- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-16
- Bylos Nr.
- AN2-453-312/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02663-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė (pirm.)
- Pažeidėjas
- E. S.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmasis policijos komisariatas
- Kategorijos
- 2.1Visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimas (ANK 45 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens E. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 20 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos aplinkybės
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresnysis tyrėjas 2020 m. liepos 14 d., nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. S., surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 45 straipsnio 4 dalį (b. l. 5-6).
2. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2020 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 12-ANR_N-2214-2020 E. S. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį už tai, kad jis karantino, paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-03-14 nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (toliau – Nutarimas) laikotarpiu, teikdamas taksi paslaugas, atsisakė užsidėti veidą ir nosį dengiančią kaukę, taip sukeldamas pavojų išplisti COVID-19 ligai ir šiais veiksmais pažeidė Nutarimo 3.1.10.2. papunkčio reikalavimus. E. S. paskirta 1000 Eur bauda (b. l. 3).
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2020 m. rugsėjo 22 d. buvo gautas iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato persiųstas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens E. S. skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2020 m. rugsėjo 3 d. nutarimo panaikinimo. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. spalio 20 d. nutartimi konstatavo, jog byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad E. S. buvo pagrįstai pripažintas kaltu ir nubaustas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 45 straipsnio 4 dalyje, padarymą, paskirta bauda sankcijos ribose – lygi sankcijos vidurkiui, kadangi nebuvo nustatyta, nei pareiškėjo atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas aplinkybes, padarė išvadą, jog naikinti ar keisti Institucijos nutarimą nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundo netenkino.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Apeliaciniu skundu E. S. prašo: 1) pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2020 m. rugsėjo 3 d. nutarimą Nr. 12-ANR_N-2214-2020, perkvalifikuojant jo veiką iš ANK 45 straipsnio 4 dalies į ANK 45 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam įspėjimą arba baudą nuo 60 iki 140 Eur; 2) jei apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, jog administracinis nusižengimas kvalifikuotas tinkamai, pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2020 m. rugsėjo 3 d. nutarimą Nr. 12-ANR_N-2214-2020 paskirtą 1000 Eur baudą sumažinti iki 500 Eur.
5. Apeliantas nurodo, jog byloje nėra įrodyta, jog jo padarytas administracinis nusižengimas atitinka visus ANK 45 straipsnio 4 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo požymius. Pažymi, kad ANK 45 straipsnio 4 dalis numato administracinę atsakomybę ne už bet kokį sveikatos srities teisės aktų pažeidimą, o tik už tokį, kuris sukėlė pavojų išplisti pavojingai ar ypač pavojingai užkrečiamajai ligai. Šiuo atveju byloje nėra nurodyta jokių aplinkybių, jokių faktinių duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti ir (ar) manyti, kad padarytasis pažeidimas galėjo sukelti realų pavojų išplisti infekcinei ligai, nes asmuo, nebūdamas koronaviruso infekcijos užkrato nešiotoju ar neturėdamas artimo kontakto su kitu asmeniu, kuris būtų koronaviruso infekcijos užkrato nešiotoju, negali sukelti pavojaus išplisti užkrečiamajai ligai, jei ir nedėvi nosį bei burną dengiančios apsaugos priemonės. Šiuo konkrečiu atveju padarytasis pažeidimas galėjo būti kvalifikuotas pagal ANK 45 straipsnio 1 dalį, t. y. kaip sveikatos srities teisės aktų pažeidimas, kuris nesukėlė realaus pavojaus išplisti ligai, nes byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių daryti priešingą išvadą. Pažymi, kad už ANK 45 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusižengimą numatytas įspėjimas arba bauda nuo 60 iki 140 eurų.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismui konstatavus, jog jis visgi padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 45 straipsnio 4 dalyje, administracinė nuobauda, anot apelianto, turi būti paskirta atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Nors konfliktas kilo dėl kitų priežasčių, nei nurodė liudytojai, visgi akcentuotina, kad nosį ir burną dengiančių apsaugos priemonių nedėvėjimas viešoje vietoje, kur yra tikrai daug žmonių (pvz., prekybos centre ir pan.) yra daug labiau pavojinga veika, nei tokių pačių apsaugos priemonių nedėvėjimas vietose, kur aplink nėra daug žmonių. Šiuo atveju ginčas kilo tik dėl to, kad jis galimai nedėvėjo nosį ir burną dengiančių apsaugos priemonių vos dviejų žmonių akivaizdoje, nors ir šių liudytojų parodymai yra prieštaringi ir su jais nesutinka. Jis nuo kaltinimų bandė gintis pats, tačiau, neturėdamas teisinių žinių, negalėjo tinkamai įvertinti, kokios finansinės pasekmės jo laukia nepavykus apsiginti. Paskirta 1 000 Eur bauda jam ir jo šeimai yra labai didelė ir neproporcinga bauda.
7. Apeliantas pažymi, jog šiuo metu jis nedirba ir jokių kitų pajamų negauna, yra registruotas kaip bedarbis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Kaip matyti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimo „Dėl apdraustojo (-ųjų) duomenų įrašymo pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ (draudėjo kodas 2212477) 2-SD pranešimą (-us)“, nuo 2020-09-25 jis neteko darbo (dirbo turistinio autobuso vairuotoju). Dar daugiau, nuo 2020-03-16 dėl paskelbto karantino UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskelbė prastovas ir jo pajamos, kaip matyti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos suvestinės apie duomenis asmens nemokumui vertinti nuo 2020-01-01 iki 2020-10-30, laikotarpiu nuo 2020-01-01 iki 2020-07-31 sudarė vos 607 Eur, įskaitant mokesčius. Be to, jis su šeima gyvena nuomojamame bute, turi finansinių įsipareigojimų (išsimokėtinai nupirktas mobilus telefonas, 2020-01-04 su UAB „SB lizingas“ (į. k. 234995490) sudaryta 24 mėnesių trukmės vartojimo kredito sutartis, o įmoka kiekvieną mėnesį sudaro 78,47 Eur), augina nepilnametę dukrą, kuriai reikia skirti lėšų mokslams, užimtumui, pramogoms, buitinėms reikmėms. Karantino metu neteko tėvo, liko viena 71 metų amžiaus pensininkė mama, kuri yra netekusi 65% darbingumo, serganti ir silpnos sveikatos, todėl turi ja rūpintis ir padėti tiek buityje, tiek finansiškai. Taigi, šiuo metu jo vienintelės pajamos yra bedarbio pašalpa, be to, atėjus antrai COVID-19 bangai bei valstybei paskelbus pakartotinį karantiną, nėra aišku, kiek laiko jis tęsis ir kaip greitai jam pavyks rasti darbą.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto policijos komisariato 1-ojo veiklos skyrius prašo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens E. S. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 20 d. nutartį nepakeistą. E. S. kaltė padarius administracinį nusižengimą buvo nustatyta remiantis liudytojų L. J. ir K. J. parodymais, kurie nuo pat pradžių buvo nuoseklūs, tarpusavyje sutampantys ir neprieštaraujantys kitiems byloje surinktiems įrodymams.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
9. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Apygardos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, joje tinkamai ištirtos visos svarbios aplinkybės, įvertintas aktualus teisinis reglamentavimas, kurio pagrindu padaryta teisinga bei faktines bylos aplinkybes atitinkanti išvada, jog E. S. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 45 straipsnio 4 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
10. 2020 m. rugsėjo 3 d. nutarimu E. S. paskirta administracinė nuobauda – 1 000 Eur bauda pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį, kurios nuostatos numato atsakomybę už visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimus, sukėlusius pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, padaryti karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai.
11. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, E. S. kaltė buvo grindžiama nuosekliais liudytojos K. J. parodymais, duotais bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (Lietuvos teismų informacinėje sistemoje esantis 2020 m. spalio 13 d. teismo posėdžio garso įrašo protokolas), taip pat jos 2020 m. gegužės 1 d. pranešime policijai (b. l. 9) bei L. J. paaiškinimuose (b. l. 10, 12) nurodytomis aplinkybėmis, jog pavėžėjas E. S., atvykęs pagal iškvietimą susteikti pavėžėjimo paslaugą, nedėvėjo veidą ir nosį dengiančią kaukės, o paprašius ją užsidėti, atsisakė tai padaryti bei juos vežti. Teismas pagrįstai patikima laikė būtent K. J. ir L. J., o ne E. S. versiją, kurių nurodytos aplinkybės sutapo tarpusavyje, be to, kaip teisingai nustatė, liudytoja K. J. iki įvykio administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nepažinojo, todėl neturėjo pagrindo jo apkalbėti.
12. Apeliaciniame skunde E. S. nesutinka, jog jo padarytas administracinis nusižengimas atitinka visus ANK 45 straipsnio 4 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo požymius, nes byloje nėra jokių faktinių duomenų, kad padarytas pažeidimas galėjo sukelti realų pavojų išplisti infekcinei ligai, nes asmuo, nebūdamas koronaviruso infekcijos užkrato nešiotoju ar neturėdamas artimo kontakto su kitu asmeniu, kuris būtų koronaviruso infekcijos užkrato nešiotoju, negali sukelti pavojaus išplisti užkrečiamajai ligai, jei ir nedėvi nosį bei burną dengiančios apsaugos priemonės, dėl ko pažeidimas galėjo būti kvalifikuotas pagal ANK 45 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismas sutikti su tokiais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumentais neturi pagrindo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 (su pakeitimais ir papildymais) visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje nuo 2020 m. kovo 16 d. 00.00 val. iki 2020 m. birželio 16 d. 24.00 val. buvo įvestas karantinas. Pagal įvykio metu galiojusio to paties nutarimo 3.1.10.2. papunkčio redakciją asmenys buvo įpareigoti viešosiose vietose dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones). Taigi, įpareigojimas viešosiose vietose dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones) buvo reglamentuotas nurodytame teisės akte, kuris privalomas visiems asmenims, šio teisės akto reikalavimų privalėjo laikytis ir E. S.. E. S. samprotavimai, jog asmuo, nebūdamas koronaviruso infekcijos užkrato nešiotoju ar neturėdamas artimo kontakto su kitu asmeniu, kuris būtų koronaviruso infekcijos užkrato nešiotoju, negali sukelti pavojaus išplisti užkrečiamajai ligai, jei ir nedėvi nosį bei burną dengiančios apsaugos priemonės, veikos kvalifikavimui reikšmės neturi. Visų pirma, atsižvelgiant į oficialiai patvirtintus duomenis apie minimą infekciją (galimi besimptomiai ligos atvejai), jei asmuo tuo metu nebuvo pasidaręs testo, jis negalėjo būti užtikrintas, jog pats nebuvo užsikrėtęs COVID-19 virusu. Be to, kaip mninėta, aptartame Vyriausybės nutarimo 3.1.10.2. papunktyje yra imperatyviai įtvirtinta, jog visi be išimčių asmenys viešose vietose privalo dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones. Taigi, apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tokie administracinėn atsakomybėn traukiamo E. S. veiksmai – nosį ir burną dengiančios veido kaukės ar kitokių apsaugos priemonių nedėvėjimas, būnant viešoje vietoje – Trinapolio gatvės 9D kieme, Vilniuje, esant pašaliniams asmenims – liudytojai K. J. ir jos sutuoktiniui L. J., kėlė realų pavojų šių asmenų sveikatai ir gyvybei ir atitinka ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį.
13. Teismui konstatavus, jog jo padarytas administracinis nusižengimas kvalifikuotas tinkamai, apeliantas prašo baudą sumažinti iki 500 Eur, nes paskirta 1 000 Eur bauda jam ir jo šeimai yra labai didelė ir neproporcinga.
14. ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimas, sukėlę pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, padarytos karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, užtraukia baudą asmenims nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki šešių tūkstančių eurų. Skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog E. S. už šio pažeidimo padarymą paskirta administracinė nuobauda, kuri atitinka straipsnio sankcijoje numatytos baudos vidurkį, skirta teisingai, nepažeidžiant administracinės nuobaudos skyrimo taisyklių. Pažymėtina, jog E. S. į bylos nagrinėjimą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto policijos komisariate neatvyko, nors apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą jam buvo pranešta (b. l. 13-14), taip pat nepateikė raštiškų paaiškinimų, duomenų apie savo turtinę padėtį ar kitas aplinkybes, kurios leistų svarstyti švelnesnės nuobaudos skyrimą. Nenustačius E. S. nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, jam paskirtas sankcijoje numatytos baudos vidurkis – 1000 Eur. Skundą nagrinėjant apylinkės teisme E. S. neigė padaręs jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, neprašė skirti mažesnę nuobaudą bei nepateikė turtinę padėtį patvirtinančių duomenų, dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo nustatyta naujų aplinkybių, dėl kurių būtų galima panaikinti ar pakeisti nutarimą. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, E. S. ir toliau savo kaltės nepripažįsta, todėl mažinti jam paskirtos baudos dydį nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas su paskirtos nuobaudos dydžiu visiškai sutinka. Pažymėtina, kad, siekiant prevencinio tikslo, t. y. užkirsti kelią atsirasti neigiamiems padariniams, įstatymų leidėjas įtvirtino griežtas administracines nuobaudas už ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, todėl šiuo atveju prioritetas turi būti teikiamas visuomenės interesui, taikant prevencines priemones ir nusižengimą padariusio asmens nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu. Vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes.
15. Apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnis), tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutartis, patikrinus ją, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ar pakeisti teismo nutartį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 20 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens E. S. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.