perduoti L. J. Č. laiduotojos B. M. atsakomybei, nustatant 1 (vienų) metų laidavimo terminą be užstato.

Išaiškinti L. J. Č., kad jeigu ji laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu ji laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai B. M., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 3 dalimi, BK 68 straipsniu, BK 72 straipsniu, skirti kaltinamajai L. J. Č. baudžiamojo poveikio priemones:

-1 (vienus) metus 6 (šešis) mėnesius uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, šios baudžiamojo poveikio priemonės pradžios terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2025 m. balandžio 11 d., apie tai pranešant AB ,,Regitra“.

- konfiskuoti transporto priemonę – automobilį ,,SEAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą L. J. Č. vardu.

Kaltinamajai L. J. Č. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą bei dokumento – (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą L. J. Č. turtui – automobiliui ,,SEAT“, valst. Nr., (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki automobilio konfiskacijos vykdymo pradžios, o pradėjus automobilio konfiskaciją panaikinti.

Daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilį ,,SEAT“, valst. Nr., (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliais, Technikos g. 18A, Kaunas, kuris saugomas policijos daiktų saugykloje (aikštelėje) bei automobilio SEAT valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą, privalomosios transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų ataskaitą, kurie saugomi policijos įstaigoje, daiktų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti automobilio konfiskaciją vykdysiančiai institucijai;

kaltinamosios vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) esantį ikiteisminio tyrimo įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti AB ,,Regitra“;

kompaktines plokšteles, esančias baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.